2013-08-21 Nr. AB-4236-3-63-3-00624-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444-785/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00624-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjos L. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. I. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. I. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba) Palangos žemėtvarkos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-248 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-734.

Teigė, kad pareiškėja ginčijamais aktais buvo informuota, jog S. A. (mirusi) Palangos bendrose ganyklose suformuotuose sklypuose tenka atitinkama nuosavybės dalis bendrame sklype (tikslios sklypo dalys nurodomos ginčijamame sprendime ir skunde). Pareiškėja nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus teisės aktus, pažeidžiant mirusiosios A. S. bei jos paveldėtojų teises ir teisėtus interesus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi (b. l. 21-23) pareiškėjos L. I. skundą atsisakė priimti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojusioje po 2010 m. liepos 1 d. (apskričių viršininkų administracijų panaikinimo) numatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes šioje normoje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nuo 2010 m. liepos 1 d. skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). 2013 m. vasario 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus aktas Nr. 16SD-(14.16.104)-248 yra pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos procedūras parengtas ir priimtas administracinis aktas dėl atkuriamos nuosavybės dalių sklypuose suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir jis patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytą skundų kategoriją, todėl pareiškėja pagrįstai laikėsi privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ginčydama šį aktą Nacionalinei žemės tarnybai kaip neteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai.

ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. 2013 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-(7.5)-734 pareiškėja gavo 2013 m. birželio 5 d. ir tai patvirtino 2013 m. birželio 4 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1994 bei voko kopija. Vertinant, kad ginčo nagrinėjimui nustatyta neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ir ja pareiškėja pasinaudojo, skundo padavimo termino eigos pradžia prasidėjo nuo to momento kai pareiškėjai buvo įteiktas 2013 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, t. y. 2013 m. birželio 5 d. Teismas nurodė, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundu į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos, paskutinė skundo pavimo termino diena buvo 2013 m. birželio 25 d. Iš registruotos pašto siuntos RN581768372LT duomenų (pašto voko spaudų ir AB „Lietuvos paštas“ viešos paieškos duomenų) buvo nustatyta, kad ši teismui adresuota pašto siunta pašto įstaigai (Kauno centriniam paštui) išsiųsti buvo įteikta 2013 m. liepos 2 d. 11:00 val. Taigi skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą.

Teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, privalo nustatyti, kada pareiškėjui įteiktas skundžiamas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos priimtas sprendimas ir tik tuomet spręsti, ar praleistas terminas skundui paduoti, o nustačius, kad terminas praleistas, įvertinti skundo padavimo termino praleidimo priežastis, jeigu reiškiamas prašymas jį atnaujinti. Taigi nustačius, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, teisinė prielaida spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą yra pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo. Pareiškėja teismui neteikė prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, todėl teisinių prielaidų spręsti šiam klausimui nebuvo. Konstatavo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

II. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 25-27), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2013 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 16SD-(14.16.104)-248 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-734, jeigu teismas pripažintų, jog praleistas apskundimo terminas.

Pareiškėja nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. balandžio 10 d. sprendime Nr. 1SS-(7.5)-734 nebuvo nurodytas konkretus apskundimo terminas, t. y. per kiek tiksliai laiko pareiškėja gali apskųsti minėtą sprendimą, todėl manė, jog apskundimo terminas yra vienas mėnuo. Taip pat nurodo, jog teismui nustačius, jog ji praleido terminą skundui paduoti, prašo jį atnaujinti. Kartu nurodo, jog terminą praleido ne dėl piktybiškumo. Teigia, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, nes nebuvo išaiškinti apskundimo terminai bei vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2013 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-(7.5)-734 pareiškėja gavo 2013 m. birželio 5 d. ir tai patvirtino 2013 m. birželio 4 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1994 bei voko kopija. Ginčui nustatyta neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ir ja pareiškėja pasinaudojo, skundo padavimo termino eigos pradžia prasidėjo nuo to momento kai pareiškėjai buvo įteiktas 2013 m. balandžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, t. y. 2013 m. birželio 5 d. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskutinė skundo pavimo termino diena buvo 2013 m. birželio 25 d. Iš bylos duomenų nustatyta, jog skundas buvo įteiktas išsiųsti 2013 m. liepos 2 d. 11:00 val. Taigi skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu būtų pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 d. 1-7 punktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. LVAT praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr. pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Kaip minėta, pareiškėja nurodė, kad terminą praleido dėl to, kad 2013 m. balandžio 10 d. sprendime nebuvo konkrečiai įvardintas apskundimo terminas, o nurodyta, jog tai galima atlikti vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, todėl ji vadovavosi ABTĮ 33 straipsniu. Tai turėtų būti vertintina kaip svarbi aplinkybė praleistą terminui atnaujinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr. pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teiginys, jog pareiškėjai tiksliai nebuvo išaiškinta apskundimo tvarka, todėl ji nežinojo, kuria ABTĮ teisės norma vadovautis, negali būti vertinamas kaip objektyvi aplinkybė termino atnaujinimo prasme.

Konstatavus, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, jog praleistas terminas skundui paduoti, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos L. I. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Virgilijus Valančius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė