2K-699/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–699/2012

Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00092-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1; 1.2.14.5.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutarties.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Iš M. Š. priteista nukentėjusiajai E. U. 20 000 Lt turtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Klimavičiaus pranešimą,

n u s t a t ė :

M. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 8 d., apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio tyrimas atskirtas į atskirą, šiam asmeniui paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną E. U., gyvenančiai Molėtų r., (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs policijos pareigūnu pranešė, kad E. U. sūnus sužalojo mergaitę ir už gydymą reikia sumokėti 26 000 Lt, taip apgaulės būdu M. Š. atvykęs su tyrimo metu nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą užvaldė 1000 Lt, ir sutarus, kad likusius pinigus nukentėjusioji paims iš banko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 9 d., su tyrimo nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu, nuvežė nukentėjusiuosius E. U. ir jos vyrą D. U. į AB „Swedbank“ Fabijoniškių skyrių, esantį Vilniuje, Ateities g. 91, kur E. U. iš sąskaitos paėmė 8582,60 Lt, o D. U. iš savo sąskaitos paėmė 10 417,40 Lt, ir šiuos nukentėjusiųjų pinigus apgaule užvaldė, taip padarydamas D. ir E. U. 20 000 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo teismą panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 19 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasatorius teigia, kad apygardos teismas jo bylą išnagrinėjo neišsamiai, o vaizdo įrašo kopijoje užfiksuotas asmuo yra ne jis, be to, pats įrašas yra nekokybiškas. Kasatorius mano, kad teismas turėjo išreikalauti originalų vaizdo įrašą iš AB „Swedbank“ ir kad nepagrįstai rėmėsi kopija. Skunde keliama abejonė, kad nukentėjusieji galėjo nuteistąjį vaizdo įraše atpažinti net nematę jo nuotraukos. Be to, byloje nėra duomenų (išklotinių), kad nukentėjusiesiems buvo skambinta telefonu. Taip pat kasatorius teigia, kad apylinkės teismas buvo šališkas, o nušalinimo teisme nereiškė todėl, kad nežinojo, kaip motyvuoti. Byloje nėra jokių duomenų, kad civilinis ieškovas jam davė 1000 Lt. Kasatorius mano, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į jo ligą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, joje priimtais teismų sprendimais, konstatuotina, jog faktinės bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, o esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami ar naikinami abiejų instancijų teismų sprendimai – nepadaryta. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, iš esmės atsakė į visus jame keltus klausimus, nors kasaciniame skunde nurodoma priešingai, o tai, kad sprendimas apeliacinės instancijos teisme, anot nuteistojo, priimtas per greitai ir paskelbtas bylos nagrinėjimo dieną, negali būti laikoma BK 320 straipsnio pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, pripažino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje nebuvo atliktas asmens atpažinimas BPK nustatyta tvarka, tačiau kartu visiškai pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė nemenkina ir nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų apie tai, jog būtent M. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo skunde iškelto klausimo apie civilinį ieškinį ir nekreipė dėmesio į tai, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, tačiau susipažinus su byloje priimtais teismų sprendimais matyti, kad ir šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo sprendime motyvuotai ir išsamiai pasisakyta tiek dėl civilinio ieškinio išsprendimo pirmosios instancijos teisme pagrįstumo, tiek dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Kasacinio skundo teiginiai apie menamus baudžiamojo proceso pažeidimus šioje baudžiamojoje byloje yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, faktinių bylos aplinkybių vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir plačiau nesvarstytinas. Konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai tinkamai kvalifikavo M. Š. padarytą nusikalstamą veiką, detaliai išanalizavo nukentėjusiųjų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Taip pat teismai padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, o byloje nėra duomenų apie tai, kad M. Š. dėl kokios nors ligos negalėtų jos atlikti.

Nuteistojo M. Š. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl M. Š. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

BK 182 straipsnio prasme sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, taip pat turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Kasaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, jog vaizdo įrašas, kuriuo remiantis buvo nustatyta, kad pinigus iš nukentėjusiųjų panaudodamas apgaulę užvaldė būtent jis, yra prastos kokybės, be to, byloje nėra jo nuotraukos, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kasaciniame skunde nuteistasis M. Š. iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodomi apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, pripažino, kad teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Kasatorius taip pat kaip ir apeliaciniame skunde teigia, kad vaizdo įrašas prastos kokybės, o nesant jo nuotraukos, remtis nukentėjusiųjų D. ir E. U. parodymais, kurie neva jį pažino, nebuvo galima. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo argumentus atmetė, priimtame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais ir teisingai juos vertino.

Priešingai nei teigia kasatorius, nukentėjusieji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad pinigus apgaulės įtakoje, t. y. telefonu pranešus melagingą informaciją apie tai, kad neva jų sūnus sužalojo merginą, per du kartus perdavė būtent kasatoriui. Be to, šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir banko pateiktas vaizdo įrašas, kurį teismai pagrįstai pripažino tinkamu įrodymu byloje. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, į visus esminius apelianto argumentus nuosprendyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes M. Š. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Remiantis kasatoriaus argumentais naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra pagrindo.

Dėl bausmės

Kasatorius skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta bausmė, tačiau savo teiginio nemotyvuoja.

Kolegija laiko, kad teismas paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertino ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir motyvuotai parinko švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę: nors M. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau jis yra aštuonis kartus teistas, paskutiniu 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu – už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (sukčiavimą telefonu), o jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Be to, jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Nors kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmes, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi M. Š. yra recidyvistas, todėl teismas pagrįstai paskyrė sankcijos maksimumui artimą laisvės atėmimo bausmę. Kolegija laiko, kad teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta.

Dėl civilinio ieškinio

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, bei remdamasis įrodymais dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo, priėmė pagrįstą sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš kasatoriaus 20 000 Lt nukentėjusiesiems turtinei žalai atlyginti, nes būtent tokią sumą panaudodamas apgaulę neteisėtai užvaldė kasatorius. Savo sprendimą dėl turtinės priteisimo teismas išsamiai argumentavo. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepažeidė baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau nenurodo jokių tai pagrindžiančių motyvų. Pažymėtina, kad analogiškas argumentas buvo nurodytas ir jo apeliaciniame skunde, į kurį atsakydamas teismas pažymėjo, kad nuteistojo nepasitenkinimas dėl priimto teismo nuosprendžio nelaikytinas teismo šališkumu, o jokie BPK 58 straipsnyje įtvirtinti nušalinimo pagrindai neegzistuoja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Aldona Rakauskienė

Antanas Klimavičius