dd1fbb86-8a93-4b75-b6fb-26d28e22d35d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-279-407/2022 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00099-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3, 3.3.1.10., 2.6.39.2.13 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Agnės TikniÅ«tės, Tomo Venckaus ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ dėl iÅ¡mokėtų sumų ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys civilinėje byloje – Agro Forst & Energietechnik GmbH, akcinė bendrovė „PANEVĖŽIO ENERGIJA“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama jai iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ priteisti 194 113,99 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir 4 348,15 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ir atsakovė UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ 2013 m. liepos 17 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti projekto „Panevėžio RK-1 modernizavimas, keičiant iÅ¡kastinį kurÄ Ä¯ biokurÄ â€œ projektavimo ir statybos darbus. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ ir atsakovė UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ 2015 m. spalio 30 d. sudarė sutartinių prievolių draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausti naudos gavėjo AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ turtiniai interesai, susiję su atsakovės sutartine civiline atsakomybe dėl jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Rangos sutartį.

Draudimo sutarties pagrindu trečiajam asmeniui AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ buvo iÅ¡duotas atlikimo laidavimo raÅ¡tas. Regresinės prievolės įvykdymo užtikrinimui atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 86 886,01 Eur (užstatÄ ).

3. Rangos sutartimi Å¡alys susitarė, kad visi darbai, įskaitant ir biokuro katilo sumontavimo bei derinimo darbus, bus atlikti per 24 mėnesius po Rangos sutarties įsigaliojimo. Å is terminas Å¡alių susitarimu buvo pratęstas iki 2015 m. lapkričio 15 d., tačiau AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ nurodė, kad katilas iki minėtos datos nebuvo tinkamai suderintas ir nepasiekė projektinio 12 MW galingumo. AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti draudimo iÅ¡mokÄ pagal Draudimo sutartį iÅ¡ ADB „Gjensidige“.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ ir iÅ¡ ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kovei AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ priteisė 281 100 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 1 705,03 Eur palÅ«kanų ir 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. Draudimo iÅ¡moka, procesinės palÅ«kanos, bylinėjimosi iÅ¡laidos AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ buvo iÅ¡mokėtos 2020 m. kovo 5 d. IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo draudimo iÅ¡mokos dydžio regresinio reikalavimo teisę į atsakovę pagal Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 (toliau – ir Taisyklės) 12.9 papunktį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei ADB „Gjensidige“ 194 113,99 Eur nuostolių, 4 348,15 Eur delspinigių, iš viso – 198 462,14 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostata taikoma tada, kai žalÄ padaręs asmuo ir draudėjas yra skirtingi asmenys. Kadangi nagrinėjamu atveju draudėjas ir atsakingas už žalÄ asmuo yra tas pats asmuo, draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , vykdo žalos atlyginimo prievolę už draudėjÄ ir ji baigiasi tinkamu įvykdymu, o draudėjui atsiranda nauja prievolė draudikui, todėl nagrinėjamu atveju subrogacija neįvyko. IeÅ¡kovę ir atsakovę sieja nauja savarankiÅ¡ka regresinė prievolė. Dėl to teismas atmetė atsakovės teiginius, kad draudimo bendrovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , pakeitė pradinį kreditorių ankstesnėje žalos atlyginimo prievolėje ir atsakovė turi teisę reikÅ¡ti draudikei atsikirtimus, kuriuos galėjo reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, 2015 m. spalio 30 d. pasiraÅ¡ydama Draudimo sutartį, sutiko Taisyklių 12.9, 12.10 papunkčių nuostatomis. Å iuose punktuose numatyta, kad, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , draudikas perima atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtų sumų į draudėjÄ , o draudėjui kyla pareiga, draudikui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ užsakovui už neįvykdytÄ draudėjo prievolę, už kuriÄ buvo laiduota, ne ginčo tvarka per 5 darbo dienas nuo draudiko pirmo raÅ¡tiÅ¡ko pareikalavimo gavimo grÄ Å¾inti sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ draudikui. Teismas, atsižvelgęs į tai, sprendė, jog byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas, ar draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakovės UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“.

7. Teismas, įvertinęs prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1317-803/2017 medžiagÄ , nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-135-585/2020, kurioje dalyvavo ir atsakovė, konstatavo, jog UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ pažeidė Rangos sutartį, konkrečiai nurodė visas bendrovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, padarytus tiesioginius nuostolius. Taip pat, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ civilinė atsakomybė bei ADB „Gjensidige“ prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teismas pripažino, kad minėtoje byloje nustatyti faktai turi res judicata galiÄ , yra prejudiciniai, todėl atsakovė jų nebegali kvestionuoti.

8. Teismas pripažino, kad ADB „Gjensidige“, iÅ¡mokėjus priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, nes draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo pagrįstai ir draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“. Atsakovės teiginius, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje jos teisė teikti įrodymus, ginčyti nuostolių dydį buvo apribota, vertino kritiÅ¡kai, nes teismai byloje konstatavo, jog bendrovė savo prievolės AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ laiku ir tinkamai neįvykdė, o Å¡i iÅ¡vada nepaneigta.

Taip pat teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1317-803/2017 UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ turėjo teisę bei galimybę teikti įrodymus, ginčyti AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ patirtų nuostolių dydį, įrodinėti, kad AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ netinkamai eksploatavo katilÄ , naudojo netinkamÄ kurÄ ir kt., tačiau neprašė iÅ¡reikalauti jokių įrodymų, kurių galimai negalėjo gauti, neprašė skirti ekspertizės nuostolių dydžiui nustatyti, iÅ¡ esmės neginčijo ekspertų apskaičiuotų nuostolių dydžio, įvertinant ir aritmetines klaidas apskaičiavimuose, atsisakė liudytojų apklausos.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ir UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ teiginius, kad įmonė negalėjo numatyti tokių didelių AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ nuostolių. Atkreipė dėmesį į tai, kad sudaryta atlikimo laidavimo sutartimi Å¡alys numatė didelę (304 101,02 Eur) draudimo sumÄ , o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad galimi nuostoliai, pažeidus Rangos sutartį, buvo numatomi, o atsakovės nurodyta aplinkybė, jog AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ neteisėtai sumažino kainÄ vartotojams, Å¡ioje byloje aptartuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo įvertinta.

9. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ pagrįstai AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ iÅ¡mokėjo 281 000 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 194 113,99 Eur, kuri apskaičiuota atėmus UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ sumokėtÄ 86 886,01 Eur sumÄ , sudarant sutartinių prievolių draudimo sutartį, tenkino. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės 0,02 proc. dydžio delspinigius (4 348,15 Eur).

Teismas atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o delspinigius priteisti nuo 2020 m. kovo 27 d., nes pirmoji pretenzija, kuria pareikalauta grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , jai buvo pateikta 2020 m. kovo 20 d., taigi, atsakovė per 5 darbo dienas privalėjo įvykdyti ieÅ¡kovės reikalavimÄ (Taisyklių 12.10 papunktis), nelaikė pakankamu pagrindu delspinigius skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 29 d. Pažymėjo, kad UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ buvo žinomos sumokėtos bei teismo priteistos draudimo iÅ¡mokos sumos, bendrovė turėjo teismo siųstus bei pačios teiktus byloje įrodymus, teismų sprendimus, kurie yra vykdytini, todėl turėjo galimybę sumokėti iÅ¡ ADB „Gjensidige“ priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. Atsakovė UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas subrogacijos tvarka.

IeÅ¡kovę ir atsakovę siejo Draudimo sutartis, pagal kuriÄ buvo apdrausti ne atsakovės, t. y. draudėjos, bet trečiojo asmens AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“, kuri yra naudos gavėja, turtiniai interesai. Atlyginusi nuostolius trečiajam asmeniui, ieÅ¡kovė subrogacijos tvarka įgijo reikalavimo teisę atsakovei. Tai ne nauja savarankiÅ¡ka regresinė prievolė, o ta pati žalos atlyginimo prievolė, iÅ¡ kurios savo reikalavimo teisę kildino ir trečiasis asmuo. Todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 6.1015 straipsnis.

Pats draudimo sutarties pobÅ«dis lemia tai, kad tam, jog bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, nėra bÅ«tina nustatyti žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, nes prisiimdamas draudimo rizikÄ , už kuriÄ gauna draudimo įmokÄ , draudikas visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų žalÄ padariusio asmens veiksmuose prisiima vėlesniam etapui, t. y. subrogacinio reikalavimo pareiÅ¡kimo žalÄ padariusiam asmeniui etapui. Todėl teismas nagrinėjamu atveju privalėjo iÅ¡tirti, ar egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, tačiau to nepadarė, o rėmėsi tariamai prejudiciniais faktais. 10.2.

Prijungtoje civilinėje byloje atsakovės civilinė atsakomybė nebuvo įrodinėjama, todėl joje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios Å¡ioje byloje. Anksčiau nagrinėtoje byloje teismas pareiÅ¡kė, kad klausimas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo galėjo bÅ«ti sprendžiamas tik pakeitus atsakovę toje byloje, t. y. vietoj draudikės (ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje) atsakove įtraukus už trečiojo asmens AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ žalÄ atsakingÄ asmenį, t. y. atsakovę Å¡ioje byloje.

Tačiau minėtoje byloje atsakovė nebuvo pakeista. Dėl Å¡ios priežasties apeliantė, prijungtoje byloje dalyvavusi kaip trečiasis asmuo, neteko galimybės pasisakyti dėl visų rangovės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Apeliantei teisė reikÅ¡ti atsikirtimus pradiniam kreditoriui (trečiajam asmeniui AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“) buvo atimta ir Å¡ioje byloje, nes teismas nevertino, ar egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. 10.3. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Pirma, ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių deklaruojamus atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. katilas nepasiekė ir negalėjo pasiekti ir iÅ¡laikyti 12 MW galingumo bÅ«tent dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių (aplinkybių). Antra, ieÅ¡kovė neįrodė žalos (nuostolių) fakto ir dydžio. IeÅ¡kovės deklaruojami AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ nuostoliai kvalifikuotini kaip netiesioginiai nuostoliai, t. y. prarasta galimybė iÅ¡vengti turtinių praradimų – sutaupyti (neiÅ¡vengtos iÅ¡laidos).

IeÅ¡kovė (ir trečiasis asmuo) neįrodė realios tikimybės, kad atsakovei nepradelsus Rangos sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. nebÅ«tų patyrusi deklaruojamų turtinių praradimų, t. y. bÅ«tų gavusi 393 600 Eur. Trečiasis asmuo, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pats sumažino teikiamos Å¡ilumos kainÄ vartotojams ir dėl to galimai neiÅ¡vengė deklaruojamų nuostolių.

IeÅ¡kovės pateiktos lentelės nuostolių dydžiui pagrįsti yra neobjektyvios, nepatikimos, nepakankamos, neaiÅ¡kios, hipotetinės, su klaidomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių iÅ¡laidų dydį. Trečia, ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp deklaruojamų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų. Ketvirta, atsakovė nėra kalta dėl trečiojo asmens deklaruojamų nuostolių. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieÅ¡kovės gynyba dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo buvo tinkama, nes netinkamos gynybos atveju turi prisiimti iÅ¡ to kylančiÄ rizikÄ . 10.4.

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ pagal jų sudarytÄ draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje turėjo bÅ«ti taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). IeÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. gruodžio 13 d., kada nukentėjęs asmuo pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį draudikui. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2020 m. liepos 21 d., taigi, praleidus minėtÄ terminÄ . 10.5.

Teismo sprendimas prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės ir teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu aiÅ¡kinosi dėl trečiojo asmens pateiktų nuostolių paskaičiavimo lentelių teisingumo, tačiau trečiasis asmuo nepateikė atsakymų. Nepaisant to, teismas sprendime dėl pateiktų lentelių nieko nepasisakė ir sumÄ priteisė, taip sudarydamas prielaidas ieÅ¡kovei praturtėti.

11. IeÅ¡kovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ apeliacinį skundÄ atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 11.1. IeÅ¡kovės reikalavimas pareikÅ¡tas ne subrogacijos pagrindu. Pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija bÅ«na tada, kai žalÄ padaręs asmuo ir draudėjas yra skirtingi asmenys.

Tada draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ nukentėjusiam savo draudėjui, perima Å¡io teisę reikalauti žalos iÅ¡ atsakingo asmens (pasikeičia kreditorius, žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia). Kai draudėjas ir atsakingas už žalÄ asmuo yra tas pats, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui, faktiÅ¡kai įvykdo žalos atlyginimo prievolę už draudėjÄ , todėl ji baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja draudėjo regresinė prievolė draudikui, jei taip draudimo sutartimi susitarta.

Jei nesusitarta dėl reikalavimo teisės į draudėjÄ , laikoma, kad ir draudėjo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe yra apdrausti, todėl, draudikui įvykdžius prievolę už draudėjÄ ir jai pasibaigus, nauja regresinė prievolė neatsiranda. CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis reglamentuojama situacija, kai žalÄ padaro tretieji asmenys, nesantis draudimo teisinių santykių pagal konkrečiÄ draudimo sutartį dalyviai. Nagrinėjamu atveju žalÄ trečiajam asmeniui AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ padariusi atsakovė ir draudėja yra tas pats asmuo, todėl neįvyko subrogacija.

Regresinė prievolė nėra besÄ lyginė, nes ieÅ¡kovė turi regreso teisę į apeliantę dėl iÅ¡mokos tik tada, kai pagrįstai jÄ iÅ¡moka. IeÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , nes įvykdė pasibaigusioje byloje priimtÄ Ä¯siteisėjusį sprendimÄ , kuriuo konstatuota apeliantės civilinė atsakomybė ir ieÅ¡kovės prievolė mokėti 281 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovė turi teisę besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡sireikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ apeliantės. 11.2.

Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad ieÅ¡kovė perėmė iÅ¡ AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ teisę į žalos atlyginimÄ , t. y. pasikeitė kreditorius žalos atlyginimo prievolėje, ieÅ¡kovės reikalavimas vis tiek yra nepagrįstas, nes apeliantės civilinės atsakomybės prievolė pagal Rangos sutartį konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu; apeliantė iÅ¡nagrinėtoje byloje turėjo galimybę teikti atsikirtimus ir tai padarė, todėl nagrinėjamoje byloje gintis nuo civilinės atsakomybės prievolės tais pačiais ar naujais argumentais nebegali; kadangi gintis nuo civilinės atsakomybės prieÅ¡ AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ apeliantė nebegali, to daryti ji negali ir prieÅ¡ ieÅ¡kovę; iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė neįgijo daugiau teisių nei turėjo AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“. 11.3.

PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje ir jos nebegali bÅ«ti kvestionuojamos. Pirma, apeliantės civilinė atsakomybė buvo anksčiau nagrinėtos bylos įrodinėjimo dalykas. Antra, apeliantė anksčiau nagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teisme atsisakė praÅ¡ymo apklausti liudytojus, neprašė teismo iÅ¡reikalauti įrodymų, paskirti ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti, nekėlė klausimo dėl civilinės atsakomybės neegzistavimo.

Trečia, iÅ¡nagrinėtoje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatuota, kad apeliantei kilo sutartinė civilinė atsakomybė dėl netinkamai įvykdytos rangos sutarties; AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ padaryta 281 000 Eur dydžio žala; įvykis pagal Draudimo sutartį yra draudžiamasis. 11.4. Tarp apeliantės ir ieÅ¡kovės buvo pasiektas susitarimas, kad, ieÅ¡kovei pagrįstai iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , apeliantė privalės sumokėti iÅ¡mokos dydžio sumÄ (Taisyklių II dalies 1.8 papunktis, II dalies 12.10, 12.11 ir 12.12 papunkčiai).

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡mokos dydžio sumos iÅ¡ apeliantės. 11.5. Jei apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatytų faktų nelaikytų prejudiciniais, apeliantės civilinės atsakomybės sÄ lygas yra pagrindas konstatuoti nagrinėjamoje byloje. 11.6. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ byloje, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Visų pirma, apeliantė pirmosios instancijos teisme nekėlė ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo klausimo, taigi, ji pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 312 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Antra, ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui į apeliantę prasidėjo nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 5 d. (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), o baigėsi 2021 m. kovo 5 d. (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). IeÅ¡kinys teismui pateiktas nepraleidus Å¡io termino, t. y. 2020 m. liepos 17 d. Trečia, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas nagrinėtinas Å¡ioje byloje ir jis yra praleistas, yra pagrindas šį terminÄ atnaujinti dėl svarbių priežasčių (ilgai užtruko procesas iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, apeliantė ikiteisminėje stadijoje siÅ«lė taikiai iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ ). 11.7.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje nebuvo keltas klausimas dėl neva aritmetinių klaidų katilo gamybos ir darbo laiko įvertinimo lentelėje. Pirma, Å¡iÄ lentelę ir skaičiavimus patikrino specialių žinių turintys Kauno technologijos universiteto mokslininkai, pateikdami ekspertizės iÅ¡vadÄ . Antra, apeliantė neturi žinių vertinti specifinių paskaičiavimų tikslumo ir klaidų. Trečia, apeliantė pati galėjo praÅ¡yti teismo ekspertizės ar pateikti specialisto iÅ¡vadas, kad skaičiavimai nėra tikslÅ«s. Ketvirta, pasibaigusioje byloje nustatant nuostolių dydį buvo remiamasi ir kitais įrodymais.

12. Trečiasis asmuo AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 12.1. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas pareikÅ¡tas subrogacijos pagrindu. Pirmosios instancijos teismo pateikti Å¡iam teiginiui paneigti motyvai atitinka kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ ir yra teisingi. 12.2.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės teiginius, kad prieÅ¡ naujÄ kreditorę (ieÅ¡kovę) ji turi teisę naudoti visus atsikirtimus ir motyvus, kurie galėjo bÅ«ti naudojami prieÅ¡ pirminį kreditorių. Teismas teisingai nurodė, kad visus atsikirtimus atsakovė jau reiÅ¡kė iÅ¡nagrinėtoje byloje ir teismai juos atmetė. 12.3. Apeliantės argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, nes jie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme.

Kita vertus, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes ieškovei reikalavimo teisė dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atsirado nuo to momento, kai ji sumokėjo draudimo sumas nukentėjusiam asmeniui. 12.4. Iš prijungtos bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje buvo sprendžiamas atsakovės atsakomybės pagal rangos sutartį klausimas, joje dalyvavo visos šios bylos šalys, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas minėtoje byloje nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais šioje byloje. 12.5.

Prijungtoje byloje apeliacinės instancijos teismas nuostolių sumÄ nustatė ne vien pagal pateiktÄ skaičiavimų lentelę, bet ir pagal ekspertų grupės parengtÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ , kurioje pripažinta, kad skaičiavimai yra teisingi. Atsakovė anksčiau nagrinėtoje byloje minėtos iÅ¡vados nenuginčijo. Dėl Å¡ios priežasties tai, kad Å¡iuo metu iÅ¡nagrinėtoje byloje atsakovė pateikia naujų klausimų dėl prijungtoje byloje pateiktų dokumentų turinio, nepaneigia dokumentų teisėtumo ir teisingumo. 12.6.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams. Pirma, apeliantė iÅ¡nagrinėtoje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, kėlė iÅ¡ esmės tuos pačius klausimus dėl neva netinkamai paskaičiuotų nuostolių sumos kaip ir nagrinėjamoje byloje, tačiau jai nepavyko įrodyti jų neteisingumo. Antra, teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , apklausė atsakovės pasiÅ«lytus liudytojus, todėl vien tai, kad skundžiamame sprendime nėra atskirai pasisakyta dėl nuostolių skaičiavimo teisingumo, nes apie tai yra aptarta prijungtoje byloje, nereiÅ¡kia, jog sprendimas prieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintiems principams.

Trečia, prielaidų ieÅ¡kovei praturtėti nėra, nes priteista tiek, kiek pastaroji sumokėjo trečiajam asmeniui už nuostolių, kuriuos sukėlė atsakovė, atlyginimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 6 d. gautas atsakovės UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ praÅ¡ymas prijungti byloje papildomus raÅ¡ytinius įrodymus: ekspertizės aktÄ ir eksperto kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus.

Atsakovės teigimu, papildomi įrodymai patvirtina atsakovės apeliaciniame skunde įrodinėjamas aplinkybes, kad neegzistavo nuo atsakovės priklausančios aplinkybės (atsakovės neteisėti veiksmai), dėl kurių laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. katilas VŠK-8 nepasiekė ir negalėjo pasiekti bei išlaikyti 12 MW galingumo.

14. Proceso dalyviai turi pareigÄ rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo iÅ¡lygų yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti Å¡iuos aspektus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

16. Kadangi naujų įrodymų pateikimo aukÅ¡tesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokiÄ galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginÄÄ iÅ¡nagrinėja, praÅ¡ant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimÄ pateikti kurį nors dokumentÄ (įrodymÄ ) į bylÄ anksčiau ir vėliau atsiradusiÄ bÅ«tinybę jį pateikti, arba Å¡io įrodymo pateikimÄ laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstÄ atsisakymÄ jį priimti.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nuosekliai viso bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip prejudicinės, tvirtinto, kad Å¡ioje civilinėje byloje bÅ«tina įrodinėti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo atlikti ekspertizę, o ne tada, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio įrodymo priėmimas gali užvilkinti civilinės bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl Å¡io įrodymo turėtų bÅ«ti sudaryta galimybė pasisakyti ir kitai bylos Å¡aliai, todėl procesas taptų ilgesnis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų sÄ lygų iÅ¡imties taikymui, todėl atsakovės pateikti dokumentai į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ nepriimami. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo ribų 18.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. balandžio 7 d. gautas atsakovės UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. PraÅ¡yme nurodyta, kad byla yra sudėtinga ir specifinė.

19. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti ir konstatuoti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taigi nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių 22. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ir atsakovė UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ 2013 m. liepos 17 d. sudarė Rangos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo atlikti darbus.

23. ADB „Gjensidige“ ir atsakovė UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ 2015 m. spalio 30 d. sudarė Draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti naudos gavėjo AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ turtiniai interesai, susiję su atsakovės sutartine civiline atsakomybe dėl jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Rangos sutartį.

24. Iš byloje esančio Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimo PZULT Nr. 2033667 matyti, kad draudimo sutartis galioja nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d., draudimo objektas – naudos gavėjo (AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“) turtiniai interesai, susiję su draudėjo (UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“) civiline atsakomybe dėl draudėjo pagal Rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, už kuriuos draudikas (UAB DK „PZU Lietuva“) laiduoja draudimo sutartimi, neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Draudimo sutartį sudaro Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklės Nr. 036.

25. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi iÅ¡narinėjo civilinę bylÄ pagal ADB „Gjensidige“ ir UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ieÅ¡kinį atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl draudimo iÅ¡mokos ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ (Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-135-585/2020).

Teismas nustatė, kad AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ADB „Gjensidige“, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 308 388,35 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi rangovė UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ netinkamai įvykdė įsipareigojimus pagal Rangos sutartį. Teismas Å¡ioje civilinėje byloje konstatavo, kad įvyko draudiminis įvykis ir tai sudaro pagrindÄ spręsti dėl priteistinos draudimo sumos dydžio. Teismas be kita ko nurodė, kad buvo įrodytos visos UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ civilinės atsakomybės sÄ lygos, taip pat sprendė, kad nebuvo paneigtas 2016 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės ataskaitoje nurodytas apskaičiuotų nuostolių dydis ir ekspertizės patikimumas.

26. ADB „Gjensidige“ 2020 m. kovo 5 d. iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ 281 100 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo tvarka. Atsakovė UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ nesutiko draudikui sumokėti 194 113,99 Eur dydžio (281 100 Eur draudimo iÅ¡moka – 86 886,01 Eur užstatas) sumos. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo 27.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė nesutinka, kad ieÅ¡kovei, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ , perėjo regreso teisė į atsakovę (taip, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas). Atsakovės teigimu, ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas subrogacijos tvarka ir turėjo bÅ«ti iÅ¡ naujo nustatinėjamos civilinės atsakomybės sÄ lygos bei sprendžiama dėl subrogacijos bÅ«du atlygintino reikalavimo dydžio. Atsakovė pažymėjo, kad tam, jog bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, nėra bÅ«tina nustatyti žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, nes, prisiimdamas draudimo rizikÄ , už kuriÄ gauna draudimo įmokÄ , draudikas visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų žalÄ padariusio asmens veiksmuose prisiima vėlesniam etapui, t. y. subrogacinio reikalavimo pareiÅ¡kimo žalÄ padariusiam asmeniui etapui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

28. Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

29. Draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami DÄ® ir CK LII skyriaus „Draudimas“ nuostatomis. DÄ® 7 straipsnio 3 dalyje numatyta viena iÅ¡ ne gyvybės draudimo Å¡akos grupių – laidavimo draudimas (DÄ® 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Laidavimo draudimo sutartis turėtų bÅ«ti suprantama kaip sutartis, pagal kuriÄ draudikas už draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintÄ prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008).

Laidavimo draudimo sutartys priskirtinos nuostolių draudimo sutarčių kategorijai (DÄ® 91 straipsnio 4 dalis, žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-624-370/2021). IÅ¡ esmės sudarant laidavimo draudimo sutartį siekiama perskirstyti rizikÄ , kadangi draudimo bendrovė prisiima rizikÄ dėl draudėjo įsipareigojimų nevykdymo, įsipareigodama iÅ¡mokėti sumas nuostolius patyrusiams naudos gavėjui.

30. Laidavimo draudimo sutarties šalys yra draudikas, užtikrinantis kito asmens prievolę asmuo, ir asmuo, kurio prievolė užtikrinama – draudėjas. Dėl to pagal laidavimo sutartį naudos gavėjas ir viena sutarties šalis sutampa. Laidavimo draudimo sutartis – dvišalė, nes laiduotojas neturi priešpriešinių teisių kreditoriui, o kreditorius – priešpriešinių pareigų laiduotojui; laidavimo draudimo sutarties šalys turi viena kitai priešpriešines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008).

31. CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad pagal įstatymÄ regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį (taip pat CK 6.111 straipsnis, 6.114 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o CK 6.1015 straipsnis numato subrogacijÄ , kai draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. „IÅ¡ esmės ir regreso, ir subrogacijos paskirtis yra panaÅ¡i.

Abiem atvejais draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ asmeniui, turinčiam teisę jÄ gauti, įgyja teisę iÅ¡mokėtas pinigines sumas iÅ¡sireikalauti iÅ¡ asmens, atsakingo už draudžiamÄ jį įvykį. <...> Ä®prastai ir regresas, ir subrogacija yra atvejai, kai reikalavimo teisės perleidimas vyksta pagal įstatymus ir abiem atvejais yra trys teisinių santykių subjektai – draudikas, draudėjas ir žalÄ padaręs asmuo“ (Eglė Å tareikaitė, Sigita Kausteklytė-Tunkevičienė, „Regreso ir subrogacijos atribojimas draudimo teisiniuose santykiuose“, Mokslinių straipsnių rinkinys:

Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 18 (2017): 352).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog prievolės asmenų pasikeitimas, kad ir kokia forma jis įvyktų (įstatymo pagrindu, sutartinė cesija), yra grindžiamas principu, kad asmuo, kuris įsigijo reikalavimÄ , negali atsidurti geresnėje padėtyje už reikalavimÄ perleidusį asmenį. Å is principas reikalavimo perėjimo regreso tvarka atveju įtvirtintas CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.

Be to, bendraskolis, kuriam buvo pareikÅ¡tas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus Å¡iam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikÅ¡ti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, iÅ¡skyrus tuos, kurie yra pagrįsti iÅ¡imtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiÅ¡kusiu atgręžtinio reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis). Nurodytose teisės normose iÅ¡dėstytos taisyklės, be kita ko, reiÅ¡kia, kad skolininkas turi lygiai tokias pat gynybos priemones prieÅ¡ naujÄ jį kreditorių, kokias turėjo prieÅ¡ pradinį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2018).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalis nustato, jog reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip regresas, ar subrogacija, įrodinėjimo turinys ir apimtis iÅ¡ esmės yra ta pati. Tačiau įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, pavyzdžiui, skirtingus ieÅ¡kinio senaties terminų skaičiavimo pagrindus regresinėms prievolėms ir esant subrogacijai, taigi atsižvelgiant į Å¡ių institutų sukeliamas teisines pasekmes, reikÅ¡minga yra nustatyti, kokiu pagrindu – subrogacijos ar regreso tvarka – draudėjui perėjo reikalavimas pagal Draudimo sutartį.

33. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subrogacija, numatyta CK 6.1015 straipsnyje, ir yra CK 6.101 straipsnio 4 dalyje numatyta įstatyminė cesija, t. y. CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013, 2018 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018 18 punktÄ , 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019 20 punktÄ ).

Cesija nėra abstraktus savarankiÅ¡kas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė (2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga, Teismų praktika Nr. 54). Taigi, kaip pagrįstai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei subrogacijos tvarka, tačiau subrogacinė prievolė nėra nauja prievolė. Subrogacija yra vieno iÅ¡ jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininkÄ .

34. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas (naudos gavėjas), tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui, o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015, 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas ir kt.).

35. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009, 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017 17 punktas).

36. Tais atvejais, kai draudikas iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ savo iniciatyva atlikęs draudiminio įvykio tyrimÄ ir tuomet siekia subrogacijos tvarka prisiteisti sumÄ iÅ¡ žalÄ padariusio asmens, civilinėje byloje bÅ«tų teisinis pagrindas nustatinėti tiek civilinės atsakomybės sÄ lygas, tiek spręsti, ar tam tikra draudimo suma naudos gavėjui buvo sumokėta pagrįstai: draudikas pakeistų naudos gavėjÄ prievolėje, siejusiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis. Å iuo atveju ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo pagal Draudimo sutartį ir Rangos sutartį jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-135-585/2020, kurioje, be kita ko, buvo iÅ¡samiai pasisakyta, ar įvyko draudiminis įvykis, iÅ¡analizuotos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos bei nustatytas priteistinos draudimo iÅ¡mokos dydis.

Å ioje civilinėje byloje aktuali ta pati nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenį siejanti prievolė, dėl kurios ginčas jau iÅ¡spręstas, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡ naujo nustatinėti tų pačių aplinkybių, įrodinėjimo ir ginčo apimtis abejose civilinėse bylose iÅ¡ esmės yra tapati.

37. Pagal DÄ® 2 straipsnio 33 dalį ir Taisyklių 3.1, 3.2 papunkčius, pagrindas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra draudimo sutartyje apibrėžto draudžiamojo įvykio faktas. Taigi įstatyme draudžiamasis įvykis apibrėžtas kaip vienintelė bÅ«tina sÄ lyga įgyti teisei į draudimo iÅ¡mokÄ . Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, turi bÅ«ti analizuojamos konkrečios įvykio aplinkybės. Konstatavus, kad jos atitinka sutartyje ar įstatyme nustatytus požymius, įvykis kvalifikuojamas kaip draudiminis.

Remiantis Taisyklių 3.1, 3.2 papunkčiais, draudžiamasis įvykis pagal atlikimo laidavimo draudimo sutartį yra tik tada, kai yra nustatoma ir įrodoma draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė dėl draudėjo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymas buvo bÅ«tinas draudimo iÅ¡mokai priteisti, o atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos buvo civilinės bylos, kurioje spręsta dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, nagrinėjimo dalykas:

UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio gynėsi aplinkybėmis, jog nėra jos civilinės atsakomybės sÄ lygų, taip pat tuo pagrindu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , o Lietuvos apeliacinis teismas netgi specialiai pasisakė dėl UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ civilinės atsakomybės sÄ lygų (nutarties 43–46 punktai) ir žalos dydžio.

38. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-135-585/2020 konstatuotos faktinės aplinkybės laikytinos prejudicinėmis. Tiek pastarojoje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tos pačios ginčo Å¡alys – UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“, AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ ir ADB „Gjensidige“. Atsakovė nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėja, kad reikalinga iÅ¡ naujo nustatinėti jos civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl Rangos sutarties netinkamo vykdymo bei žalos dydį, tačiau, kaip jau buvo minėta, Å¡ios aplinkybės sudarė civilinės bylos Nr. e2A-135-585/2020 nagrinėjimo dalykÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-135-585/2020 yra įsiteisėjusi. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje reiškia, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17, 18 punktus; kt.).

39. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad civilinėje byloje, kuri buvo iÅ¡spręsta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi, dalyvavo tik trečiuoju asmeniu, o dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų galėjo bÅ«ti sprendžiama tik UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ patraukus atsakove, yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo turi Å¡alies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ) ir procesines pareigas (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Civilinėje byloje Nr. e2A-135-585/2020 atsakovę ADB „Gjensidige“ ir trečiÄ jį asmenį UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ siejo materialieji teisiniai santykiai, kaip jau buvo minėta, atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos buvo pagrindas draudiminiam įvykiui konstatuoti, taigi civilinės bylos iÅ¡sprendimas turėjo tiesioginę įtakÄ trečiojo asmens UAB „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ pareigoms, todėl bÅ«tent ji turėjo procesinę teisę ir pareigÄ gintis nuo AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ pareikÅ¡to reikalavimo atsakovės ADB „Gjensidige“ pusėje.

Įstatymas niekaip neriboja trečiųjų asmenų teisių teikti įrodymus, paaiškinimus ar kitaip dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime.

40. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog draudikas įgijo reikalavimÄ Ä¯ atsakovę regreso tvarka, tačiau iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ir (ar) panaikinti. Dėl ieÅ¡kinio senaties 41. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu buvo pasibaigusi. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ su Å¡iuo argumentu nesutinka ir, be kita ko, nurodo, jog reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme, todėl negali bÅ«ti keliamas apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams.

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį sprendžiamas įvertinant, be kita ko, ar nėra svarbių termino praleidimo priežasčių. Termino praleidimo aplinkybės ir priežastys turi būti pagrįstos įrodymais, kurie yra tiriami teismo posėdyje.

Teisė pareikÅ¡ti apie reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų, kadangi tuo metu užbaigiamas bylai svarbių faktinių aplinkybių tyrimas. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

43. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės dėl senaties taikymo apeliacinės instancijos teisme gali bÅ«ti nurodomos su praÅ¡ymu taikyti jÄ , jeigu tokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo po iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Paprastai tai yra atvejai, kai asmuo nedalyvavo bylos nagrinėjime, neturėjo galimybės teikti procesinių dokumentų ar kitaip motyvuoja iÅ¡imtines aplinkybes, pagrindžiančias bÅ«tinumÄ iÅ¡nagrinėti senaties taikymo aplinkybes apeliacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016, 62–63 punktai).

44. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė aktyviai dalyvavo civilinės bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, teikė atsiliepimus, kitus procesinius dokumentus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad poreikis praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį iÅ¡kilo tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde ir nenurodo aplinkybių, dėl kurių galėjo iÅ¡kilti poreikis praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį tik apeliaciniame skunde.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 19. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylÄ , nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

20. Atmetus apeliacinį skundÄ visa apimtimi, atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Trečiasis asmuo AB „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 775,35 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintų užmokesčio dydžių, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GANDRAS ENERGOEFEKTAS“ (juridinio asmens kodas 155909013) trečiojo asmens akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO ENERGIJA“ (juridinio asmens kodas 147248313) naudai 1 775,35 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 35 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Agnė Tikniūtė Tomas Venckus Vigintas Višinskis