Legislator Case Law & Legislation
dd23cdcd-c50b-4151-8eb1-db794572ea63 AI generated

dd23cdcd-c50b-4151-8eb1-db794572ea63 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number dd23cdcd-c50b-4151-8eb1-db794572ea63
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Apeliacinė byla Nr. 1A-723-873/2019 Teisminio proceso Nr. 1-07-0-00023-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui, gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

Legislator headnote

AI generated

dd23cdcd-c50b-4151-8eb1-db794572ea63 · Vilniaus apygardos teismas: Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Apeliacinė byla Nr. 1A-723-873/2019 Teisminio proceso Nr. 1-07-0-00023-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ievai JanulevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Benediktui LeiÅ¡iui, gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

S. (V. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, jam skirta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir V.

S. skirta galutinė laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. M. (S. M.), tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 13 d., 11.30 val., Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Vilniuje, Rasų g. 8, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) grupėje, neteisėtai turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti pas save laikė (turėjo) 0,0105 g psichotropinės medžiagos „FUB-AMB“, kuriÄ platinimo tikslu nešė į Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos odontologo kabinetÄ ir ketino perduoti nuteistajam S. M..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ , sumažinti paskirtÄ laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę, paskirtÄ bausmę sumažinti vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis; paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo dienos – 2014 m. liepos 8 d.;

į bausmės laikÄ Ä¯skaityti atliktÄ bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Nuteistasis nurodo, jog nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu dėl per didelės bausmės ir bausmių bendrinimo rūšies. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, bendradarbiavo duodamas paaiÅ¡kinimus. Pažymima, kad sunkinančių aplinkybių, jog veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, nėra, tačiau yra pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino ir gailisi.

Pasak nuteistojo, teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir bausmės pagal BK 64¹ straipsnį, vienu trečdaliu nesumažino. Nuteistasis nurodo, jog teismas jam skyrė maksimaliÄ bausmę. 2.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad narkotinės medžiagos grynasis kiekis buvo labai mažas, tai yra, 0,0105 g. Nuteistojo manymu, tokio mažo kiekio neįmanoma platinti. Nors telefoniniuose pokalbiuose minimos dozės, tačiau nuteistasis nurodo, kad kalintys asmenys nuolat stengiasi vieni kitus apgauti, nors iÅ¡ tiesų, kiekis yra mažas ir silpnas. 2.4.

Skunde teigiama, kad bendrinant bausmę buvo apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis. Nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti 2014 m. liepos 8 d. Pasak nuteistojo, kadangi Å¡iuo metu bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. spalio 10 d., jam nėra taikoma lengvatų (lygtinis paleidimas, darbas be sargybos). Nuteistojo manymu, teismas galėjo pusę 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 8 d.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame keliamas bausmės ir bausmių bendrinimo klausimas. Dėl nuteistojo kaltės, veikos kvalifikacijos ginčo nėra. Atsižvelgiant, jog nuteistasis nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, teisėjų kolegija analizuos bausmės nuteistajam V. S. individualizavimo bei bausmių subendrinimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose.

6. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas paskyrė neteisingÄ dėl savo griežtumo bausmę. Su tokiu nuteistojo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.

8. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų (nuteistasis klaidingai nurodo, kad numatytas laisvės atėmimas nuo nulio iki aštuonerių metų), taigi bausmės vidurkis yra penkeri metai. Šiuo atveju skundžiamu nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra ne maksimali, kaip nurodo nuteistasis, o mažesnė už sankcijos vidurkį.

9. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamų veikų motyvus, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę V. S. į Å¡ias įstatymo nuostatas atsižvelgė tinkamai. Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimÄ taikyti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę lėmė jo teistumai ir polinkis daryti nusikalstamas veikas, padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, pobÅ«dis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teismas, skirdamas bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ ir nustatydamas jos trukmę, visų pirma, atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ , už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino ir gailisi. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, neneigė, kad atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose įgijo psichotropinę medžiagÄ , kuri 2018 m. lapkričio 13 d. atliekant jo asmens kratÄ buvo surasta, tačiau nesutiko su pareikÅ¡tu kaltinimu, kad pas jį surastÄ psichotropinę medžiagÄ jis įgijo turėdamas tikslÄ jÄ iÅ¡platinti S. M. ar kitiems nuteistiesiems (t. 2, b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino, kad 2018 m. lapkričio 13 d., apie 11.30 val., į stomatologo kabinetÄ nešėsi tabakÄ su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau atsisakė nurodyti, kokiu bÅ«du gavo psichotropinių medžiagų (t. 1, b. l. 120-122). Kadangi nuteistasis dalį aplinkybių neigia, pirmosios instancijos pagrįstai nenustatė V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis bando pateisinti nusikaltimÄ , nurodo, jog tokio mažo kiekio neįmanoma platinti, tokios nuteistojo pozicijos negalima vertinti kaip prisipažinimÄ , nuoÅ¡irdų gailestį, atitinkamai, nėra pagrindo spręsti dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo ir apeliacinės instancijos teisme.

Sutiktina, jog teismas nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ V. S. padarė bÅ«damas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, neigiamai charakterizuojančius V. S. asmenybę, į tai, kad nuteistasis teistas 14 kartų, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jo teistumai nėra iÅ¡nykę ar panaikinti (t. 1, b. l. 178-187).

Nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu netaikytos pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad paskirta bausmė savo dydžiu yra per griežta.

10. Nuteistasis nurodo, kad bendrinant bausmes, buvo apsunkinta jo teisinė padėtis. Teisėjų kolegija su tokiu argumentus nesutinka.

11. Kaip minėta, nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios yra nuteistas Å¡ioje byloje, padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 4 metams bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (dveji metai, penki mėnesiai ir dvidešimt aštuonios dienos) dalimi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrinant bausmes buvo pasirinktas palankesnis nuteistajam bausmių bendrinimo būdas, pridėta dalis neatliktos bausmės. Šiuo atveju pagrįstai buvo bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Nuteistojo teisės pažeistos nebuvo. Priešingai, nei teigia nuteistasis, bendrinant bausmę pagal BK 64 straipsnio nuostatas, su nauju nuosprendžiu paskirta bausme bendrinama ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė ar jos dalis, todėl bausmės pradžia neturi būti skaičiuojama nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžios.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, jos mažinti nėra pagrindo. Bausmių bendrinimo klausimas iÅ¡spręstas tinkamai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Julita Dabulskytė – Raizgienė Nijolė Žimkienė