dd2fcb9b-64f7-466f-9380-e56b3cd46b60 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3401-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01342-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. T.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. T. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 3 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2014-08-28 iki 2016-02-05 jam nebuvo suteiktos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai. Dėl Å¡ių priežasčių negalėjo laikytis higienos ir buvo psichologiÅ¡kai gniuždomas.

LukiÅ¡kių TI-K administracija žodžiu jį informuodavo, kad minėtos higienos priemonės jam nepriklauso, kadangi pareiÅ¡kėjo statusas yra nuteistojo, o ne suimtojo. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo diskriminuojamas, buvo žeminamas jo orumas, pareiÅ¡kėjas jautėsi nelygiaverčiu, iÅ¡tvėrė psichologines kančias ir patyrė depresijÄ .Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 53–62).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

Nurodo laikotarpius ir kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2016-02-05 kalėjo. Dėl kamerų ploto paaiÅ¡kino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau, kaip 3,6 kv. m ploto. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo judėjimÄ patvirtinančių dokumentų turinio matyti, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Taisyklėse nenustatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus.

Pažymėjo, kad nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontÄ .

Nurodo kameroje esančių baldų matmenis ir pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų.

Vadovaujantis teisės aktais, kamerose taip pat yra įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitė iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. DuÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumÄ duÅ¡e, duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros.

Dėl higienos priemonių išdavimo paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas.

Pagal nustatytas normas, suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodamas dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklÄ , padaro jame skylių ir tokiu bÅ«du bando permesti daiktus, raÅ¡telius ir pan. iÅ¡ savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims.

Tam, kad metalinis tinklas bÅ«tų nepasiekiamas ir jo nebÅ«tų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu bÅ«du jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai.

Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų fakto, todėl nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė raÅ¡ytinius atsikirtimus į atsiliepimÄ , kuriuose nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė visiÅ¡kai nesusijusius su ginču argumentus (b. l. 77–78).

PaaiÅ¡kino, kad kasdien kreipdavosi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, tačiau LukiÅ¡kių TI-K į jo praÅ¡ymus nereaguodavo. Kadangi negalėjo valytis dantų – jam sugedo dantys, todėl buvo priverstas kreiptis į odontologÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, higienos priemonių neiÅ¡davimas pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – ir Konstitucija).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad pagal teismų praktikÄ nuteistieji buvo diskriminuojami suimtųjų atžvilgiu, kadangi pastariesiems higienos priemonės buvo iÅ¡duodamos. Higienos priemones, kiek leido finansai, pirko pats. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K, 3 280 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal Nuteistų vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos), 7 punktÄ (Normų redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu), suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).

Tardymo izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems dantų šepetėlių, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas Normose neįtvirtintas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2016-02-05, išskyrus laikotarpius nuo 2014-03-04 iki 2014-04-24, nuo 2014-04-30 iki 2014-07-02, nuo 2014-07-05 iki 2014-10-16, nuo 2014-10-25 iki 2015-08-27, nuo 2015-11-20 iki 2015-11-23, nuo 2015-12-04 iki 2015-12-14, nuo 2016-01-21 iki 2016-02-02, kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 53–54. 64–67).

Å iuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas yra nuteistas asmuo ir jam LukiÅ¡kių TI-K kalinimo laikotarpiu skunde nurodytos higienos priemonės nebuvo iÅ¡duotos. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Å¡ių higienos priemonių iÅ¡davimas pareiÅ¡kėjui nenumatytas teisės aktais. IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017-05-10 praneÅ¡imo taip pat matyti, kad skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų Å¡epetėlis buvo iÅ¡duodami tik suimtiems asmenims kartÄ per mėnesį (b. l. 63).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ tuo metu galiojusių teisės normų ir nustatytų faktinių aplinkybių, LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu laikėsi Normose įtvirtintų taisyklių ir nuteistiesiems, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , neiÅ¡duodavo higienos priemonių. Tačiau nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-04-03 sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 suformuota praktika, kurioje LVAT, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika, Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų aiÅ¡kinimu, iÅ¡aiÅ¡kino, jog esminių asmens higienos priemonių iÅ¡davimas tik suimtiesiems negali bÅ«ti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panaÅ¡ioje padėtyje.

Teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog nuteistųjų neaprÅ«pinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Normos nenumato tokių priemonių iÅ¡davimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprÅ«pinimo (taip pat ir aprÅ«pinimÄ asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kuriÄ tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų iÅ¡duodama ir dantų pasta, dantų Å¡epetėlis bei skutimosi peiliukai.

LVAT 2008-04-16 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, į tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2014-08-28 iki 2016-02-05 – konstatuoti neteisėtÄ valstybės neveikimÄ CK 6.271 straipsnio prasme.

Nustatęs neteisėtÄ LukiÅ¡kių neveikimÄ , teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalÄ ir priežastinį ryšį.Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensavimo bÅ«do, teismas pažymi, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. LVAT savo praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo gydymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 3 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam sugedo dantys, todėl buvo priverstas kreiptis į odontologÄ . Be to, jis buvo psichologiÅ¡kai gniuždomas, jautėsi nelygiaverčiu, iÅ¡vėrė psichologines kančias, patyrė depresijÄ , buvo žeminamas jo orumas (b. l. 1, 77–78). Teismui įvertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įraÅ¡us ginčui aktualiu laikotarpiu, matyti, jog pareiÅ¡kėjas psichiatrui bei kitiems gydytojams yra skundęsis prasta psichologine bÅ«sena, taip pat yra kreipęsis į gydytojus odontologus dėl dantų bÅ«klės (b. l. 8–51).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių yra kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų didesnį sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nustatytas aplinkybes, taip pat į CK 6.250 str. bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiÅ¡kėjo nurodytus patirtus nepatogumus, į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į tai, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto, o praėjus ilgam laiko tarpui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 500 Eur.

Be kita ko, svarbiausias faktorius, į kurį Å¡iuo atveju yra atsižvelgiama, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, yra kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis trukmė (žr. EŽTT 2015-12-08 sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ ), taip pat su tuo susijusios kalinimo sÄ lygos. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 3 280 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 str. 1 d.).LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spęsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi įvertinti, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos (LVAT 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011;

LVAT 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Teismui turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, praÅ¡antis, jog jam iÅ¡ kitos Å¡alies bÅ«tų priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas (LVAT 2010-08-06 nutartis administracinėje byloje AS146-445/2010). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 taip pat pažymėjo, kad dėl iÅ¡laidų priteisimo sprendžiama pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles.

ABTÄ® 56 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad naÅ¡ta pagrįsti ir įrodyti atstovavimo iÅ¡laidas tenka praÅ¡ymÄ jas priteisti teikiančiam asmeniui, todėl atitinkamos iÅ¡laidos gali bÅ«ti nepriteisiamos, jeigu pareiÅ¡kėjas nepateikia pakankamai jas pagrindžiančių įrodymų. PareiÅ¡kėjas skundu prašė priteisti 4,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios susidarė pareiÅ¡kėjui darant kopijas, siunčiant laiÅ¡kus ir už paÅ¡to ženklus.

Pažymėtina, kad kartu su skundu pareiÅ¡kėjas pateikė dvejus AB Lietuvos paÅ¡to kvitus (b. l. 2, 3), kuriuose nurodoma, kad už 7 vnt. vokų ir už 18 vnt. paÅ¡to ženklų pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso sumokėjo 3,77 Eur (0,83 Eur + 2,94 Eur). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas pateikė LukiÅ¡kių TI-K 2017-03-23 ir 2016-01-18 atsakymus (b. l. 100–101, 103) į 2017-02-23 ir 2015-12-21 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus pateikti informacijÄ (b. l. 104), taip pat LukiÅ¡kių TI-K 2017-03-24 raÅ¡tÄ dėl kopijų pateikimo (b. l. 102).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 2017-03-24 raÅ¡to matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K parengtos kopijos pareiÅ¡kėjui bus perduotos pareiÅ¡kėjui pervedus 0,24 Eur į LukiÅ¡kių TI-K sÄ skaitÄ . IÅ¡ AB SEB banko mokėjimo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjas už kopijas iÅ¡ viso sumokėjo 0,24 Eur (b. l. 4). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ atsiuntė paÅ¡tu. Ant pareiÅ¡kėjo siųsto voko esančio paÅ¡to ženklo matyti, kad jis kainavo 0,39 Eur (b. l. 5). Taigi, nurodytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas realiai patyrė 0,44 Eur (0,39 Eur (už paÅ¡to ženklÄ ) + 0,05 Eur (už vokÄ ) iÅ¡laidų, iÅ¡siųsdamas teismui skundÄ .

Pažymėtina, kad kitos prašomos priteisti išlaidos – 3,57 Eur (4,01 Eur – 0,44 Eur) yra nesusijusios su bylos nagrinėjimu, kadangi iš pareiškėjo teismo posėdžio metu pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nesivadovavo informacija, esančia šiuose dokumentuose. Kadangi kitų patirtų išlaidų pareiškėjas neįrodė, jos negali būti priteisiamos. LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, LVAT 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir iÅ¡reiÅ¡kiama dalimis arba procentais (LVAT 2011-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).PareiÅ¡kėjas skunde teismo prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 3 280 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nagrinėjamu sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės atstovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad teismas patenkino 15,24 proc. skundo reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjui priteisiama 15,24 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. 0,07 Eur (15,24 proc. x 0,44 Eur).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str., 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A.

T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti ir 0,07 Eur (septynis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                                 Violeta Petkevičienė