dd2ecbc6-e5fb-4155-a430-2d966b7db415 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2210-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00631-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.4; 30.9.1; 30.1; 121.18; 121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės, RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G.

S. ir R. S. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-924-737/2014 pagal ieÅ¡kovų G. S. ir R. S. ieÅ¡kinį atsakovui R. B., trečiasis asmuo J. L., dėl daiktinių teisių į kilnojamÄ jį daiktÄ pripažinimo bei pagal atsakovo R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. S., trečiasis asmuo R. S., dėl nuosavybės teisių gynimo ir valdymo teisių pažeidimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovo G.

S. teisę į ½ automobilio Opel Movano dalį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad kartu su atsakovu R. B. 2012-01-08 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ asmeninėms reikmėms iÅ¡ G. P. įsigijo transporto priemonę Opel Movano. Automobilį įsigijo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms – vežioti darbininkus į objektus. Kadangi ieÅ¡kovas, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo užimtas, automobilio paieÅ¡ka rÅ«pinosi R. B. kartu su UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku G.

L.. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių sunkumų, todėl automobilį jie nutarė įsigyti asmeninėn nuosavybėn, nuperkant jį iš asmeninių lėšų. Ieškovo ir atsakovo santykiai buvo geri, todėl ieškovas sutiko, kad atsakovas automobilį užsiregistruotų savo vardu. Už automobilį sumokėjo lygiomis dalimis po 7000 Lt, viso – 14000 Lt bei abu investavo po 1000 Lt automobilio padangoms įsigyti. Prasidėjus asmeniniams šalių konfliktams, R. B. pradėjo teigti, jog jis yra vienintelis automobilio savininkas, o automobilį buvo laikinai paskolinęs bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), kurio direktoriumi buvo ieškovas, ūkinei veiklai vykdyti.Atsakovas R.

B. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ G. S. nutraukti atsakovo R. B. valdymo teisės pažeidimÄ Ä¯ jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ - transporto priemonę Opel Movano, kuris gali bÅ«ti realizuotas tik grÄ Å¾inus automobilį savininkui, per dvi dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo. Automobilį asmeniÅ¡kai įsigijo už 6000 Lt iÅ¡ G. P. savo reikmėms. Kadangi jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, leido kurį laikÄ transporto priemonę naudoti įmonės veikloje. Tačiau pareikalavus, ieÅ¡kovas automobilį grÄ Å¾inti atsisakė, pareikÅ¡damas pretenzijas, kad už automobilį sumokėjo dalį jo kainos.

Duomenų, jog Å¡alys tarėsi dėl automobilio pirkimo įmonės reikalams, nėra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovų G. S. ir R. S. ieÅ¡kinį dėl daiktinių teisių į kilnojamÄ jį daiktÄ pripažinimo; atsakovo R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; nurodė nutraukus valdymo teisės pažeidimÄ Ä¯ R. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Movano, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones, automobilį palikti valdyti atsakovui R.

B.; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų G. S. ir R. S. po 2327 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui R. B. bei po 31,87 Lt iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad automobilis Opel Movano buvo pirktas bendrojon dalinėn Å¡alių nuosavybėn. Å iÄ aplinkybę paneigia atsakovo R. B. paaiÅ¡kinimai, kad automobilį jis pirko vienas už 6000 Lt savo asmeninėn nuosavybėn. Å iuos atsakovo paaiÅ¡kinimus patvirtina liudytojo G.

P. parodymai kad automobilio kaina iÅ¡ tiesų buvo 6000 Lt; P. B. parodymai, kad jis nusiderėjo su G. P. iki 6000 Lt kainos; raÅ¡ytinė pirkimo–pardavimo sutartis ir pakvitavimas, kuriuose nurodyta automobilio pardavimo kaina 6000 Lt, kad pirkėjas yra R. B.; transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad transporto priemonė Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota R. B. vardu. Nei ieÅ¡kovų pateiktas ginčo automobilio pardavimo skelbimas, nei kiti pardavimo skelbimai, kuriuose nurodyti kitų techninių duomenų automobiliai, neįrodo ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės, kad ginčo automobilis buvo įgytas už 14000 Lt sumÄ .

G. L. parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, nes pateikti pirkimo skelbimai leidžia daryti tik prielaidÄ , kad ginčo automobilio kaina turėjo bÅ«ti didesnė. IeÅ¡kovai, teigdami, kad atsakovas su liudytoju G. P. ir P. B. buvo suderinę bendrÄ pozicijÄ , nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Aplinkybė, kad atsakovÄ ir liudytojÄ P. B. sieja giminystės ryÅ¡iai, nesuponuoja iÅ¡vados, kad P. B. yra nesÄ Å¾iningas ir duoda teismui melagingus parodymus. Liudytojų parodymus patvirtina visa eilė iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų, todėl teismui nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojai yra nesÄ Å¾iningi.

Teismas, vertindamas liudytojo G. L. parodymus, atkreipė dėmesį, kad liudytojas nebuvo nuoseklus, klydo dėl nuvykimo į automobilio pirkimo vietÄ aplinkybių, pradžioje nurodydamas, kad vyko su savo automobiliu, vėliau – kad su R. B. Å i aplinkybė duoda pagrindÄ manyti, kad ir kitas detales jis galėjo nurodyti netiksliai. Tuo tarpu liudytojų P. B. ir G. P. parodymai buvo nuoseklÅ«s ir jais abejoti teismas neturėjo pagrindo. Teismas darė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo automobilis buvo pirktas atsakovo R.

B. asmeninėn atsakomybėn ir ieÅ¡kinį atmetė.           Šalys pripažino aplinkybę, kad automobilis Opel Movano atsakovo R. B. buvo perduotas naudotis ieÅ¡kovui G. S. neterminuotos žodinės panaudos sutarties pagrindu. Oficialus, raÅ¡ytinis praneÅ¡imas apie panaudos sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovui G. S. nebuvo siųstas ir nebuvo įteiktas, tačiau praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei praneÅ¡imo turiniui, nei formai (bÅ«dui).

Atsakovas R. B. nurodė, kad prašė ieÅ¡kovo automobilį grÄ Å¾inti asmeniÅ¡kai, vėliau prašė per apylinkės inspektorių, o G. S. automobilio negražinus, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ . 2013-08-19 pareiÅ¡kimas adresuotas Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«rai, 2013-09-09 ir 2014-01-13 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ patvirtina, kad policijoje buvo tiriamas pareiÅ¡kimas, dėl Å¡ių aplinkybių apklausiamas G. S., todėl teismas sprendė, kad G. S. ne vėliau, kaip 2013 m. rugsėjo 9 d. apie ketinimÄ nutraukti automobilio panaudos sutartį buvo praneÅ¡ta tinkamai.

Teismas atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad R. B. reikalavimo nutraukti panaudos sutartį niekada nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. Atsakovo R. B. nuosavybės teisės į automobilį nėra nuginčytos, o susiformavę neterminuotos panaudos faktiniai sutartiniai santykiai nutrÅ«ko atsakovui R. B. pareikalavus grÄ Å¾inti automobilį ir pasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių įspėjimo terminui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovai G. S. ir R. S. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 1-8) praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų G.

S. ir R. S. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovo R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantai nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepagrįstai atsisakė pripažinti ieÅ¡kovus ir atsakovÄ automobilio bendrasavininkais. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieÅ¡kovai turėjo reikiamÄ pinigų sumÄ automobiliui įsigyti, kuriÄ pasiskolino likus keltoms dienoms iki automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

IeÅ¡kovas ir atsakovas yra statybų įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, kurie sudarė žodinę pavedimo sutartį, jog atsakovas bÅ«damas laisvesnis rÅ«pinsis automobilio įsigijimo klausimu. BÅ«tent Å¡ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovas perdavė savo pinigų dalį automobilio įsigijimui. Žodinė pavedimo sutartis dėl automobilio įsigijimo nebuvo nuginčyta, o jos sudarymo ir galiojimo faktÄ patvirtino liudytojas G. L. ir ieÅ¡kovė. Be to ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo ir svainystės ryÅ¡iai, todėl ieÅ¡kovas pasitikėdamas atsakovu, kaip savo Å¡eimos nariu, perdavė atsakovui pasiskolintus pinigus automobilio pirkimui.

Mechanikas G. L. dalyvavo ieškant automobilio pirkimui, perduodant pinigus atsakovui ir jį perkant.

2. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į pirkimo–pardavimo sutartyje numatytÄ sumÄ , t. y. 6000 Lt, tačiau visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio kaina rinkoje buvo daug didesnė. Atsakovas bei automobilio pardavėjas G. P. bÅ«dami nesÄ Å¾iningi ieÅ¡kovų atžvilgiu, susitarė pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę kainÄ , nei buvo sumokėta. UAB „Plius“ pateikti duomenys patvirtina, kad 2012 m. sausio mėnesį pardavinėjamų tvarkingų Opel Movano kainos svyravo nuo 16000 Lt iki 25896 Lt, tik turintys variklio defektÄ ar su vairu deÅ¡inėje pusėje tokio modelio automobiliai kainavo apie 6000-8000 Lt.

Automobilis buvo tvarkingas, vairas buvo kairėje pusėje.3. Teismas nevertino tikrosios Å¡alių valios ir elgesio po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Po sutarties sudarymo automobilis buvo laikomas ieÅ¡kovų namų garaže ir buvo skirtas įmonės darbuotojų vežimui į objektus. Jei automobilis bÅ«tų reikalingas atsakovo asmeniniams poreikiams, atsakovas jo po sutarties sudarymo nebÅ«tų perdavęs ieÅ¡kovui. Tik pablogėjus ieÅ¡kovo ir atsakovo santykiams, atsakovas nusprendė susigrÄ Å¾inti automobilį.

4. Teismas atsakovo naudai liudijusių P. B. ir automobilio pardavėjo G. P. parodymus vertino neatsižvelgdamas į jų galimÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi. P. B. parodymus teismas privalėjo vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į jo konfliktiÅ¡kus santykius su ieÅ¡kovu bei giminystes ryÅ¡ius su atsakovu. G. P. neigė patalpinęs skelbimÄ elektroniniame skelbimų portale autogidas.lt, nors aplinkybių visuma patvirtino, kad skelbimas buvo patalpintas jo vardu, nurodant asmenini telefono numerį, bei jame paskelbiant protingÄ kainÄ , kuri tuo metu vyravo rinkoje.5.

Teismo spendimu atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagristai didelės. Byla nebuvo sudėtinga, jokių specialių žinių nereikalavo, Atsakovui teisines paslaugas teikė ne advokatas, o teisinių paslaugų įmonė. Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė pažeisdamas Rekomendacijų 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.Atsakovas R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t. b. l. 14-23) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas nurodo Å¡iuos argumentus:1. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog faktiÅ¡kai už automobilį buvo sumokėta daugiau nei 6000 Lt, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovų teiginius. Netgi tuo atveju, jei automobilis ir bÅ«tų buvęs parduotas už mažesnę nei rinkos kainÄ , tai savaime nereiÅ¡kia sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, todėl ta aplinkybė, net jei ir bÅ«tų įrodyta, jog automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina pati savaime neįrodytų jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui nėra aktuali.2.

IeÅ¡kovams neįrodžius fakto, jog už automobilį buvo sumokėta 14000 Lt, įrodymas apie pinigų pasiskolinimÄ , ieÅ¡kovų ir G. L. parodymai apie pinigų perdavimÄ atsakovui (ko nepagrindžia kiti byloje esantys įrodymai) bei ieÅ¡kovų teiginiai apie pasitikėjimo santykius tarp G. S. ir R. B. neturi reikÅ¡mės, nes nei pagrindžia nei paneigia pavedimo santykių dėl automobilio pirkimo egzistavimÄ sutarties sudarymo metu.3. IeÅ¡kovai, siekdami pagrįsti pavedimo santykių buvimÄ , netinkamai remiasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, nes bylos dalykas nėra ginčas dėl pavedimo sutarties sÄ lygų - byloje net nebuvo įrodyta, jog tokia sutartis egzistavo.

IeÅ¡kovai iÅ¡kraipo faktines aplinkybes ir ignoruoja faktÄ , kad paties ieÅ¡kovo G. S. valia sudarant panaudos sutartį dėl automobilio naudojimo patvirtina, jog jis niekada nelaikė savęs automobilio savininku, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Teismas teisingai nevertino ieÅ¡kovų nereikÅ¡mingų ir prieÅ¡taringų teiginių apie Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , juolab, kad ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės tėra prielaidos.4. IeÅ¡kovai, siekdami pagrįsti liudytojų G. P. ir P. B. tariamÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi remiasi tik prielaidomis, nepateikia jokių tÄ pagrindžiančių įrodymų bei ignoruoja faktÄ , kad jų pačių pasikviestas liudytojas G.

L. taip pati gali būti laikomas šališku, juolab, kad pateikė nenuoseklius ir abejotinus parodymus, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovo ar P. B. veiksmai UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra šios bylos dalykas, nėra niekaip susiję su Automobiliu ir niekaip nepagrindžia atsakovo piktnaudžiavimo teise šioje byloje.5. Kadangi ieškovai savo patirtas ženkliai didesnes teisinės pagalbos išlaidas už mažesnę paslaugų apimtį laiko pagrįstomis ir teisingomis, jų prieštaravimas dėl atsakovui priteistų mažesnių teisinės pagalbos išlaidų už didesnį paslaugų skaičių, neturėtų būti laikomas pagrįstu ir logišku bei turėtų būti teismo atmestas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. sausio 8 d. Ukmergėje atsakovas R. B. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi iš G.

P. už 6 000,00 Lt nupirko automobilį Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 64). Šios transporto priemonės registracija VĮ „Regitra“ ir Transporto priemonės liudijimas patvirtina (t. 1, b. l. 7, 7), kad R. B. yra šio automobilio savininkas. Ieškovas ir atsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, Opel Movano įmonėje apskaitytas nebuvo, panaudos sutarties dėl šio automobilio sudaryta nebuvo (Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo 2014 m. vasario 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b. l. 31-42).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieÅ¡kovų G. S. ir R. S. ieÅ¡kinį dėl teisės į ½ dalį automobilio Opel Movano (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliu – ginčo automobilis) pripažinimo ir patenkino atsakovo R. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo G. S. nutraukti atsakovo R. B. valdymo teisės pažeidimÄ Ä¯ jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ transporto priemonę Opel Movano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieÅ¡kovai), nesutikdami su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ . Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieÅ¡kovus automobilio bendratučiais; netinkamai vertino aplinkybes dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos mažesnės jo įsigijimo kainos, nei buvo reali vertė; nevertino tikrosios Å¡alių valios ir elgesio po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo; atsakovo naudai liudijusių P. B. ir G.

P. parodymus vertino neatsižvelgdamas į jų galimÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi.Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi ieÅ¡kovai - apeliantai, nesuponuoja iÅ¡vados, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios teisės normos.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai iÅ¡ esmės atsakyta į visus apeliantų argumentus, iÅ¡sakytus ieÅ¡kinyje, 2014 m. gegužės 5 d. paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu, paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžių metu, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, apeliantams jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo pripažinti, kad ginčo automobilis buvo pirktas bendrojon dalinėn Å¡alių nuosavybėn. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v.

UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ieÅ¡kovai turėjo reikiamÄ pinigų sumÄ automobiliui įsigyti, kad Å¡alis siejo žodinė pavedimo sutartis, kurios pagrindu apeliantas perdavė atsakovui dalį mokėtinos sumos - 7 000,00 Lt – automobilio įsigijimui. Jų manymu, pavedimo santykius pagrindžia: 1) 2012-01-05 skolos raÅ¡telis, pagal kurį ieÅ¡kovė pasiskolino 10 000,00 Lt;

2) G. L. parodymai, kad dalyvavo automobilio paieÅ¡koje, matė ieÅ¡kovÄ perduodant pinigus atsakovui ir dalyvavo jo pirkime;

3) atsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ siejo ne tik bendros įmonės veikla, tačiau ir svainystės ryÅ¡iai. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantų argumentus atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus, nes visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija nepatvirtina, kad tarp ieÅ¡kovo G. S. ir atsakovo R. B. buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai; Å¡ių santykių buvimo nepatvirtina ir nei viena iÅ¡ apeliantų nurodytų aplinkybių. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena Å¡alis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis.

IeÅ¡kovės R. S. 2012-01-05 skolos raÅ¡telis, kuriuo ji iÅ¡ M. P. pasiskolino 10 000 Lt (t. 2, b. l. 37), galėtų patvirtinti patį ieÅ¡kovo Å¡eimos pinigų turėjimo faktÄ , bet tai savaime nepatvirtina pavedimo teisinių santykių buvimo su atsakovu. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, liudytojo G. L. parodymus įvertinęs su byloje surinktų įrodymų visuma, Å¡io liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia, kokia tikroji pinigų suma buvo sumokėta už automobilį, Å¡is liudytojas buvo nenuoseklus, kas teismui davė pagrindÄ manyti, jog ir kitas detales jis galėjo nurodyti netiksliai, o apie ketinimÄ pirkti automobilį ieÅ¡kovo ir atsakovo bendrojon dalinėn nuosavybėn, jokių aplinkybių jis nenurodė.

Vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi, ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejusi bendra įmonės veikla bei svainystės ryÅ¡iai, galėtų bÅ«ti vertintini pagal geros moralės nuostatas, tačiau vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, jie nei pavedimo teisinių santykių nesukÅ«rė, nei nuosavybės teisių į daiktÄ (ginčo automobilį) nesuteikė. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovai, remdamiesi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, akcentuoja bylos Å¡alių elgesį tiek iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir po Å¡ios sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija pastebi, jog įrodinėdami buvus žodinę pavedimo sutartį, apeliantai siekia įrodyti, kad vėliau sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo įgytas automobilis yra ieÅ¡kovo ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, tačiau tokį jų aplinkybių vertinimÄ laiko teisiÅ¡kai nepagrįstu, nes sisteminis CK 6.756 straipsnio (pavedimo sutarties samprata) ir CK 4.47 straipsnio (nuosavybės teisės įgijimo pagrindai) nuostatų aiÅ¡kinimas neteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog pavedimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas jos Å¡alims į sutarties objektÄ .

Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovai, remdamiesi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, akcentuoja bylos Å¡alių elgesį tiek iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir po Å¡ios sutarties sudarymo, nors Å¡ios sutarties teisėtumo nagrinėjamu atveju neginčija. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais.

Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan.

Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.R. v.

J. R., G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; kt.). Pateiktas teisinis reglamentavimas bei sutarčių aiÅ¡kinimo suformuota teismų praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės taikytinos esamoms sutartims, tačiau ieÅ¡kovams neįrodžius pavedimo sutarties buvimo fakto, o pavedimo sutarčiai nesant Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, vertindamas ieÅ¡kovų nurodomÄ pavedimo sutartį su atsakovu.

Byloje šalių pripažinta aplinkybė, kad ginčo automobilis atsakovo R. B. buvo perduotas naudotis ieškovui G. S. neterminuotos žodinės panaudos sutarties pagrindo, tačiau vien tai nepatvirtina apeliantų teiginių, kad ginčo automobilis atsakovo asmeninėms reikmėms tenkinti nebuvo reikalingas ir nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčo automobilis buvo įsigytas ieškovo ir atsakovo bendrojon dalinėn nuosavybėn. Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apeliantų argumentai dėl šalių valios ir elgesio netinkamo įvertinimo tiek iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek ir po jos sudarymo, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Kaip matyti iÅ¡ sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ vertino visų įrodymų visumÄ : Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų G. P., G. L. ir P. B. parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡dėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja, ir vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vien pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kaip teigia apeliantai, pagrįstai sprendė, kad ginčo automobilis buvo įsigytas už 6 000,00 Lt, o ne už apeliantų nurodomÄ 14 000,00 Lt sumÄ .

Automobilio įsigijimo kainos nepagrįstumÄ apeliantai ginčija remdamiesi savo subjektyvaus pobÅ«džio argumentais ir UAB „Plius“, valdančios tinklalapį Autoplius.lt duomenis, remiantis kuriais tokių tvarkingų automobilių kainos svyravo nuo 16 000 Lt iki 25 896 Lt. Apeliantų argumentus, jog jų pateikti skelbimai patvirtina 2012 m. sausio mėnesį pardavinėjamų tvarkingų Opel Mavano automobilių rinkos kainas (nuo 16 000 Lt iki 25 896 Lt) ir ginčo automobilio atitiktį tokioms kainoms, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus, nes pagal Lietuvos teismų suformuotÄ praktikÄ , internetiniuose tinklalapiuose pateikiami duomenys apie siÅ«lomos prekės kainas negali bÅ«ti laikomi įrodymais, patvirtinančiais tuo laikotarpiu buvusias rinkos kainas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2013), o be to, reali turto rinkos kaina yra ta kaina, už kuriÄ daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-745/2012, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2012).

Be to, ir patys apeliantai pripažįsta, jog turintys variklio defektÄ ar su vairu deÅ¡inėje pusėje tokio modelio automobiliai kainavo apie 6 000,00 Lt – 8 000,00 Lt. Nagrinėjamu atveju apeliantai leistinais įrodymais nepaneigė, kad ginčo automobilis buvo parduotas su techniniais defektais ir prastos komplektacijos, t. y. atsakovo R. B. paaiÅ¡kinimu, liudytojų P. B., G. L. ir G. P. parodymais nustatytų aplinkybių, kad buvo sulankstytas ginčo automobilio slenkstis, neveikė elektriniai veidrodėliai, automobilis buvo parduotas be elektrinių langų, be lieto lydinio ratų komplekto ir iÅ¡montavus Å¡ildymo sistemÄ â€žWebasto“, o be to ir pats apeliantas G.

S. teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilio centrinis užraktas turėjo defektų. Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ kainÄ ir visiÅ¡kai nevertino jų į bylÄ pateiktų įrodymų, patvirtinančių daug didesnę automobilio kainÄ rinkoje.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus dėl liudytojų parodymų sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs teisme apklaustų liudytojų G.

L., G. P. ir P. B. parodymus, pagrįstai iÅ¡analizavo kiekvieno iÅ¡ jų duotus parodymus atskirai, Å¡alindamas prieÅ¡taravimus tarp liudytojų G. L. ir P. B. parodymų juos iÅ¡analizavo ir įvertino su byloje surinktų įrodymų visuma, argumentuotai pasisakė dėl liudytojų G. P. ir P. B. parodymų patikimumo, ir vertinti juos kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo, o apeliacinio skundo argumentus Å¡iuo aspektu atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliantų argumentus dėl nepagrįstai didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų ir spręsdama, ar atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal įstatymÄ nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad atsakovo advokato padėjėjas atsakovo R.

B. vardu surašė procesinius dokumentus: ieÅ¡kinį (prieÅ¡ieÅ¡kinį) dėl nuosavybės teisių gynimo, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo G. S. atskirÄ jį skundÄ , raÅ¡tu paruošė baigiamÄ jÄ kalbÄ , atstovavo atsakovÄ parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 8 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali Å¡alies patirtų iÅ¡laidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bendra suma bÅ«tų 6 320,00 Lt.

Nors teisėjų kolegija sutinka, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje iÅ¡ esmės yra nusistovėjęs, tačiau įvertinusi tai, jog iÅ¡ apeliantų priteista 4 235 Lt suma už teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (sudaro mažiau nei ¾, arba 67 %), siekdama užtikrinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų įgyvendinimÄ civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), jų mažinti apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo.

Tai, kad advokatų profesinė bendrija „Juris Consultus“, o vėliau –UAB „EX LEGE“ paskyrė advokato padėjėjÄ V. A. atstovauti klientÄ (atsakovÄ ) K. B. civilinėje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovui teisines paslaugas teikė ne advokatas, o teisinių paslaugų įmonė. Kiti ginčo Å¡alių nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, tame tarpe tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus apeliantų G. S. ir R. S. apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jų atsakovui R. B., sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, lygiomis dalimis priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas), - 1452,00 Lt (t. 3, b. l. 23-26), kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 726,00 Lt (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus, arba 210,26 euro) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                              Nijolia Indreikienė                                                                                                                  RÅ«ta Palubinskaitė Albina Rimdeikaitė