2022-02-23 Nr. AB-4207-3-61-3-03848-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1286-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03848-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. K. K. (B. K. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. K. (B. K. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. K. K. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 21S29997 (toliau – ir Sprendimas); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 6K-1164 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neįsigilino į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, kadangi dėl išaugusio prieglobsčio prašytojų srauto formaliai atliko procedūras prieglobsčio būtinybei įvertinti. Pagal kilmės šalies informaciją, kuria remiasi ir atsakovas ginčijamame sprendime, (duomenys neskelbtini) egzistuoja didelė korupcija, policijos efektyvumas žemas, pareigūnai neturi motyvacijos. Teisinių priemonių efektyvumas ir reali asmenų apsauga (duomenys neskelbtini) nėra tinkamai užtikrinama. Atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami. Kiek iškeltų bylų apskirtai baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais. Vien deklaratyvus teiginys, kad įstatymuose yra įtvirtinta garantija į teisingą bylos nagrinėjimą, nereiškia, kad sistema praktiškai funkcionuoja ir geba veiksmingai apsaugoti asmenis.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

4. Pareiškėjas teigė aiškiai nurodęs faktinį pagrindą ir aplinkybes dėl jo užpuolimo, o tuo tarpu atsakovas tik subjektyvaus vertinimo pagrindu neatliko išsamaus tyrimo ir jokių konkrečių duomenų apie pareiškėją, išskyrus jo paties pateiktą informaciją, nenustatė.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, teikė visokeriopą pagalbą, jo pasakojimas visiškai atitiko kilmės valstybės informaciją. Jis nėra padaręs tvarkos ar taisyklių pažeidimų, nenustatyta, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies ir privalo būti išsiųstas. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

6. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką, ir manė, kad šis terminas nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo, jo pasakojimas buvo nuoseklus, tikroviškas, sutapo su (duomenys neskelbtini) vykstančiais veiksmais. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes pareiškėjui.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (užpuolimai dėl darbo santykių su (duomenys neskelbtini) partija), nustatyta, kad pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Kadangi pareiškėjas nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, kurie patvirtintų užsieniečio pasakojimą, dėl nustatytų pasakojimų trūkumų pareiškėjo pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Kilmės valstybės informacija renkama atsižvelgiant į prieglobsčio prašymo motyvus. Tyrimo metu buvo surinkta aktualiausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę bei 2020–2021 m. vykusius protestus ir atsižvelgiant į tai priimtas ginčijamas sprendimas, o informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste, todėl tai, jog pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris buvo grindžiamas tuo, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) valdančiajai (duomenys neskelbtini) partijai (duomenys neskelbtini)), ir dėl to jį pradėjo persekioti opozicinės (duomenys neskelbtini) partijos ((duomenys neskelbtini)) atstovai, taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bloga situacija, jis negali ten dirbti. Be to, porą dienų iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jį ir jo draugus keletą dienų iš eilės užpuldinėjo 10-15 nepažįstamų vyrų, jo teigimu tie užpuolikai palaiko opozicinę (duomenys neskelbtini) partiją ir puldinėja valdančiąją partiją palaikančius žmones, kadangi ši partija labai įtakinga, tai rastų jį visoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad jį persekioja todėl, kad jis labai gerai dirbo, bei nurodė, kad dėl užpuolimų į policiją nesikreipė, nes (duomenys neskelbtini) partijos atstovas jam patarė, kad jis nesikreiptų, o bėgtų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, t. y. pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, o įvertinus jo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų savo gyvenamojoje vietovėje saugiai gyventi. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3punkte.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiga pagrįsti savo prašymą (t. y. pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjui. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus ir atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjo pageidaujamais skunde nurodytais aspektais.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas surinko informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų ataskaitas ir informaciją, Tarptautinės migracijos organizacijos, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius, todėl nėra pagrindo abejoti išvadų pagrįstumui.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog pareiškėjas dėl buvimo (duomenys neskelbtini) partijos šalininku yra persekiojamas ir buvo sumuštas yra nepagrįsti – jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nėra, o pareiškėjo pasakojimas dėl nustatytų trūkumų nelaikytas patikimu įrodymu, duomenų, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) partija ir jos šalininkai persekiotų valdančiosios (duomenys neskelbtini) partijos narius ar šalininkus nėra. Tyrimo metu buvo nustatyti esminiai pasakojimo trūkumai – pasakojant apie sumušimus pareiškėjas teikė trumpus, nedetalius atsakymus, pasakojimo detalės keitėsi eigoje, pasakojimui trūko konkretumo, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir / ar jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės (pvz., pareiškėjui trukdoma dirbti ar kt.). Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ar yra pažeidžiamas asmuo. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti Užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

15. Atsakovas nurodė, kad pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymusi. Nors pareiškėjas iš savo kilmės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

16. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad pirmas užpuolimas vyko sausio 24 d., buvo užpultas 2-3 kartus, manė, kad kongreso partijos narių ir dėl to kilmės šalyje pareiškėjui gresia pavojus.

17. Teismo posėdyje atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė 2021 m. spalio 28 d. Komisijos Sprendimo dalį.

19. Byloje teismas nustatė šias aplinkybes:

19.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje. Apklausos metu 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas nurodė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) valdančiajai (duomenys neskelbtini) partijai (duomenys neskelbtini) ir dėl to jį pradėjo persekioti opozicinė (duomenys neskelbtini) partija. Išvykti iš (duomenys neskelbtini) jam padėjo (duomenys neskelbtini) partija.

19.2. Apklausos metu 2021 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) situacija yra bloga, jis negali ten dirbti. Dėl savo problemų prieglobsčio prašytojas kaltina opozicinę (duomenys neskelbtini) partiją. Pats jis nuo 2016 m. palaiko valdančiąją (duomenys neskelbtini) partiją. 2020 m. užsienietis pradėjo neoficialiai dirbti su šita partija, vietiniu lygiu padėdavo spręsti žmonių problemas, pavyzdžiui, padėdavo ūkininkams tvarkyti namus, atveždavo nepasiturintiems žmonėms maisto. Pats jis nepažįsta (duomenys neskelbtini) partijos narių, asmeniškai su niekuo iš šitos partijos nebendravo. Visi darbai buvo organizuojami per kitus žmones. Pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 6 d., o persekiojimas prasidėjo prieš keletą dienų iki išvykimo. 2021 m. liepos pradžioje jis kartu su savo draugais dirbo ir tada juos užpuolė 10-15 nepažįstamų vyrų. Jie buvo užpuolami keletą dienų iš eilės. Iki 2021 m. liepos mėnesio tokių užpuolimų nebuvo, todėl iki 2021 m. liepos mėn. prieglobsčio prašytojas apie išvykimą negalvojo. Nurodė, kad šis konfliktas jiems buvo staigus, netikėtas. Užsieniečio teigimu, tie užpuolikai palaiko opozicinę (duomenys neskelbtini) partiją ir užpuola valdančiąją partiją palaikančius žmones. (Duomenys neskelbtini) partija yra labai įtakinga ir surastų jį visur (duomenys neskelbtini) O persekioja jį už tai, kad jis labai gerai dirbo. Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo draugas taip pat pabėgo iš (duomenys neskelbtini) Pabėgti jiems padėjo (duomenys neskelbtini) partijos atstovas, kurio vardo jis nežino. Į policiją dėl užpuolimų pareiškėjas nesikreipė. Pasak jo, (duomenys neskelbtini) partijos atstovas pasakė niekur nesikreipti ir patarė pabėgti. Tas žmogus pasakė, kad jie galės grįžti į (duomenys neskelbtini) po 1 ar 2 metų, kai situacija pagerės.

19.3. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, remdamasis surinkta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rudens vyksta ūkininkų protestai dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė priėmė kontraversiškus žemės ūkio reformos įstatymus. Ši reforma sulaukė nemažai palaikymo ir (duomenys neskelbtini) viduje, ir už jos ribų, pavyzdžiui, JAV palaiko šiuos įstatymus. Ūkininkai, daugiausiai iš šiaurinių (duomenys neskelbtini) valstijų, 2020 m. lapkričio 26 d. pradėjo organizuotai protestuoti prieš nepalankius įstatymus prie (duomenys neskelbtini) sienos. 2021 m. sausio 26 d., švenčiant (duomenys neskelbtini) nacionalinę šventę – „Respublikos dieną“, protestuotojai, turėdami valdžios leidimą, turėjo iš skirtingų provincijų suvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Protestas buvo planuojamas kaip taikus, tačiau dalis protestuotojų atsiskyrė ir savavališkai šturmavo UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantį Raudonąjį Fortą, dėl to įvyko susirėmimai su policija. ICJ (International Commission of Jurists, nevyriausybinė organizacija) pranešė, kad po 2021 m. sausio 26 d. įvykių daugiau kaip 126 ūkininkų buvo siumti, 21 ūkininkas dingo be žinios. Iš surinktos kilmės šalies informacijos Migracijos departamentas nustatė, kad nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) opozicinė partija (duomenys neskelbtini) ir jos šalininkai persekiotų valdančiosios (duomenys neskelbtini) partijos narius ar šalininkus, o pareiškėjo kildinama baimė yra ne objektyvi grėsmė iš valstybės institucijų, o tariama grėsmė iš privačių asmenų, kurių pareiškėjas negali įvardinti. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.

21. Teismas, įvertinęs Departamento nustatytas aplinkybes Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 ir 99 punktų nuostatų kontekste, konstatavo, kad pareiškėjas Migracijos departamento surinktos informacijos objektyviais įrodymais nepaneigė. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jam kilmės valstybėje gresia pavojus dėl to, kad jį persekioja nepažįstami žmonės, kurie jo manymu, pasamdyti (duomenys neskelbtini) partijos arba tiesiog ją palaiko, nėra įtikinamas. Jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) su draugais priežastys yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo nurodytos jo persekiojimo aplinkybės yra pernelyg abstrakčios. Jis nepateikė jokių duomenų, jog kilmės valstybėje jis asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui apsauga kilmės šalyje yra prieinama, tačiau iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į (duomenys neskelbtini) esančias teisėsaugos institucijas dėl tariamai jam keliamo pavojaus. Teismas vertino, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindų suteikti pabėgėlio statusą pareiškėjui nebuvimo.

22. Teismas taip pat pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus, ar kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje ir konkrečiai jo gyvenamojoje vietoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, bei konstatavo, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikiama papildoma apsauga.

23. Teismas pažymėjo, kad remiantis nusistovėjusia teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu, suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio, neturinčiais jokio objektyvaus pagrindo teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Teismas nustatė, jog pareiškėjo motyvai, kuriais jis grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, yra nesusiję su minėtomis priežastimis, pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui.

24. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padaręs kokių nors teisės pažeidimų, o byloje duomenų, kurių pagrindų galima būtų manyti, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

25. Teismas, vertindamas Departamento sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvertino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), 15 punkto nuostatas, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus, pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomas draudimas atvykti jam ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šio asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

26. Teismas nurodė, kad Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinus iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėjas B. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. K. skundą patenkinti visa apimtimi.

29. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti, nes sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes ir dėl itin išaugusio prieglobsčio prašytojų srauto formaliai atlikus procedūras prieglobsčio būtinybei įvertinti.

30. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas nurodė, kad pareiškėjas kilmės valstybėje greičiausiai galės pasinaudoti veiksminga valstybės apsauga nuo nevalstybinių veikėjų ar nesąžiningų valstybės veikėjų persekiojimo, tačiau tai yra teorinio lygmens pasvarstymai, neturintys jokio realaus faktinio pagrindo. Taigi, atsakovas savo sprendimą pagrindė prielaida, o ne visapusiškai ištirtais byloje surinktais įrodymais.

31. Atsakovas, pareiškėjo teigimu, tik deklaratyviai nurodė, kad yra priemonių policijos netinkamam elgesiui suvaldyti. Visgi, pasak pareiškėjo, gan akivaizdu, kad teisinių priemonių efektyvumas ir reali asmenų apsauga (duomenys neskelbtini) nėra tinkamai užtikrinama. Atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami. Kiek iškeltų bylų apskirtai baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais. Vien deklaratyvus teiginys, kad įstatymuose yra įtvirtinta garantija į teisingą bylos nagrinėjimą, toli gražu nereiškia, kad sistema praktiškai funkcionuoja ir geba veiksmingai apsaugoti asmenis.

32. Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet iš jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje.

33. Nagrinėjamu atveju atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo padėties kilmės valstybėje ir išvykus iš jos.

34. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

34.1. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas paviršutiniškai, bei teigia, kad pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, plačiau nepaaiškina, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui.

34.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) valdančiajai partijai (duomenys neskelbtini), ir dėl to jį pradėjo persekioti opozicinės (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) atstovai, taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bloga situacija, jis negali ten dirbti. Pareiškėjas teigė, kad porą dienų iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jį ir jo draugus keletą dienų iš eilės užpuldinėjo 10-15 nepažįstamų vyrų, jo teigimu tie užpuolikai palaiko opozicinę Kongreso partiją ir puldinėja valdančiąją partiją palaikančius žmones, kadangi ši partija labai įtakinga, tai rastų jį visoje (duomenys neskelbtini). Tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje, pvz., iš pradžių prieglobsčio prašytojas teigė, užpuolimai tęsėsi kelias dienas iš eilės, vėliau tvirtino, kad tie užpuolimai tęsėsi savaitę. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus. Pažymėtina, kad jokių savo pasakojimą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė (nei įrodymų apie priklausymą/darbą (duomenys neskelbtini) partijoje, nei įrodymų apie tariamus užpuolimus). Dar daugiau, pareiškėjo pasakojimas taip pat prieštaravo surinktai kilmės valstybės informacijai. Pavyzdžiui, tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) opozicinė partija (duomenys neskelbtini) ir jos šalininkai persekiotų valdančiosios (duomenys neskelbtini) partijos narius ar šalininkus, o pareiškėjo gyvenamo(duomenys neskelbtini) joje valstijoje šiuo metu valdo jo palaikoma (duomenys neskelbtini) partija. Prieglobsčio prašytojo istorija apie tariamus privačių asmenų veiksmus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytojas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

34.3. Įvertinus kilmės valstybės informaciją apie esamą padėtį šalyje ir atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą (abstraktus ir nepatikimas), neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pažymime, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

34.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad jis pateikė faktinį pagrindą ir detaliai nurodė aplinkybes dėl jo užpuolimo, ir pažymi, kad pareiškėjas apklausos metu nenurodė jokių konkrečių tariamo sumušimo aplinkybių, tik trumpai nurodęs, kad jį kartu su draugais sumušė (duomenys neskelbtini) opozicinę partiją palaikantys žmonės. Pareiškėjo tariamas persekiotojas (opozicinė partija) nėra valstybinis subjektas, o jokių duomenų, patvirtinančių, kad kilmės valstybės institucijos negali ar nenori suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir, kad toks negalėjimas ar nenoras yra sąlygotas pareiškėjo individualių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų), tyrimo metu nenustatyta. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

34.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Migracijos departamentas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami, kiek iškeltų bylų apskirtai baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais, pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) yra užvesta kokia nors baudžiamoji byla, be to, baimę grįžti pareiškėjas siejo ne su valdžios kritika (kaip teigė pareiškėjas, jis dirbo valdančiajai partijai), o su tariamu opozicinės partijos persekiojimu (tai, kad pareiškėją tariamai sumušė opozicinę partiją palaikantys asmenys, tai taip buvo paremta išimtinai pareiškėjo prielaidomis). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į šiuos pareiškėjo prašymo motyvus, surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtino pareiškėjo teiginių, atitinkamai, nepatvirtino tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikio. Migracijos departamentas surinko informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų ataskaitas ir informaciją, Tarptautinės migracijos organizacijos, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius, todėl nėra pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu.

34.6. Pasisakydamas dėl skundo teiginių, kad pareiškėjui nepagrįstai atsisakyta suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pažymime, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama atsakovas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų ar duomenų pareiškėjas skunde nepateikė.

34.7. Atsakovas, pasisakydamas dėl Migracijos departamento sprendimų išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė Departamento Sprendime nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Kadangi pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, jis taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, jam pagrįstai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

34.8. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Rusiją, iš jos – į Baltarusiją, tačiau šiose valstybėse prieglobsčio nesiprašė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 21S29997, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

38. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

39. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas, 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje.

40. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

42. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

43. Byloje surinkta informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) liudija, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rudens vyksta ūkininkų protestai dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė priėmė kontraversiškus žemės ūkio reformos įstatymus. Ši reforma sulaukė nemažai palaikymo ir (duomenys neskelbtini) viduje, ir už jos ribų, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos palaiko šiuos įstatymus. Ūkininkai, daugiausiai iš šiaurinių (duomenys neskelbtini) valstijų, 2020 m. lapkričio 26 d. pradėjo organizuotai protestuoti prieš nepalankius įstatymus prie (duomenys neskelbtini) sienos. 2021 m. sausio 26 d., švenčiant (duomenys neskelbtini) nacionalinę šventę – „Respublikos dieną“, protestuotojai, turėdami valdžios leidimą, turėjo iš skirtingų provincijų suvažiuoti į (duomenys neskelbtini) sostinę (duomenys neskelbtini). Protestas buvo planuojamas kaip taikus, tačiau dalis protestuotojų atsiskyrė ir savavališkai šturmavo UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantį (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko susirėmimai su policija. (duomenys neskelbtini), nevyriausybinė organizacija) pranešė, kad po 2021 m. sausio 26 d. įvykių daugiau kaip 126 ūkininkų buvo suimti, 21 ūkininkas dingo be žinios. Iš surinktos kilmės šalies informacijos nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) opozicinė partija (duomenys neskelbtini) ir jos šalininkai persekiotų valdančiosios (duomenys neskelbtini) partijos narius ar šalininkus.

44. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad atsakovas teisingai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jam kilmės valstybėje gresia pavojus dėl to, kad jį persekioja nepažįstami žmonės, kurie, jo manymu, pasamdyti (duomenys neskelbtini) partijos arba tiesiog ją palaiko, nėra įtikinamas, o jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) su draugais priežastys yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo nurodytos jo persekiojimo aplinkybės yra pernelyg abstrakčios.

45. Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui apsauga kilmės šalyje būtų neprieinama. Pareiškėjas nėra nurodęs nei vieno atvejo, kad būtų kreipęsis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas dėl jam keliamo pavojaus.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, prieina prie išvados, kad nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, o baimė šioje situacijoje nevertintina kaip visiškai pagrįsta.

47. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami, kiek iškeltų bylų apskirtai baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimui dėl prieglobsčio prašymo priimti yra vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Todėl šiuo atveju, atsižvelgus į pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, buvo įvertinta tik aktuali šiai bylai kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas savo prašymo negrindė baudžiamuoju persekiojimu kilmės valstybėje, o baimę grįžti jis grindė ne valdžios kritikos pagrindais, bet tariamu opozicinės partijos persekiojimu. Atsakovas surinko aktualią pareiškėjo prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir jos pagrindu padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo prašymo motyvai nepasitvirtino.

48. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. K. K. (B. K. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė