2022-05-26 Nr. AB-15611-4-53-3-00058-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2702-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00058-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant vertėjui Hicham Ibrahim,

(duomenys neskelbtini) piliečiui M. S. E.,

užsieniečio atstovui advokatui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal M. S. E. skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. M. S. E. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65436 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nesutiko su Sprendimo dalimi dėl jo apgyvendinimo sąlygų. Tvirtino, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų, ne tik būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti Užsieniečio skundą.

4. Departamentas paaiškino, kad 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21S30810 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvoje, Departamento komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2039 atmetė Užsieniečio skundą dėl pastarojo sprendimo, šie sprendimai apskųsti teismui, byla dar neišnagrinėta. Užsienietis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimas apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, su savimi neturėjo kelionės ar kito jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Kadangi Užsienietis nėra pateikęs minėtųjų dokumentų, neįmanoma nustatyti jo asmens tapatybę. Tai rodo nebendradarbiavimo su valstybės tarnautojais faktą. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatytas tarptautinės apsaugos jam poreikis. Departamento nuomone, skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, jis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą tikimybę, jog Užsienietis gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

II. 5. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu atmetė M. S. E. skundą.

6. Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S65436 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Užsieniečio pateikta informacija yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, grindžiamas plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagristų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Nerasta informacijos, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas kuriai nors etninei / religinei grupei kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Prašymo pateikimas ir prieglobsčio gavimas nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir išvykti iš Lietuvos.

7. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pritarė Departamento išvadai, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė ketinimo išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos, kiek galėjo, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimo dalį bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Ginčijama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. 8. M. S. E. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą, t. y. sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

9. Užsienietis nesutinka su sprendimu ir toliau laikyti jį apgyvendintą, nesuteikiant judėjimo laisvės, apgyvendinimo termino pratęsimą suvaržant jo laisvę laiko prieštaraujančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, proporcingumo principui. Užsienietis tokį apgyvendinimą prilygina sulaikymui, pabrėžia, kad sulaikymas negali trukti ilgiau nei 6 mėnesius (Įstatymo 114 str. 5 d.). Mano, kad prašomos švelnesnės priemonės pritaikymas būtų proporcingesnis, atitiktų tiek Tarnybos, tiek Departamento, tiek Užsieniečio interesus.

10. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

11. Departamentas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

14. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

15. Departamentas priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (Tarnybos Kybartų užsieniečių registracijos centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

19. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 21S30810 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio. Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2039 atmetė Užsieniečio skundą dėl pastarojo sprendimo. Užsieniečio skundas dėl minėtų sprendimų šiuo metu nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose (administracinė byla Nr. eI3-12971-320/2021). Pripažintina, kad dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą (Įstatymo 2 str. 20 d.).

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir nepateikė jo nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, rodo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja (žr., pvz., 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2491-654/2022, 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2546-624/2022).

22. Sprendime taip pat nurodyta, kad Užsienietis skirtingais prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti jo prašymo nagrinėjimo procesą. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad asmens pateikta informacija yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje; jo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, grindžiamas plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi; nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstu tarptautinės apsaugos Užsieniečiui poreikį, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Sprendimo, tiek teismo sprendimo motyvai šiuo aspektu yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio (neaišku, kokią konkrečiai klaidinančią informaciją Užsienietis pateikė, kaip kito jo pasakojimas). Be to, pastebėtina, jog klausimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022). Laikytina, jog Užsieniečio pasakojimo pagrįstumas (atitinkamai, ir šio pasakojimo trūkumai) tol, kol nėra baigta prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra, negali būti tinkamai įvertintas, todėl anksčiau aptarti argumentai nepatvirtina Užsieniečio nebendradarbiavimo fakto.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi Departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių Užsienietis iki bus baigta jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra yra apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindai apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip nustato Įstatymas. Pabrėžtina, kad Užsienietis iki šiol nėra pateikęs asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (jų originalų), t. y. jo asmens tapatybė dar nėra nustatyta , o jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas, t. y. dar tiriamos jo atvykimo į Lietuvą priežastys ir jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai. Užsieniečiui Sprendimu taikyta laikinojo apgyvendinimo priemonė yra proporcinga ir reikalinga tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su jo pateiktu prašymu, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktus, konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai apgyvendino Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

24. Užsienietis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), kuris šiuo atveju trunka ilgiau nei 6 mėnesius, tuo viršijant Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatytą ribą. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju Sprendimu Užsienietis nebuvo sulaikytas, jam nėra pritaikyta jokia alternatyvi sulaikymui priemonė, o, kaip jau minėta, jis pagal Įstatymo nuostatas buvo laikinai apgyvendintas Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl Užsieniečio argumentai dėl galimybės jam sutrumpinti taikomos priemonės terminą ar taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę nepagrįsti.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai ginčijamą Sprendimo dalį pripažino teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. S. E. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė