dd34bae8-2d4b-4455-b75d-bb30e737daaf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-21372-808/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16156-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (N) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Anetai Jankovskai, dalyaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos C. L. W. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmenuo byloje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos senelis L. (L.) V. (V., W.) buvo lietuvis. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir 2019 m. gruodžio 31 d. per Lietuvos Respublikos Migracijos DepartamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidentui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti jai Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, kartu pateikti dokumentai. Laikantis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo (toliau PÄ®) 39 straipsnio 6 dalies reikalavimų, buvo pateiktas įsipareigojimas atsisakyti kitos, Å¡iuo metu turimos – (duomenys neskelbtini) – pilietybės, kai bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Pilietybės reikalų komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. informavo, kad nebuvo patenkintas prašymas suteikti pilietybę supaprastinta tvarka. Nurodo, kad jos (pareiškėjos) senelis L. V. (V.) gimė (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. V. ir M. V. (merg. V.) šeimoje ir (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštytas Šeduvos Romos katalikų bažnyčioje. XX a. pradžioje senelis emigravo į (duomenys neskelbtini), kur vėliau gimė pareiškėjos tėvas ir pati pareiškėja. (duomenys neskelbtini) senelio vardas „L.“, paprastumo dėlei, kartais buvo trumpinamas iki „L.“.

Kartais dėl Å¡alyje vartojamų anglų ir afrikanso kalbų, pavardė buvo raÅ¡oma „W.“, su raide „W“ vietoje lietuviÅ¡kosios „V“. Pilietybės reikalų komisija atmetė praÅ¡ymÄ , nes pateiktuose dokumentuose niekur neįraÅ¡yta senelio tautybė - „lietuvis“. Nors (duomenys neskelbtini) nėra įprasta dokumentuose nurodyti asmens tautybę (pvz. senelio mirties liudijime nurodyta „rasė – europietis“), tačiau nurodyta, kad jo gimimo vieta – „(duomenys neskelbtini)“.

Senelio tautybė nenurodyta ir kituose jo dokumentuose, todėl nebuvo galimybės pristatyti dokumento, kuriame būtų nurodyta senelio tautybė - „lietuvis“. Pareiškimu yra siekiama įrodyti, kad senelis L. V. (V., W.) buvo lietuvis ir tai liudija atitinkami duomenys bei dokumentai, t.y.: senelis L. V. (V.) gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. V. ir M. V. (merg. V.) šeimoje; (duomenys neskelbtini) jis buvo pakrikštytas Šeduvos Romos katalikų bažnyčioje; senelio brolis - V.

V. (V.) (duomenys neskelbtini) gimė taip pat V. V. ir M. V. (merg. V.) Å¡eimoje ir buvo pakrikÅ¡tytas toje pačioje Å eduvos Romos katalikų bažnyčioje; senelio žmona, pareiÅ¡kėjos senelė – A. (O.) D. (D.), (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) A. D. ir P. B. Å¡eimoje; istoriografijoje yra pripažįstama lietuvių emigracija į (duomenys neskelbtini), taip pat tai apraÅ¡yta V. D. universiteto Lietuvių iÅ¡eivijos instituto direktoriaus, profesoriaus E. A. knygoje “Lietuvių pasaulio istorijos” (statistiniai duomenys apie imigrantus 1914-1928 metais; 1924-1928 metais [...] daugiausia lietuvių (4676); tik (duomenys neskelbtini) lietuviai turi savo draugijÄ , susikÅ«rusiÄ (duomenys neskelbtini); [...] Lietuviai neturi draugijos (duomenys neskelbtini);

L. V. kartu su žmona A. W. (O. V., merg. pavardė D.) palaikė intensyvius ryšius su Johanesburgo lietuvių bendruomene; L. V. palikuonis H. J. G. (pareiškėjos pusbrolis) rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad senelis buvo lietuvis ir palaikė glaudžius ryšius su kitais lietuviais, laikė save lietuviu, kalbėjo lietuviškai; seneliai buvo susituokę daugiau kaip 50 metų (1964-02-28 vietos laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo aprašytas jų auksinių vestuvių pokylis; seneliai palaikė santykius su giminaičiais Lietuvoje.

Nurodo, kad pareiÅ¡kimu siekiama nustatyti juridinį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjos senelis buvo lietuvis, nes yra teisinis interesas, susijęs su pareiÅ¡kėjos siekiu įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka. Pagal Pilietybės įstatymo 39 straipsnį, atsisakius Å¡iuo metu turimos Pietų Afrikos piletybės, pareiÅ¡kėja galės gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka tik, jeigu teisme bus nustatytas faktas, jog jos senelis buvo lietuvis. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir nurodė, kad tai, jog L.

V. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), neįrodo jį buvus Lietuvos piliečiu, kadangi tuo metu Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje. 1919 m. liepos 1 d. buvo priimti Pasų įstatai, nustatantys, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasÄ . Jei L. V. buvo Lietuvos pilietis, jis turėjo pareigÄ ir galimybę įgyti Lietuvos piliečio pasÄ tiek gyvendamas Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini) (turėjo kreiptis į Lietuvos konsulatus (duomenys neskelbtini) dėl asmens dokumentų iÅ¡davimo).

Teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjos senelis L. W. turėjo Lietuvos pasÄ . PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, patvirtinančių susiraÅ¡inėjimÄ su (duomenys neskelbtini) institucijomis dėl senelio pilietybės, o taip pat susiraÅ¡inėjimo su Lietuvos Respublikos archyvais. Taigi, nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjos senelio turėtÄ pilietybę. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Kęstutis Jokimas iÅ¡ esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

PareiÅ¡kimas netenkinamas Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra L. C. W., - M. Y. B. (tautybės nenurodytos) dukra. PareiÅ¡kėjos seneliai, jos tėvo L. C. W. tėvai - L. W. ir A. D. (tautybės nenurodytos). IÅ¡ Gimimo liudijimo Nr. A 134155 matyti, kad pareiÅ¡kėjos seneliai gimė Rusijoje ir yra europietiÅ¡kos kilmės. Ä® bylÄ pateiktame straipsnio "Auksinių vestuvių paminėjimas" iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvoje gimęs ponas L. W. į (duomenys neskelbtini) atvyko 1903 metais, o 1908 metais – į (duomenys neskelbtini); 1925 metais (duomenys neskelbtini) gatvėje įkÅ«rė nuosavÄ verslÄ ; (duomenys neskelbtini) susituokė su žmona, kuri taip pat gimusi Lietuvoje; jie turi aÅ¡tuonis vaikus, devyniolika anÅ«kų ir vienÄ proanÅ«kį.

Mirties liudijime nurodyta, jog L. W. (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini); pilietybė - (duomenys neskelbtini); rasė - Europietis. 2019 m.rugsėjo 9 d. archyvo pažymoje nurodyta, kad L. V. gimė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštytas Šeduvos Romos katalikų bažnyčioje. H. J. G. (pareiškėjos pusbrolis) rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad: jis yra L. V., gimusio Lietuvoje, anūkas; (duomenys neskelbtini) seneliai išliko lietuviais, jų daugelis draugų buvo lietuviai arba latviai, namuose seneliai bendravo lietuviškai, dažniausiai gamindavo lietuviškus patiekalus.

Pilietybės reikalų komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. 2D-4693 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Prezidentas netenkino jos praÅ¡ymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009 ir 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

CPK 445 straipsnyje nurodyta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta, kad lietuvių kilmės asmuo yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Taigi, lietuvių kilmei įrodyti reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog asmens tėvai ar seneliai arba vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ .

Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to yra svarbu, kad kiekviena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

Be to, bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinamas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011). Konkrečiu atveju, vien aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos senelis L. V. gimė 1(duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad jis buvo Lietuvos pilietis. Juolab, kad į bylÄ pateiktame mirties liudijime L. V. pilietybė nurodyta (duomenys neskelbtini), o gimimo liudijime - (duomenys neskelbtini), europietis. Teismui nepateikti dokumentai iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad L. V. turėjo Lietuvos pasÄ , kaip tai buvo numatyta 1919 m. liepos 1 d.

Pasų įstatuose, nustačiusiuose, jog kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasÄ . Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog prie pareiÅ¡kimo pridėtas pareiÅ¡kėjos senelės A. D. giminių susiraÅ¡inėjimas nėra pakankamas įrodymas, kad L. V. buvo lietuvis. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad jos seneliai kalbėjo lietuviÅ¡kai ir puoselėjo lietuvių kalbÄ ir su giminėmis iÅ¡ Lietuvos turėjo bendrauti lietuvių kalba, tačiau teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose matyti skirtingos nuorodos - tiek L.

V. gimimo data, - vienur ji (duomenys neskelbtini), o kitus (duomenys neskelbtini), be to, teismui nepateikti leistini raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjos teiginius apie senelių ryÅ¡ius su vietos lietuviais ir (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelis L. (L.) V. (V., W.) buvo lietuvis (CPK 178 straipsnis), todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė