2025-02-05 Nr. AB-2047-3-61-3-05422-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-293-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05422-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekonovus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. birželio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-401 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir 2024 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. AD5-15748 „Sprendimas dėl 2024-06-20 privalomojo nurodymo Nr. PN-401“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą, kuriame nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo pakeisti Privalomojo nurodymo 5.1.2 punktą ir nustatyti, kad UAB „Ekonovus“ Panevėžio padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudotų padangų ir stiklo atliekų (atliekos kodas 16 01 03, 20 01 02, 19 12 05, 15 01 07) laikymo zonoje (toliau – ir Zona) būtų įrengta stoginė, apsauganti atliekų laikymo vietą nuo lietaus.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo 5.1.1 ir 5.1.2 punktų galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad Departamentas 2024 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. AD5-27313 netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas apžvelgė teisinį reguliavimą, rekomendacijas ir teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nuomone, atsakovo reikalavimas įvykdyti Privalomąjį nurodymą iki bus išspręstas ginčas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsisakymas pratęsti jo įvykdymo terminą pažeidžia pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, nes, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas taps neįmanomu. Pareiškėjas Zonoje ketina statyti kitos paskirties inžinerinį statinį – stoginę, jis yra parengęs šio statinio brėžinius ir projektą, todėl, pastačius nurodytą statinį, reikalavimas įrengti paviršinių nuotekų surinkimo sistemą teritorijoje, kuri bus užstatyta, yra perteklinis ir nepagrįstas. Vykdant minėto statinio statybą, atsakovo nurodytus paviršinių nuotekų sistemos tinklus reikėtų išmontuoti, todėl atsakovo reikalavimų įvykdymas būtų betikslis, neekonomiškas ir pareikalautų visiškai nepagrįstų ir nereikalingų išlaidų.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartyje netenkino pareiškėjo UAB „Ekonovus“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančias neigiamas pasekmes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis patirs nuostolių ir kad jam bus padaryta didelė finansinė žala, pavyzdžiui, skaičiavimų, kiek kainuotų stoginės statyba ir galimas Privalomojo nurodymo įvykdymas, bei koks būtų jų kainų galimas skirtumas.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo žemės sklype yra pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai, nekvestionuojama. Be to, tiek vykdant stoginės statybą, tiek vykdant Privalomąjį nurodymą pareiškėjui akivaizdžiai tektų atlaisvinti galimą statybvietę nuo turimų atliekų. Pareiškėjas nuo 2024 m. birželio 20 d. (Privalomojo nurodymo surašymo) nesiėmė jokių realių veiksmų, siekiant pašalinti atliekas ar sumažinti jų keliamą grėsmę, nors tam akivaizdžiai turėjo ir laiko (spėjo parengti stoginės planą), ir finansines galimybes (nepateikta duomenų apie sunkią jo finansinę padėtį), t. y. toliau pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai ir pareiškėjas akivaizdžiai artmiausiu metu nesiruošia to stabdyti, – priešingu atveju pareiškėjas neprašytų sustabdyti Privalomojo nurodymo 5.1.1. ir 5.1.2 punktų galiojimo ir vykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų tolesnį aplinkosauginių reikalavimų pažeidimą ir to toleravimą, kas prieštarauja viešajam interesui.

Teismas akcentavo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas neįrodė, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šios priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Pareiškėjas UAB „Ekonovus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo 5.1.1 ir 5.1.2 punktų galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas iš esmės pakartoja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę išdėstytus argumentus ir teigia, kad teismas šiuos argumentus netinkamai išnagrinėjo. Pareiškėjo įsitikinimu, esant administraciniam ginčui dėl atsakovo sprendimų dėl tikrų ar tariamų aplinkosauginių reikalavimų pažeidimo, teismas, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą konstatuodamas, jog yra nekvestionuojama aplinkybė, kad pareiškėjo žemės sklype yra pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą procesą, taip pat teisingumo ir objektyvumo principus. Be to, pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas nuo 2024 m. birželio 20 d. nesiėmė jokių realių veiksmų, siekiant pašalinti atliekas ar sumažinti jų keliamą grėsmę. Kilusio ginčo esmė yra tai, ar įstatyme numatyta priemonė – nuotekų surinkimo sistemų įrengimas – yra ekonomiška bei būtina, ir, atitinkamai, ar pareiškėjas gali savo nuožiūra imtis kitokių priemonių grėsmei eliminuoti (pvz., įrengti stoginę). Pareiškėjas spėjo parengti stoginės planą, ir šio plano parengimas yra laikytinas aktyviais pareiškėjo veiksmais, siekiant atitinkamos rizikos eliminavimo. Pareiškėjas pažymi, jog jis stoginės statymą pagrindė teisės normomis, be kita ko, Reglamento nuostatomis, kuriose tiesiogiai įtvirtinta jo teisė pasirinkti tokią aplinkos apsaugos prevencijos priemonę. Pareiškėjas tvirtina, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi, šioje byloje nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Privalomojo nurodymo 5.1.1 ir 5.1.2 punktų galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taigi, pareiškėjas, prašydamas teismo sustabdyti Privalomojo nurodymo (jo dalies) galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyrius atliko planinį UAB „Ekonovus“ Panevėžio padalinio patikrinimą, kurio rezultatus užfiksavo 2024 m. birželio 20 d. patikrinimo akte Nr. PA-2706. Šiame patikrinimo akte pateiktos 4 išvados dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, įskaitant išvadą dėl Reglamento 5, 13, 14, 15 ir 16 punktų reikalavimų pažeidimo, nes Zona, kurioje laikomos naudotų padangų ir stiklo atliekos, yra atvira lauko teritorija, nepadengta vandeniui nelaidžia kieta danga, nebetonuota (neužtikrinama, kad minėta galimai teršiama teritorija yra padengta vandeniui nelaidžia danga), paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamos teritorijos, nėra surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, neįrengtos priemonės tam, kad paviršinės nuotekos nuo galbūt teršiamų teritorijų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepateiktų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, bei kitos priemonės, leidžiančios vykdyti nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą.

Vadovaujantis minėtu 2024 m. birželio 20 d. patikrinimo aktu Nr. PA-2706, tą pačią dieną buvo priimtas ginčijamas Privalomasis nurodymas, kurio 5 punkte yra suformuluoti reikalavimai:

5.1.1. užtikrinti, kad Zona būtų padengta vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.);

5.1.2 užtikrinti, kad visos susidariusios paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamos teritorijos būtų surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, būtų įrengtos priemonės tam, kad paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamos teritorijos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, bei būtų įrengtos priemonės, leidžiančios vykdyti nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, prieš jas išleidžiant į aplinką ar kitiems asmenims priklausančias paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti laikomasi Reglamento 15 ir 16 punktų reikalavimų. Pateikti įmonę kontroliuojančiam Departamento Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriui tinkamai įrengtos paviršinių nuotekų surinkimo sistemos (nuotakyno) schemą.

Pagal Privalomojo nurodymo 5.2 punktą, nurodyti reikalavimai turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. rugsėjo 20 d.

Pareiškėjas kreipėsi į Departamento direktorių su 2024 m. liepos 5 d. skundu, kuriame prašė:

1) pakeisti Privalomojo nurodymo 5.1.2 punktą, nustatant reikalavimą užtikrinti, (1) kad visos susidariusios paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamos teritorijos būtų surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, būtų įrengtos priemonės, kad paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamos teritorijos nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jos nepateiktų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, bei būtų įrengtos priemonės, leidžiančios vykdyti nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo, uždaryti nuotekų išleistuvą. Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų, prieš jas išleidžiant į aplinką ar kitiems asmenims priklausančias paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti laikomasi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 15, 16 punktų reikalavimų. Pateikti Įmonę kontroliuojančiam Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriui tinkamai įrengtos paviršinių nuotekų surinkimo sistemos (nuotakyno) schemą, arba (2) Zonoje įrengti stoginę tam, kad ant saugomų atliekų nepateiktų krituliai ir vanduo nuo šalia esančių teritorijų;

2) pakeisti Privalomojo nurodymo 5.2 punktą, nustatant, kad nurodyti reikalavimai turi būti įvykdyti iki 2024 m. gruodžio 20 d.

Pareiškėjas pateikė Departamento Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriui 2024 m. liepos 18 d. skundą / pastabas, kuriose prašė panaikinti minėtame 2024 m. birželio 20 d. patikrinimo akte Nr. PA-2706 padarytas išvadas, įskaitant išvadą Nr. 4 dėl pareiškėjo padarytų Reglamento 5, 13, 14, 15 ir 16 punktų reikalavimų pažeidimų.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024 m. liepos 5 d. skundą, 2024 m. liepos 19 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nutarė: 1) netenkinti pareiškėjo prašymo pakeisti Privalomojo nurodymo 5.1.2 punktą; 2) pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2024 m. gruodžio 20 d. (įskaitytinai).

Departamento Aplinkos kokybės departamentas 2024 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. AD5-27313, nusprendė netenkinti pareiškėjo 2024 m. gruodžio 11 d. prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į gautą atsakymą, 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Privalomojo nurodymo 5.1.1 ir 5.1.2 punktų galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija, vertindama sąlygas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėjas pateikė prima facie argumentus dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Nors pareiškėjas skunde remiasi daugiausiai argumentais dėl nepagrįstai nesudarytos galimybės pašalinti nustatytus pažeidimus kitu (pareiškėjo pageidaujamu) būdu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad aplinkybė, jog pareiškėjo žemės sklype yra pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai, nekvestionuojama.

Teisėjų kolegija, vertindama antrąją sąlygą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius apie jam kilsiančias neigiamas pasekmes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę, kad jis gali patirti didelę finansinę žalą. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde neprieštaravo pirmosios instancijos teismo motyvams, kad, tiek vykdant suplanuotos stoginės statybą, tiek vykdant Privalomąjį nurodymą kai kurie privalomi atlikti veiksmai sutaptų, pavyzdžiui, pareiškėjas turėtų atlaisvinti galimą statybvietę nuo turimų atliekų. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad, jam planuojant ginčo teritorijoje įrengti stoginę, Privalomojo nurodymo vykdymas būtų betikslis ir neekonomiškas, nepatvirtina sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kad, laikinai nesustabdžius Privalomojo nurodymo (jo dalies) galiojimo, jis patirs konkrečią žalą, kuri nagrinėjamo individualaus atvejo kontekste turėtų būti vertinama kaip didelė, taip pat neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma (pvz., pareiškėjui galinti kilti didelė žala tuo atveju, jeigu jis įvykdys Privalomąjį nurodymą ir jeigu, išnagrinėjus šią administracinę bylą, bus priimtas jam palankus teismo sprendimas, negalėtų būti atlyginta, pasinaudojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. įtvirtintu viešosios atsakomybės institutu).

Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-438/2020).

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju neįrodyta viena iš kumuliatyvių sąlygų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Ši aplinkybė yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė