2019-11-06 Nr. AB-21189-3-64-3-01068-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2808-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01068-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Šiaulių tardymo izoliatoriaus bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (R. M.) (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su skundu (jį vėliau patikslino), kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti pareiškėjui 16 500 Eur neturtinės žalos, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad jo laisvė Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki šių dienų (skundo išsiuntimo data 2018 m. gegužės 22 d.) buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys įvairūs baldai, sanitarinis mazgas. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo veidrodžio, spintelės, nebuvo oro šalinimo sistemos, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto, patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, dalies patalynės negaudavo, kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik 15 minučių, duše nebūdavo karšto vandens, nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, tik po vieną rulonėlį per mėnesį, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1300–1500 kcal., ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais buvo ribojami, taip pat buvo kitų pažeidimų. Pareiškėjas nurodė, jog dėl Šiaulių TI administracijos tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus, taigi kartu ir neturtinę žalą, kurią įvertino 16 500 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 23 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. jis buvo vežiojamas į Panevėžio AVPK areštinę, ten buvo laikomas prastos būklės patalpose, kamerų langai buvo sulūžę, kamerose buvo tamsu, trūko apšvietimo, buvo atviras tualetas, nebuvo unitazo, smirdėjo patalynė, smirdėjo visa aplinka. Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamo Panevėžio AVPK, pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos.

3. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. kamerose, kuriose pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 23,1 kv. m gyvenamojo kameros ploto. Baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Atsakovas dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Higienos normos įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

6. Atsakovas nurodė, jog negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas nurodė, jog Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

7. Atsakovas dėl Šiaulių TI įrengimo nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl jo statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

8. Atsakovas dėl Šiaulių TI laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo nurodė, kad pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato Šiaulių TI direktorius. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Atsakovas pažymėjo, kad nei Taisyklės, nei Higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Atsakovas vadovavosi Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 92 punktu ir nurodė, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

9. Atsakovas teigė, jog Šiaulių TI informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji / nuteistieji norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių TI direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

10. Atsakovas dėl asbesto sienose, kanalizacijoje, dėl šiferinio stogo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje bei šiferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovas manė, jog pareiškėjas Šiaulių TI kalėjo labai neilgą laiko tarpą, kas, jo manymu, negalėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai. Atsakovas nurodė, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto.

11. Dėl sąlygų asmens higienai atsakovas paaiškino, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę bei kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Karštas vanduo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo yra nepagrįstos.

12. Dėl pareiškėjo aprūpinimo patalyne ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI metu suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 1R-139), kuriame nurodyta ir aprūpinimo patalyne (čiužiniais) bei higienos priemonėmis tvarka. Atsakovas teigė, jog pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos. Atsakovas manė, jog papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigų nevykdymas.

13. Atsakovas teigė, jog Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės, dėl ko yra atmestini.

14. Atsakovas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo atsakovas nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius (pakeistas 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d.). Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. teikiama maisto tiekimo paslauga. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo laikymo metu Šiaulių TI nebuvo atlikta patikrinimų dėl maisto kokybės, tačiau iš ankstesnių 2017 m. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus 2017 m. cheminių tyrimų protokolo matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, atsakovas neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia bei Šiaulių TI dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų.

15. Dėl Šiaulių TI suteikiamų pasimatymų atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų nebuvo gauta prašymų suteikti jam ilgalaikius pasimatymus, ko pasėkoje ilgalaikių pasimatymų skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui ir nebuvo suteikta.

16. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nereguliariai įvairiais periodais laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 23 d iki 2018 m. gegužės 7 d. Panevėžio AVPK nurodė, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 11, Nr. 14, Nr. 12, Nr. 15, Nr. 25, Nr. 1, Nr. 16, Nr. 3, Nr. 10, Nr. 2. Atsakovas nurodė, jog Panevėžio AVPK areštinėje langai yra varstomi, normaliai atsidaro, patalpos gali būti vėdinamos ir per langus, tačiau 2005 m. ir 2013 m. atlikus areštinės remonto darbus, areštinėje buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema ir ji nepriekaištingai veikia. Visose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 17. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 280 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Šiaulių TI.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, jog valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, nurodė, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

19. Dėl kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas plotų, teismas nurodė, kad Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

20. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas vadovavosi naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), atkreipė dėmesį, kad nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017), darė išvadą, jog baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų skundžia kalinimo laikotarpį nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. (skundo išsiuntimo dienos). Teismas iš atsakovo pateiktos 2018 m. gegužės 31 d. pažymos Nr. 60/09-19930 „Dėl R. M.“ nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. kamerose Nr. 8, Nr. 27, Nr. 30, Nr. 31, Nr. 41, Nr. 46, Nr. 64, Nr. 65, Nr. 69, Nr. 70, Nr. 83, Nr. 92, Nr. 104, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kamerose, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,67 kv. m iki 23,10 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Teismas, rėmėsi atsakovo pateikta 2017 m. birželio 1 d. sanitarinių mazgų zonų kamerose lentele Nr. 62/08-168 bei nustatė, jog pareiškėjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 3,05 kv. m iki 21,48 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Teismas nustatė, jog iš šio laikotarpio 18 dienų pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 92, Nr. 41, pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameros ploto normą (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas periodiškai svyravo nuo 3,05 kv. m iki 3,58 kv. m). Teismas konstatavo, kad šiuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas nusprendė, jog tai yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas.

22. Teismas nurodė, kad iš Šiaulių TI pateiktos 2018 m. gegužės 31 d. pažymos Nr. 60/09-19930 bei 2017 m. birželio 1 d. sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-168 matyti, jog pareiškėjui (vienam asmeniui) 18 dienų, kai buvo laikomas kamerose Nr. 92, Nr. 46, Nr. 41, teko nuo 3,05 kv. m iki 5,37 kv. m kameros ploto (be sanitarinio mazgo).

23. Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Teismas rėmėsi šiomis nuostatomis, todėl kritiškai vertino teismui atsakovo pateiktą 2018 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. 60/09-19930, kurioje yra nurodyti laikomų asmenų skaičiai dienos pradžioje bei dienos pabaigoje, tačiau teismas darė išvadą, jog iš pateiktos pažymos negalima spręsti, kiek laiko per dieną kalinamas asmuo buvo laikomas kamerose pažeidžiant ar nepažeidžiant pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatas, teismas pažymą vertino kritiškai, o jos turinį vertino pareiškėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas, naudai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) iš viso 29 dienas.

24. Teismas įvertino tai, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.

25. Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, teismas nurodė, jog taikytinos higienos normos, galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Teismas analizavo Higienos normos 17, 15, 14, 16 ir 39 punktų nuostatas bei nustatė, jog iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-46 (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 20 d.) matyti, kad kameroje Nr. 41 dirbtinės apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuojama (Higienos normos 14 punkto pažeidimas). Iš NVSC 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d.) matyti, kad kameroje Nr. 69 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (Higienos normos 12 punkto pažeidimas). Iš NVSC 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-55 (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d.) matyti, kad kamerose Nr. 31, Nr. 65 ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 punkto pažeidimas). Iš NVSC 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d.) matyti, kad kamerose Nr. 27, Nr. 46 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (Higienos normos 12 punkto pažeidimas). Iš NVSC 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-145 (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d.) matyti, kad kameroje Nr. 31 yra vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 39 punkto pažeidimas).

26. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo Šiaulių TI atsiliepimo argumentus, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

27. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 ir 2017 m. gruodžio 29 d. pažymoje Nr. 62/08-2 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2016 m. ir 2017 m. buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuoti sanitariniai mazgai, įrengti nauji klozetai, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, pervedžiota elektros instaliacija, atlikti kiti darbai.

28. Teismas nurodė, kad detalias taisykles, susijusias su kalinamų asmenų buitiniu aprūpinimu, nustato Įsakymas Nr. 1R-139. Šis teisės aktas, be kita ko, nustato laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Gyvenamojoje patalpoje turi būti lova, spintelė, stalas, taburetė arba stalo ilgio suoliukas ir kiti būtini baldai bei inventorius.

29. Teismas pažymėjo, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą, tačiau teismas su tokia atsakovo išvada nesutiko ir nurodė, jog atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida, o iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą.

30. Dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje įrengimo teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros yra skirtos nuobaudai už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarkos pažeidimą atlikti, šios patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, teisėjų kolegija sprendė, jog susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės tokiose patalpose turi būti įrengtos. Šią aplinkybę patvirtino ir tai, jog, kaip nurodė atsakovas, 2003 m. Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriaus rekonstrukcijos metu mygtukai pareigūnams iškviesti kamerose buvo įrengti, tačiau dėl piktybiškų nuteistųjų veiksmų šiuo metu jie yra nepataisomai sugadinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog negalėjimas sutaisyti šių mygtukų šiuo atveju reikšmės neturi (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Teismas akcentavo ir administracinių teismų praktiką, kurioje pažymėta, kad pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

31. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos, teismas nurodė, jog iš NVSC 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d.) matyti, kad kenkėjų nuolatinį stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Patikrinimo metu kenkėjų tikrintose kamerose nepastebėta. Paskutinis įrašas apie planinį (pagrindinį) apsilankymą 2018 m. vasario 13 d. Iš NVSC 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d.) matyti, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nuolatinį stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinis įrašas apie profilaktinius darbus 2017 m. lapkričio 17 d. Teismas nustatė, jog pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, kad nagrinėjamais konkrečiais atvejais Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos 20 punkto reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

32. Dėl naudojimosi dušu teismas vadovavosi Higienos normos 28 punktu bei nustatė, jog NVSC 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d.) nurodoma, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. NVSC 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d.) nurodoma, kad dušinių patalpos tvarkingos, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien, atliktas valymas ir dezinfekcija registruojami žurnale, dušinėje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto Šiaulių TI laikomiems asmenims, buvo. Teismas nusprendė, jog pagal bylos duomenis negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos 28 punkte numatytus reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

33. Teismas pažymėjo, jog Higienos normos 44 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas nurodė, jog pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl teismas nusprendė, jog Šiaulių TI tinkamai užtikrino Higienos normos 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę.

34. Teismas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su tualetinio popieriaus kiekiu, nurodė, kad Įsakymo Nr. 1R-139 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo 1 mėnesiui ir kt. Teismas nustatė, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI vadovavosi nustatytomis normomis ir pareiškėjui tualetinis popierius buvo išduodamas taip kaip numato teisės aktai. Teismas nustatė, jog pareiškėjas neneigė, kad šį reikalavimą Šiaulių TI vykdė, todėl pareiškėjo argumentus dėl didesnio kiekio tualetinio popieriaus išdavimo vienam mėnesiui teismas atmetė kaip nepagrįstus.

35. Teismas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su patalyne, vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Teismas analizavo Higienos normos 41, 42 bei 43 punktų nuostatas ir iš NVSC 2017 m. gegužės 14 d. patikrinimo akto Nr. PA-2772 (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 10 d.) nustatė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Higienos normos reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninę sąskaitą Nr. 1239, nustatė, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus bei nustatytomis normomis. Teismas nusprendė, kad iš esančių byloje įrodymų negalima daryti išvados, jog Šiaulių TI pažeidė Higienos normos 41, 42, 43 punktus.

36. Teismas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su pasivaikščiojimo kiemeliais, nurodė, kad Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Teismas pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Teismas nurodė, jog šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodė pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Teismas nustatė, jog tai iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas.

37. Teismas dėl pareiškėjo nurodytų sąlygų skalbti ir džiovinti rūbus analizavo Įstatymo 44 straipsnio, Vidaus tvarkos taisyklių 107 punkto, Higienos normos 40 ir 24 punktų nuostatas, ir atsižvelgė į atsakovo Šiaulių TI atsiliepimo argumentą, kad jokie teisės aktai nenumato, jog laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Teismas nustatė, jog skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punktas numato, kad Šiaulių TI skalbiniai suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip po 3 mėnesių, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius.

38. Teismas nustatė, jog NVSC 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-100 (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d.) nurodoma, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas „Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas“. Teismas konstatavo, kad Higienos normos reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

39. Dėl asbesto konstrukcijų, teismas atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentą, kuriame jis teigė, kad asbesto pastato konstrukcijose nėra, į NVSC patikrinimo aktus, kuriuose taip pat nėra nustatyta, kad Šiaulių TI pastatų konstrukcijose yra asbesto. Teismas nurodė, jog pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją Nr. 13-A/2017/3 tokių duomenų teismas nenustatė.

40. Dėl ilgalaikių pasimatymų teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą yra pažymėta, jog teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis (žr., pvz., 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Teismas analizavo Įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalis, Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. kreipėsi su prašymu į Šiaulių TI administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais suteikimo, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Teismas nurodė, kad Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 6 d. pažymoje Nr. 60/09-20575 „Dėl R. M.“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. iš suimtojo pareiškėjo bei iš kitų asmenų, norinčių pasimatyti su pareiškėju, nebuvo gauta prašymų, todėl pareiškėjui ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. Teismas nustatė, jog pats pareiškėjas savo skunde abstrakčiai nurodė, kad „Šiaulių TI jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai“, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių kada, kokiu laikotarpiu, su kokiais asmenimis jam buvo nesuteikti ilgalaikiai pasimatymai. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad Šiaulių TI nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą su artimaisiais skundžiamu laikotarpiu ir tai nėra pakankamas pagrindas neteisėtų veiksmų konstatavimui CK 6.271 straipsnio prasme.

41. Teismas dėl pareiškėjo argumento, susijusio su maistu, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą. Teismas nustatė, jog pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius.

42. Teismas nustatė, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei NVSC atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus (Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 30 d. maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas Nr. 57VMĮP-240, 2017 m. balandžio 5 d. maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas Nr. 57VMĮP-86, 2017 m. balandžio 5 d. maisto / pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti aktas Nr. 57MTA-107, NVSC 2017 m. vasario 22 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch-S-393/2017), kurių metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas.

43. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Teismas darė išvadą, jog nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Teismas nurodė, kad Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

44. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su užimtumu, analizavo Įstatymo 42 straipsnio nuostatas, atsakovo atsiliepimo argumentus, kuriuose nurodė, kad suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI sprendžiamas įvairiais būdais ir nustatė, jog pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl teismas nusprendė, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

45. Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Panevėžio AVPK, neteisėtais veiksmais, konvojavus pareiškėją į policijos areštinę (ilgalaikio sulaikymo kamerą) ir laikant jį areštinėje netinkamomis sąlygomis, t. y. areštinėje buvo laikomas prastos būklės patalpose, kamerų langai buvo sulūžę, kamerose buvo tamsu, trūko apšvietimo, buvo atviras tualetas, nebuvo unitazo, smirdėjo patalynė, smirdėjo visa aplinka.

46. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus, analizavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktą, kuris numato, kad policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentyna); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.

47. Teismas nustatė, jog atsakovo Panevėžio AVPK areštinės sanitariniai mazgai šiuos reikalavimus atitiko. Panevėžio AVPK areštinėje langai yra varstomi, normaliai atsidaro, patalpos gali būti vėdinamos ir per langus, tačiau 2005 m. ir 2013 m. atlikus areštinės remonto darbus, areštinėje buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema ir ji nepriekaištingai veikia. Visose areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, kuris taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas iš Telšių (akivaizdus rašymo apsirikimas – Panevėžio) AVPK pareigūno L. M. tarnybinio pranešimo nustatė, kad 2005 metais bei 2013 metais Panevėžio AVPK areštinė buvo kapitališkai suremontuota, pakeisti visi baldai, lovos, langai durys, sumontuota moderni patalpų vėdinimo sistema, naujas apšvietimas, nauja elektros instaliacija, pakeisti visi vamzdynai, sumontuoti nauji unitazai, kriauklės, pakabinti veidrodžiai, todėl šiuo metu areštinė atitinka teisės aktais nustatytus higienos reikalavimus. Visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Unitazai kamerose yra tupiamojo tipo, atlikus gamtinius reikalus, unitazuose vanduo nusileidžia, todėl kamerose nėra jokių blogų kvapų. Pareiškėjas, būdamas areštinėje jokių skundų dėl laikymo sąlygų neteikė.

48. Teismas konstatavo, kad pažeidimų, susijusių su Panevėžio AVPK administracijos (darbuotojų) veiksmais, susijusiais su pareiškėjo laikymu ilgalaikio sulaikymo kameroje ar areštinėje, nenustatyta.

49. Teismas, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

50. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skunde konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisakė, nurodė, kad dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus. Teismas nurodė, jog Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Įvertinęs turimus rašytinius duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu (atskirais laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.), pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (duomenys neskelbtini) įrašus bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, teismas nusprendė, jog negalima konstatuoti, kad būtent dėl aukščiau nustatytų pažeidimų, Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiškėjo sveikata.

51. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl pareiškėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų ir darė išvadą, jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei anksčiau nurodytų Higienos normų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

52. Teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo dėl asmeniui tenkančio mažo ploto trukmę (29 dienos), į kitus byloje nustatytus pažeidimus, į vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015 už 245 dienas priteista 1 500 Eur; 2015 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1530-858/2015 už 562 dienas priteista 3 850 Eur; 2016 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-371-662/2015 už 186 dienas priteista 1 500 Eur; 2016 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015 už 11 dienų priteista 100 Eur; 2016 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1805-858/2015 už 432 dienas priteista 3 500 Eur), teismas nusprendė, kad už apgyvendinimą perpildytose kalinimo kamerose neturtinei žalai atlyginti priteistina 280 Eur suma.

53. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 16 500 Eur suma. Teismas pabrėžė, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

III. 54. Atsakovas Šiaulių TI apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir pareiškėjo R. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

55. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Atsakovas teigia, jog tokios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą, t. y. į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr. pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-15-525/2017).

56. Atsakovas teigia, kad pareiškėjui, neišskaičiavus iš bendro kameros ploto sanitarinio mazgo užimamo ploto, teko nuo 3,67 kv. m iki 23,10 kv. m, o tai leidžia daryti išvadą, kad visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėjo būti vertinamas.

57. Atsakovas pažymi, kad visas pareiškėjo kalinimo dienas jam teko daugiau nei 3 kv. m, o EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui, jog nebūtų pažeidžiami Konvencijos reikalavimai. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad vertinant kalinimą kameroje, kurioje kiekvienam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo.

58. Atsakovas nurodo, jog nesutinka su teismo priteistos žalos dydžiu dar ir dėl to, kad pareiškėjas patyrė nepatogumus dėl sąlygų kamerose. Atsakovas teigia, jog teismas nustatė pažeidimus kamerose, kuriose pareiškėjas kalėjo praėjus ilgam laikui po patikrinimų, kas neįrodo objektyvių pažeidimų buvimo pareiškėjo kalinimo kamerose metu. Atsakovas teigia, jog visada šalina trūkumus ir juos pašalina iki patikrinimo aktuose nustatyto termino. Priešingai, iš atsiliepimo, pateiktos medžiagos ir patikrinimo aktų matyti, kad tikrintose kamerose pažeidimų beveik nėra, jos tvarkingos ir atitinkančios higienos normas. Atsakovas nurodo, jog nors jis ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, tačiau pažymi, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Atsakovas nurodo, jog iš pateiktos Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. birželio 7 d. pažymos Nr. 61/04-1104 matyti, kad pareiškėjas nei į įstaigos direktorių, nei į kitas institucijas su skundais ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Atsakovas daro išvadą, kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją, tai leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patirtų tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliūtis, kurios būtų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

59. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas padarė išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pareiškėjui pablogėjo sveikata dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiat dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, jokių sveikatos sutrikimų, kurie būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjo išvardintais pažeidimais, nėra užfiksuota. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jei duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie buvo tiesiogiai nulemti būtent netinkamų laikymo sąlygų tardymo izoliatoriuje (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Atsakovas teigia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodomų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

60. Atsakovo vertinimu, konstatavus, kad nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, kad kalinimas įstaigoje buvo trumpalaikis, į tai, kad Šiaulių TI dėjo visas pastangas kuo palankesnių kalinimo sąlygų užtikrinimui, į tai, kad pareiškėjo teiginiai apie aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas neturtinei žalai atsirasti, yra abstraktūs bei neįrodyti, pareiškėjo skundas pirmos instancijos teismui turėtų būti laikomas nepagrįstu.

61. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ir prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių TI, priteisti 16 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Panevėžio AVPK, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei išsamiai išnagrinėti skundą.

62. Pareiškėjas pakartoja savo skundo teismui reikalavimus ir teigia, jog negali pateikti įrodymų, nes yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o skundų Šiaulių TI administracijai pateikti negalėjo, nes nemoka lietuvių kalbos. Pareiškėjas teigia, jog Šiaulių TI tapo pašaipų objektu, o jo gimtąja kalba nieko paaiškinta nebuvo. Pareiškėjas teigia, jog šiek tiek moka rusiškai, tačiau ir šia kalba su Šiaulių TI administracija susikalbėti negalėjo. Pareiškėjas nurodo, kad iš jo tyčiodavosi ir mano, kad specialiai buvo paskiriamas į avarinės būklės kameras.

63. Pareiškėjas dėl kameroje esančių sanitarinių mazgų pabrėžia, jog nepermatomos užuolaidos buvo skylėtos – suplėšytos arba pradegintos, o į nusiskundimus niekas nekreipė jokio dėmesio.

64. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš jo buvo atimta galimybė aliarmo mygtuku nedelsiant susisiekti su personalu, į tai, jog teismas dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos konstatavo, kad pagal bylos duomenis negalima nustatyti tiksliai, ar Šiaulių TI veikė būtent taip, kaip numatyta teisės aktuose ar pagal teisės aktus privalėjo veikti, tačiau pareiškėjas pabrėžia, jog jeigu Šiaulių TI būtų veikęs pagal galiojančius teisės aktus, jam nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

65. Pareiškėjas dėl naudojimosi dušu nurodo, kad teismas nepripažino Šiaulių TI veiksmuose Higienos normos 28 punkto pažeidimo ir atkreipia dėmesį, jog atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų pareiškėjo skundui paneigti, todėl teigia, jog nagrinėjant apeliacinį skundą būtų tikslinga remtis pareiškėjo nusiskundimais. Pareiškėjas mano, kad remtis būtent jo nusiskundimais derėtų ir vertinant Šiaulių TI veiksmus dėl patalynės, kuri pareiškėjo teigimu buvo suplėšyta, o teismas nenustatė Higienos normos 41, 42 ir 43 punktų pažeidimo.

66. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nebuvo pateikta nei viena nuotrauka nei vienos kameros, kuriose buvo kalinamas, o tai, pareiškėjo įsitikinimu, yra slėpimas ir bandymas išvengti atsakomybės už tai, kad iš pareiškėjo, kaip užsieniečio, buvo pasityčiota.

67. Dėl kalinimo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kapitalinis remontas buvo atliktas prieš 5 metus, labai daug nuteistųjų sėdėjo – kalėjo tose kamerose, ne visi jie buvo tvarkingi, todėl areštinėje išduodami čiužiniai smirdėdavo. Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovas Panevėžio AVPK turėjo pateikti nuotraukas pareiškėjo teiginiams paneigti.

68. Pareiškėjas papildytame apeliaciniame skunde nurodo, kad jo skunde esanti informacija yra teisinga ir pabrėžia, kad jam teko prašyti gretimoje kameroje esančio žmogaus parašyti už jį lietuviškai. Pareiškėjas teigia, jog Šiaulių TI nepriėmė pareiškėjo skundų, nes jie buvo rašyti rusiškai. Pareiškėjas nurodo, jog prašė, kad jį perkeltų į kamerą, kurioje yra rusakalbių, tačiau jo neperkeldavo arba paskirdavo ten, kur niekas nesupranta rusiškai. Pareiškėjas nesutinka su teismo priteistu 280 Eur neturtinės žalos atlyginimu.

69. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į Šiaulių TI apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsakovas Panevėžio AVPK pažymi, kad pareiškėjo R. M. teiginiai yra abstraktūs, neparemti objektyviomis aplinkybėmis.

70. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepime į pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą nepakeistą dalyje dėl sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas Panevėžio AVPK teigia, jog pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiomis aplinkybėmis ir subjektyvia pareiškėjo nuomone, nenurodant svarių įrodymų ar konkrečių argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 71. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Šiaulių TI bei Panevėžio AVPK veiksmų, laikant pareiškėją netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.

72. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs, kad Šiaulių TI pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista (dirbtinės apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuojama Higienos normos 14 punkte, dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų, o tai yra Higienos normos 12 punkto pažeidimas, ant lubų ir sienų yra vizualiai matomo pelėsio (Higienos normos 39 punkto pažeidimas), nenustatyta, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą) bei aplinkybę, kad pareiškėjui Šiaulių TI 29 dienas nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. minimali gyvenamojo kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, todėl pripažino pareiškėją dėl to patyrus neturtinę žalą ir priteisė jam 280 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš Šiaulių TI, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

73. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog Šiaulių TI dėl kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotų, jose esančių sąlygų, pagalbos mygtuko nebuvimo, dezinsekcijos, dezinfekcijos ir deratizacijos, naudojimosi dušu bei patalynės neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Pareiškėjas taip pat nesutiko su tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė Panevėžio AVPK areštinės darbuotojų veiksmuose pažeidimų, bei su priteistu neturtinės žalos atlyginimu.

74. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu minimalaus ploto normos pažeidimo nustatymo faktu (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą), Higienos normų pažeidimų nustatymo faktu bei su pareiškėjui priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

75. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

76. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentą, susijusį su pirmosios instancijos teismo nustatytu minimalaus ploto normos pažeidimo faktu, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Šiaulių TI kameros ploto dydį ginčo laikotarpiu reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužes 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minimame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

77. Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjo teisė į minimalią ploto normą kameroje nebuvo pažeista, vadovavosi atsakovo Šiaulių TI 2018 m. gegužės 31 d. pažyma „Dėl R. M.“ Nr. 60-09-19930 (I t., b. l. 44–48), kurioje nurodyta kokiose kamerose, kokiu metu, su kiek asmenų pareiškėjas buvo laikomas, koks kameros plotas. Pateikti duomenys yra pakankamai išsamūs, kad būtų galima įvertinti, ar buvo minimalaus ploto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui, neišskaičiavus iš bendro kameros ploto sanitarinio mazgo užimamo ploto, teko nuo 3,67 kv. m iki 23,10 kv. m, taigi visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgusi į minėtą teismų praktiką bei į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 29 dienas buvo pažeista pareiškėjo teisė, kai jam teko nuo 3,05 kv. m iki 3,58 kv. m gyvenamojo ploto, atskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto, yra atsižvelgiama į sanitarinio mazgo plotą tik tuo atveju, kai asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m ploto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto.

78. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. gegužės 22 d.) Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose Nr. 8, Nr. 27, Nr. 30, Nr. 31, Nr. 41, Nr. 46, Nr. 64, Nr. 65, Nr. 69, Nr. 70, Nr. 83, Nr. 92, Nr. 104. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2017 m. vasario 20 d. atlikto NVSC patikrinimo metu kameroje Nr. 41 buvo nustatytas Higienos normos 14 punkto pažeidimas (dirbtinės apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuojama). Pareiškėjas kameroje Nr. 41 kalėjo nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. gegužės 22 d., taigi nagrinėjamu atveju yra aktualūs NVSC patikrinimai atlikti 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje. Byloje nėra duomenų, kad kamera Nr. 41 būtų tikrinta dėl jos atitikimo / neatitikimo higienos normų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas pažeidimą kameroje Nr. 41 nustatė pareiškėjui dar nesant Šiaulių TI.

79. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 7 d. NVSC atlikto patikrinimo metu, kamerose Nr. 31, Nr. 65 ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių, o 2017 m. gegužės 11 d. atlikto patikrinimo metu, vizualiai matomas pelėsis nustatytas kameroje Nr. 31 (Higienos normos 39 punkto pažeidimas). Kameroje Nr. 31 pareiškėjas kalėjo nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d., kameroje Nr. 65 – nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 30 d. Bylos duomenys patvirtina, kad NVSC 2017 m. liepos 19 d. atlikus grįžtamąją kontrolę, kamerose Nr. 31 ir Nr. 65 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra bei konstatuota, kad Higienos normos 39 punkto pažeidimas pašalintas (I t., b. l. 164-167). Faktinę aplinkybę, kad ant kameros Nr. 31 lubų ir sienų vizualiai matomas pelėsis pašalintas, patvirtina ir NVSC 2017 m. rugpjūčio 29 d. atlikta grįžtamoji kontrolė, įforminta 2017 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo aktu Nr. PA.6-263 (16.3.187. 6.12) (I t., b. l. 166-167). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kalėjimo kameroje Nr. 31, Nr. 65 metu, jos buvo tikrintos dėl atitikimo / neatitikimo higienos normų reikalavimams.

80. Pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad NVSC 2018 m. kovo 21 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 69 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (Higienos normos 23 punkto pažeidimas), 2018 m. gegužės 10 d. atlikto patikrinimo metu minėtas pažeidimas nustatytas kamerose Nr. 27, Nr. 46. Kaip jau minėta, atliktų patikrinimų metu pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 41, taigi kameroje Nr. 69 (pareiškėjas vienas kalėjo nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 23 d.), kameroje Nr. 27 (pareiškėjas kalėjo nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 19 d.) bei kameroje Nr. 46 (pareiškėjas kalėjo 2018 m. sausio 15 d.) pažeidimai nustatyti vėliau negu jose buvo pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pažeidimus kamerose, kuriose pareiškėjas kalėjo praėjus ilgam laikui po patikrinimų, kas neįrodo objektyvių pažeidimų buvimo pareiškėjo kalinimo kamerose metu.

81. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra nustatyta, jog nors atsakovas ir nepateikė įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. A-2446-624/2015). Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).

82. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pateikti įrodymų, jog kreipėsi į Šiaulių TI administraciją jis negali, nes yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos, todėl pateikti Šiaulių TI raštiškų skundų lietuvių kalba negalėjo, o į nusiskundimus niekas nereagavo. Pažymėtina, jog tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, abstraktūs ir nedetalizuoti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis (pvz. dėl ko konkrečiai kreipėsi, kada, į kokį atsakovo Šiaulių TI pareigūną), todėl nesudaro pagrindo priešingai vertinti Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. birželio 7 d. pažymos „Dėl R. M.“ (I t., b. l. 51), kurioje teigiama, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų.

83. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida, o iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą. Pareiškėjas pabrėžė, kad užuolaidos buvo skylėtos, o į nusiskundimus niekas nekreipė dėmesio. Pirmosios instancijos teismas dėl sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos plačiau nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, neužtikrinta ventiliacijos sistema, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su Šiaulių TI pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui, kuris turi būti įvertintas nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

84. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo Šiaulių TI veiksmų teisėtumą dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei apeliaciniame skunde ginčijamų aplinkybių, susijusių su pagalbos iškvietimo mygtuku, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija, naudojimosi dušu, bei patalyne, o taip pat atsakovo Panevėžio AVPK veiksmus, susijusius su pareiškėjo laikymu ilgalaikio sulaikymo kameroje ar areštinėje, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI ir Panevėžio AVPK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas šioje dalyje pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl šioje dalyje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

85. Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas dalį skundžiamos nutarties motyvavo netinkamai, t. y. nepagrįstai nustatė, kad atsakovas Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjui teisės į minimalų gyvenamąjį plotą ir neįsigilino į atsakovo Šiaulių TI pareigą užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas pareiškėjo privatumas, tačiau pagrįstai darė išvadą, jog pareiškėjas tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o tai administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti (CK. 6250 str.).

86. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

87. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas Šiaulių TI neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 280 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti.

88. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas dalį skundžiamos nutarties motyvavo netinkamai, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Šiaulių TI ir pareiškėjo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo R. M. (R. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė