2020-10-14 Nr. AB-19155-3-63-3-00339-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4895-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00339-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. W. M. (L. W. M.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. W. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. W. M. 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 128-58 „Dėl Kenijos Respublikos piliečio L. W. M. grąžinimo į Kenijos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio reikalavimų (nėra pagrįstas objektyviais faktais, nenustatytos reikšmingos aplinkybės ir pan.), prieštarauja Europos Sąjungos teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai. Pareiškėjas teigė manęs, kad jam išduotoje vizoje įrašyta galiojimo data – „20-11-19“ – reiškia, jog vizos galiojimas baigsis 2020 m. lapkričio 19 d., o ne 2019 m. lapkričio 20 d. Tokį įsitikinimą grindė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 2(78) „Dėl datos rašymo“, Lietuvos standarto LST EN 28601 rekomendacijomis, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. Be to, pildant Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikiamą vizos išdavimo formą, vizos galiojimo data pateikiama tokia tvarka: metai-mėnuo-diena. Įsidarbinant 2020 m. kovo mėnesį, nei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Franklis“, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nei pačiam pareiškėjui nekilo abejonių, jog jam išduota viza yra galiojanti. Pareiškėjas tvirtino, jog sužinojęs apie pasibaigusį vizos galiojimą, jis ėmė rengti dokumentus vizos galiojimui pratęsti (naujai D tipo vizai gauti). Pareiškėjas Lietuvoje turi darbą, moka visus privalomus mokesčius, nuomojasi gyvenamąjį būstą, gerbia Lietuvos Respubliką, jos žmones ir įstatymus, o dėl vizos pratęsimo nesikreipė tik todėl, kad buvo suklaidintas dėl vizos galiojimo datos.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į dėl COVID-19 pandemijos įvestus apribojimus kirsti valstybių sienas, padėtį Kenijoje (įvesta komendanto valanda, 2020 m. balandžio 20 d. nustatyta 270 užsikrėtusiųjų, 14 mirčių). Teigė, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neišsiaiškino, ar egzistuoja galimybė grąžinti pareiškėją į Keniją, prieš išvykstant atlikti testą pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011), Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) nuostatas. Pareiškėjas pabrėžė, jog nagrinėjant kilusį ginčą turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą, Europos Sąjungos teisė neįtvirtina besąlyginio imperatyvo jį išsiųsti (įpareigoti jį išvykti).

4. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

5. Atsakovas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui, t. y. egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas sprendimo grąžinti užsienietį priėmimo pagrindas. Priimant Sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Kenijos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2020 m. gegužės 8 d., nenustatyti Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pagrindai, kuriems esant toks sprendimas negalėjo būti priimtas. Pareiškėjas apklausos metu nepateikė duomenų apie tai, kad jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas kilmės valstybėje. Priimant Sprendimą, taip pat buvo atsižvelgta į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, Direktyvos 5 straipsnį. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas didžiąją dalį laiko Lietuvoje buvo neteisėtai, nenustatyta jo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas UAB „Franklis“ buvo įdarbintas pažeidžiant nustatytą įdarbinimo tvarką, kadangi viza jam buvo išduota darbui kitoje įmonėje – UAB „Daroda“ (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl tikėtino nelegalaus darbo atvejo atlieka tyrimą). Pareiškėjas, būdamas pakankamai atsakingas ir rūpestingas, turėjo pakankamai laiko užtikrinti teisėtą savo buvimą Lietuvos Respublikoje (savalaikiai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi arba naujos nacionalinės vizos išdavimo), tačiau to nepadarė. Dėl šių priežasčių pareiškėjas privalės išvykti pasibaigus karantinui Lietuvos Respublikoje, per nustatytą tam tikrą toleravimo laikotarpį. Šiuo metu jam siūlytina užpildyti standartinę pranešimo formą Migracijos departamento interneto svetainėje.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pateiktu vizoje nurodytos galiojimo pabaigos datos aiškinimu. Akcentavo, jog Šengeno ar nacionalinėje vizoje (D) data rašoma laikantis nustatytų Europos Sąjungos dokumentų pildymo standartų, kitaip data sutrumpintai rašoma europietiškų formatu, t. y. diena-mėnuo-metai (britų). Pažymi, kad net Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėje išdavimo ir galiojimo datos parašytos laikantis tokių pačių standartų, t. y. diena-mėnuo-metai. Tokiu pačiu būdu nurodyta ir vizos galiojimo pradžia – „25-06-19“, kuri, remiantis pareiškėjo aiškinimu, turėjo būti suprantama kaip nuo 2025 m. birželio 19 d. Tai, kad pareiškėjas suprato, jog jo turima viza nebegaliojanti, pripažino jis pats Inspekcijai pateiktame paaiškinime.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. W. M. skundą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 11-3 su Lietuvos Respublikoje registruota UAB „Daroda“. UAB „Daroda“ 2018 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo raštas patvirtina, kad bendrovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte, prašydama išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos nacionalinę (D) vizą vieneriems metams. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas atvyksta į Lietuvą darbo tikslais (dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose UAB „Daroda“); darbo sutartis sudaryta vieneriems metams; pareiškėjui bus suteikta tinkama gyvenamoji vieta; pareiškėjas gaus darbo atlyginimą ir delspinigius iš UAB „Daroda“, kurių pakaks pragyventi Lietuvoje, ir bus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu bei darbdavys mokės nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas; prireikus bus padengtos pareiškėjo grįžimo į valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos. Pareiškėjui buvo išduota 2019 m. birželio 11 d. (vizoje nurodyta „11-06-19“) viza 003744710, galiojanti nuo 2019 m. birželio 25 d. (vizoje nurodyta „25-06-19“) iki 2019 m. lapkričio 20 d. (vizoje nurodyta „20-11-19“). Iš Išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 5 d. dirba UAB „Franklis“.

9. VDI raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovą, jog Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus inspektoriai, 2020 m. balandžio 8 d. atlikdami patikrinimą, nuosavo namo teritorijoje, Klaipėdoje, rado dirbančius du Kenijos Respublikos piliečius, tarp jų – pareiškėją. Darbuotojai įdarbinti UAB „Franklis“; įmonės atstovas pateikė su darbuotojais sudarytas darbo sutartis, pagal kurias jie yra įdarbinti pagalbiniais darbininkais. Pareiškėjas turi Šengeno valstybės (LTU) D tipo vizą Nr. 003744710, kuri galiojo nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d., o kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, šie piliečiai neturi, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. nelegaliai.

10. Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. 15 val. Migracijos skyriaus pareigūnai Uosto užkardos patalpose apklausė pareiškėją. Nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2019 m. rugpjūčio 16 d., turėdamas Šengeno valstybės (LTU) D tipo daugkartinę vizą Nr. 003744710, kuri galiojo nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas, pasibaigus vizoje nurodytam buvimo laikui, neišvyko iš Šengeno valstybės ir nuo 2019 m. lapkričio 21 d. (140 dienų) Lietuvoje yra neteisėtai.

11. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 8 d. paaiškinime teigė, kad gyvena Klaipėdoje, yra sunkvežimio vairuotojas, įstrigęs Lietuvoje dėl darbdavio, kurį sutiko, kai buvo paliktas bendrovės, kuri jį samdė. Pareiškėjas pradėjo dirbti 2020 m. balandžio 3 d.; sutartis: 30 Eur per dieną, 5 dienos per savaitę, 8 valandos per dieną. Samdžiusi bendrovė UAB „Daroda“ nesuteikė pareiškėjui nei darbo, nei bilietų grįžimui atgal. Pareiškėjas nėra gavęs jokio atlyginimo. Bendrovė, kuri suteikė vizą, jį apgavo, nedavė sunkvežimio, kurį galėtų vairuoti, jis labai norėtų dirbti bendrovėje su sąžiningu darbdaviu. Pareiškėjas pripažino, kad turi Lietuvos vizą, bet ji yra nebegaliojanti, tačiau tik dėl to, kad negavo bilietų grįžimui į savo šalį.

12. 2020 m. balandžio 8 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 37235-ANR_N-494-2020, nurodyta pažeidimo esmė: pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 16 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, turėdamas nacionalinę vizą, galiojančią iki 2019 m. lapkričio 20 d.; užsienietis neišvyko iš Lietuvos Respublikos pasibaigus vizos galiojimo laikui. Konstatuotas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje, pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

13. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgdama į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Kenijos Respubliką, ginčijamu 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 128-58 nusprendė: įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į Kenijos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2020 m. gegužės 8 d.; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies.

14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas realiai ir išsamiai išnagrinėjo dokumentus dėl pareiškėjo grąžinimo į Kenijos Respubliką, t. y. gavęs informaciją iš Inspekcijos ir Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus tarnybinį pranešimą, aplinkybėms išsiaiškinti pareiškėją pristatė į Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos tarnybines patalpas, kur buvo patikrintas jo pasas, nacionalinė viza (D), atlikta apklausa, kuri užfiksuota užsieniečio apklausos lape, įvertintas pareiškėjo paaiškinimas Inspekcijai.

15. Teismas laikė nepagrįstais skundo argumentus, jog pareiškėjas buvo suklaidintas dėl vizos galiojimo datos, jo teiginius laikė objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Ginčo vizoje tiek jos data, tiek galiojimas (nuo – iki) nurodyti dienomis-mėnesiais-metais. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo suprasti, kad vizos galiojimo pabaiga yra 2019 m. lapkričio 20 d. Kitokia išvada negalėjo būti padaryta vien dėl to, kad kitose grafose („Data“; „Nuo“) data taip pat nurodyta dienomis-mėnesiais-metais, ir pareiškėjas tikrai turėjo suprasti, jog viza jam buvo išduota 2019 m. birželio 11 d., o ne 2011 m. birželio 19 d., ir galioja ne nuo 2025 m. birželio 19 d., o nuo 2019 m. birželio 25 d. Be to, pareiškėjo Kenijos Respublikos pase gimimo data, galiojimo datos nurodytos dienomis-mėnesiais-metais. Taigi, pareiškėjui turėjo būti suprantamas toks datos rašymas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai vadovavosi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. gegužės 3 d. nutarime Nr. 2(78) „Dėl datos rašymo“, Lietuvos standarto LST EN 28601 rekomendacijose ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V-117 „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pateikta nuostata, jog pirmiausia nurodoma metų skaitinė išraiška, tada mėnesio bei dienos, kadangi vizos įklijos pildymo reikalavimai nustatyti Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 nustatytame Bendrijos vizų kodekse (2 skirsnis). Bendrijos vizų kodeksas yra viešai prieinamas ir išverstas į 24 kalbas. Teismo vertinimu, ginčo vizoje datos nurodytos pagal nustatytus reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad vien tik pareiškėjo įsitikinimas (manymas) negali būti laikomas objektyviu kriterijumi (aplinkybe), į kurią turi būti atsižvelgta vertinant išduotos vizos galiojimą, o pareiškėjo suklydimas nepateisina to, kad jis nuo 2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai (pasibaigus vizos galiojimui).

16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas realiai ir išsamiai išnagrinėjo dokumentus dėl pareiškėjo grąžinimo į Kenijos Respubliką, t. y. gavęs informaciją iš Inspekcijos ir Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus tarnybinį pranešimą, aplinkybėms išsiaiškinti pareiškėją pristatė į Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos tarnybines patalpas, kur buvo patikrintas jo pasas, nacionalinė viza (D), atlikta apklausa, kuri užfiksuota užsieniečio apklausos lape, įvertintas pareiškėjo paaiškinimas Inspekcijai.

Teismas nesutiko su skundo teiginiais, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįsitikino, ar egzistuoja objektyvi galimybė pareiškėjui grįžti į Kenijos Respubliką objektyviai dėl COVID 19 situacijos, ir nurodė neturintis pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad, pasibaigus karantinui, išvykimui yra nustatytas tam tikras toleravimo laikotarpis, dėl kurio konkrečiai bus sprendžiama vėliau. Pastebėta ir tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė duomenų apie tai, kad jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas kilmės valstybėje.

Teismas taip pat nenustatė, jog šiuo atveju buvo kokių nors Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo negalėjo būti priimtas. Vertindamas Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, atsakovas nustatė, kad didžiąją savo buvimo Lietuvoje laiko dalį, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 21 d., pareiškėjas šalyje buvo neteisėtai (pasibaigus vizos galiojimui); neįvardijo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas UAB „Franklis“ dirbo nuo 2020 m. kovo 5 d., nepateikė duomenų apie įsidarbinimą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus kitoje įmonėje.

Pareiškėjui viza buvo išduota ir jis turėjo dirbti UAB „Daroda“, tačiau realiai dirbo kitoje įmonėje. Kaip minėta, Inspekcija, atlikusi patikrinimą 2020 m. balandžio 8 d., nustatė, kad pareiškėjas UAB „Franklis“ yra įdarbintas nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. nelegaliai (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str.). Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi objektyviais kriterijais, t. y. atsižvelgė ne vien į neteisėto buvimo faktą, bet ir į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes bei tinkamai vertino šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiku, šeiminiais ryšiais su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamais socialiniais, ekonominiais ir kitais ryšiais su Lietuvos Respublika, padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį, mastą ir kt.

Taigi, atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17. Teismas pažymėjo, jog kadangi Sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, 2020 m. gegužės 6 d. teismo nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą – tapo nereikalinga ir bus panaikinta teismo sprendimui įsiteisėjus. Be to, teismas nesprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimo, nes pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje atsisakė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 18. Pareiškėjas L. W. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas negali būti įvykdytas nei savanoriškai pareiškėjo, nei priverstinai atsakovo. Kenijos Respublikos sienos šiuo metu yra uždarytos, neorganizuojami skrydžiai. Pagal viešai prieinamus duomenis, valstybėje užfiksuoti 3 727 užsikrėtusieji COVID-19 virusu, mirė 104 žmonės. Pareiškėjas turi vykdyti Sprendime suformuluotus reikalavimus, o ne teismo sprendime išdėstytus motyvus, jog jis turi sekti informaciją ir papildomai registruotis Migracijos departamento interneto svetainėje. Pareiškėjas pakartoja, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

20. Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.).

23. Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).

24. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendimo atitiktį Nutarties 22 ir 23 punktuose nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai šio teisinio reglamentavimo aiškinimo ir taikymo praktikai, nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

25. Vertinant Sprendimo pagrindu pareiškėjui kylančios pareigos išvykti iš Lietuvos Respublikos vykdymo realias galimybes šalyje paskelbto karantino ir su juo susijusių išvykimo sąlygų sudėtingumų kontekste, pažymėtina, kad dėl pandemijos objektyviai susiklosčiusios sąlygos, trukdančios užsieniečiui įvykdyti šalies kompetentingos institucijos Sprendimą, yra įpareigojimų nevykdymą pateisinančios priežastys, dėl kurių užsieniečiui negali kilti neigiamų teisinių pasekmių. Tačiau tai neatleidžia užsieniečio nuo pareigos vykdyti įpareigojimus elgiantis atidžiai ir rūpestingai (pagal bonus pater familias elgesio standartą), laikantis elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad karantino sąlygos ir dėl to kilę sunkumai išvykti vertinami kaip pateisinamos Sprendimo neįvykdymo priežastys, tačiau, pasibaigus karantinui, pareiškėjas privalo įvykdyti Sprendimą. Šios pareigos vykdymui svarbu ir tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos viešai skelbiamus duomenis, Kenijos sienos, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, nėra uždarytos.

27. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. W. M. (L. W. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė