2019-09-05 Nr. CB-8957-2-06-3-06878-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 27 d. gautu atsakovų A. U. ir M. U. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, priešieškinio reikalavimai atmesti. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2019-09-05 Nr. CB-8957-2-06-3-06878-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 27 d. gautu atsakovų A. U. ir M. U. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, priešieškinio reikalavimai atmesti. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Full text
Nr. 3P-1487/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06878-2015-8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. rugsėjo 5 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 27 d. gautu atsakovų A. U. ir M. U. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas, priešieškinio reikalavimai atmesti. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai ginčą dėl pastogės dalies atidalijimo išsprendė pagal ieškovės pasiūlytą atidalijimo schemą, nevertinę, ar ji atitinka teisės aktų reikalavimus, realiai įgyvendinama, proporcinga, ar ja nepažeidžiami kitų bendraturčių interesai; atidalijimo plane neišspręsta bendro naudojimo patalpų koridoriams suformavimo klausimo, šią naštą neproporcingai perkeliant kitiems bendraturčiams, todėl ieškovei sukurtas pranašumas kitų bendraturčių atžvilgiu, leidžiant išsaugoti didesnę atidalijamų patalpų dalį, valdomą asmeninės nuosavybės teise, taip iš esmės pažeidžiant atsakovų nuosavybės teises. Tokia situacija suponuoja, kad ginamos išimtinai vieno savininko teisės kitų bendraturčių interesų sąskaita, taip pažeidžiant iš Konstitucijos ir įstatymų kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus (Konstitucijos 23 straipsni, CK 4.93 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK. 4.80 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė formalų, atsakovų nuosavybės teises pažeidžiantį sprendimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti M. U. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2019 m. rugpjūčio 23 d. AB „Šiaulių bankas“ sumokėtą 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas