2024-03-20 Nr. CB-1969-2-48-3-02614-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1071

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02614-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 12 d. paduotu atsakovo K. S. (K. S.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo bei prašymu sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas iš dalies tenkinti ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies, 31 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatas, nes nustatė netinkamą asmenį, kuris įpareigotinas pašalinti ieškovės teisių pažeidimą. Atsakovas galėtų būti atsakingas prieš ieškovę tik tuo atveju, jei jis ieškovei padarytų žalos prižiūrėdamas kapavietę, o ne ją įrengdamas. Būtent dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų buvo pažeistos ieškovės teisės. Šiuo atveju atsakovas, įvykdęs sprendimą, turės inicijuoti naują teismo procesą ir reikšti reikalavimą trečiajam asmeniui UAB „Trakų paslaugos“ dėl šių išlaidų atlyginimo.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą ekshumuoti atsakovo tėvo palaikus, pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalį, netinkamai vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Įstatymų leidėjas pagarbą mirusiųjų ramybei laiko itin saugotina vertybe. Ieškovės pasirinktas teisės gynimo būdas neatitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų principų. Atsakovo tėvo palaikų ekshumavimas tikėtinai atitiktų aptariamus principus tik tuo atveju, jei dėl teisės pažeidimo ieškovė apskritai būtų praradusi galimybę jai skirtoje dvivietėje kapavietėje greta mamos palaikų palaidoti kito žmogaus palaikus ir tokį pažeidimą būtų lėmę išimtinai atsakovo neteisėti veiksmai (laidojimas neturint leidimo laidoti ir/ar neinformavus kapinių prižiūrėtojo, etc.). Ieškovės teisės negali būti ginamos ekshumuojant atsakovo tėvo palaikus, jos gintinos kitu būdu – iš kalto asmens priteisiant žalos atlyginimą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniu skundu nesuformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamą teismo sprendimą nespręstinas. Atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 109 (vieną šimtą devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 9 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas