2025-06-04 Nr. AB-9834-4-16-3-00218-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2122-502/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00218-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant Nur Mohamed Adi,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Z. ir jo atstovei advokatei I. Š.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. Z. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Z. persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, kurį vėliau patikslino, prašydamas persvarstyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir pratęsti taikomo sulaikymo terminą Centre (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Z. (toliau – ir Užsienietis) iki 2025 m. liepos 3 d., bet ne ilgiau nei iki bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teigė, kad Užsienietis, kuris prisistatė kaip A. B., pasinaudodamas suklastota Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortele, 2025 m. sausio 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką iš Belgijos Karalystės ir 2025 m. sausio 29 d. išvyko į Airiją, tačiau jam nebuvo leista atvykti į Airiją ir 2025 m. vasario 1 d. jis buvo grąžintas į Lietuvą. Pagal Užsieniečio paaiškinimus, jis į Europos teritoriją (per Ispanijos Karalystę) neteisėtai atvyko 2022 m. birželio 10 d., keliavo ir neteisėtai dirbo keliose valstybėse. Centro nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis neteisėtai buvo Lietuvos teritorijoje, tyčia naudojosi suklastotais dokumentais, neteisėtai kirto vidines Europos valstybių sienas, nesikreipė į valstybės institucijas dėl savo padėties įteisinimo, taip pat jis neturėjo gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvoje, yra pagrindas jį sulaikyti.

3. Užsienietis teismo posėdyje prašė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, taikant judėjimo laisvės apribojimus. Užsienietis teigė, kad jo psichologinė būsena yra labai bloga, jis nebegali būti uždarytoje erdvėje kartu su priešiškai nusiteikusiais kitais užsieniečiais. Užsienietis negali paskambinti savo motinai, kurią neseniai operavo, ir garbaus amžiaus tėvui, ir tai jį labai slegia.

II. 4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi iš dalies tenkino Centro teikimą, t. y. pakeitė Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 3 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai, taip pat pratęsė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą iki 2025 m. liepos 3 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

5. Teismas nustatė:

5.1. 2025 m. vasario 1 d. 11.55 val. VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje Kauno oro uosto pasienio kontrolės posto budėtojas telefonu gavo pranešimą iš Kauno oro uosto operatyvaus valdymo skyriaus, kad lėktuvu iš Šanono yra grąžinami du užsienio šalies piliečiai, kuriems neleista atvykti į Airiją dėl pateiktų galbūt suklastotų kelionės dokumentų;

5.2. pristačius asmenis į Kauno oro uosto pasienio kontrolės posto tarnybines patalpas, vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis A. B.. Užsieniečiui nurodytu vardu buvo įteiktas Airijos Migracijos tarnybos grąžinimo dokumentas;

5.3. pagal Užsieniečio pasakojimą, Užsienietis 2025 m. sausio 27 d. lėktuvu atvyko iš Briuselio (Belgijos Karalystė) į Kauno oro uostą, o 2025 m. sausio 29 d., pasinaudodamas suklastota Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortele, iš Kauno oro uosto išvyko į Šanoną (Airija). Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos (toliau – ir VSATIS) Atvykimo ir išvykimo sistemos (toliau – ir AIS) duomenis, sienos kirtimas iš Lietuvos Respublikos užfiksuotas 2025 m. sausio 29 d.: A. B. 04.55 val. atvyko su asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota Prancūzijos Respublikos, kuri yra galbūt suklastota. Pagal Užsieniečio pasakojimą, jis galbūt suklastotą asmens tapatybės kortelę įsigijo Briuselyje iš asmens vardu „A.“. Užsienietis į Europą pateko neteisėtai 2022 m. birželio 10 d., iš (duomenys neskelbtini) į Ispaniją, keliavo Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, kur neteisėtai dirbo, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos;

5.4. pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos elektroninės informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) duomenis, A. B. nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie jo paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl Užsieniečio. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemoje nėra įrašų, kad Užsienietis dirba. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvoje. Administracinių nusižengimų registre nėra išrašų apie Užsienietį. 2025 m. vasario 3 d. įliejus pirštų antspaudus į EURODAC sistemą, nustatyti trys sutapimai (Nyderlandų Karalystė, Šveicarijos Konfederacija ir Vokietijos Federacinė Respublika);

5.5. VSAT 2025 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. 25S62144: a) išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį; b) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 48 mėnesius; c) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 36 mėnesius;

5.6. Užsienietis 2025 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;

5.7. Departamentas 2025 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 25S91997 pradėjo procedūrą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo. Konstatuota, jog Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį trijose valstybėse narėse: Nyderlandų Karalystėje (2023 m. sausio 15 d.), Vokietijos Federacinėje Respublikoje (2023 m. balandžio 27 d.) ir Šveicarijos Konfederacijoje (2023 m. gegužės 31 d.);

5.8. Departamentas 2025 m. balandžio 16 d. pakartotinai kreipėsi į Ispanijos Karalystę su prašymu perimti Užsienietį savo žinion, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“) 25 straipsnio 1 dalimi. Ispanijos atsakymas turi būti pateiktas iki 2025 m. gegužės 16 d. Ispanijai nesutikus atsiimti Užsieniečio, jo prašymas suteikti prieglobstį bus nagrinėjamas Lietuvoje.

6. Teismas, apžvelgęs nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, konstatavo, jog šiuo metu Užsieniečio statusas yra pasikeitęs, t. y. Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra išaiškinti, jis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, todėl negalima teigti, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvai jau yra galutinai išaiškinti. Be to, Užsienietis yra pateikęs tokius prašymus dar trijose valstybėse, o prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė po to, kai jis buvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir buvo pradėta spręsti dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę. Užsienietis buvimo Lietuvoje laikotarpiu prisistatė skirtingomis pavardėmis, naudojosi suklastotais dokumentais keliauti po Europos Sąjungos valstybes, tuo keldamas neteisėtos migracijos grėsmę. Šiuo metu Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, bet jis neturi asmens dokumento originalo. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes (be kita ko, kad jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvoje), egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 dalies 2–4 punktuose.

7. Teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgė į tai, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (pateikta paso nuotrauka), Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nėra duomenų apie jo teistumą ar baustumą administracine tvarka, jis bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos institucijomis, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nepateikta. Teismas akcentavo ir tai, kad Užsienietis yra pateikęs prašymus suteikti prieglobstį keturiose valstybėse, keliaudamas po Europos Sąjungos valstybes naudojosi suklastotais dokumentais, tuo keldamas neteisėtos migracijos grėsmę, taip pat Užsienietis, būdamas Lietuvoje, prisistatė skirtingomis pavardėmis, o Šveicarijoje ir Nyderlanduose pasislėpė ir šalys negalėjo jo perduoti atsakingai valstybei – Ispanijai, todėl yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei išvengdamas galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismas priėjo prie išvados, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri šiuo atveju laikytina proporcinga.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą ir skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikinojo apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis teigia, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad jo prašymo suteikti prieglobstį motyvams atskleisti yra būtina jį sulaikyti. Ta aplinkybė, jog dar nebuvo atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa, nėra pagrindas jį sulaikyti. Teismas sprendime pripažino, kad Užsienietis bendradarbiauja su valstybės institucijomis, jo asmens tapatybė nustatyta, ir byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia pavojų valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsienietis tvirtina, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Užsieniečio nurodytas aplinkybes apie jo sveikatą, kurias patvirtina gydytojo psichiatro pateikti dokumentai, Užsieniečiui skirti raminamieji vaistai. Užsieniečio nuomone, teismas per smarkiai suvaržė jo laisvę, pritaikyta priemonė yra neproporcinga, neatitinkanti Lietuvos migracinės reguliacijos ir tarptautinių žmogaus teisių standartų.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

11. Centras apžvelgia ginčo aplinkybes, be kita ko, kad Užsienietis 2025 m. vasario 26 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Centras sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Centras nesutinka su Užsieniečio pozicija, kad, siekiant atskleisti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, nėra būtina sulaikyti Užsienietį, kadangi Užsienietis pripažino, jog jis pažeidinėjo migracinius įstatymus ir neteisėtai keliavo po Europos Sąjungą. Užsienietis į Lietuvą atvyko be jo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, tokiu būdu apsunkindamas galimybę kompetentingoms įstaigoms patikrinti ir nustatyti jo pavojingumą viešajai tvarkai ir valstybės saugumui, taip pat jis tyčia prisistatė žinomai melagingais duomenimis, todėl nėra jokio pagrindo suteikti jam galimybę laisvai judėti. Užsienietis kelerius metus piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, trukdydamas kompetentingoms institucijoms nustatyti prašymų suteikti prieglobstį motyvus, priimti ir įvykdyti sprendimus, nors tokių prašymų nagrinėjimo metu jo gyvybei ir sveikatai nebuvo kilęs pavojus nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Centro nuomone, egzistuoja didelė tikimybė, kad, gavęs judėjimo laisvę, Užsienietis vėl išvyks iš Lietuvos, nesulaukęs sprendimo dėl jo priėmimo. Be to, Centras teigia, kad, nors teismo sprendime nepasisakyta dėl Užsieniečio pažeidžiamumo, ši aplinkybė teismui buvo žinoma. Centras mano, kad Užsieniečio nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikata, nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą, nes šios aplinkybės nesutrukdė Užsieniečiui išvykti iš saugių Europos Sąjungos valstybių narių ir pažeisti migracinius įstatymus. Centras pažymi, kad Užsienietis gali išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, gavęs laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Visi Priėmimo ir integracijos agentūros Pabradės padalinyje gyvenantys užsieniečiai gauna tokią pačią medicininę priežiūrą, socialines ir kitas paslaugas, nepriklausomai nuo jų laisvės judėti apimties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos apribojimo, t. y. alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. liepos 3 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, ar užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

16. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam pritaikytus judėjimo laisvės apribojimus, bet mano, jog jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga ir turėtų būti pakeista į švelnesnę priemonę.

18. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas pakeisti Užsieniečiui pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymi, kad Užsienietis į Europos Sąjungos valstybių narių teritoriją atvyko neteisėtai, jis pateikė prašymus suteikti prieglobstį kitose valstybėse (Nyderlandų Karalystė, Šveicarijos Konfederacija ir Vokietijos Federacinė Respublika), bet pasišalino iš šių valstybių iki sprendimų pagal jo prašymus priėmimo (žr., pvz., Departamento Prieglobsčio skyriaus raštą „Dėl nuomonės pateikimo“ (data ir numeris nenurodyti) (b. l. 100–101)), taip pat Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir iš jos išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pasinaudodamas suklastota Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės kortele bei prisistatydamas kitu vardu ir pavarde. Be to, nėra duomenų apie Užsieniečio gyvenamąją vietą, lėšas pragyventi, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas su Užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes (be kita ko, tai, kad Užsienietis sistemingai pažeidinėja Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus, tokiu būdu sutrukdydamas priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl jo teisinės padėties), pagrįstai pritaikė Užsieniečiui judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimą ir tinkamai parinko tokio apribojimo priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečio argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta ir parinkta neatsižvelgiant į duomenis apie Užsieniečio sveikatos būklę, yra atmestini. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylos medžiagoje buvo duomenys apie Užsieniečio individualius poreikius, be kita ko, Specialių poreikių ir pažeidžiamumo vertinimo ataskaita (b. l. 81–97), taip pat Užsienietis teismo posėdyje paaiškino aplinkybes apie savo būklę ir savijautą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tikrinamą sprendimą, neatsižvelgė į duomenis apie Užsieniečio sveikatos būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio argumentai, susiję su jo sveikata ir savijauta, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę į švelnesnę, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, negalėtų gauti sveikatos priežiūros ar kitų reikiamų paslaugų. Be to, Užsieniečio argumentai šiuo aspektu nepaneigia rizikos, jog jis pakartotinai neteisėtai pasišalins iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios valstybės (t. y. Lietuvos Respublikos).

20. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas