dd1d361d-2ce5-451e-9585-e74112bcb208 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                     Administracinė byla Nr. I-1339-406/12Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00764-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 16.8.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,  sekretoriaujant  Henrikai Žibutytei,dalyvaujant atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovui Algimantui GluÅ¡auskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymÄ atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sÄ jungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L.

S. dėl sprendimo neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ panaikinimo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti atsakovo sprendimÄ , kuriuo neduotas sutikimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. tarnybinę nuobaudÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad 2012 m. liepos 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskr. VPK) raÅ¡tu kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sÄ jungÄ (toliau – Profesinė sÄ junga) dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ L.

S. . Profesinė sÄ junga 2012 m. liepos 20 d. raÅ¡te nurodė, jog nutarė neduoti iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ L. S. . 2012 m. kovo 12 d. Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimo skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VPS KPP pareigÅ«nų netinkamai atliekamų pareigų nagrinėjant Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre registruotas ir Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK pavestas atlikti administracinių teisės pažeidimų medžiagas dėl stacionariais greičio matavimo prietaisais užfiksuotų KET pažeidimų.

Nustatyta, kad neiÅ¡nagrinėtos 83 ATP bylos. Tokie L. S. , kaip Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VPS Kelių policijos poskyrio virÅ¡ininkės, veiksmai (neveikimas) sudarė sÄ lygas tęstiniams ir sistemingiems pažeidimams. Surinktų duomenų visumos pakanka konstatuoti, kad L. S. nevykdė KET pažeidimų, užfiksuotų greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos apraÅ¡o 14.1 p., 14.4 p., 14.5 p., VPS VTKPP virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 p. ir aplaidžiai vykdė VPS VTKPP virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 p. reikalavimus, t.y. padarė tarnybinį nusižengimÄ , už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda.

Profesinės sÄ jungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui – profesinės sÄ jungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigÅ«nui dėl jo narystės profesinėje sÄ jungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose, nevertindamas pareigÅ«nui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.

Atsisakydama duoti sutikimÄ , profesinė sÄ junga Å¡ių klausimų nenagrinėjo. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir panaikinti 2012 m. liepos 20 d. raÅ¡tÄ Nr. 127 bei posėdžio protokolÄ dalyje dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nei L. S. .Atsakovo atstovas su praÅ¡ymu nesutinka, nurodo, kad ginčijamas profesinės sÄ jungos sprendimas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ nedavimo, pagrįstas ir teisėtas. PareiÅ¡kėjas nesilaikė 2003 m. rugpjūčio 27 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ nuostatų.

Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2012 m. vasario 13 d. ir baigtas 2012 m. liepos 4 d., t.y. praleidus paminėtos ministro įsakymo nustatytos tvarkos 19 punkto 30 dienų terminÄ ir akivaizdžiai pažeidus jo nuostatas, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimÄ gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigÅ«nas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimÄ atlikti pavedęs pareigÅ«nas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminÄ dar iki 30 dienų.

Nustatyta, kad pratęsti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo terminÄ sutikimas buvo gautas tik 2012 m. gegužės 31 d., t.y. praėjus daugiau nei 3,5 mėnesio nuo jo pradžios. Dėl minėtų aplinkybių, pažeidus tarnybinio nusižengimo tyrimo terminus, profesinės sÄ jungos komitetas savo 2012 m. liepos 20 d. posėdyje pagrįstai nutarė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nei L. S. neduoti. Pažymėjo, jog Å¡iuo atveju profesinės sÄ jungos renkamasis organas neanalizavo nei galimo tarnybinės drausmės pažeidimo fakto, nei nuobaudos pagrįstumo ar teisėtumo ir dėl to niekaip nesuvaržė Vilniaus apskr.

VPK galimybės operatyviai ir adekvačiai, prisilaikant nustatytos tvarkos, reaguoti į policijos pareigÅ«nų galimai netinkamÄ elgesį. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PraÅ¡ymas pagrįstas ir tenkintinas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl profesinės sÄ jungos renkamojo organo atsisakymo duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ vidaus reikalų įstaigos statutinei pareigÅ«nei – profesinės sÄ jungos narei L. S. – pagrįstumo bei teisėtumo.Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog profesinių sÄ jungų nariams (iÅ¡skyrus iÅ¡imtį, nustatytÄ Å¡io straipsnio 5 dalyje ir Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali bÅ«ti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose.

Å ioje nuostatoje, be kita ko, numatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas, iÅ¡skyrus tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, taip pat reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas.Kita vertus, nors profesinių sÄ jungų veiklos laisvė, įskaitant jos narių darbo garantijas, turi bÅ«ti pripažįstama pagrindine, tačiau jai įgyvendinti gali bÅ«ti taikomi tam tikri apribojimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog profesinių sÄ jungų narių garantijų teisinio reguliavimo kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sÄ jungos diskrecijos teisė duoti ar ne sutikimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sÄ junga Å¡iÄ teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sÄ jungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudÄ ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sÄ jungoje, profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų vieÅ¡ojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trÅ«kumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012).

Be to, draudžiama pirmiau aptartÄ profesinių sÄ jungų narių garantijų sistemÄ Ä¯gyvendinti tokiu bÅ«du, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimÄ teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamÄ valstybės institucijos funkcionavimÄ . Å iuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jaune kartÄ yra pasisakęs, kad profesinės sÄ jungos, gindamos narių teises, savo veikloje taip pat turi laikytis sÄ Å¾iningumo principo ir Å¡iÄ veiklÄ vykdyti rÅ«pestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009).Taigi iÅ¡ nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sÄ jungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudÄ atitinkamam pareigÅ«nui, turi užtikrinti vieÅ¡osios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, iÅ¡aiÅ¡kino, jog teismas gali panaikinti pareigÅ«nams atstovaujančio organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ paskirti tarnybinę nuobaudÄ profesinės sÄ jungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ iÅ¡ esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl Å¡io pareigÅ«no veiklos profesinėje sÄ jungoje.

Tokiu bÅ«du Å¡iomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje reikia įvertinti: pirma, ar pareiÅ¡kėjas įrodė, jog nesutikimas iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimÄ nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiÅ¡kiai klaidingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija paminėtoje 2012 m. birželio 25 d. nutartyje nurodė, kad valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sÄ voka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagÄ bei faktinę situacijÄ .

Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikÅ¡mingumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobÅ«dį, jų pareigÅ«nų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobÅ«dį ir kt. Teismas Å¡ioje administracinėje byloje taip pat pažymėjo, kad drausmės užtikrinimo poreikis institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui iÅ¡ esmės pažeidžia institucijos interesus.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog Profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ varžo jo teises.

Tokie pareiÅ¡kėjo argumentai pagrįsti, pareiÅ¡kėjas įrodė, jog profesinės sÄ jungos atsisakymas duoti sutikimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui iÅ¡ esmės pažeidžia jo interesus. Vertinant, ar pareiÅ¡kėjo interesas pažeistas iÅ¡ esmės, visų pirma reikia pažymėti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. yra Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VPS Kelių policijos poskyrio virÅ¡ininkė, t. y. statutinė valstybės tarnautoja. Teismų praktikoje yra suformuota nuosekli pozicija, kad statutinių santykių pobÅ«dis lemia ypatingÄ drausmės ir drausminės atsakomybės reikÅ¡mę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigÅ«nams ir didesnius reikalavimus.

Tinkamos drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl Å¡ių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigÅ«no narystės profesinėje sÄ jungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvienÄ pareigÅ«no padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų vieÅ¡ajam interesui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, kt.).

Be to, Å¡ių pareigÅ«nų darbas atlyginamas iÅ¡ valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas vieÅ¡asis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigÅ«nų, turinčių atitinkamÄ profesinę ir teisinę kompetencijÄ , darbas bÅ«tų organizuojamas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas.Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities VPK, siekdamas tinkamai organizuoti darbÄ , turi turėti galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvienÄ pareigÅ«no padarytÄ tarnybinio nusižengimo faktÄ .

PrieÅ¡ingu atveju kiltų rimta grėsmė destabilizuoti vidaus tarnybos veiklÄ , o tai keltų pavojų vieÅ¡ajam interesui. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos aiÅ¡kinimu, pateiktu 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, pažymi, jog siekiant užtikrinti veiksmingÄ institucijų, kurios atsakingos už vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , veiklÄ galima pripažinti bÅ«tinumÄ , kad Å¡ios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedÅ«rÄ .

Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iÅ¡ tikrųjų gali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias Å¡i tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomÄ esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sÄ jungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ pareigÅ«nui profesinės sÄ jungos nariui, yra suformavęs praktikÄ (ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis), kad profesinė sÄ junga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ , privalo įvertinti nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigÅ«nui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sÄ jungoje, dėl atstovavimo profesinės sÄ jungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sÄ jungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigÅ«nui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sÄ jungos nariui ir apie savo sprendimÄ praneÅ¡ti praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Pastebėtina, kad tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neiÅ¡vengiamas, tačiau jis turi bÅ«ti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebÅ«tų peržengiama profesinei sÄ jungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ . Profesinėms sÄ jungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedÅ«ros pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Profesinės sÄ jungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimÄ , ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigÅ«no veiklos profesinėje sÄ jungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad atsakovas akivaizdžiai peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas, nes atsisakydamas duoti sutikimÄ nurodė, jog darbdavys tarnybinį tyrimÄ dėl galimo tarnybinio nusižengimo atliko praleidęs nustatytÄ 30 dienų terminÄ (b.l. 39-41). Taigi nesutikimas iÅ¡ esmės grindžiamas tik drausminės procedÅ«ros vertinimo aspektu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje nurodė, kad profesinėms sÄ jungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedÅ«ros pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , profesinės sÄ jungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimÄ , ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigÅ«no veiklos profesinėje sÄ jungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Profesinė sÄ junga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigÅ«nui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidÄ dėl tarnybinės nuobaudos ryÅ¡io su profesinės sÄ jungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti Å¡io ryÅ¡io tikimybę. Taip iÅ¡saugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigÅ«nams remtis teise į nevaržomÄ profesinės sÄ jungos veiklÄ , o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – iÅ¡vengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais.

Tik tuo atveju, jeigu profesinė sÄ junga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidÄ dėl tarnybinės nuobaudos ryÅ¡io su profesinės sÄ jungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ dėl darbuotojo narystės profesinėje sÄ jungoje. Kitaip tariant, kai profesinė sÄ junga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sÄ jungoje, teismui nurodo aiÅ¡kias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryÅ¡io su profesinės sÄ jungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigÅ«no veiklos profesinėje sÄ jungoje.Nagrinėjamoje byloje atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sÄ junga nei ginčijamuose atsisakymuose duoti sutikimÄ (b.l. 42, 43), nei atsiliepime į skundÄ (b.l. 39-41), nei atstovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasi teismas galėtų objektyviai konstatuoti, jog tarnybinę nuobaudÄ L.

S. norima skirti dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sÄ jungoje. Pažymėtina, jog vieÅ¡ojo intereso apsauga reikalauja patikrinti, ar nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra tikimybė, kad drausminė procedÅ«ra inicijuota dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos profesinėje sÄ jungoje. Teismo manymu, tokia tikimybė gali bÅ«ti susijusi su aplinkybėmis, dėl kurių pareiÅ¡kėjas siekė skirti tarnybinę nuobaudÄ . PareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ panaikinti Profesinės sÄ jungos atsisakymÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui, šį praÅ¡ymÄ grindė aplinkybėmis, užfiksuotomis 2012 m. liepos 4 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 10-7-IS-72 „Dėl LKPT virÅ¡ininko G.

Aliksandravičiaus pateiktos informacijos apie Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK pareigÅ«nų netinkamai atliekamas tarnybines pareigas“ (b.l. 9-21). Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VPS VTKPP virÅ¡ininkė L. S. , sutinkamai su VPS VTKPP virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo (analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir VPS KPP virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 4 p.) 4 p. numatyta jos pareigybės paskirtimi – organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti poskyrio veiklÄ , vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimui, teisės pažeidimų prevencijai, saugaus eismo priežiÅ«rai, nevykdė KET pažeidimų, užfiksuotų GM prietaisais, tyrimo tvarkos apraÅ¡o 14.1 p., 14.4 p. ir 14.5 p., VPS VTKPP virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 p. ir aplaidžiai vykdė VPS VTKPP virÅ¡ininko pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 p. reikalavimus (b.l. 20).

Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamai konkrečios ir taip pat neleidžia teismui daryti prielaidos, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su L. S. veikla profesinėje sÄ jungoje.Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.

Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naujÄ precedentÄ nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei, paskyrus tarnybinę nuobaudÄ , pareigÅ«no nuomone, ji jam paskirta pažeidžiant materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, kaip yra, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju, ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali bÅ«ti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Tarnybinio tikrinimo motyvacija, jo atlikimo aplinkybės, teisėtumas, atitinkamų iÅ¡vadų pagrįstumo klausimai nėra Å¡ios kategorijos administracinių bylų nagrinėjimo dalykas. Kilus ginčui, vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ gali tik teismas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 11 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.). Tokiu bÅ«du, tik teismas kompetentingas nustatyti, ar skiriant vidaus tarnybos pareigÅ«nui tarnybinę nuobaudÄ buvo (nebuvo) padaryta procedÅ«rinių pažeidimų ir spręsti, ar tokie pažeidimai yra esminiai, t. y. nulemiantys nuobaudos neteisėtumÄ . (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-1442/2010, Nr. A143 – 130/2011, Nr. A662-3099/2011).

Beje, tokių ginčų nagrinėjimo procedÅ«roje Profesinė sÄ junga gali dalyvauti kaip pareigÅ«no – Profesinės sÄ jungos nario – atstovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1590/2008; kt.). Apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog įgyvendindamas savo teises, profesinės sÄ jungos komitetas, kaip darbuotojų atstovas, turi veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo, visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principų, negali piktnaudžiauti savo teisėmis, savo sprendimų negali grįsti formaliais, priimamo sprendimo neįtakojančiais, pažeidimais.

Ginčo atveju profesinė sÄ junga, grįsdama savo atsisakymÄ tik procedÅ«riniais motyvais, virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , veikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo teisėmis atstovauti bei ginti pareigÅ«nų interesus ir nepagrįstai suvaržė Vilniaus apskrities VPK teises vykdant jo įstaigai priskirtas funkcijas, pažeidė pareiÅ¡kėjo interesus nekliudomai vykdyti įstatymais jam priskirtas vidaus administravimo funkcijas, todėl nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudÄ L. S. naikintinas kaip neteisėtas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sÄ jungos komiteto 2012 m. liepos 20 d. raÅ¡tÄ Nr. 127 ir 2012 m. liepos 20 d. sprendimÄ neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudÄ profesinės sÄ jungos narei L. S. .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                Gintaras Čekanauskas            Â