dd3b42ac-86b5-4f77-a115-e027dab75dee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

xx

                                                                                   Administracinė

byla Nr. A62– 288/2011                                                                                                                                              Â

      Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

Â

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. M.,

atsakovo atstovui R. D.,

viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei

prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

           Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I.

          2009 m. vasario 24 d. Lietuvos kriminalines policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padaliniuose pagal gautÄ D. U. pareiÅ¡kimÄ , nustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, požymius, pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00026-09 (b. l. 94, I t.).

           2009 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ikiteisminį tyrimÄ pavedė atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatui (toliau – Å ilutės rajono PK), o

organizuoti – Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai                (b. l. 90-91

, I t.). Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

           2009 m. kovo 2 d. Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. S. ikiteisminio tyrimo kontrolę pavedė atlikti prokurorui M. M. (b. l. 95, I t.).

          Klaipėdos apygardos prokuratūroje Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros               2009 m. rugsėjo 24 d.  tarnybinio pranešimo Nr.7.10.-50 (b. l. 54-56, I t.) pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. M. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo.

           Atlikus tarnybinį patikrinimÄ , 2009 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 3.9-209 „Dėl Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro M. M. veiksmų, organizuojant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 38-1-00026-09“ (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje konstatuota, kad prokuroras M. M., nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. organizuodamas ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje  Nr.38-1-00026-09, nesiėmė įstatymo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, kad savalaikiai, t. y. per trumpiausiÄ laikÄ , bÅ«tų atliktas ikiteisminis tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nams nedavė nurodymų raÅ¡tu, nenustatė konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų, nebuvo reiklus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nų ir vadovų atžvilgiu dėl jų neveiklumo ir tokiu bÅ«du neužtikrino, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tų atlikti bÅ«tini proceso veiksmai nukentėjusiųjų parodymams patikrinti ir iÅ¡spręstas klausimas dėl praneÅ¡imų apie įtarimus įteikimo galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusiems V.

B. ir J. T., liudytojų apklausų bei tyrimo užbaigimo (b. l. 45-52, I t.).

Minėtos IÅ¡vados pagrindu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui M. M. skyrimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) M. M. už tarnybinį nusižengimÄ paskirta

tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakyme konstatuota, kad prokuroras M. M. savo pareigas vykdė netinkamai ir padarė tarnybinį

nusižengimÄ , savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnį, 170 straipsnio 2 ir

3 dalį, 176 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 2008 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-86 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant (toliau – ir Generalinio prokuroro rekomendacijos) 5.2, 25 ir 27 punktÄ (b. l. 9, I t.).

                                                                 II.

PareiÅ¡kėjas M. M. skundu (b. l. 3-8, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 29 d. įsakymÄ Nr. P-456 „Dėl

tarnybinės nuobaudos Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorui M. M. skyrimo“, kuriuo jam už tarnybinį nusižengimÄ paskirta

tarnybinė nuobauda – pastaba, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, IÅ¡vadoje nurodytų teisės aktų nepažeidė ir jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, kad jam neaiÅ¡ku, už kokių konkrečių veiksmų neatlikimÄ buvo pradėtas (atliktas) tarnybinis patikrinimas, kÄ privalėjo padaryti ir ko nepadarė. Nurodė, kad IÅ¡vadoje buvo klaidingai nurodytas ikiteisminio tyrimo kontrolės terminas, nes į jį yra įskaitomas ir tas laikotarpis, kurį jis nedirbo dėl kasmetinių atostogų. Nenurodyta, kokiems konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti nenustatė terminų ir kokie teisės aktai tai numato, kokie neatlikti kiti veiksmai nukentėjusiųjų parodymams patikrinti. Pažymėjo, kad IÅ¡vadoje yra kaltinamas pažeidęs dar ir tokias teisės normas, kurios nebuvo įraÅ¡ytos  į jam įteiktÄ praneÅ¡imÄ dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo (toliau – ir PraneÅ¡imas), ir apie kurias sužinojo tik susipažinęs su tarnybinio patikrinimo IÅ¡vada. Dėl Å¡ios priežasties, anot pareiÅ¡kėjo, jis negalėjo pateikti visapusiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Taip pat Ä®sakyme yra kaltinamas tuo, kad nebuvo reiklus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atžvilgiu, kad pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimus, nors Å¡is kaltinimas ir minėtos teisė normos taip pat nebuvo nurodytas PraneÅ¡ime. Teigė, kad tokiu bÅ«du buvo pažeista 2007 m. sausio 30 d. Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-9 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams“ reglamentuota tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka. Taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi

administracinėje byloje                      Nr. A63 -604/2009 ir Lietuvos

Respublikos Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d.  nutarimu, kuriuose, anot pareiÅ¡kėjo, konstatuota, kad pagal teisės normų reikalavimus turi bÅ«ti atliktas iÅ¡samus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo iÅ¡vada – motyvuota, tarnybinis nusižengimas turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, o tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyti įstatyme.  PareiÅ¡kėjas teigė, kad, organizuodamas ikiteisminį tyrimÄ Nr. 38-1-00026-09, ėmėsi visų teisės aktuose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių. Nurodo, kad gavus pavedimÄ atlikti ikiteisminį tyrimÄ , tÄ pačiÄ dienÄ buvo sudaryta tyrimo grupė iÅ¡ keturių pareigÅ«nų, o vadovu paskirtas didžiausiÄ nusikalstamų veikų tyrimo patirtį turintis tyrėjas P. Č.. Pavedime atlikti ikiteisminį tyrimÄ P. Č. buvo nurodyta 2009 m. kovo 12 d. pateikti praneÅ¡imÄ apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigÄ arba atvykti į

Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ tyrimo aptarimui. NurodytÄ dienÄ atvykus P. Č., su juo buvo aptartas Å¡ios nusikalstamos veikos tyrimo

planas, suderinta, kuriuos terminus būtina atlikti greičiau, o kuriuos (dėl šio nusikaltimo tyrimo specifikos) specialiai vėliau. Teigė, kad tokia tyrimo taktika buvo pasirinkta, nes nuspręsta klausytis galimų įtariamųjų V. B., J. T. (J. T.), pačio pareiškėjo D. U. ir glaudžiai su V.

B. ryÅ¡ius palaikiusio A. E. telefoninių pokalbių nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. bei kurį laikÄ , kol bus iÅ¡analizuoti pasiklausymo metu gauti duomenys. Tuo buvo siekta galimiems įtariamiesiems nepraneÅ¡ti apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , t. y. buvo duoti žodiniai nurodymai. Pažymėjo, kad vyriausiasis tyrėjas P. Č. neprieÅ¡taravo dėl tyrimui duodamų žodinių nurodymų, todėl duoti raÅ¡ytinius nurodymus nebuvo jokio pagrindo. Be to, dėl raÅ¡ytinių nurodymų davimo nebuvo gautas joks ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo reikalavimas. Pažymėjo, kad tiek žodiniai, tiek raÅ¡ytiniai nurodymai yra vienodai privalomi vykdyti. Ikiteisminis tyrimas pagal jo reikalavimÄ buvo  aptariamas net penkis kartus. Tai, anot pareiÅ¡kėjo, matyti iÅ¡ 2009 m. kovo 3 d. pavedimo atlikti ikiteisminį

tyrimÄ . Beveik visÄ laikÄ , tikrinant ikiteisminį tyrimÄ , dalyvavo P. Č., su kuriuo buvo žodžiu aptariamas tolimesnių

ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo planas. Atsižvelgiant į situacijÄ ir nuolatos sekant ikiteisminio tyrimo eigÄ , pastoviai buvo pateikiamos užduotis kriminalinei policijai. Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato prokuroro pareigos nustatyti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus raÅ¡tu, kaip ir nenumato pareigos sudaryti raÅ¡tiÅ¡kÄ ikiteisminio tyrimo planÄ . Konkrečiu atveju

tyrimas nebuvo didelės apimties ir pakako žodinio suderinimo su tyrėju P. Č. dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Pažymėjo,

kad siekiant atlikti būtinus proceso veiksmus nukentėjusiųjų parodymams patikrinti, jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo atliekamos kratos galimų įtariamųjų, ir ne tik jų, gyvenamosiose patalpose, buvo atliekama aukščiau paminėtų asmenų telefoninių pokalbių kontrolė, o taip pat tyrėjui buvo nurodyta nedelsiant atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus (paimti D.

U. nurodytÄ filmuotÄ medžiagÄ , apklausti liudytojus ir kt.). Teigė, kad V. B. ir J. T. nebuvo apklausti, nes

buvo pasirinkta tokia tyrimo taktika, t. y. buvo nuspręsta kurį laikÄ Å¡ių asmenų neapklausti, o tik rinkti informacijÄ apie jų galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . UAB „Argus” darbuotojas, UAB „Dinavas” buhalterė ir apskaitininkė nebuvo apklausti, nes kurį laikÄ nepavyko Å¡ių asmenų surasti. Nurodė, kad ir kriminalinės policijos atstovai delsė pateikti atsakymus į jiems pateiktas užduotis. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu visi asmenys yra apklausti, o jų parodymai paneigia D. U. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, kas, anot pareiÅ¡kėjo, rodo, kad pasirinkta tyrimo taktika buvo sėkminga. Atkreipia dėmesį, kad nekalti asmenys negali bÅ«ti traukiami baudžiamojon

atsakomybėn. Teigė, kad nebuvo teisinio pagrindo pareikšti įtarimus V. B., kuris žuvo 2009 m. rugpjūčio 17 d., ir J. T.. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. J. T. buvo apklaustas kaip specialus liudytojas, nes nebuvo

pakankamai duomenų, kad Å¡iam asmeniui bÅ«tų galima pareikÅ¡ti įtarimÄ .  Â

 Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra su pareiÅ¡kėjo M. M. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

            Atsakovas

atsiliepime į skundÄ (b. l. 21-25, I t.) nurodė, kad prokuroras M. M. privalėjo imtis reikiamų tyrimo organizavimo

priemonių, kad Å¡is nedidelės apimties ikiteisminis tyrimas bÅ«tų baigtas, nes jau buvo atliekamas 4 mėnesius dar iki M. M. kasmetinių atostogų. M. M., prieÅ¡ eidamas kasmetinių atostogų, apie kurias žinojo iÅ¡ anksto, privalėjo suformuluoti užduotis ir duoti nurodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nes atostogų metas nesustabdo prokuroro veiksmų kontroliuojant ikiteisminį tyrimÄ . Procesas nenumato konkrečių ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminų, tačiau įtvirtina principus, kad proceso veiksmai turi bÅ«ti atlikti savalaikiai, kai yra galimybė juos atlikti. Pažymi, kad teisės aktuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant bÅ«tų įtvirtinama tik raÅ¡ytine forma. Tai padaryta sÄ moningai, siekiant efektyvinti glaudesnį tiesioginį, mažiau biurokratinį, bendradarbiavimÄ tarp prokuroro ir ikiteisminį tyrimÄ atliekančio subjekto. Todėl prokuroras, bÅ«damas asmeniÅ¡kai atsakingas už ikiteisminio tyrimo rezultatus, privalėjo taip atlikti savo procesines funkcijas, kad bÅ«tų užtikrintas savalaikis visų reikalingų proceso veiksmų atlikimas ir reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymas. Vertinant prokuroro darbÄ Å¡ioje srityje atsižvelgiama ne į raÅ¡ytinių ar žodinių nurodymų, susiraÅ¡inėjimų kiekį ar turinį, o į ikiteisminio tyrimo eigÄ , rezultatus bei objektyvias tam tikro procesinio veikimo ar neveikimo priežastis. Pažymėjo, kad konkretų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , kuris atliks ikiteisminį tyrimÄ , paskiria ar tyrimo grupę sudaro ne prokuroras, o ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo rezultatus, todėl ikiteisminiame tyrime Nr.38-1-00026-09 nustačius, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nesiima reikiamų priemonių nusikalstamai veikai iÅ¡tirti, t. y. nevykdo žodinių prokuroro nurodymų, ne ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nas, Å¡iuo atveju P. Č., o tyrimÄ organizuojantis prokuroras M. M. privalėjo duoti raÅ¡ytinius nurodymus ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo.

Sutiko, kad Išvadoje nurodytas platesnis negu pateiktame Pranešime prokuroro M. M. veiksmų juridinis vertinimas, tačiau šis vertinimas,

anot atsakovo, nekeičia tarnybinio patikrinimo Išvados esmės ir nesuvaržo prokuroro teisių, nes išvadoje nurodyti papildomi norminiai aktai yra susiję su ta pačia prokuroro veika, pasireiškusia savo pareigų organizuojant ir

vadovaujant aptariamam ikiteisminiam tyrimui netinkamu vykdymu. M. M. buvo supažindintas su išsamia tarnybinio patikrinimo Išvada

ir įtvirtintais papildomais norminiais aktais joje, kurie savo esme nesiskiria nuo norminių aktų, nurodytų PraneÅ¡ime, todėl M. M. skunde pateikti argumentai, anot atsakovo, yra nepagrįsti. Tai nesuvaržė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teises tarnybinio patikrinimo metu ar skundžiant tarnybinio patikrinimo IÅ¡vadÄ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (tÄ jis ir padarė). Atsakovas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo didelės apimties, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes bÅ«tų reikalinga tikrinti taip ilgai, aptariamas ikiteisminis tyrimas nepateisinamai, be objektyvių priežasčių buvo užtęstas, savalaikiai neatlikti reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai tikslu nustatyti ir patikrinti tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, be  to pasirinkta tyrimo taktika buvo itin nekvalifikuota. Atkreipė dėmesį, kad M. M. paaiÅ¡kinamas dėl tyrimo taktikos, įtarimų V. B. ir J.

T. nepateikimo nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo tikslams ir kartu pažeidžia proceso dalyvių teisėtus interesus. Nurodo, kad minėtiems asmenims apie ikiteisminį tyrimÄ buvo žinoma dėl atliktų kratų. Pažymėjo, kad nuo pat

ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusieji kategoriškai nurodė į V. B. ir J. T., kaip į asmenis, kurie

galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ . Todėl nepateikus įtarimų V.

B. ir J. T. ir jų neapklausus įtariamaisiais,

ikiteisminis tyrimas buvo nepateisinamai užvilkintas, apribotos galimybės iš V. B. ir J. T. gauti tyrimui reikšmingų

duomenų ir jų pagrindu atlikti atitinkamus proceso veiksmus tikslu nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje. Be to, nuo tyrimo pradžios taikant procesines prievartos priemones asmenims, žinantiems apie jų atžvilgiu atliekamÄ procesÄ ir neapklausiant jų apie įtarimo esmę, buvo suvaržyta jų teisė gintis bei galimybė padėti byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ .

    Tretysis suinteresuotasis asmuo

Šilutės rajono apylinkės prokuratūra atsiliepime                        į

pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ (b. l. 17, I t.) dėl Ä®sakymo pagrįstumo nepasisakė.

III.

             Vilniaus apygardos administracinis

teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2010 m. kovo                              5 d.

sprendimu (b. l. 166-180, I t.) pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Â

             Pirmosios instancijos teismas pažymėjo,

kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos                      Nr.38-1-00026-09

matyti, jog  ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ilgiau kaip 7 mėnesius. Ikiteisminis tyrimas nebuvo didelės apimties, byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės turėjo bÅ«ti tikrinamos taip ilgai (galimos liudytojų ar kitų asmenų ligos, iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, objektų tyrimai ir pan.). Todėl, anot teismo, akivaizdu, kad tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai. Prokuroras M. M. dar iki savo kasmetinių atostogų, kurios prasidėjo 2009 m. liepos 7 d., privalėjo imtis reikiamų tyrimo organizavimo priemonių, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų baigtas, kadangi tyrimas jau buvo atliekamas 4 mėnesius. Tuo tarpu proceso veiksmai byloje buvo atliekami tik iki 2009 m. gegužės 10 d., kai buvo baigta taikyti procesinę prievartos priemonę – kontroliuoti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ . Teismo nuomone, liudytojai privalėjo bÅ«ti apklausti iki 2009 m. gegužės 10 d., net ir pripažinus tinkama tyrimo taktikÄ dėl

V. B. ir J. T. apklausų tyrimo pabaigoje. Pažymėjo, kad paskui jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami iki pat 2009 m. rugpjūčio 25 d., kai UAB „Dinavas” buvo paimtas kompiuteris. Tik dar vėliau apklausti bÅ«tini liudytojai. Teismas prokuroro M. M. paaiÅ¡kinimus, kad buvo pasirinkta tokia tyrimo taktika neapklausti V. B. irÂ

J. T., siekiant jiems nežinant apie pradėtÄ tyrimÄ surinkti kuo daugiau duomenų, laikė nepagrįstais. Nurodė, kad jie neatitinka bylos aplinkybių ir nėra paremti jokiais duomenimis. Byloje nėra jokio tyrimo plano ar prokuroro nurodymų, kuriuose matytųsi prokuroro paaiÅ¡kinime nurodyta tyrimo taktika, o toks tyrimo planas privalėjo bÅ«ti sudarytas, remiantis Å ilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.VT-7 „Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo kontrolės“. Be to, pažymėjo, kad jau 2009 m. kovo 13 d. buvo atliekamos kratos, todėl akivaizdu, kad nuo minėto momento apie atliekamÄ tyrimÄ jau buvo žinoma su tyrimu susijusiems asmenims. Pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nematyti, kodėl buvo ieÅ¡koma neteisėtai laikomų ginklų, kai jau anksčiau byloje buvo duomenys, kad V. B. turi leidimÄ neÅ¡iotis pistoletÄ . Nepatikrinus Å¡io leidimo iÅ¡davimo bylos, kurioje buvo duomenys, jog V. B. gyvena ir ginklÄ seife laiko (duomenys neskelbtini), Å ilutėje, krata buvo atliekama jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini),

Šilutė, kratų metu ginklas nesurastas ir nepaimtas, jis viso tyrimo metu iki V. B. mirties iš jo taip ir neišreikalautas. Anot teismo,

prokuroro M. M. paaiškinimas, kad jis neturėjo teisėto pagrindo duoti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams nurodymų raštu, yra nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktams. Ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00026-09 nustačius, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nesiima reikiamų priemonių

nusikalstamai veikai ištirti, t. y. nevykdo žodinių prokuroro nurodymų, M. M. privalėjo ikiteisminio tyrimo įstaigai duoti

raÅ¡ytinius nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo. Pažymėjo, kad prokurorui pareigÄ reikalauti raÅ¡ytinio praneÅ¡imo apie tyrimo eigÄ bei duoti raÅ¡ytinius nurodymus, jei ikiteisminis tyrimas nebaigiamas per 2 mėnesius, numato ir jau minėtas Å ilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2007 m. spalio 25 d. įsakymas. Be to, esant tokiai situacijai, anot teismo, M. M. privalėjo spręsti dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo atsakingiems pareigÅ«nams ir jų drausminės atsakomybės. Ä®vertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, iÅ¡dėstytus motyvus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad prokuroras M. M. pareigas, organizuojant ikiteisminį tyrimÄ , vykdė netinkamai. Teismas jokių tarnybinio patikrinimo atlikimo procedÅ«rinių pažeidimų nenustatė. Pažymėjo, kad IÅ¡vadoje aiÅ¡kiai ir konkrečiai suformuluota, koks tarnybinis pažeidimas padarytas, kokios pažeistos teisės aktų normos, nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės ir jas grindžiantys duomenys, kaltės rÅ«Å¡is ir laipsnis bei pasekmės, įvardinti duomenys apie prokuroro tarnybÄ ir kitos aplinkybės, todėl IÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka jai keliamus reikalavimus, jos pagrindu priimtas Ä®sakymas teisėtas ir pagrįstas.

                                                                          Â

IV.

          PareiÅ¡kėjas M. M. apeliaciniu skundu (b. l. 182-190, I t.) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti.

          PareiÅ¡kėjas vadovaujasi skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismui, iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir priėmė nepagristÄ bei nemotyvuotÄ sprendimÄ . Teismas prie nagrinėjamos administracinės bylos neprijungė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 38-1-00026-09,  o visÄ savo sprendimÄ grindė beveik vien IÅ¡vadoje iÅ¡dėstytais argumentais. Be to, teismas Å¡aliÅ¡kai (palaikydamas atsakovÄ ) įvertino liudytojo

P. Č. parodymus, neatsižvelgdamas į tai, kad Å¡is liudytojas tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino, jog su prokuroru buvo suderintas tyrimo planas, prokuroras daug kartų davė žodinius nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo eigos, nustatinėjo terminus ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, tikrino bylÄ , nurodė užduotis kriminalinei policijai pateikti raÅ¡tu ir pan. Teismas nepagrįstai vadovavosi neapklausto K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais melagingais parodymais apie tai, kad į jį tariamai nesikreipė nei prokuroras, nei P. Č. dėl pastarojo pavedimų nevykdymo. Teismas neįvertino, kad PraneÅ¡ime ir IÅ¡vadoje yra neteisingai nurodomas jo vykdyto ikiteisminio tyrimo organizavimo laikotarpis. Pažymi, kad tam tikrais laikotarpiais, t. y. jo kasmetinių atostogų metu ir ikiteisminio tyrimo tikrinimo laikotarpiu, kai kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo siuntinėjama ir kontrolės byla, bylos tirti nebuvo įmanoma. Nurodo, kad PraneÅ¡ime nurodomas vienoks, o IÅ¡vadoje kitoks padaryto tarnybinio pažeidimo laikotarpis. Tokiu bÅ«du jam apribota galimybė apsiginti, t. y. teisingai įvertinti tarnybinį pažeidimÄ , jo sudėtį bei teikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, įrodymus. Teismas nepagrįstai galimÄ greitesnę ikiteisminio tyrimo baigtį susiejo su vėliau įvykdytų asmenų apklausų laikotarpiu (trys dienos), nes, anot pareiÅ¡kėjos, procesas truko ilgiau nei tris dienas ir apėmė prieÅ¡ tai sekusius veiksmus (jų

paieÅ¡kÄ ). Teismas neatsižvelgė                            į tai, kad

ikiteisminis tyrimas nebuvo užbaigtas po Å¡ių liudytojų apklausų, o jis dar tęsėsi 3 mėnesius 15 dienų, t. y. iki 2009 m. gruodžio 30 d.  Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo užbaigti anksčiau, kol nebuvo iÅ¡tirtos visos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės, jis negalėjo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas nėra didelės apimties, negali vienprasmiÅ¡kai patvirtinti, kad jis turėjo bÅ«ti užbaigiamas per tris ar keturis mėnesius, nes tai, anot pareiÅ¡kėjo, priklauso nuo susiklosčiusios situacijos. Teismas nesiaiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia tarnybinį pažeidimÄ apibÅ«dinantis teiginys „neatlikti kiti veiksmai“, nepagrįstai vertino tai kaip nereikÅ¡mingÄ aplinkybę, nes, pareiÅ¡kėjo nuomone, tokia abstrakti IÅ¡vada apriboja galimybę teisingai įvertinti tarnybinį pažeidimÄ , jo sudėtį bei teikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus. Teigia, kad

teismas nepagrįstai neatsižvelgė                į tai, jog Išvada yra

grindžiama teisės aktais, kurių pažeidimu PraneÅ¡ime jis nebuvo kaltinamas. Taip pat, anot pareiÅ¡kėjo, teismas nepagrįstai neįvertino ikiteisminio tyrimo baigties, t. y. tai, kad aptariamas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas, anot pareiÅ¡kėjo, tik patvirtina, kad tyrimo taktika buvo pasirinkta teisinga. Â

           Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu (b. l. 1-3, II t.) su pareiškėjo M. M.

apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ,              Â

o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Â

           Atsakydamas į pareiškėjo M.

M. argumentus, atsakovas pažymi, kad teismas pagrįstai, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi tarnybinio patikrinimo IÅ¡vada, kuri grindžiama tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, paremta baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00026-09 proceso metu gautais duomenimis. IÅ¡vadoje teisingai nurodytas tyrimo organizavimo laikotarpis –nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d., nes tokį laikotarpį ikiteisminis tyrimas buvo M. M. žinioje. Anot atsakovo, procesas nenumato konkrečių ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminų, tačiau įtvirtina principus, kad proceso veiksmai turi bÅ«ti atlikti savalaikiai, kai yra galimybė juos atlikti. Prokuroras M. M. privalėjo imtis reikiamų tyrimo organizavimo priemonių, kad Å¡is nedidelės apimties

ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, nes jau buvo atliekamas 4 mėn. dar iki M. M. išeinant atostogų. Atsakovas sutinka, kad Išvadoje

nurodytas platesnis veiksmų juridinis vertinimas negu prokurorui M. M. pateiktame Pranešime, tačiau šis vertinimas, atsakovo

nuomone, nekeičia tarnybinio patikrinimo Išvados esmės ir nesuvaržo prokuroro M. M. teisių, nes Išvadoje nurodyti papildomi norminiai

aktai yra susiję su ta pačia prokuroro veika, pasireiÅ¡kusiÄ savo pareigų organizuojant ir vadovaujant aptariamam ikiteisminiam tyrimui netinkamu vykdymu. Pažymi, kad M. M. buvo supažindintas su iÅ¡samia tarnybinio patikrinimo IÅ¡vada ir įtvirtintais papildomais norminiais aktais joje, kurie savo esme nesiskiria nuo norminių aktų, nurodytų PraneÅ¡ime. Todėl Å¡is faktas, anot atsakovo, nesuvaržė pareiÅ¡kėjui galimybės tinkamai realizuoti savo teises tarnybinio patikrinimo metu ar skundžiant tarnybinio patikrinimo IÅ¡vadÄ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Taip pat atsakovas pažymi, kad byloje nėra reikÅ¡minga aplinkybė, kad teismas neatsižvelgė į aptariamo ikiteisminio tyrimo baigtį, nes ji nepanaikina prokuroro M. M. atsakomybės už tai, kad jis, organizuodamas ikiteisminį tyrimÄ Nr.38-1-00026-09 ir jam vadovaudamas, tarnybines pareigas vykdė netinkamai.

           Tretysis suinteresuotasis asmuo Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo M. M. apeliacinį skundÄ nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

            Nagrinėjamo ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės

prokuratÅ«ros prokurorui M. M. skyrimo“, kuriuo M. M. už tarnybinį nusižengimÄ paskirta tarnybinė nuobauda –

pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas. Minėtas atsakovo Ä®sakymas priimtas, atsižvelgiant į 2009 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje suraÅ¡ytÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 3.9-209 „Dėl Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro M. M. veiksmų, organizuojant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 38-1-00026-09“, todėl Å¡ioje IÅ¡vadoje nurodytos faktinės aplinkybės bei jų įvertinimas Ä®sakyme nurodytų pažeistų teisės aktų normų taikymo požiÅ«riu laikytini neatskiriama skundžiamo Ä®sakymo dalimi.

           Prokurorų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymas (toliau – ir ProkuratÅ«ros įstatymas) ir Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr.  I-9. Pagal Å¡iuos teisės aktus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir jiems skiriamos tarnybinės nuobaudos už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), tarnybinį nusižengimÄ padariusio prokuroro kaltės laipsnis ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Taigi tarnybinis nusižengimas – tai kalta prokuroro veika (veiksmas ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimÄ . Ar prokuroras padarė tarnybinį nusižengimÄ , nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus suraÅ¡oma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, joje fiksuojant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nurodant jas pagrindžiančius duomenis ir pateikiant teisinį tikrinamo prokuroro veikos įvertinimÄ . Taigi sprendžiant ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikÅ¡mę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

             Pareiškėjas M. M. tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Lietuvos Respublikos

prokuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 170 straipsnio 2 ir 3 dalies, 176 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 2008 m. birželio 19 d. Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-86 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaujant 5.2, 25 ir 27 punktų pažeidimus.

            Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintos bendros ikiteisminį tyrimÄ reglamentuojančios normos, kuriose nustatyta prokuroro kompetencija ir jam privalomas elgesio procesinėje veikloje modelis: pagal Å¡io straipsnio 1 dalį prokurorai pagal kompetencijÄ atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimÄ , jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų proceso veiklÄ , palaiko valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymÄ BK, BPK, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka; pagal straipsnio 2 dalį – prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktikÄ , yra privalomi.

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad prokuroras privalo tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus. Minėtos bendrosios prokuroro pareigos detalizuotos BPK nuostatose. BPK 2 straipsniu prokuroras yra įpareigotas kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kai ikiteisminį tyrimÄ ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 170 str. 2 d.).

Prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus (BPK 170 str. 3 d.). BPK 176 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios tiek prokurorÄ , tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ siekti, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Pagal Rekomendacijų 5.2 punktÄ prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovaudamas, pagal savo kompetencijÄ privalo kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimÄ atlikti per kuo trumpiausius terminus.

Rekomendacijų 25 punktas numato, kad prokuroras duoda žodinius arba raÅ¡ytinius nurodymus ir pavedimus, įtvirtina, kada raÅ¡ytinius įrodymus duoti privaloma. Rekomendacijų 27 punktas suteikia teisę prokurorui, pavedant atlikti ikiteisminį tyrimÄ ar atskirus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, nustatyti ikiteisminio tyrimo ar atskirų proceso veiksmų atlikimo terminus ir reikalauti pateikti informacijÄ apie pavedimo įvykdymÄ .

            IÅ¡ skundžiamo Ä®sakymo bei tarnybinės veiklos patikrinimo IÅ¡vados matyti, kad aukščiau iÅ¡vardintų teisės normų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad prokuroras M. M. nesiėmė teisės aktuose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, kad savalaikiai bÅ«tų atliktas ikiteisminis tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nams nedavė nurodymų raÅ¡tu, nenustatė konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų, nebuvo reiklus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nų ir vadovų atžvilgiu dėl jų neveiklumo ir tokiu bÅ«du neužtikrino, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ bÅ«tų atlikti bÅ«tini proceso veiksmai nukentėjusiųjų parodymams patikrinti ir iÅ¡spręstas klausimas dėl praneÅ¡imų apie įtarimus įteikimo galimai nusikalstamÄ veikÄ padariusiems V. B. ir J. T., liudytojų apklausų bei tyrimo užbaigimo.

             IÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjo M. M. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn faktinį ir teisinį pagrindÄ , matyti, kad jo neveikimas, kaip tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, iÅ¡ esmės apibÅ«dinama dviems aspektais – pareiÅ¡kėjas nesiėmė įstatymų numatytų organizacinių priemonių, kad bÅ«tų laiku atliktas iÅ¡samus ikiteisminis tyrimas, bei nepakankamai kontroliavo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų proceso veiklÄ . Kiti iÅ¡vardinti veiksmai yra iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjo M. M. pasirinkto netinkamo elgesio detalizavimas. PareiÅ¡kėjas nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda ir teigia, kad savo pareigas vykdė tinkamai.

            Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. M., kaip Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, buvo atsakingas už ikiteisminio tyrimo kontrolę baudžiamojoje byloje  Nr. 38-1-00026-09. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad minėta byla jo žinioje buvo nuo  2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 45-52, 96, I t.), t. y. ikiteisminis tyrimas, bylai būnat M. M. žinioje, nebuvo užbaigtas ir truko jau ilgiau kaip šešis mėnesius. Šiuo aspektu pažymėtina, kad  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį turi būti užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Jo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: baudžiamosios bylos sudėtingumo, tiriamų nusikalstamų veikų skaičiaus, atliekamų tyrimų trukmės ir apimties ir t. t. BPK 176 straipsnyje įtvirtinta bendra nuostata, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti baudžiamojoje  byloje Nr. 38-1-00026-09 (kol ji buvo prokuroro M. M. žinioje) atliktus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus operatyvumo, išsamumo ir efektyvumo požiūriu.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinės bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje                    Nr. 38-1-00026-09 buvo atliekamas nepateisinamai ilgai ir neiÅ¡samiai. Matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo atlikti iÅ¡

esmės tik Å¡ie veiksmai – nuo 2009 m. kovo 10 d. iki                          Â

2009 m. gegužės 10 d. klausomasi telefoninių pokalbių (b. l. 103-105, b. l. I t.), pagal 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. kovo 16 d. prokuroro praÅ¡ymus priimtų Å ilutės rajono apylinkės teismo nutarčių pagrindu atliktos kratos (b. l. 99-103, I t.), taip pat nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. balandžio        10 d. D. U. kabinete buvo sumontuota vaizdo technika, o 2009 m. balandžio 3 d. kreiptasi dėl vaizdo įraÅ¡o, daryto 2009 m. vasario 23 d. UAB „Dinavas“ teritorijÄ stebinčių vaizdo kamerų, paėmimo (b. l. 106, I t.). 2009 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Å ilutės rajono PK  iÅ¡siųstas praÅ¡ymas pavesti operatyviniams darbuotojams atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (b. l. 107, I t.). Vėliau jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, t. y. beveik tris mėnesius,

nebuvo atliekami. Už ikiteisminio tyrimo atlikimÄ atsakingas tyrėjas P. Č. tik 2009 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos

apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono PK su užklausimu apie 2009 m. balandžio 24 d. pavedimo vykdymÄ Â (b. l. 108, b. l. I t.). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono PK virÅ¡ininko pavaduotojas K. B., apklaustas kaip liudytojas ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , patvirtino, kad anksčiau P. Č. dėl pavedimo neįvykdymo nesidomėjo, prokuroras M. M. dėl ikiteisminio tyrimo užsitęsimo taip pat nesikreipė (b. l. 116-117, I t.). Be to, neaiÅ¡ku, kodėl per visÄ baudžiamosios bylos buvimo prokuroro M. M. žinioje laikotarpį nebuvo apklausti liudytojai (UAB „Dinavas“ buhalterė ir apskaitininkė, UAB

„Argus“ darbuotojai), stebėję galimÄ nusikalstÄ veikÄ , taip pat V. B. ir J. T., D. U. praneÅ¡ime

nurodyti kaip nusikaltimÄ Ä¯vykdę asmenys, kodėl jiems nepareikÅ¡ti įtarimai. PareiÅ¡kėjas tokį neveikimÄ teisino pasirinkta ikiteisminio tyrimo taktika (nuspręsta klausytis V. B. ir J. T. telefoninių pokalbių, jiems nepraneÅ¡ant apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ), nepakankamu duomenų kiekiu pareikÅ¡ti įtarimus, negalėjimu nustatyti liudytojų buvimo vietos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie argumentai yra aiÅ¡kiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad jau pačioje pradžioje atlikus kratas, ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas buvo pakankamai pavieÅ¡intas. Be to, pokalbiai buvo baigti klausytis 2009 m, gegužės

10 d., tačiau ir toliau dėl V. B. ir J.

T. apklausų joks sprendimas nepriimtas. Tai, kad tuo metu įtarimai V. B. ir J. T. nepareikÅ¡ti, nesant tam pakankamai duomenų, prieÅ¡tarauja M. M. 2009 m. kovo 10 d. praÅ¡yme dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo iÅ¡dėstytiems faktams (b. l. 103, I t.). Å iame dokumente pareiÅ¡kėjas M. M. nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padarytas apysunkis nusikaltimas ir jį galėjo įvykdyti V. B. ir J. T.. Dėl neapklaustų liudytojų pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad juos realiai buvo bandoma surasti, iÅ¡skyrus  UAB „Argus“ darbuotojÄ . 2009 m. balandžio 24 d. raÅ¡te be įpareigojimo nustatyti UAB „Argus“ darbuotojÄ ir iÅ¡kviesti jį apklausai nurodomas tik bendras pavedimas nustatyti liudytojus, nenurodant jokios informacijos apie UAB „Dinavas“ buhalterę ir apskaitininkę, nors, ko neginčija ir pareiÅ¡kėjas, apie Å¡iuos asmenis, galimus nusikaltimo liudytojus, jau buvo žinoma. Be to, kaip minėta anksčiau, 2009 m. balandžio 24 d. raÅ¡te Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono PK pavedus atlikti tam tikrus veiksmus (tarp jų – ir nustatyti liudytojus), Å¡io pavedimo vykdymo rezultatais nebuvo domimasi daugiau nei tris mėnesius, kas akivaizdžiai nesiderina su operatyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo principu. Â

          Vertinat M. M. elgesį atliktų ir neatliktų ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų kontekste, taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ ikiteisminio tyrimo kontrolės bylos Nr. 38-1-00026 ir atsakovo pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos nematyti, kad prokuroras M. M., 2009 m. kovo 3 d. pavedimu sudaręs ikiteisminio tyrimo grupę ir jos vadovu paskyręs vyriausiÄ jį tyrėjÄ P. Č., toliau faktiÅ¡kai bÅ«tų kontroliavęs ikiteisminį tyrimÄ atlikusio pareigÅ«no procesinius veiksmus. Minėtame pavedime buvo nustatyti penki terminai, kuriems suėjus tyrėjas privalėjo pateikti praneÅ¡imÄ apie tyrimo eigÄ arba atvykti į Å ilutės rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ ikiteisminio tyrimo aptarimui. Ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje Nr. 38-1-00026 yra pateiktas tik vienas tarnybinis praneÅ¡imas (2009 m. rugpjūčio 18 d.) apie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje eigÄ , apie tyrėjo atvykimÄ pas prokurorÄ taip pat fiksuota tik vienÄ kartÄ (2009 m. gegužės 6 d.). Nors vyriausiasis tyrėjas P. Č., apklausiamas tarnybinio patikrinimo metu, nurodė, kad 2009 m. kovo 3 d. pavedime nurodytais terminais atvykdavo pas prokurorÄ (b. l. 113-115, I t.), Å¡ie parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Matyti, kad vienas iÅ¡ pavedimu nustatytų terminų  (2009 m. birželio

8 d.) sutapo su P. Č. atostogomis (b. l. 75, 76, I t.), todėl tai įrodo, kad minėtÄ dienÄ jis pas prokurorÄ nesilankė. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje P. Č. apie apsilankymus pas prokurorÄ nenurodė, paaiÅ¡kino, kad prokuroras ikiteisminį tyrimÄ kontroliavo tik duodamas žodinius nurodymus (b. l. 161, I t.). Ä®vertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtį, jų atlikimo terminus, akivaizdžiai matyti, kad tokia pasirinkta ikiteisminio tyrimo organizavimo ir kontrolės forma buvo netinkama.

           Apibendrinant pažymėtina, kad prokuroras ne tik organizuoja ir vadovauja visam ikiteisminiam tyrimui, bet ir kontroliuoja, kaip operatyviai ir kokybiÅ¡kai jis atliekamas. Minėtos funkcijos tarpusavyje susijusios ir viena kitÄ papildo. Taigi prokuroras yra atsakingas ne tik už jo paties atliekamus, bet ir už kontroliuojamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prokuroras privalo aktyviai domėtis ikiteisminio tyrimo proceso eiga, atliekamų procesinių tyrimo veiksmų rezultatais, juos vertinti ir, priklausomai nuo susiklosčiusios teisinės situacijos, priimti atitinkamus sprendimus jam suteiktos kompetencijos ribose. Pažymėtina, kad teisė aktai prokurorams suteikia daug teisių kontroliuoti baudžiamÄ jį procesÄ . Tokie įgalinimai inter alia numatyti ir IÅ¡vadoje bei Ä®sakyme paminėtuose BPK 170 straipsnio 3 dalies (teisė duoti privalomus nurodymus, panaikinti neteisingus nutarimus) ir

Rekomendacijų 25 (teisė duoti žodinius arba raÅ¡ytinius nurodymus ir pavedimus) ir           Â

 27 (teisė nustatyti veiksmų atlikimo terminus ir reikalauti pateikti informacija apie pavedimų įvykdymÄ ) punktų nuostatose. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad  ikiteisminio tyrimo kontrolė turi bÅ«ti atliekama realiai, t. y. efektyviai ir veiksmingai panaudojant prokurorui suteiktus įgalinimus veikti ikiteisminio tyrimo procesÄ , o ne formaliai, tik reikalaujant iÅ¡ tyrimÄ atliekančio pareigÅ«no pateikti ataskaitas apie tyrimo eigÄ ar žodžiu nurodant atlikti pavedimus, kai yra akivaizdu, kad Å¡ios priemonės nepakankamos.

           Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje, nepakankamai kontroliavo ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų veiksmus, todėl tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai ir teisėtai, paskiriant Å¡velniausiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (ProkuratÅ«ros įstatymo 40 str. 1 d. 1 p.).

          Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad jam pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo negali būti grindžiamas tokiais abstrakčiais teiginiais kaip „neatliko kitų veiksmų“. Kita vertus, nustatytų faktų visuma yra pakankama pareiškėjo tarnybinei atsakomybei kilti, todėl kaltinimo apimties sumažėjimas, įvertinus tai, kad pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda (pastaba), nagrinėjamu atveju teisiškai situacijos nekeičia ir pareiškėjo tarnybinės atsakomybės nepanaikina.

          PareiÅ¡kėjas M. M. nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ , buvo padaryta procedÅ«rinių pažeidimų, kurie iÅ¡ esmės suvaržė jo teisę į gynybÄ . Pagrindinis argumentas – praneÅ¡ime apie jo atžvilgiu pradėtÄ tarnybinį tyrimÄ iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, kaltinimo apimtis ir kvalifikacija skiriasi nuo to, kas nurodyta IÅ¡vadoje. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bÅ«tent tarnybinio patikrinimo IÅ¡vada yra tas juridinę reikÅ¡mę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigÅ«nas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Su Å¡ia IÅ¡vada pareiÅ¡kėjas M. M. buvo supažindintas 2009 m. spalio 19 d. (b. l. 53, I t.), o Ä®sakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas tik 2009 m. spalio 29 d (b. l. 9, I t.). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo trukdoma pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl IÅ¡vadoje pareikÅ¡to ir patikslinto kaltinimo. Taigi teigti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo proceso metu buvo suvaržyta jo teisė apsiginti, nėra pagrindo.

          PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai, nes neiÅ¡sireikalavimo baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00026-09 medžiagos, Å¡aliÅ¡kai įvertino liudytojo P. Č. paaiÅ¡kinimus, nepagrįstai vadovavosi melagingais liudytojo K. B. parodymais, taip iÅ¡ esmės keldamas tinkamo įrodymų vertinimo klausimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas bylÄ nagrinėjančio teismo vidiniu įsitikinimu. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad  teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, o pareiÅ¡kėjo pateikta subjektyvi, jo pozicijÄ pagrindžianti apklaustų liudytojų parodymų interpretacija, Å¡io fakto negali paneigti. Teisėjų kolegija dėl neiÅ¡reikalautos baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00026-09 medžiagos pažymi, kad įrodinėjimo procese reikÅ¡mingi tik tie įrodymai, kurie yra susiję su nagrinėjama byla, t. y. gali patvirtinti arba paneigti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo minėtos medžiagos, pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai neiÅ¡dėstė, kokias konkrečias bÅ«tent Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes pareiÅ¡kėjas siekė patvirtinti arba paneigti Å¡iuo įrodymu ir kokiÄ reikÅ¡mę Å¡io įrodymo neiÅ¡reikalavimas turėjo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. IÅ¡ apeliacini skundo turinio nematyti, kad jis bÅ«tų grindžiamas argumentais, kurių įvertinimui atlikti nepakaktų administracinėje byloje esančių duomenų.

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡reikalaudamas Å¡ios bylos, padarė proceso įstatymo pažeidimÄ , turėjusį įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.

          Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo baigtį bei jo vėlesnį atlikimo

terminÄ . Nagrinėjamoje byloje Å¡ie faktai, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo M. M. tarnybinės atsakomybės, neturi teisinės reikÅ¡mės. Tai,

kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų apie

padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nepaneigia to fakto, kad prokuroras M. M. savo pareigas, jam organizuojant ir kontroliuojant

ikiteisminį tyrimÄ , vykdė netinkamai. PareiÅ¡kėjas teisingai pastebi, kad ikiteisminis tyrimas, jo kontrolę paskyrus kitam pareigÅ«nui, buvo užbaigtas tik dar po trijų mėnesių. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas neįvertina, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl bÅ«tinybės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių atlikimÄ užtikrinti privalėjo jis pats.

            Taip pat nepripažįstami pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad neatsižvelgta į tai, jog ikiteisminio tyrimo, kol baudžiamoji byla Nr. 38-1-00026-09 buvo jo žinioje, jis visada negalėjo objektyviai kontroliuoti, nes buvo kasmetinėse atostogose, o vėliau byla išsiųsta patikrinimui. Pareiškėjas kasmetinėse atostogose buvo nuo 2009 m.

liepos 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d.                    (b. l. 77). Jų metu

ikiteisminio tyrimo kontrolė kitam prokurorui neperduota.

Atsižvelgiant                   į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas,

elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, prieš išeidamas atostogų, ypač įvertinęs tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas jau keturis mėnesius, privalėjo imtis atitinkamų organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas ikiteisminio tyrimo vykdymas. Todėl pareiškėjo atostogos, kaip neveikimo priežastis, nagrinėjamu atveju prokuroro tarnybinės atsakomybės nešalina. Tas pats pasakytina ir dėl antrojo pareiškėjo nurodyto pasiteisinimo.

           Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ pagrįstu. Tenkinti pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 n u t a r i a:

PareiÅ¡kėjo M. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

 Teisėjai                                                                                                    Antanas

Ablingis

                                                                                                              Â

 Ričardas Piličiauskas

                                                                                                             Â

  Virgilijus Valančius