dd37ece1-ff5f-4faa-970a-c1f045f05b2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-4720-541/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02853-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai G. D., pareiÅ¡kėjos atstovei advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei, atsakovo atstovėms AuÅ¡rai RadevičiÅ«tei, Irenai Jeruščenkei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. D. skundÄ atsakovui PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir grÄ Å¾inimo į tarnybÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėja G. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma:

1) panaikinti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymÄ Nr. TE-2-203 „Dėl vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės G. D. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (toliau – Ä®sakymas);

2) įpareigoti Departamento direktorių grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ ;

3) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. l. 1–6). Nurodė, kad Ä®sakymu, kuris priimtas atlikus patikrinimÄ , buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos todėl, kad savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . 2019 m. liepos 9 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr.6-848 „Dėl PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus inspektorės G. D. veiksmų“ (toliau – IÅ¡vada), nurodyta, kad pareiÅ¡kėja neįvykdė 2017 m. gruodžio 15 d.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Kauno APGV) virÅ¡ininko įsakymo, kuriuo buvo pavesta dalyvauti Å¡ventinių masinių renginių vietose, ir 2017 m. gruodžio 23 d. neatliko neplaninio prieÅ¡gaisrinio techninio patikrinimo prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“. IÅ¡vadoje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja, siekdama gauti atlygį už darbÄ poilsio dienomis, suklastojo 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Kauno APGV Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus (toliau – VPPS) virÅ¡ininkui, nurodydama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog 2017 m. gruodžio 23 d. atliko neplaninius prieÅ¡gaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“.

IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėja suklastojo 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinius praneÅ¡imus, nurodydama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie 2017 m. gruodžio 23 d. atliktus neplaninius prieÅ¡gaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“, ir patalpino juos į kitų objektų prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros bylas. PareiÅ¡kėja su Å¡iais IÅ¡vados teiginiais nesutinka, kadangi atliko virÅ¡ininko įsakymu pavestÄ užduotį – viena, be savo kolegų ir kitu laiku.

PaaiÅ¡kino, kad 2017 m. gruodžio 23 d. turėjo vežti savo dukrÄ Ä¯ aerobinės gimnastikos užsiėmimus, apie tai telefonu informavo kolegas, kuriems nurodė, kad į objektus atvyks vėliau. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad yra iÅ¡situokusi ir viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl privalo atlikti ne tik pareigÅ«nės, bet ir mamos pareigas. PavedimÄ tikrinti objektus turėjo pareiÅ¡kėja, kolegos neprašė ir į objektus iÅ¡važiavo be pavedimo. PareiÅ¡kėja į objektus nuvažiavo vėliau, kolegų nesutiko.

IÅ¡ objektų atstovų sužinojo, kad prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“ kolegos užtruko po 10 minučių. Tarnybinius praneÅ¡imus surašė pati pareiÅ¡kėja, nes visada visos kolegų grupės rašė vienÄ bendrÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ . Akcentavo, kad už kolegas parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ iÅ¡ draugiÅ¡kumo. PareiÅ¡kėjos teigimu, tai, kad suraÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose įraÅ¡ytas kitas patikrinimo atlikimo laikas nei buvo atlikti patikrinimai, nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nes užduotis buvo atlikta, virÅ¡ininko įsakyme nurodyti objektai patikrinti.

PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, tarnybinio patikrinimo tyrimas buvo atliktas Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, o ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami ir tiriami įrodymai reikÅ¡mingi baudžiamajai atsakomybei kilti, drausminei atsakomybei svarbios aplinkybės nebuvo tiriamos. PareiÅ¡kėja savo pozicijÄ grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatas dėl pareigÅ«nų atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigÅ«no vardÄ ), kurioje konstatuota, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos, prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

PareiÅ¡kėjos manymu, ji savo veiksmais nepažemino pareigÅ«no vardo, įvykdė 2017 m. gruodžio 15 d. Kauno APGV virÅ¡ininko įsakymu pavestÄ užduotį. Atliko jÄ taip, kaip manė esant reikalinga, nes minėtu įsakymu pavestos užduoties atlikimo tvarkos neapibrėžia jokie įstatymai ir kiti teisės aktai, ji nebuvo supažindinta su teisės aktais, reglamentuojančiais tokios užduoties vykdymÄ , todėl vykdydama Kauno APGV virÅ¡ininko įsakymu pavestÄ užduotį viena, o ne kartu su kitais pareigÅ«nais, negalėjo pažeisti ir nepažeidė jokio teisės akto ir savo veiksmais negalėjo pažeminti ir nepažemino pareigÅ«no vardo.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovė skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog jos atlikti veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes nuosprendyje konstatuota, kad jos veiksmai nesutrikdė atsakovo darbo, nepažeidė kitų asmenų ar institucijų interesų, atsakovės patirta žala nedidelė. Dėl to jos atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti (el. b. l. 32–36).

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėja – buvusi Kauno APGV VPPS inspektorė, t. y. statutinė valstybės tarnautoja. IÅ¡ užimamų pareigų pareiÅ¡kėja atleista tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , t. y. suklastojo 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl Å¡ventinių masinių renginių patikrinimo“ ir 2018 m. gruodžio 28 d. tarnybinius praneÅ¡imus „Dėl neplaninio prieÅ¡gaisrinio techninio patikrinimo“, juose nurodydama žinomai neteisingÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog 2017 m. gruodžio 23 d. atliko neplaninius prieÅ¡gaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“, kurių neatliko.

Å iuos suklastotus dokumentus pateikė savo skyriaus virÅ¡ininkui A. Å ., vienÄ 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€“ valdybos virÅ¡ininkui V. K., ir tokiais savo veiksmais padarė tyčinį nusikaltimÄ . Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos pozicija, jog Kauno APGV virÅ¡ininko įsakymÄ , kuriuo jai pavesta dalyvauti Å¡ventinių masinių renginių vietose, įvykdė ir viena atliko patikrinimus prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėta ir paneigta 2019 m. gegužės 20 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendyje (toliau – Nuosprendis). Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų (Ž. S., Ž. K., A. Å ., E. G., R. Č., M. P.) teisme duoti parodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja neatliko minėtų prekybos centrų patikrinimų su kolegomis Ž. S. ir Ž. K. bei kartu paneigia pareiÅ¡kėjos versijÄ , jog 2017 m. gruodžio 23 d. patikrinimus ji atliko viena. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas dokumentų klastojimu, pareikÅ¡tas pareiÅ¡kėjai, pasitvirtino, ir pripažino pareiÅ¡kėjÄ kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai (dokumentų klastojimas) pripažinti žeminantys pareigÅ«no vardÄ ne tik dėl to, kad jais buvo pažeisti pareigÅ«no statusÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, bet ir dėl to, kad ji savo sÄ moningais ir tyčiniais nusikalstamais veiksmais diskreditavo valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos sistemÄ , t. y. tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, reikalingos pripažinti pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

PareiÅ¡kėja buvo pripažinta pažeminusi pareigÅ«no vardÄ ne už Kauno APGV virÅ¡ininko įsakymo neįvykdymÄ , o dėl to, jog atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų suklastojo dokumentus. Atsakovas nurodė, kad vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobÅ«dis lemia ypatingÄ tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikÅ¡mę vidaus tarnybos sistemoje. Kai pareiÅ¡kėja buvo supažindinta su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybÄ , ji prisiekė tarnauti Lietuvos valstybei, bÅ«ti iÅ¡tikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sÄ Å¾iningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ .

Statutinio pareigÅ«no priesaika nėra vien formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigÅ«nams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaiÅ¡tingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. PareiÅ¡kėja – buvusi vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nė, kurios pagrindinė užduotis – užtikrinti teisėtvarkÄ , tačiau suvokdama, kad dokumentų klastojimas ir disponavimas jais yra veika, užtraukianti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, vis tiek tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų (siekdama gauti atlygį už darbÄ poilsio dienomis) suklastojo minėtus tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodė žinomai neteisingÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Taigi pareiÅ¡kėja ne tik kad neįvykdė Kauno APGV virÅ¡ininko įsakymo, kuriuo jai buvo pavesta dalyvauti Å¡ventinių masinių renginių vietose, bet ir 2017 m. gruodžio 23 d. neatliko patikrinimo prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“ ir, siekdama pasipelnyti, atliko nusikalstamus veiksmus (suklastojo dokumentus), tokiais savo veiksmais parodydama nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir tokiu bÅ«du sukeldama visuomenės nepasitikėjimÄ Valstybine prieÅ¡gaisrine gelbėjimo tarnyba bei pakenkdama jos reputacijai.

PareiÅ¡kėja pati atliko prieÅ¡ingus teisei veiksmus, kuriems užkirsti keliÄ buvo jos pareiga. Tai neabejotinai neatitinka tiek visuomenės lÅ«kesčių, susietų su vidaus tarnybos pareigÅ«nais, tiek bendrų moralės nuostatų. Minėti pareiÅ¡kėjos veiksmai nėra suderinami su pareigÅ«no etika, kurios ji turėjo laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigÅ«nui keliamais aukÅ¡tesniais elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams.

PareiÅ¡kėja, suklastodama tarnybinius praneÅ¡imus, juose nurodydama žinomai neteisingÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ne tik pažeidė teisės, pagrindinių vidaus tarnybos principų, bendrųjų pareigÅ«nų pareigų ir tarnybinės etikos reikalavimus bei atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigÅ«nų statusu, bet ir sulaužė pareigÅ«no priesaikÄ visada saugoti gerÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ . Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. TE-2-207 „Dėl vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės G. D. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ teisėtumo bei pagrįstumo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pagal Kauno APGV virÅ¡ininko 2017 m. gruodžio 25 d. įsakymÄ â€žDėl Å¡ventinių masinių renginių prevencijos sustiprinimo“, kuris buvo patikslintas 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2TE-382, Kauno APGV VPPS inspektorei, vidaus tarybos vyresniajai leitenantei G.

D. bei kitiems įsakyme nurodytiems pareigÅ«nams nurodė 2017 m. gruodžio 15–27 d. dalyvauti Å¡ventinių masinių renginių vietose (el. b. l. 59–61). Kauno APGV 2018 m. vasario 12 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareiÅ¡kėjos tarnybinio nusižengimo, kadangi G. D. pateiktame 2017 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog 2017 m. gruodžio 23 d. dalyvavo atliekant PLC „Mega“ patalpų, esančių adresu Islandijos pl. 32, Kauno m. sav., neplaninį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ , pateikė galimai tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (el. b. l. 69).

Tarnybinio patikrinimo metu PPG „Akropolis Kaunas“ Kauno APGV informavo, kad 2017 m. gruodžio 23 d. PLC „Akropolis Kaunas“ prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ atliko du prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros pareigÅ«nai (vyrai) bei pateikė PLC „Mega Apsauga“ darytas nuotraukas, kuriose užfiksuoti du pareigÅ«nai, 2017 m. gruodžio 23 d. vykdę minėtų patalpų neplaninį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ , tarp kurių G. D. nėra (el. b. l. 71–73). Tarnybinis patikrinimas 2018 m. kovo 1 d. buvo sustabdytas, kadangi G.

D. galimai padarytas tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos požymių ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«rai (el. b. l. 37, 74­, 75). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«roje 2018 m. kovo 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (el. b. l. 38, 39). Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 20 d. priėmė nuosprendį, kuriame G. D. pripažino padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė.

Teismas tenkino Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ G. D. 67,37 Eur turtinei žalai atlyginti (el. b. l. 17­â€“25). Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad liudytojų (Ž. S., Ž. K., A. Å ., E. G., R. Č., M. P.) parodymai patvirtina, jog G. D. neatliko patikrinimų kartu su kitais pareigÅ«nais bei kartu paneigė pareigÅ«nės versijÄ , jog 2017 m. gruodžio 23 d. patikrinimus ji atliko viena. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas dokumentų klastojimu, pareikÅ¡tas G.

D., pasitvirtino, t. y. G. D., 2017 m. gruodžio 23 d. neatlikusi prieÅ¡gaisrinės apsaugos patikrinimo prekybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“, 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. gruodžio 28 d. paraÅ¡ais pasiraÅ¡ydama 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl Å¡ventinių masinių renginių patikrinimo“ ir du 2018 m. gruodžio 28 d. tarnybinius paneÅ¡imus „Dėl neplaninio prieÅ¡gaisrinio techninio patikrinimo“, suklastojo Å¡iuos dokumentus, juose nurodydama žinomai neteisingÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Å iuos suklastotus dokumentus ji pateikė savo skyriaus virÅ¡ininkui A. S., vienÄ 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ â€“ valdybos virÅ¡ininkui G. K., bei patalpino į tikrinamų objektų priežiÅ«ros bylas. Teismas konstatavo, kad G. D., suklastodama dokumentus, padarė turtinę žalÄ Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriui, kadangi už 4 valandų darbÄ poilsio dienomis jai buvo iÅ¡mokėtas 51,63 Eur atlyginimas ir darbdavio lėšomis sumokėta 15,74 Eur valstybinio socialinio draudimo įmoka.

Formaliai tokie G. D. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tarnybinis patikrinimas 2019 m. birželio 17 d. dėl G. D. tarnybinio nusižengimo atnaujintas (el. b. l. 51). PareiÅ¡kėja 2019 m. birželio 20 d. praneÅ¡imu Nr. 6-760 informuota apie jos atžvilgiu atliekamÄ tarnybinį patikrinimÄ dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo; pareiÅ¡kėjai nurodyta iki 2019 m. birželio 26 d. pateikti paaiÅ¡kinimÄ (el. b. l. 53). PareiÅ¡kėja pateikė 2019 m. birželio 26 d. paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad patikrinimus atliko viena (el. b. l. 55). 2019 m. birželio 26 d. tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas dar trisdeÅ¡imčiai dienų, kadangi nuo tarnybinio patikrinimo pradžios dėl galimo pareiÅ¡kėjos nusižengimo ir iki jo sustabdymo praėjo 17 kalendorinių dienų, o atnaujinus tarnybinį patikrinimÄ , jo atlikimo terminas turėjo baigtis 2019 m. birželio 28 d., tačiau pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimas dar nebuvo gautas, be to siekiama iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti G.

D. veiksmus (el. b. l. 50). Departamente 2019 m. liepos 9 d. buvo parengta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 6-848, kurioje siÅ«loma pripažinti, kad G. D. pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«no vardÄ ir turi bÅ«ti atleidžiama iÅ¡ vidaus tarnybos už tai, kad: 1) 2017 m. gruodžio 27 d. siekdama gauti atlygį už darbÄ poilsio dienomis, suklastojo suraÅ¡ydama ir pasiraÅ¡ydama 2017 m. gruodžio 27 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Kauno APGV VPPS virÅ¡ininkui „Dėl Å¡ventinių masinių renginių patikrinimo“, jame nurodydama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog 2017 m. gruodžio 23 d. nuo 9 val. iki 13 val. atliko neplaninius prieÅ¡gaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“, Islandijos pl. 32, Kaunas, bei „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, kurių neatliko; 2) 2017 m. gruodžio 28 d. suklastojo suraÅ¡ydama ir pasiraÅ¡ydama tikrÄ dokumentÄ â€“ 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Kauno APGV virÅ¡ininkui „Dėl neplaninio prieÅ¡gaisrinio techninio patikrinimo“, jame nurodydama žinomai neteisingÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog 2017 m. gruodžio 23 d. nuo 11 val. iki 13 val. atliko neplaninį prieÅ¡gaisrini techninį patikrinimÄ prekybos centre „Mega“, kurio neatliko, ir šį tarnybinį praneÅ¡imÄ pateikė Kauno APGV; 3) 2017 m. gruodžio 28 d. suklastojo suraÅ¡ydama ir pasiraÅ¡ydama tikrÄ dokumentÄ â€“ 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Kauno APGV VPPS virÅ¡ininkui „Dėl neplaninio prieÅ¡gaisrinio techninio patikrinimo“, jame nurodydama žinomai neteisingÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog 2017­ m. gruodžio 23 d. nuo 11 val. iki 13 val. atliko neplaninį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ prekybos centre „Mega“, kurio neatliko, šį tarnybinį praneÅ¡imÄ pateikė Kauno APGV ir patalpino jį į AB „Baltic Shoping Centers“ objekto prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros bylÄ Nr. XXIII Å IL-46; 4) 2017 m. gruodžio 28 d. suklastojo suraÅ¡ydama ir pasiraÅ¡ydama tikrÄ dokumentÄ â€“ 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Kauno APGV VPPS virÅ¡ininkui „Dėl neplaninio prieÅ¡gaisrinio techninio patikrinimo“, jame nurodydama žinomai neteisingai ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog 2017 m. gruodžio 23 d. atliko neplaninį prieÅ¡gaisrinį techninį patikrinimÄ prekybos centre „Akropolis“, kurio neatliko, Å¡i tarnybinį praneÅ¡imÄ pateikė Kauno APGV ir patalpino jį į UAB „Kauno audinių projektas“, atstovaujančio UAB „Nevsec property Managament LT“ objektÄ , prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros bylÄ Nr. XXIII M1Å R-19 (el. b. l. 41–49).

Departamento direktorius 2019 m. liepos 12 d. priėmė įsakymÄ Nr. TE-2-207, kuriame, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 78 straipsniu bei IÅ¡vada, 2019 m. liepos 12 d. iÅ¡ vidaus tarnybos atleido G. D. (el. b. l. 40). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto bei kitų teisės aktų nuostatai. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas – pareigÅ«no veika, padaryta dėl pareigÅ«no kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunanti pasitikėjimÄ statutine įstaiga arba jÄ kompromituojanti.

LVAT, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ Statuto nuostatÄ , yra nurodęs, kad ne kiekvienas kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas sudaro pagrindÄ jį atleisti iÅ¡ tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. LVAT yra pažymėjęs, kad Å¡iam pagrindui konstatuoti taip pat yra bÅ«tina nustatyti pareigÅ«no kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo (žr.

LVAT 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A143-1947/2014; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017). Elgesio reikalavimus Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nams, jų bendrÄ sias ir specialiÄ sias pareigas taip pat nustato Departamento direktoriaus 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-101 patvirtintas Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų etikos kodeksas, kurio nuostatos įpareigoja pareigÅ«nus ne tarnybos metu, be kita ko, elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme ir kultÅ«ra bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali bÅ«ti sprendžiama apie visÄ Valstybinę prieÅ¡gaisrinę gelbėjimo tarnybÄ (9.1. punktas); patekęs į konfliktinę situacijÄ , dėl kurios gali nukentėti pareigÅ«no reputacija, privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti tiesioginiam vadovui (9.3. punktas); laikytis teisės aktų reikalavimų (9.6. punktas); vieÅ¡oje vietoje nesirodyti neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti pareigÅ«no orumo ir pasitikėjimo visuomenėje Valstybine prieÅ¡gaisrine gelbėjimo tarnyba bei pareigÅ«nais (9.7. punktas).

PareigÅ«no vardo pažeminimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos. Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ , sprendžiant ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ , turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. PareigÅ«no vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimÄ . Teismo įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, turi iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti ir įvertinti atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja atliko kaltus veiksmus, pažeminusius pareigÅ«no vardÄ , bei pareiÅ¡kėjos argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasi pareiÅ¡kėja Å¡ioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai pareiÅ¡kėjos elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį pareigÅ«no vardÄ .

Teismas nagrinėjamu atveju akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja buvo pripažinta pažeminusi pareigÅ«no vardÄ ne už Kauno APGV virÅ¡ininko įsakymo neįvykdymÄ , o dėl to, jog atliko nusikalstamus veiksmus, t. y. iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų suklastojo dokumentus (IÅ¡vados rezoliucinės dalies 2 punktas) (el. b. l. 41–49), todėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, jog ji virÅ¡ininko įsakyme nurodytus objektus patikrino, tik kitu laiku, negu nurodytas tarnybiniuose praneÅ¡imuose, bei pavestÄ užduotį įvykdė, Å¡ios bylos ginčo iÅ¡sprendimui neturi teisinės reikÅ¡mės. Teismas, vertindamas byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , pažymi, jog byloje nekvestionuotina dėl pareiÅ¡kėjos įvykdytų veiksmų, t. y. dokumentų klastojimo, kurie buvo pripažinti pagrindu konstatuoti pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , t. y. jog pareiÅ¡kėja suklastojo tarnybinius praneÅ¡imus, įraÅ¡ydama tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie atliktus neplaninius prieÅ¡gaisrinius techninius patikrinimus prekybos centruose „Mega“ ir „Akropolis“.

Teismas pažymi, kad yra įsiteisėjęs 2019 m. gegužės 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo G. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis to paties kodekso 37 straipsniu pareiÅ¡kėja nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo atleista, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, taigi pareiÅ¡kėjos kalti neteisėti veiksmai yra konstatuoti. Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra prejudicinę galiÄ turintis dokumentas ir negali bÅ«ti kvestionuojamas administracinėje byloje (ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis) ir yra laikytinas tinkamu, pareiÅ¡kėjos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtinančiu dokumentu.

Be to, ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjos veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos argumentu, jog jos neteisėti veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių, nes nuosprendyje veika pripažinta mažareikÅ¡me, žala yra nedidelė. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis), nekeičia pareiÅ¡kėjos atliktų veiksmų (dėl kurių ji buvo atleista) vertinimo sukeltų neigiamų pasekmių kontekste, nagrinėjant Å¡ios bylos ginÄÄ .

Teismas Å¡iame kontekste pažymi, kad LVAT ne kartÄ yra pasisakęs, jog pareigÅ«no vardÄ pažeminusiojo veiksmų vertinimas nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, kadangi pareigÅ«no vardo pažeminimas yra savarankiÅ¡kas institutas, kurio sudėčiai nustatyti nereikalaujama kitų atsakomybės rÅ«Å¡ių konstatavimo. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų. Tokiam įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) vieÅ¡ai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008;

Nr. A756-236/2010; Nr. A-3671-520/2017). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apie pareiÅ¡kėjos nusikalstamus veiksmus sužinojo ne tik kartu dirbantys kolegos, bet ir jos veikÄ tyrę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, teismas, liudytojai ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos atliktų neteisėtų veiksmų pobÅ«dis, t. y. tarnybinių praneÅ¡imų suraÅ¡ymas nurodant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ir tokių veiksmų sukeltos pasekmės, teismo vertinimu, yra akivaizdus kirtimasis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, kas lemia pasekmes – akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ .

Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitÄ sprendimo variantÄ , iÅ¡skyrus tÄ , kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi asmens atleidimas iÅ¡ tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi Å¡iame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Departamento 2019 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. TE-2-203 „Dėl vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės G. D. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiÅ¡kėjos veikÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundas dėl Ä®sakymo panaikinimo yra atmestinas. PareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl grÄ Å¾inimo į tarnybÄ yra iÅ¡vestis iÅ¡ reikalavimo dėl Ä®sakymo panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad Departamento 2019 m. liepos 12 d.

įsakymas Nr. TE-2-207 „Dėl vidaus tarnybos vyresniosios leitenantės G. D. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ yra teisėtas, yra atmestinas ir pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl grÄ Å¾inimo į tarnybÄ . PareiÅ¡kėja prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.

PareiÅ¡kėja skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinę bylÄ Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos G. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolanta Vėgelienė