2018-05-23 Nr. AB-10338-3-62-3-01298-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1180-858/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01298-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauną apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2014 m. liepos 8 d. buvo suimtas ir laikomas Kauno TI nežmoniškomis, kankinančiomis sąlygomis. Pareiškėjui 2013 m. liepos 2 d. giminaitis į Kauno TI atnešė rankinį laikrodį, tačiau laikrodis nebuvo priimtas, taip pat nebuvo leidžiama su perdavimu gauti nuotraukų, vokų, pašto ženklų, taksofono kortelės. Dėl tokių neteisėtų veiksmų jis nuo 2013 m. liepos 5 d. pradėjo bado akciją, kurią tęsė iki 2013 m. liepos 20 d. Dėl badavimo atsirado skausmai skrandyje, sutriko virškinimas. Tai, kad jis negalėjo gauti vokų, pašto ženklų, taksofono kortelės, atėmė galimybę bendrauti su sutuoktine, vaikais, susisiekti su advokatu, tai sukelia pyktį, konfliktinę situaciją su pareigūnais, lėmė dvasinį sukrėtimą. Pareiškėjo teigimu, jis Kauno TI buvo baudžiamas kankinimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto siuntą ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį paketų su spauda. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punktas nustato baigtinį sąrašą daiktų, kuriuos gali perduoti suimtajam sutuoktiniai, sugyventiniai arba artimieji giminaičiai. Tardymo izoliatorius neturi įgaliojimų minėtų teisės aktų leidžiamų daiktų sąrašų pakeisti pridedant pareiškėjui norėtą perduoti laikrodį ar kitus sąraše nenumatytus daiktus. Todėl Kauno TI, nepriimdamas laikrodžio, tiksliai vykdė galiojusių teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių neturtinės žalos padarymo įrodymų.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam esant suimtam ir kalinamam Kauno TI laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2014 m. liepos 8 d. nesuteikiant galimybės gauti iš artimųjų rankinio laikrodžio, vokų, pašto ženklų, nuotraukų, taksofono kortelės.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 67 straipsnis nustato, jog Nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose teisinę padėtį reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) reglamentuoja suimtųjų teisę gauti per 3 mėnesius vieną pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šių perdavimų (siuntinių) tvarką nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Suimtųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Taisyklių redakcijos X skirsnyje buvo reglamentuota pašto ar perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo tvarka, tačiau jame nebuvo detalizuota, kokie konkretūs daiktai gali būti perduodami su siuntiniu. Taisyklių 55 p. nustatė, jog priimant perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, juos atnešusio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, ir apie tai nurodoma Prašyme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda. Be to, Taisyklių 83 p. (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) nustatė baigtinį sąrašą daiktų, kuriais leidžiama naudotis suimtiesiems. Pagal Taisyklių 83 punkto nuostatas, suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės.

8. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 24 d. pareiškėjui buvo perduotas rankinis laikrodis, kuris nebuvo priimtas. Taip pat pareiškėjui nebuvo leidžiama iš artimųjų gauti taksofono kortelių, kanceliarinių prekių. Įvertinęs paminėtas teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės, nesuteikiant jam galimybės iš artimųjų gauti laikrodį, vokus, pašto ženklus, nuotraukas, taksofono korteles, nebuvo pažeistos, kadangi minėti daiktai nėra priskiriami spaudai, taip pat nepatenka į Taisyklių 83 punkte išvardintų daiktų sąrašą.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus, todėl minėtus daiktus buvo galima įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje. Taisyklių 86 punktas iki 2012 m. balandžio 1 d. numatė, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per 10 dienų, o nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. galiojusioje redakcijoje buvo numatyta, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad negalėjo įsigyti Kauno TI parduotuvėje reikiamų daiktų, nes negaudavo piniginės paramos iš laisvėje esančių giminaičių ar draugų, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Kauno TI nesudarė pareiškėjui galimybės už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti reikalingų daiktų Taisyklėse numatytu periodiškumu, o lėšų asmeninėje sąskaitoje nebuvimas yra sąlygotas pareiškėjo santykių su artimaisiais ir nepriklauso nuo atsakovo atstovo Kauno TI veiksmų.

11. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes, teismas sprendė, kad Kauno TI, nesuteikdamas pareiškėjui galimybės gauti iš artimųjų laikrodį bei kanceliarines prekes, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, jų nepažeidė, veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI administracijos veiksmų. Byloje nenustačius Kauno TI administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

12. Teismas pažymėjo, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą.

III. 13. Pareiškėjas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

14. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad ginčo laikotarpiu jis buvo suimtasis. Kauno TI 2013 m. liepos 2 d. atsisakė priimti iš jo giminaičio jam atneštą laikrodį, taip pat nebuvo leista su perdavimu gauti nuotraukų, pašto ženklų, taksofono kortelės, todėl jis dėl tokio draudimo nuo 2013 m. liepos 5 d. badavo. Dėl bado akcijos jis nebuvo nubaustas, tai patvirtina, kad bado akcija buvo teisėta. Jam buvo paaiškinta, kad įstatymas nenumato teisės suimtiesiems perduoti vokų, pašto ženklų, atvirukų, nuotraukų, tušinukų, taksofono kortelių, stalinių bei rankinių laikrodžių. Tačiau, pareiškėjo teigimu, šių daiktų nebuvo ir draudžiamųjų perduoti daiktų sąraše. Pareiškėjas įsigyti minėtų daiktų Kauno TI parduotuvėje neturėjo galimybės, kadangi iš laisvėje esančių giminaičių ar draugų jis piniginės paramos negavo, o valstybė lėšų šiuos daiktus įsigyti taip pat nenumatė. Tai, kad jis negalėjo gauti vokų, pašto ženklų, taksofono kortelės, atėmė jam galimybę bendrauti su sutuoktine, vaikais, susisiekti su advokatu, todėl patyrė dvasinį sukrėtimą, tai sukėlė pyktį, konfliktinę situaciją su pareigūnais (prižiūrėtojais). Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas.

15. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

17. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, atsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas interpretavo, todėl teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai formuluoja, kad sprendimu formuojama ydinga teisinė praktika, kad už neva jo patirtą skriaudą, fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą nebuvo paskirta piniginė kompensacija neva patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kita jo skundo dalis yra abstraktūs ir bendri samprotavimai bei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodyti argumentai. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys dėl to, kad negalėdamas gauti vokų, pašto ženklų, taksofono kortelės jis prarado galimybę bendrauti su sutuoktine, vaikais, advokatu yra apgaulingas ir skirtas suklaidinti teismą. Tardymo izoliatoriuje laikomas asmuo netrukdomai gali gauti iš artimųjų ar kitų asmenų vokus, pašto ženklus, rašymo priemones. Taip pat pagal galiojančią tvarką, jeigu suimtasis neturi pašto voko, pašto ženklų, rašymo priemonės ir popieriaus pasiūlymui, prašymui (pareiškimui), peticijai ar skundui parašyti, o asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų nurodytoms priemonėmis įsigyti ir tokių priemonių prašo, jomis aprūpinamas įstaigos lėšomis. Rašymo priemonėmis aprūpinami vieną kartą per mėnesį. Suimtajam pateikus prašymą dėl pašto išlaidų apmokėjimo po 13.00 val., užregistruoti pašto vokai kitą dieną atiduodami Administracijos reikalų skyriui išsiųsti.

18. Suimtųjų skambinimą telefonu reguliuoja tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 74 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, jog suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką. Kauno TI tvarka nustatyta direktoriaus įsakymu.

19. Pažymi, kad pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą tvirtindamas, kad neturėjo pinigų ryšio priemonėms. Iš pridedamų prašymų dėl leidimo pirkti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų matyti, kad pareiškėjas turėjo pakankamai pinigų; atkreipia dėmesį, kad tarp pirktų prekių yra ir 2013 m. gruodžio 2 d. pirkta taksofono kortelė. Akcentuoja, kad pareiškėjui buvo žinomas jo kalėjimo metu Suėmimo vykdymo įstatymo bei tardymo izoliatorius vidaus tvarkos taisyklių turinys.

20. Kauno apygardos administracinis teismas atmesdamas pareiškėjo skundą atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, tinkamai interpretavo teisės aktų įgyvendinimą ir teisingai aiškino Kauno TI darbuotojų veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Kauno TI neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2014 m. liepos 8 d., t. y. dėl to, kad jam nebuvo leista perduoti rankinio laikrodžio, nuotraukų, vokų, pašto ženklų, taksofono kortelės, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Kauno TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad dėl Kauno TI neteisėtų veiksmų, atsisakius priimti iš jo giminaičio jam atneštą laikrodį, taip pat neleidus su perdavimu gauti nuotraukų, vokų, pašto ženklų, taksofono kortelės, jis negalėjo bendrauti su sutuoktine, vaikais, susisiekti su advokatu, todėl patyrė neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis ABTĮ įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, konstatuoja, kad apeliacinis skundas netenkintinas.

27. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

28. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau, kaip minėta, procesinės šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomi. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar padarė pagrįstas išvadas, remdamasis surinktais įrodymais.

30. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl aplinkybių netinkamo vertinimo yra nepagrįsti ir atmestini.

31. Kiek tai susiję su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl to, jog jo nuosavybės teisės buvo apribotos ne įstatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad suimtųjų teisė naudotis perduotais elektros prietaisais ir kitais daiktais, yra įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo (bylai aktuali 2013 m. sausio 1 d. redakcija) 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Taigi įstatymo 27 straipsniu (taip pat reikšmingi ir 24-26 straipsniai) apibrėžtas baigtinis tokių daiktų, kuriuos gali perduoti suimtiesiems artimieji, sąrašas, numatant galimybę šį sąrašą išplėsti, t. y. mažiau apriboti, nei nurodyta įstatyme.

32. Be to Taisyklių 83 punkte (2012 m. balandžio 1 d. redakcija) nustatytas baigtinis sąrašas perduotų daiktų, kuriais leidžiama naudotis suimtiesiems. Pagal Taisyklių 83 punkto nuostatas, suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Taigi kaip minėta suimtųjų teisė naudotis perduotais elektros prietaisais ir kitais daiktais įtvirtinta įstatyme, o Taisyklėse (poįstatyminiame teisės akte) šis sąrašas išplėstas. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintos suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai, ši teisės norma nereguliuoja daiktų perdavimo, todėl Kauno TI, nesuteikdamas pareiškėjui galimybės gauti iš artimųjų laikrodį bei kanceliarines prekes, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, jų nepažeidė, veikė teisėtai ir pagrįstai, taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI administracijos veiksmų.

33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse buvo nustatytas baigtinis sąrašas daiktų, kuriais leidžiama naudotis suimtiesiems. Minėti teisės aktai nenustatė galimybės suimtiesiems perduoti rankinių laikrodžių, taip pat nenumatė, kad suimtiesiems gali būti perduodamos kanceliarinės prekės (vokai, pašto ženklai ir pan.), taksofono kortelės, nuotraukos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Kauno TI ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisių nepažeidė.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl galimybės bendrauti su sutuoktine, vaikais ribojimo, teisės susisiekti su advokatu neužtikrinimo, nes jis negalėjo gauti vokų, pašto ženklų, taksofono kortelės. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Jeigu suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ir popieriui įsigyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais suimtąjį iš šios įstaigos lėšų. Byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad neturėdamas galimybės įsigyti minėtų priemonių, jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu jį aprūpinti minėtomis priemonėmis. Pareiškėjas proceso dokumentuose taip pat konkrečiai nenurodė, kada negalėjo paskambinti savo gynėjui ar artimiesiems.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurių bebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė