dd3c9797-e174-401b-a8ed-339df1a5063a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-890-577/2014                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01750-2014-9             Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.;122.3.;110 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB SKF „Arkada“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui UAB SKF „Arkada“ dėl delspinigių priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė teisme yra priimtas nagrinėti ieÅ¡kovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinys atsakovui UAB SKF „Arkada“ dėl delspinigių priteisimo; siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymÄ , ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas jį ar trečiuosius asmenis, o turto esant nepakankamai areÅ¡tuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, reiÅ¡kiamo reikalavimo sumos ribose.

IeÅ¡kovas nurodo, kad skolininkas yra nesÄ Å¾iningas, piktybiÅ¡kai nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, vengia bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, reikalavimo suma yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; ieÅ¡kovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos reikalavimams užtikrinti nutarė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Statybos komercinės firmos Arkada“ 96 276,60 Lt vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovÄ ir/ar trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ .

Pirmos instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgė į didelę ieÅ¡kinio sumÄ , į reikalavimo pobÅ«dį, taip pat į tai, kad atsakovo atžvilgiu 2013 metais buvo teismuose pareikÅ¡ta nemažai turtinių reikalavimų. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovo ekonominė ir finansinė padėtis nėra gera, todėl ateityje gali kilti problemų dėl pastarojo mokumo, o tuo pačiu ir atsiskaitymo su ieÅ¡kovu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas UAB SKF „Arkada“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Apeliantas tvirtina, kad ieÅ¡kinio suma, įvertinus atsakovo valdomos turto vertę, pelnÄ bei apyvartÄ , įstatinio kapitalo dydį ir kitas aplinkybes, nelaikytina didele atsakovo atžvilgiu. Pažymi, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, turinti pakankamai piniginių lėšų ir turto kreditorių reikalavimams vykdyti. Finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, atsakovo turtas 2012 metais sudarė 5 903 734 Lt, 2013 metais – 5 037 085 Lt, kad jis tinkamai vykdo visus mokestinius įsipareigojimus.

Pasak apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo siekį savo turtÄ realizuoti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandyti sumenkinti savo turtinę padėtį, siekiant iÅ¡vengti prievolių vykdymo. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingÄ Å¾alÄ atsakovui, nes Å¡iuo metu yra vykdomi keli projektai, finansuojami iÅ¡ Europos SÄ jungos fondų, todėl pritaikyti turtinės padėties suvaržymai gali tapti kliÅ«timi sėkmingam projektų vykdymui.

Pasak atsakovo, civilinių bylų skaičiuos, kuriose jis dalyvauja, nėra niekaip susijęs su atsakovo finansine padėtimi ir negali bÅ«ti priežastis eliminuojanti atsakovo galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, apelianto vertinimu, ieÅ¡kovo teikiamas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, pareikÅ¡tas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.IeÅ¡kovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas tvirtina, kad atsakovo teiginiai apie jo gerÄ finansinę padėtį neatitinka tikrovės. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Creditinfo“ 2014 m. vasario 6 d. duomenis atsakovas yra pačioje aukščiausioje bankroto reitingo rizikos klasėje, nes atsakovo atžvilgiu jau buvo inicijuotos trys bankroto bylos, per kalendorinius metus ženkliai sumažėjo atsakovo darbuotojų skaičius, atsakovo atžvilgiu buvo pritaikyti turto areÅ¡tai, o dalis atsakovo turtas yra įkeistas. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas negali bÅ«ti laikomas finansiÅ¡kai stipriu juridiniu asmeniu, kuriam 96 276, 60 Lt suma galėtų bÅ«ti laikoma nedidele.

Be to, ieÅ¡kovas nurodo, kad 2012 m. sausio 17 d. buvo įregistruota nauja įmonė beveik analogiÅ¡ku pavadinimu UAB koncernas „SKF Arkada“, kurios direktorius yra ir atsakovo direktorius. IeÅ¡kovo vertinimu, nauja įmonė įregistruota tam, kad bÅ«tų galima nuslėpti turtÄ , atsakovui perleidžiant turtÄ susijusiais įmonei. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Pabrėžtina, kad teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ .Pažymėtina, kad CPK 144 str. nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti, todėl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009;

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti savo gerÄ turtinę padėtį tenka bÅ«tent atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie atsakovo turimÄ turtÄ ir jo santykį su įmonės įsipareigojimais, kurie patvirtintų gerÄ atsakovo finansinę padėtį ir realiÄ galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Nors atsakovas ir tvirtina, kad įmonės turtas 2012 metais sudarė 5 903 734 Lt, 2013 metais – 5 037 085 Lt, o tai yra 50 kartų daugiau nei ieÅ¡kinio reikalavimas, tačiau nutyli, jog įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (2012 m.

įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo 5 026 339 Lt, o 2013 m. – 4 140 549 Lt) (b.l. 50). IÅ¡ atsakovo finansinių dokumentų taip pat matyti, kad 2013 m. įmonės grynasis pelnas sudarė tik 19 141 Lt, o 2012 m. – 22 970 Lt (b.l. 56). Taigi ieÅ¡kinio suma beveik penkis kartus virÅ¡ija įmonės grynÄ jį metinį pelnÄ . IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įmonei ne kartÄ buvo inicijuota bankroto byla, be to, įmonei dažnai yra keliami ir turtiniai reikalavimai teismuose.

Paskutinė byla atsakovo atžvilgiu dėl skolos priteisimo buvo inicijuota 2014 m. vasario 25 d. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jeigu pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus egzistuoja ieÅ¡kinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo gerÄ finansinę padėtį, tai daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui ieÅ¡kinio suma nėra didelė, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2012).

Esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tai yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to, pažymėtina, kad taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp Å¡alių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo principų bei proceso Å¡alių interesų pusiausvyros.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien Å¡iuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų pažeista Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra, neužtikrinamos ieÅ¡kovo teisės. Tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmė, galimai ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galėtų bÅ«ti realiai neįvykdomas atsakovui bylos nagrinėjimo metu dėl vienokių ar kitokių priežasčių netekus turto, vadinasi, ir byloje įvykdytas teisingumas bÅ«tų tik deklaratyvus.

Tokia situacija neatitiktų teisinėje valstybėje įtvirtintų teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo, realaus pažeistų teisių gynimo ir kitų teisės principų (Konstitucijos 109 str. 1 d., CPK 6 str.).Pažymėtina, kad Å¡i nutartis neužkerta galimybės atsakovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat praÅ¡yti teismo panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu iÅ¡ esmės pasikeistų aplinkybės ir iÅ¡nyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).

Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a:   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                         Jadvyga Mardosevič