dd3c591a-490b-4dfd-b967-9c6577628b35 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-573-479/2015                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos                           50.10.; 63.2.; 116.1. (S)  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015-02-23Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo teisėjas ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius, sekretoriaujant Mildai Paradnikaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės BUAB „Dangė“ atstovui advokatui Tomui Juodžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Dangė“ ieÅ¡kinį atsakovei AB SEB bankui, trečiajam asmeniui A.

M. dėl lizingo sutarčių, turto pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis bei restitucijos taikymo.             Teismasn u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Dangė“ 2014-04-16 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakove 2004-05-05, 2006-07-27 sudarė pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovė bei UAB „Vilinta“ atsakovei pardavė negyvenamÄ sias patalpas, esančias Liepų g. 54, Klaipėdoje. 2004-01-13, 2006-07-25 finansinio lizingo sutartimis Å¡is turtas buvo perduotas valdyti ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti lizingo įmokas už gautÄ turtÄ .

Be to, 2007-11-23 ieÅ¡kovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė atsakovei negyvenamÄ sias patalpas, esančias Mokyklos g. 45, Palangoje.        2007-11-19 Å¡alys sudarė finansinio lizingo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei buvo perduotos patalpos Mokyklos g. 45, Palangoje, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti lizingo įmokas už perduotÄ turtÄ .      2011-04-12 atsakovė pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ dėl lizingo sutarčių nutraukimo, kuriuo atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad ieÅ¡kovė tinkamai nevykdo sutarčių mokėjimų grafikuose-sÄ skaitose įvardintų mėnesinių mokėjimų ir atsakovė įspėjo dėl galimo lizingo sutarčių nutraukimo.

Nuo 2011-05-24 atsakovė nutraukė lizingo sutartis. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir tai, kad lizingo sutartys buvo apsimestiniai sandoriai, nes ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl ieÅ¡kovės veiklos kreditavimo. Pagrindinis ieÅ¡kovės tikslas sudarant sutartis buvo gauti reikalingas lėšas ieÅ¡kovės valdomam turtui pagerinti, pritaikyti jį Å«kinei-komercinei veiklai vystyti. IeÅ¡kovė nesiekė turto perleisti ir naudoti tik nuomos teisėmis su galimybe ateityje iÅ¡sipirkti jai perduotÄ turtÄ , kadangi tokio sandorio sudarymas ieÅ¡kovei nebuvo naudingas.

Å alys vykdė derybas dėl kredito sutarties sudarymo, tačiau atsakovė pateikė sudaryti ieÅ¡kovei lizingo sutartis. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo sutarčių sudarymo pradžios atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga ir siekė sudaryti tokio pobÅ«džio sandorį, kuris labiau atitiktų atsakovės interesus, bet ne tikruosius Å¡alių ketinimus. IeÅ¡kovė yra iÅ¡ esmės pagerinusi turtÄ , kuris priklauso atsakovei, bei ieÅ¡kovė yra investavusi į turto pagerinimus dideles lėšas. Atsakovė ieÅ¡kovės veiklos nekontroliavo ir tai patvirtina Å¡alių tikslÄ dėl ginčo turto perleidimo ieÅ¡kovei nuosavybės teise.

IeÅ¡kovė prašė teismo pripažinti, kad pirkimo – pardavimo, lizingo sutartys yra apsimestinės bei negaliojančios nuo jų sudarymo momento ir nustatyti, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudarytos ne lizingo, o kredito sutartys. Atsakovė SEB bankas (AB SEB lizingas) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovė patvirtino, kad ieÅ¡kovė nepateikia įrodymų dėl sandorių prieÅ¡taravimo įstatymui. Sudarydamos ginčijamas sutartis Å¡alys siekė bÅ«tent sandoriuose numatytų pasekmių.

Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji į atsakovę kreipėsi dėl kredito suteikimo, paneigia ta aplinkybė, jog atsakovė sutartis sudarė kaip lizingo bendrovė ir atsakovė tuo metu nevykdė įmonių veiklos kreditavimo. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestinėmis. Ieškovės atstovas adv. T.Juodis teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, tačiau ši aplinkybė nešalina ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi.

IeÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovė siekė gauti kreditines lėšas, o ne perduoti turtÄ atsakovei nuosavybės teise.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Atsakovė palaikė anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose.Trečiasis asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties.IeÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kovė UAB „Dangė“ ieÅ¡kinyje teigė, jog su atsakove sudarytos lizingo sutartus yra apsimestinės, nes iÅ¡ tiesų buvo sudarytos kreditavimo sutartys, kad ieÅ¡kovės tikslas buvo gauti reikalingas lėšas verslui vykdyti, ieÅ¡kovė turtÄ pagerino, rÅ«pinosi kaip ieÅ¡kovei priklausančia nuosavybe.

Su tokiomis ieÅ¡kovės nuostatomis teismas sutikti negalima. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris negalioja dėl esminio sandorio elemento — Å¡alių valios ydingumo. Ä®vertintina tai, jog LR CK 6.881 str. 1 d. yra numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas.

Tuo tarpu LR CK 5.567 str. 1 d. yra nustatyti esminiai lizingo sutarties požymiai, pagal kuriuos lizingo (finansinės nuomos) sutarties viena Å¡alis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teisę į trečiojo asmens kitos Å¡alies (lizingo gavėjo) nurodytÄ daiktÄ ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Taigi kreditavimo sutarties atveju piniginės lėšos yra paskolinamos kredito gavėjui ir valdomos gavėjo nuožiÅ«ra, o lizingo sutarties atveju skolintos lėšos gali bÅ«ti investuojamos į lizingo sutarties dalykÄ , Å¡iuo atveju į nekilnojamÄ jį turtÄ , kuriuo lizingo gavėjas naudojasi, lizingo sutartimi perduotas turtas yra skirtas patenkinti lizingo gavėjus poreikius. Teismas atsižvelgia į tai, jog ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo, ji turėjo patirtį disponuojant nekilnojamu turtu ir ji laisva valia kreipėsi dėl ginčijamų sandorių sudarymo.

Speciali atsakovės veikla patvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo žinoma ir lizingo sutarties esmę, ir Å¡ios sutarties vykdymo aplinkybes bei tokių sutarčių neįvykdymo pasekmes. Taigi ieÅ¡kovei buvo žinomas sudaromų sandorių pobÅ«dis ir jų pasekmės. Dėl to negalima sutikti, jog Å¡alys derėjosi dėl kredito sutarties sudarymo, tačiau atsakovė pateikė sudaryti lizingo sutartis. Teismas atmeta ieÅ¡kovės nuostatas dėl ieÅ¡kovės suklaidinimo, nes ieÅ¡kovė yra verslo subjektas, ieÅ¡kovė pardavė jai priklausančias patalpas ir turėjo suprasti teisinius santykius dėl parduoto turto grÄ Å¾inimo valdyti ieÅ¡kovei pagal lizingo sutartis.

Dėl to teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti apsimestinėmis lizingo sutartis, kurių sudarymo ji siekė ir kurias ji savo laisva valia vykdė, yra neįrodytas. IeÅ¡kovė nepateikė teismui pagrįstų ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, kad sudaryti ir ginčijami sandoriai neatitinka normalios verslo praktikos. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ginčijami sandoriai negali bÅ«ti pripažįstami lizingo sutartimis, nes ieÅ¡kovė siekė gauti finansavimÄ bei pagerinti lizinguojamÄ turtÄ .

Å i ieÅ¡kovės nuostata nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp Å¡alių buvo sudarytos lizingo sutartys. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė buvo turto pardavėjo ir lizingo gavėja, įstatymui neprieÅ¡tarauja. Akivaizdu, kad atsakovė finansavo ne tik daikto įsigijimÄ , bet ir suteikė papildomų apyvartinių lėšų ieÅ¡kovei. Ginčijamose lizingo sutartyse aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovė sumoka įmokas daikto vertei dengti ir palÅ«kanas, taip pat numatyta, jog ieÅ¡kovei metams laiko buvo atidėtas turto vertės dengimų mokėjimas.

Taigi ieÅ¡kovės sudarytos lizingo sutartys atitinka tikruosius Å¡alių ketinimus, jos įstatymui neprieÅ¡tarauja.Teismas konstatuoja ir tai, kad atsakovė pirkimo – pardavimo sutartimis įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ , teisėtai jį grÄ Å¾ino pagal lizingo sutartis ir tokia verslo praktika nėra ydinga. BÅ«tina įvertinti, kad ieÅ¡kovė sutiko su turto pardavimu atsakovei, lizingo sutartimis, turto kainomis, lėšas už parduotÄ turtÄ ieÅ¡kovė gavo. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pradėjo sandorius ginčyti tik juos nutraukus ir tai patvirtina ieÅ¡kovės ketinimus iÅ¡vengti sutartinės atsakomybės. Be to, ginčijamus sandorius dėl turto pardavimo patvirtino notaras ir tai įrodo, jog Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kinta sandorių esmė ir tikslai.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti ieÅ¡kovės ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys neįrodytas ir atmestinas (LR CPK 178 str.).Kadangi ieÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, ji nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų yra atleista ir Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos (LR CPK 83 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės UAB „Dangė“ ieÅ¡kinį atmesti.SprendimÄ per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui padavus apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjas                                                                      Žydrūnas Bertašius