dd33a958-e0ad-4c84-bae0-d8f0bfa0c68f · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=ACB25848-6000-4059-AEA9-AB86F9AFB79C">Nr.2-54</a>13\97Civilinė byla Nr. e2-10639-559/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00500-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 4 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieškovės atstovei I. V., atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovėms E. S., K.

R., trečiojo asmens - AB AAS“Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo - atstovui E. M., nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. N., atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Jonavos rajono savivaldybei ir Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“, ADB „Gjensidige“ dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – S. N..

Teismas n u s t a t ė : Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko, prašo solidariai iš atsakovių ieškovės naudai priteisti 154,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš Jonavos rajono savivaldybės - 26,68 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ (toliau - UAB „Jonavos vandenys“) - 26,07 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad 2016 m. kovo 21 d. transporto priemonė Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Žemaitės g. ties namu Nr. 16, Jonavoje, įvažiavo į atvirÄ kanalizacijos Å¡ulinį. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigÅ«nai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas nepastebėjo kelyje esančio praviro Å¡ulinio ir negalėjo jo apvažiuoti. Policijos pareigÅ«nai nustatė, kad buvo apgadintas galinis deÅ¡inės pusės ratlankis ir padanga.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Ä®vykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad per eismo įvykį sugadintas galinis deÅ¡inės pusės ratlankis ir padanga, reikalinga važiuoklės patikra. IeÅ¡kovė pagal remonto sÄ matÄ apskaičiavo, kad automobilio remonto iÅ¡laidos sudaro 212,78 Eur ir iÅ¡mokėjo 154,86 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (212,78 Eur nuostolio suma – 57,92 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita).

Jonavoje esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Jonavos rajono savivaldybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolę susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimui. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė I. V. papildomai paaiÅ¡kino, kad eismo įvykio metu policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatė bei fiksavo aplinkybę, kad kelio važiuojamojoje dalyje buvo kelio kanalizacijos Å¡ulinys ir vairuotojas negalėjo jo apvažiuoti. IeÅ¡kovė pati vykdė transporto priemonės apžiÅ«rÄ ir buvo nustatyta padaryta žala ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Reikalavimas reiÅ¡kiamas dvejiems atsakovams - savivaldybei kaip kelio savininkei, kuri turi pareigÄ prižiÅ«rėti kelio dangÄ ir imtis priemonių, kad eismas bÅ«tų saugus, bei UAB „Jonavos vandenys“, kuriai pavesta vandens ir nuotekų tvarkymo funkcija, t. y. yra konkretaus kanalizacijos Å¡ulinio valdytoja, kuri nebuvo pakankamai rÅ«pestinga prižiÅ«rint jai pavestus įrenginius.

Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo atsiliepime atsakovė nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra Žemaitės gatvės, Jonavoje savininkė, tačiau Å¡iuo atveju ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl neuždengto kanalizacijos Å¡ulinio kilusiÄ Å¾alÄ . Žala atsirado automobiliui užvažiavus ant neuždengto Å¡ulinio, o duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiÅ«ros nėra.

Kelių priežiÅ«ros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 16 punkte nurodyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiÅ«ri jų savininkai (valdytojai). Kadangi keliuose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau – Kelių įstatymas) ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiÅ«ri jų savininkai (valdytojai), todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinklų padarytÄ Å¾alÄ kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruoÅ¾Ä pagal CK 6.266 straipsnį.

Jonavos rajono savivaldybė, kaip kelio savininkė, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakinga už Å¡ulinio, esančio kelio juostoje, tačiau nesančio kelio dalimi Kelių įstatymo prasme, priežiÅ«rÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu UAB „Jonavos vandenys“ yra paskirtas savivaldybės vieÅ¡uoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju bei pavesta vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose vykdyti vieÅ¡Ä jį geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Å¡ulinys buvo netvarkingas, jo netvarkingumo mastÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ . Å ios aplinkybės leidžia manyti, kad tarp atsakovės veiksmų bei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, t. y. nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog žala automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado bÅ«tent dėl Jonavos rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo neturėjo galimybės pastebėti kliÅ«ties kelyje bei sustoti, ar sulėtinti transporto priemonės iki saugaus greičio, ar kitu bÅ«du iÅ¡vengti kelyje susidariusios kliÅ«ties.

Neatsargiai vairuodamas, automobilio vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, tai yra „eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu“. Užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiÅ¡kia, kad jie atsirado bÅ«tent dėl įvažiavimo į neuždengtÄ kanalizacijos Å¡ulinį. Turi bÅ«ti įrodyta ne tik tai, kad buvo neuždengtas Å¡ulinys, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos praÅ¡oma atlyginti žalÄ , atsirado dėl įvažiavimo į ginčo Å¡ulinį.

Tokių duomenų pateikta nėra. Atsakovės atstovė E. S. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad savivaldybė negali bÅ«ti atsakinga už žalÄ padarytÄ dėl neuždaryto kanalizacijos Å¡ulinio. Tokiu atveju atsakomybė turėtų kilti UAB „Jonavos vandenys“, nes žala kilo ne dėl to, kad netinkamai prižiÅ«rimas kelias, o dėl neprižiÅ«rėto įrenginio. Pati savivaldybė savarankiÅ¡kai negali atlikti visų įrenginių priežiÅ«ros, todėl įstatymas ir leidžia Å¡ias funkcijas vykdyti pavesti tretiesiems asmenims.

Atsakovas UAB „Jonavos vandenys“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, tačiau pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Jonavos vandenys“ įmonės vykdomÄ veiklÄ yra apsidraudusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas sudarytas 2016m. kovo 3 d. su draudimo bendrove AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu (draudimo numeris VL205523). IeÅ¡kovas buvo informuotas, jog dėl draudiminio įvykio ir iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo jis gali kreiptis į draudimo bendrovę AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ . 2016 m. lapkričio 16 d.

ADB „Gjensidige“ raÅ¡tu Nr. (06)-10.1/1378 informavo ieÅ¡kovÄ , jog vadovaujantis žalos byloje esančiais duomenimis ir dokumentais, nenustatyta UAB „Jonavos vandenys“ civilinė atsakomybė ir priimtas sprendimas nutraukti žalos bylos administravimÄ ir nemokėti draudimo iÅ¡mokos, taip pat paaiÅ¡kino, jog žalos bylos administravimo metu AB „Lietuvos draudimas“ buvo iÅ¡siųsti paklausimai dėl papildomų dokumentų pateikimo į kuriuos atsakymų ADB „Gjensidige“ negavo.

IeÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Å¡ulinys buvo netvarkingas, jo netvarkingumo mastÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ . Byloje apskritai nėra pateiktų kanalizacijos Å¡ulinio nuotraukų. Å ios aplinkybės leidžia manyti, kad tarp atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ veiksmų bei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, t. y. nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog žala automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado bÅ«tent dėl UAB „Jonavos vandenys“ neteisėtų veiksmų.

Pats trečiasis asmuo 2016m. kovo 22 d. praÅ¡yme nurodo „važiavau Jonavos m. Žemaitės gatve, pamačiau visiÅ¡kai atidengtÄ kanalizacijos Å¡ulinį, dangtis gulėjo Å¡alia....“. Todėl manytina, kad trečiasis asmuo turėjo galimybę eismo įvykio iÅ¡vengti, tačiau dėl savo veiksmų to nepadarė. Neatsargiai vairuodamas, automobilio vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 19, 133, 134 punktų reikalavimus.

Tarp Atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, t. y. nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog žala atsirado dėl UAB „Jonavos vandenys“ neteisėtų veiksmų. Atsakovo UAB „Jonavos vandenys“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo S. N. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis vyko iÅ¡ darbo vakare (tikslaus laiko nežino, apie 20-23 val.) nuo parduotuvės „Norfa“ link Juodmenos ir vairavo jam priklausantį automobilį Volvo.

Å ulinys buvo nuokalnėje už dabartinės „Lidl“ parduotuvės. Važiavo apie 50 km/h greičiu antra juosta. Paskutiniu momentu jis pastebėjo kliÅ«tį, pradėjo apvažinėti, bet deÅ¡iniu galiniu ratu jis įvažiavo į kanalizacijos Å¡ulinį. Sprogo padanga, tuputį pavažiavęs sustojo. Dangtis gulėjo Å¡alia Å¡ulinio apie 0,5-1 m. Gatvės apÅ¡vietimas buvo silpnas. Jis paskambino policijai ir laukė. Pastatęs avarinį ženklÄ , jis laukė policijos ilgai, o po pusvalandžio per perėjÄ Ä—jo du jaunuoliai, kurie paėmė dangtį ir uždengė Å¡ulinį, kad kas nors kitas neįvažiuotų.

Lygiame kelyje padanga negalėjo sprogti. Oro sÄ lygos buvo normalios, kritulių nebuvo. Toje vietoje jokie remonto darbai nebuvo atliekami, jis nepastebėjo. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige su ieÅ¡kinio reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Savo atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad 2016 m. kovo 3 d. tarp UAB „Jonavos vandenys“ ir ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. VL 205523, kuria buvo apdrausta UAB „Jonavos vandenys“ civilinė atsakomybė.

IeÅ¡kinio reikalavimai kildinami iÅ¡ 2016 m. kovo 21 d. įvykio, kurio metu transporto priemonė Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Žemaitės g. ties namų Nr. 16, Jonavoje įvažiavo į atvirÄ kanalizacijos Å¡ulinį. IeÅ¡kovui pripažinus įvykį draudžiamuoju, S. N. buvo iÅ¡mokėta 154,86 Eur draudimo iÅ¡moka. 2016 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. liepos 17 d. ieÅ¡kovas pateikė ADB „Gjensidige“, kaip bendrosios civilinės atsakomybės draudikui, pretenzijÄ dėl 154,86 Eur iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.

Atlikus įvykio tyrimÄ ADB „Gjensidige“ atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, nenustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti, nesurinkta pakankamai įrodymų, bei įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. ADB „Gjensidige“ gavęs ir įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis su UAB „Jonavos vandenys“ sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, bei Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 712, kurių pagrindu buvo sudaryta minėta sutartis, nuostatomis, nustatė, jog draudimo iÅ¡moka dėl įvykio metu atsiradusios/patirtos žalos negali bÅ«ti mokama, nes 2016 m. kovo 3 d.

įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti bÅ«tinu kriterijų visumos. Su UAB „Jonavos vandenys“ sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo liudijimas Nr. VL 205523) buvo apdrausti UAB „Jonavos vandenys“ turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalÄ , kilusiÄ dėl UAB „Jonavos vandenys“ vykdomos veiklos, į kuriÄ patenka gatvėje esančių Å¡ulinių priežiÅ«ra. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nurodyta, kad UAB „Jonavos vandenys“ pateikė tyrimÄ atlikusiai institucijai oficialų atsakymÄ , kad nuo 2016 m. pradžios iki įvykio dienos Žemaitės gatvėje jokių darbų, dėl kurių galėjo bÅ«ti nuimtas Å¡ulinio dangtis, nevykdė.

Taip pat iš duomenų/dokumentų nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kad apskritai įvykio vietoje esantis šulinys įvykio momentu buvo atviras, su nuimtu dangčiu. Iš nutarime esančių duomenų akivaizdu, jog atvykus policijos pareigūnams, šulinys buvo uždarytas, su dangčiu, įvykio liudininkų nenustatyta, kitų nukentėjusiųjų ar patyrusių žalos nebuvo. Įvykio aplinkybės žinomos tik iš transporto priemonės Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo paaiškinimų.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei turimus ir papildomai gautus duomenis/dokumentus, ADB „Gjensidige“ padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „Jonavos vandenys“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie galėtų sÄ lygoti žalos atsiradimÄ ar civilinės atsakomybės kilimÄ . Taip pat yra neįrodytos ir kitos civilinės atsakomybės kilimui bÅ«tinos sÄ lygos -priežastinis ryÅ¡ys tarp UAB „Jonavos vandenys“ vykdytos gatvių Å¡ulinių priežiÅ«ros ir žalos atsiradimo.

Å iuo konkrečiu atveju, nėra galimybės nustatyti, kas tiksliai nulėmė žalos atsiradimÄ minėtai transporto priemonei, tačiau byloje yra pakankamai duomenų/dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Jonavos vandenys“ neatliko jokių veiksmų, galėjusių sÄ lygoti įvykio kilimÄ /žalos atsiradimÄ , todėl UAB „Jonavos vandenys“ veiksmai (neveikimas) nėra/negali bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su AB „Lietuvos draudimas“ kilusia žala. Nagrinėjamoje žalos byloje nebuvo gauti duomenys/dokumentai, įrodantys, kad UAB „Jonavos vandenys“ ir darbuotojai netinkamai vykdė veiklÄ (gatvių Å¡ulinių priežiÅ«rÄ ), kad bÅ«tent dėl UAB „Jonavos vandenys“ ir darbuotojų neteisėtų/netinkamų veiksmų (neveikimo) AB „Lietuvos draudimas“ patyrė žalos (nustatyta, kad UAB „Jonavos vandenys“ nuo 2016 m. pradžios iki įvykio dienos Žemaitės gatvėje jokių darbų, dėl kurių galėjo bÅ«ti nuimtas Å¡ulinio dangtis, nevykdė).

Dėl AB „Lietuvos draudimas“ pareikÅ¡toje pretenzijoje Nr. R0001720629 nurodytos atsiradusios žalos UAB „Jonavos vandenys“ civilinė atsakomybė nekyla, t.y. nenustatytos ir neįrodytos visos UAB „Jonavos vandenys“ civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl ADB „Gjensidige“ neturi pagrindo minėtÄ Ä¯vykį pripažinti draudžiamuoju. Trečiojo asmens atstovas E. M. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pateikė jiems 2016 m. gegužės 30 d. pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos.

Buvo renkama medžiaga dėl Å¡io įvykio ir iÅ¡analizavus surinktÄ medžiagÄ 2016 m. kovo 3 d. įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, AB „Lietuvos draudimas nepateikė jiems papildomos medžiagos, taip pat gautoje medžiagoje S. N. paaiÅ¡kinimo, kur jis nurodė, kad važiuodamas pamatė atidengtÄ dangtį, ir tarnybinio praneÅ¡imo, suraÅ¡yto policijos darbuotojo, kur nurodyta, kad vairuotojas nepastebėjo atidengto Å¡ulinio. UAB „Jonavos vandenys“ darbuotojai nebuvo iÅ¡kviesti į įvykio vietÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a: Bylos Å¡alių, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų, byloje pateiktų dokumentų duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. trečiojo asmens S. N. vairuojama transporto priemonė Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Žemaitės gatvėje ties namu Nr. 16, važiuojant antra kelio juosta, įvažiavo į atvirÄ kanalizacijos Å¡ulinį, kurio dangtis gulėjo Å¡alia. S. N. paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad jis, pavažiavęs toliau, sustojo, pastatė avarinį kelio ženklÄ , po to paskambino į policijÄ ir laukė.

Iki policijos pareigÅ«nų atvykimo, pro Å¡alį ėję du praeiviai paėmė nukeltÄ Å¡ulinio dangtį ir uždengė juo Å¡ulinį. Atvykę į vietÄ Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigÅ«nai rado apgadintÄ transporto priemonę (apgadintas galinis deÅ¡inės pusės ratlankis su padanga). IÅ¡ vairuotojo paaiÅ¡kinimų pareigÅ«nai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas nepastebėjo kelyje esančio praviro Å¡ulinio ir įvažiavęs į jį apgadino savo transporto priemonę (201 m. kovo 21 d. vyriausiojo patrulio J.

B. tarnybinis pranešimas). Kauno apskrities VPK Jonavos rajono 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 61NT-72415854-16 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nes nuo teisės pažeidimo dienos praėjo 6 mėnesiai, tačiau tyrimo eigoje įvykio liudininkai nenustatyti, administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašytas. Įvykio metu apgadinta transporto priemonė Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo drausta transporto priemonių draudimu (Kasko; draudimo liudijimas LD Nr. 104094663).

S. N. 2016 m. kovo 22 d. pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl ieÅ¡kovė (draudikas), remdamasi 2016 m. kovo 29 d. Transporto žalų skyriaus pateikta žalos sÄ mata Nr. 1694886 ir 2016 m. kovo 22 d. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu, iÅ¡mokėjo 2016 m. kovo 30 d. nukentėjusiam asmeniui 154,86 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (mokėjimo nurodymas Nr. 10476452), kuriÄ subrogacijos tvarka praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių.

Žalos dydžio bylos Å¡alys neginčija. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vadovaujantis aukščiau nurodytu CK 6.271 straipsniu, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija su reikalavimu jos atžvilgiu nesutinka ir nurodo, kad Jonavos rajono savivaldybė, kaip kelio savininkė, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakinga už Å¡ulinio, esančio kelio juostoje, tačiau nesančio kelio dalimi Kelių įstatymo prasme, priežiÅ«rÄ .

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustatė, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra Å¡ie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo bei kiti įrenginiai su Å¡ių objektų užimama žeme.

Kelių įstatymo 2 straipsnio 12 dalis nustatė, kad kelio statinys – tai kelio elementas, turintis laikančiÄ sias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukÅ¡mo užtvara ir kita). Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustatė, kad kelio priežiÅ«ra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ . Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalis nustatė, kad kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise, o Kelių įstatymo 15 straipsnis nustatė, kad kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Kelių įstatymas, 2014 m. gegužės 15 d.

įstatymo Nr. XII-899 redakcija). Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Kelių priežiÅ«ros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), numatė: kelio (gatvės) naudojimo priežiÅ«ra – vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiÅ«ra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiÅ«ra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ ; kelio (gatvės) techninė priežiÅ«ra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymÄ si per visÄ kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (iÅ¡skyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ (Tvarkos 6 p.); kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiÅ«rėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui.

Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje bÅ«tų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelius (gatves) prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiÅ«rÄ Å¾iemos metu, valyti sniegÄ nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumÄ mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų iÅ¡pylimo ir kitais važiuojamosios dalies užterÅ¡imo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugÄ polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių bÅ«klės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių rizikÄ mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiÅ«ras, tikrinti konstrukcijų bÅ«klę, prireikus atlikti specialias apžiÅ«ras (Tvarkos 13.5. p.); iÅ¡ eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informacijÄ apie kelyje esančiÄ kliÅ«tį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliÅ«tis bÅ«tų paÅ¡alinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose bÅ«tų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol Å¡i kliÅ«tis bus paÅ¡alinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiÅ«ri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiÅ«ri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpcijÄ , kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Å iame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys; kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas vieÅ¡ajame registre. Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims vieÅ¡ajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų yra kitas. Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ajame registre.

Ä®rodinėjimo pareiga tenka vieÅ¡ajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), tačiau Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Jonavos rajono savivaldybės Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1TS-0200 nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu paskyrė UAB „Jonavos vandenys“ savivaldybės vieÅ¡uoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir pavedė UAB „Jonavos vandenys“ vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymÄ teritorijose vykdyti vieÅ¡Ä jį geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ .

Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad S. N. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio aplinkybių yra nevienodi. Teismo posėdyje S. N. parodė, kad jis paskutiniu momentu pastebėjo atidengtÄ Å¡ulinį ir pradėjo jį apvažiuoti. S. N. parodymai dėl esminės aplinkybės, kad jis, vairuodamas automobilį, tamsiu paros metu įvažiavo į atidengtÄ Å¡ulinį, nesiskiria. Byloje nėra duomenų, kad S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiu bÅ«du daroma iÅ¡vada, kad Jonavos rajono savivaldybė, kaip kelio savininkas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, esančių ir kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme, priežiÅ«rÄ , nes minėti teisė aktai nustatė, kad tokius objektus prižiÅ«ri, taiso jų valdytojai.

UAB „Jonavos vandenys“ atsako už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų tiekimÄ Jonavos mieste, vieÅ¡ojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra, tame tarpe ir Å¡uliniai, esantys Jonavos savivaldybės teritorijoje, valdymo teise priklauso UAB „Jonavos vandenys“, todėl už žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos Å¡ulinio bÅ«klės, atsakinga yra UAB „Jonavos vandenys“, kuriai atsakovė Jonavos rajono savivaldybė savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų tiekimu Jonavos mieste, perdavė UAB „Jonavos vandenys“. 2016 m. kovo 21 d.

įvykio metu žala atsirado automobiliui Volvo užvažiavus ant neuždengto nuotekų Å¡ulinio, duomenų, kad žala atsirado dėl netinkamos kelio priežiÅ«ros Kelių įstatymo ir Tvarkos prasme, nėra. Kadangi žala atsirado ne dėl netinkamos kelio, o dėl kelio važiuojamoje dalyje esančio atidengto nuotekų Å¡ulinio, kuris nėra kelio dalis, o atsakovė UAB „Jonavos vandenys“, bÅ«dama atsakinga už nuotekų Å¡ulinio priežiÅ«rÄ Jonavos mieste, privalėjo užtikrinti, kad Å¡ulinys, į kurį 2016 m. kovo 21 d.

įvažiavo trečiasis asmuo S. N. atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kinys Jonavos savivaldybės atžvilgiu atmestinas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad atsakovo UAB „Jonavos vandenys“ neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė pareigos – tinkamai prižiÅ«rėti esančius Å¡ulinius, jų dangčius, tinkamu nevykdymu. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas S. N. pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi neprotingai, kad tamsiu paros laiku galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos bÅ«klę, pastebėti atvirÄ Å¡ulinį ir iÅ¡vengti autoįvykio. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti S. N. iÅ¡mokėjo 154,86 Eur sumÄ , kurios dydžio neginčija nei viena Å¡alis. Atsižvelgiant į byloje esančius Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus ir iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieÅ¡kovui priteistina 154,86 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Kadangi ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo Jonavos rajono savivaldybės atžvilgiu atmestinas, todėl nepasisakoma ir apie kompensacinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ , nes Å¡ie reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pagrindinio reikalavimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ priteisti 26,68 Eur kompensacinių palÅ«kanų. Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Jonavos vandenys“ adresuotas 2016 m. gegužės 12 d. raÅ¡tas Nr. R0001714064, kuriame, nurodoma, kad praÅ¡o per 15 dienų pervesti 154,86 Eur, kurie buvo iÅ¡mokėti dėl 2016 m. kovo 21 d.

įvykio Jonavoje, Žemaitės g., per kurį nukentėjo Volvo (savininkas S. N.) ir pagal žalos dokumentus UAB „Jonavos vandenys“ yra atsakingi dėl Å¡ios žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų. Atsakovei UAB „Jonavos vandenys“ nustatytu terminu minėtos piniginės prievolės neįvykdžius, ikiteisminės kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 28 d. IeÅ¡kovė kompensuojamÄ sias palÅ«kanas prašė skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 28 d. už 1024 pradelstas dienas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos.

IeÅ¡kovė pateikdama skaičiavimÄ nurodo 0,05 palÅ«kanų dydį, tačiau praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ 6 procentus metinių palÅ«kanų, o praÅ¡oma priteisti suma taip pat atitinka praÅ¡omÄ dydį 6 procentus, todėl teismas vertina tai kaip raÅ¡ymo apsirijimÄ , nes galutinė suma nurodyta teisinga. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, o kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šiuo atveju abi šalys yra verslininkai, todėl taikytinas 6 procentų metinių palūkanų dydis. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos – 26,07 Eur už nuo 2016 m. gegužės 28 d. už 1024 pradelstas dienas, bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos (154,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 ir 6.210 straipsniai).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 70,08 Eur iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ . Dėl Å¡ių iÅ¡laidų yra pateiktas mokėjimo nurodymas, pateikta sÄ skaita faktÅ«ra bei jos apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas. Nors ieÅ¡kinys atsakovės Jonavos savivaldybės atžvilgiu yra atmestinas, ir ieÅ¡kinys tenkinamas dalinai, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kovei yra priteistina visa jos praÅ¡oma suma tik iÅ¡ vieno atsakovo UAB „Jonavos vandenys“, todėl praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir įrodytos ir priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje yra 13,67 Eur. IÅ¡ atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ valstybei priteistina 13,67 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270 straipsniais n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“, juridinio asmens kodas 256564350, buveinės adresas Jonava, Kranto 9, ieÅ¡kovei Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 154,86 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 86 euro centus) žalos atlyginimÄ , 26,07 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 6 euro centus) kompensacinių palÅ«kanų, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos – 154,86 Eur – sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 85,08 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 8 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“, juridinio asmens kodas 256564350, buveinės adresas Jonava, Kranto 9, valstybei 13,67 Eur (trylika eurų 67 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. IeÅ¡kinį Jonavos rajono savivaldybės atžvilgiu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu. Teisėja Jūratė Ramanauskienė