dd17ff70-1e0b-48c4-bf4a-67ca73bac040 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI4-4408-554/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00419-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 18 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkeinės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiÅ¡kimÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo iÅ¡tyrimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2021 m. vasario 23 d. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ ir prašė teismo: – iÅ¡tirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 (toliau – ir Reglamentas), 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSÄ®) 24 straipsnio 2 punktÄ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ atitinka VSÄ® 24 straipsnio 2 punktÄ ;

– nustačius, kad anksčiau nurodytos Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatos neatitinka nurodytų VSÄ® nuostatų, pripažinti jas prieÅ¡taraujančiomis nurodytoms VSÄ® nuostatoms. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2021 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. T-2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktu patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentÄ . Reglamento 108 punkte nustatyta:

„Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vienÄ kartÄ . Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu. Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu.“ Reglamento 109 punkte nustatyta taip:

„Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laikÄ kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vienÄ kartÄ .

Diskusijoje turi būti pareiškiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siūlomas vienas iš Reglamento 120 punkte išvardytų sprendimo variantų, teikiami siūlymai dėl balsavimo procedūros. Diskusijose galima siūlyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas.“ Nurodė, jog pareiškėjui kilo abejonių dėl Reglamento 108 punkto nuostatos „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostatos „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ atitikties VSĮ 24 straipsnio 2 punktui.

Å ios nuostatos iÅ¡ esmės įtvirtino konkrečiÄ Tarybos narių užduodamų klausimų ir pasisakymų trukmę. Paminėti laiko apribojimai yra neproporcingi ir neadekvatÅ«s, kadangi per tokį trumpÄ laikÄ objektyviai neįmanoma suformuluoti ir užduoti klausimo pranešėjui ar pasisakyti svarstomu klausimu. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad pagal Reglamento 108 punktÄ , kiekvienas Tarybos narys, norintis pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vienÄ kartÄ , o pagal Reglamento 109 punktÄ , diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vienÄ kartÄ .

Taigi, Reglamente įtvirtinti klausimų ir pasisakymų ribojimai apima ne tik trukmę, bet ir klausimų bei pasisakymų kartų skaičių, t. y. Tarybos narys gali užduoti tik vienÄ klausimÄ ir pasisakyti taip pat tik vienÄ kartÄ . Vadinasi, Tarybos narys, netgi ir pasiruošęs iÅ¡ anksto svarstomiems klausimams, objektyviai per vienÄ kartÄ ir tokį trumpÄ laikÄ neturi galimybės paklausti rÅ«pimų klausimų (siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ir susiformuoti nuomonę svarstomais klausimais) arba pasisakyti už ar prieÅ¡ svarstomÄ klausimÄ .

Toks teisinis reglamentavimas kelia abejonių dėl galimo prieÅ¡taravimo VSÄ® 24 straipsnio 2 punktui, kuriame nustatyta, kad tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siÅ«lyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iÅ¡ savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visÄ tarybos nario veiklai reikalingÄ su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusiÄ informacijÄ , dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raÅ¡tu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.

IÅ¡ pirmiau pateiktų Reglamento nuostatų matyti, kad 108 ir 109 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatyta Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos narių dalyvavimo Å¡iame procese tvarka. Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatos, įtvirtinančios konkrečiÄ Tarybos narių užduodamų klausimų bei pasisakymų trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti savivaldybės tarybos posėdyje vykstančiame savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu, taigi ir su savivaldybės tarybos nario teisinio statuso apimtimi.

Savivaldybės tarybos nario, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo, įgyvendinančio savivaldos teisę, valia yra iÅ¡reiÅ¡kiama balsuojant savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais. Savivaldybės tarybos narys savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimÄ priimti, įgyvendindamas laisvo mandato principÄ , galutinai susiformuoja savivaldybės tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus, tiek ir pasisakydamas bei iÅ¡klausydamas kitų savivaldybės tarybos narių pasisakymus svarstomais klausimais.

Todėl bet kokie ribojimai, kurie yra neproporcingi siekiamiems tikslams, akivaizdžiai trukdo savivaldybės tarybos nariui atstovauti jį iÅ¡rinkusiems rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Dėl Å¡ios priežasties klausimų ir pasisakymų ribojimas iki neadekvačių terminų pažeidžia ne tik Tarybos narių teises, įtvirtintas VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte, bet ir trukdo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) laiduojamÄ savivaldos teisę. Konstitucinė savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas (Konstitucijos 119 str.).

VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Taigi, savivaldybės tarybos posėdžiai yra pagrindinė ir esminė jos veiklos forma, kur yra priimami galutiniai sprendimai ir yra balsuojama visais savivaldybės tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarka nustatyta VSĮ. VSĮ 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda.

Å io straipsnio 5 punkte įtvirtintas atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas ir nustatyta, kad Å¡is principas reiÅ¡kia, jog savivaldybės tarybos nariai už savo veiklÄ yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas yra tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl Å¡is principas yra reikÅ¡mingas aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, susijusias su savivaldybės tarybos nario statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSÄ®.

VSÄ® 22 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, Å¡iame ir kituose įstatymuose. Pagal VSÄ® 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , reglamento tvirtinimas yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija. IÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija tvirtinti reglamentÄ , be kita ko, apima jos diskrecijÄ reglamentuoti savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų klausimų ir sprendimų svarstymo ir priėmimo tvarkÄ , tačiau Å¡i diskrecija nėra absoliuti, o jÄ Ä¯gyvendindama savivaldybės taryba turi paisyti normų ir principų, įtvirtintų Konstitucijoje ir VSÄ®.

Pabrėžė, kad VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte yra aiÅ¡kiai įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės savivaldybės tarybos posėdžių metu, t. y. „dalyvauti diskusijoje svarstomais klausimais, <...> žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, <...> savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus<...>“. Paminėtų savivaldybės tarybos nario (atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo) teisių įtvirtinimas įstatyme užtikrina, kad savivaldybėse per demokratinį atstovavimÄ bÅ«tų tinkamai įgyvendinta iÅ¡ Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė.

Tai reiÅ¡kia, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos iÅ¡imtinę kompetencijÄ tvirtinti reglamentus, kuriuose, be kita ko, gali bÅ«ti reglamentuota paminėtų VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintų savivaldybės tarybos narių teisių įgyvendinimo tvarka, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys paminėtomis teisėmis galėtų naudotis veiksmingai, t. y. kad Å¡ios jo teisės nebÅ«tų apribotos ar nepagrįstai susiaurintos. Todėl Taryba, Reglamento 108 ir 109 punktų ginčytinomis nuostatomis įtvirtindama nepagrįstas procedÅ«rines kliÅ«tis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijoje Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apribojo ir susiaurino Tarybos narių įgaliojimus ir tokiu bÅ«du pažeidė VSÄ® 24 straipsnio 2 punktÄ .

Atsakovė prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais teisiniais argumentais, apsiribojama bendrojo pobÅ«džio teiginiais, todėl pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti tenkinamas. Reglamento 108 ir 109 punktuose nurodytos nuostatos nevaržo ir neriboja Tarybos nario teisių, numatytų VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu galiojančio VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte numatyta, jog savivaldybės tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siÅ«lyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iÅ¡ savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visÄ tarybos nario veiklai reikalingÄ su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusiÄ informacijÄ , dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raÅ¡tu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.

Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas niekaip neįrodė ir niekuo nepagrindė kuo nors viena iÅ¡ iÅ¡vardintų teisių ir kaip yra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjui abejonių sukėlusiomis Reglamento nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo minimų Tarybos narių teisių įgyvendinimui Reglamente yra nustatytos ir įtvirtintos atskiros tvarkos – dėl sprendimų projektų rengimo ir teikimo – Reglamento VIII skyrius, dėl informacijos gavimo, kreipimosi su paklausimais, pareiÅ¡kimais – reglamento XI skyrius, Tarybos posėdžių tvarkÄ reglamentuota atitinkamai Reglamento IX skyriuje.

VSĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios savivaldybės tarybos veiklos formos: savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.

Nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad Taryba, tuo pačiu ir Tarybos nariai, savo teises (užduoti klausimus, teikti pasiÅ«lymus, sprendimo projektus ir t. t.) gali ir turi įgyvendinti ne tik Tarybos posėdžiuose, tačiau ir dalyvaudami komitetų, komisijų posėdžiuose. Nurodė, kad vertinat, ar Reglamento nuostatos prieÅ¡tarauja VSÄ® 24 straipsnio 2 punktui, bÅ«tina įvertinti Tarybos sprendimų rengimo, priėmimo reglamentavimÄ . VSÄ® 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti pagal suteiktus įgaliojimus komitete apsvarstyti sprendimų projektai. Teisinis reglamentavimas suponuoja nuostatÄ , kad sprendimų projektus turi teisę teikti tarybos nariai, iÅ¡ jų sudaryti komitetai, komisijos ir kiti subjektai. VSÄ® 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent komiteto posėdžiuose tarybos nariai turi teisę teikti klausimus, pasiÅ«lymus, komentarus dėl teikiamo sprendimo projekto, taip įgyvendindami savo pareigÄ bÅ«ti vieno komiteto nariu ir dalyvauti jo veikloje. BÅ«tent prieÅ¡ komiteto posėdžius Tarybos narys gauna sprendimo projektÄ , todėl turi galimybę iÅ¡analizuoti sprendimo projektÄ , pasiruoÅ¡ti klausimus, siÅ«lymus ir juos teikti komiteto posėdžiuose. Laikytina, kad tokios tarybos nario teisės yra ypatingai svarbios ir negalima vertinti pareiÅ¡kimo pagrįstumo nevertinant tokios Tarybos nario teisės ir galimybės teikti klausimus, pasisakyti.

Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Tarybos narys savo nuomonę, kaip balsuoti ir kokį sprendimÄ priimti, galutinai susiformuoja Tarybos posėdyje tiek užduodamas klausimus, tiek pasisakydamas bei iÅ¡klausydamas kitų Tarybos narių pasisakymus svarstomais klausimais, kadangi nei vienam Tarybos nariui nuo 2015 m., kuomet buvo patvirtintos pareiÅ¡kėjui abejonių sukėlusios dar tuo metu galiojusio Kauno miesto savivaldybės tarybos Reglamento, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125, nuostatos, nekilo abejonių, kad jo teisės galimai yra pažeidžiamos.

Jeigu Tarybos narys aktyviai dalyvauja komitetų veikloje, tai visus rūpimus klausimus jis gali išsiaiškinti dar iki Tarybos posėdžio, o posėdžio metu pareikšti nuomonę svarstomu klausimu skirto laiko visiškai užtenka. Atkreipė dėmesį, kad VSĮ 24 straipsnio 2 punktas įtvirtina tarybos nario teisę ne tik dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais bei žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjų, bet suteikia ir kitas teises, kurių pagrindu tarybos narys turi galimybę aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo ir priėmimo procese.

Dėl to Tarybos narys yra laisvas pasirinkti, kokia apimtimi, bÅ«du ir forma Å¡iomis teisėmis disponuoti sprendimo rengimo, priėmimo procese. PareiÅ¡kėjo argumentas, jog tik dalyvaudamas diskusijose svarstomais klausimais, teikdamas pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų ir klausdamas svarstomų klausimų pranešėjus Tarybos narys gali tinkamai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktÄ mandatÄ ir tuo pačiu įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintÄ savivaldos teisę, teisiÅ¡kai yra nepagrįstas. Be to, diskusijos svarstomais klausimais vyksta ne tik Tarybos posėdžiuose, bet ir komitetų posėdžiuose, todėl Tarybos nario teisė aktyviai dalyvauti sprendimo rengimo bei priėmimo procese nėra suvaržyta.

VSÄ® bei Reglamento nuostatos tik patvirtina, kad Tarybos narys turi alternatyvias veiklos formas, taip pat bÅ«dus, kurių pagrindu gali įgyvendinti savo teises. Pabrėžė, kad, vertinant pareiÅ¡kimo teismui pagrįstumÄ , bÅ«tina atsižvelgti ir į Tarybos nario pareigas. VSÄ® 23 straipsnio 2 punkte numatyta, kad tarybos narys turi bÅ«ti vieno komiteto nariu. Toks reguliavimas suponuoja nuostatÄ , kad tarybos nario pareiga – dalyvauti komiteto posėdžiuose. Nurodytas reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarybos narys ne tik turi teisę, bet ir pareigÄ dalyvauti komiteto / komisijų posėdžiuose ir juose iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl svarstomo sprendimo projekto, užduoti klausimus, teikti pasiÅ«lymus.

VSÄ® 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos Å¡iame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Ä®statymo leidėjas numato teisinę galimybę tarybos veiklos formas ir tvarkÄ nustatyti bÅ«tent tarybos veiklos reglamentu. Kitaip sakant, įstatymų leidėjas suteikia teisę patiems tarybos nariams tvirtinant reglamentÄ pagal poreikius ir nusistovėjusiÄ praktikÄ pasirinkti tokiÄ tarybos veiklos tvarkÄ , kuri užtikrintų produktyvų, racionaliais argumentais paremtÄ administracinio akto priėmimÄ .

Reglamento tvirtinimas yra pačios Tarybos iÅ¡imtinė kompetencija, taigi bÅ«tent Tarybos nariai yra nusprendę, kiek minučių gali trukti pasisakymai ir kiek laiko gali bÅ«ti užduodamas klausimas. Ir kiek kartų tokius veiksmus galima atlikti svarstant vienÄ klausimÄ . Pati Taryba, priimdama ReglamentÄ , siekė, kad Tarybos posėdžių darbas bÅ«tų racionalus. Bet kuris tam tikrų formalumų ar taisyklių nustatymas nėra ir negali bÅ«ti savitikslis – formalių reikalavimų nustatymas gali bÅ«ti pateisinamas tik objektyviu poreikiu.

Nors VSÄ® nenumato tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose, klausti, pasisakyti ir t. t., teisės apribojimo laiko atžvilgiu, akivaizdu, jog tarybos nario klausimai, atsakymai į klausimus, pasisakymai negali trukti neribotai. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui dėl Reglamento nuostatų abejonių nekilo net penkerius metus. Be to, jokiame aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės akte nėra reglamentuota, kiek turėtų bÅ«ti skiriama laiko tarybos nariui klausimui užduoti ar pasisakymui ir kiek kartų tai turėtų bÅ«ti daroma, todėl negalima teigti, kad toks reglamentavimas, kurį nustatė pati Taryba tvirtindama ReglamentÄ , prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktų nuostatoms.

Taigi, akivaizdu, kad reglamente įtvirtintas reguliavimas neužkerta kelio iÅ¡samiam klausimų, teikiamų Tarybai, ir su jais susijusios medžiagos, kutų teisės aktų ir/ar dokumentų įvertinimui ir iÅ¡nagrinėjimui, pagrįstos nuomonės ir pozicijos nagrinėjamu klausimu suformavimui. PareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiÅ¡kimas patenkintinas visiÅ¡kai. Byloje nagrinėjamas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas. PareiÅ¡kėjas Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse inicijavo administracinę bylÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡tirti Kauno miesto savivaldybės tarybos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 108 ir 109 punktų dalių atitiktį VSÄ® 24 straipsnio 2 punktui ta apimtimi, kuria įtvirtintas Tarybos nario užduodamų klausimų trukmės apribojimas iki 30 sekundžių ir Tarybos nario pasisakymų trukmės ribojimas iki 1 minutės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 112 straipsnio 2 dalį, pareiÅ¡kėjas – subjektas, turintis teisę kreiptis į administracinį teismÄ su abstrakčiu praÅ¡ymu iÅ¡tirti savivaldybių administravimo subjekto priimtų norminių administracinių aktų atitiktį įstatymams, Vyriausybės norminiams aktams.

Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialiÄ procesinę tvarkÄ ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetencijÄ tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumÄ . Reglamentas Å¡iuo atveju atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibÅ«dintų subjektų grupei, VSÄ® nustatytais atvejais ir apimtimi detalizuojantis savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimÄ , numatytÄ Ä¯statyme.

Pagal jį priėmusį subjektÄ , akto pobÅ«dį bei reglamentuojamus santykius Å¡is aktas pripažintinas norminiu teisės aktu. Be to, pažymėtina, jog byloje nekyla ginčo dėl Reglamento ar jo atskirų nuostatų norminio pobÅ«džio, ir Å¡iuo aspektu teismas atskirai nepasisako. Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatos duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai yra oficialaus bei vieÅ¡o Teisės aktų registro objektas.

Paminėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitÄ dienÄ po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 identifikaciniu kodu Nr. 2021-02109 buvo užregistruotas Teisės aktų registre 2021 m. vasario 3 d. Pažymėtina, jog Taryba, bÅ«dama savivaldybės atstovaujamÄ ja institucija, veikti bei leisti poįstatyminius teisės aktus gali tik pagal jai suteiktÄ aiÅ¡kiai apibrėžtÄ kompetencijÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiÅ¡kumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Ä®gyvendinant Konstitucijos laiduojamÄ savivaldos teisę, Å¡ioje srityje susiklosto ypatingi teisiniai santykiai: iÅ¡ vienos pusės – savivaldybės turi sprendimų priėmimo laisvę ir savarankiÅ¡kumÄ , o iÅ¡ kitos pusės – savivaldybės privalo veikti neperžengdamos įstatyme nustatytos kompetencijos.

Konstitucijos 120 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, Seimo įstatymais nustatant savivaldybių funkcijas ir kompetencijÄ , realizuojamas konstitucinis savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 23 d. nutarime taip pat akcentavo, kad Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma (savivaldybės veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai) negali bÅ«ti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, jog savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiÅ¡kumas yra saistomi Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžta jų kompetencija.

Pati savivaldos teisinė prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sÄ lygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Taip pat pastebėtina, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi bÅ«ti paisoma visų VSĮ įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSÄ® 4 straipsnio 6 punktas).

Savivaldybių savarankiÅ¡kumo ir veiklos principas nėra absoliutus ir jis neatleidžia vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas turinčio subjekto (savivaldybės tarybos) nuo pareigos laikytis visų kitų vieÅ¡osios teisės principų, tarp jų teisėtumo principo. Taigi atsakovė, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, neturi diskrecijos teisės nustatyti aukÅ¡tesnės galios teisės aktų nuostatų neatitinkantį teisinį reguliavimÄ . Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog savivaldybių taryboms, o konkrečiu atveju – Kauno miesto savivaldybės tarybai – yra suteikta teisė (iÅ¡imtinė tarybos kompetencija) tvirtinti savivaldybės reglamentÄ (VSÄ® 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau kaip matyti pirmiausia iÅ¡ jau minėto konstitucinio teisinės valstybės principo ir konstitucinio savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiÅ¡kumo principo, taip pat iÅ¡ VSÄ® įtvirtintų vietos savivaldos institucijų veiklos principų, atsakovė, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus, neturi visiÅ¡ko savarankiÅ¡kumo pasirinkti tam tikrÄ teisinio reguliavimo bÅ«dÄ Å¡ioje srityje.

Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi VSÄ® 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta iÅ¡imtine kompetencija tvirtinti savo reglamentÄ , 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 patvirtino Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentÄ . Reglamentu, be kita ko, nustatyta atskirų Tarybos narių veiklos tvarka ir formos (1 p.). Jame įtvirtinta, kad Tarybos posėdžiai yra pagrindinė Tarybos veiklos forma (Reglamento 89 p.). Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir iÅ¡vadoms bei pasiÅ«lymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai ir mero potvarkiai sudaromi Komitetai (Reglamento 21 p.).

Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisijÄ ir Antikorupcijos komisijÄ , taip pat kitas nuolatines ir laikinÄ sias komisijas (Reglamento 53 ir 54 p.). Reglamento 108 ir 109 punktuose nustatyta: „108. Po klausimo pristatymo pranešėjai atsako į Tarybos narių klausimus. Tarybos nariai, norintys pranešėjo paklausti, registruojasi elektronine sistema vienÄ kartÄ . Registracijai skiriamos 2 minutės. Užsiregistravęs Tarybos narys gali atsisakyti klausti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį paklausti, jis praranda teisę klausti svarstomu klausimu.

Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių. Pranešėjams atsakius į klausimus, skelbiama Tarybos narių diskusija svarstomu klausimu.“ „109. Tarybos nariai, norintys dalyvauti diskusijoje, registruojasi elektronine sistema. Registracijai skiriama 15 sekundžių. Užsiregistravęs kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jeigu Tarybos nario nėra posėdžio salėje, kai posėdžio pirmininkas suteikia jam žodį, jis praranda teisę kalbėti svarstomu klausimu. Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė.

Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Diskusijos laikÄ kontroliuoja elektroninė sistema. Diskusijoje svarstomu klausimu Tarybos narys gali kalbėti vienÄ kartÄ . Diskusijoje turi bÅ«ti pareiÅ¡kiama nuomonė dėl sprendimo projekto, pateiktų jo pataisų ar alternatyvaus sprendimo projekto, siÅ«lomas vienas iÅ¡ Reglamento 120 punkte iÅ¡vardytų sprendimo variantų, teikiami siÅ«lymai dėl balsavimo procedÅ«ros. Diskusijose galima siÅ«lyti tik papildomai į posėdžio darbotvarkę įtrauktų sprendimų projektų pataisas.“ PareiÅ¡kėjas savo abejonę dėl Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatų teisėtumo grindžia tuo, jog Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtinti laiko apribojimai neproporcingi ir neadekvatÅ«s, sudaro procedÅ«rines kliÅ«tis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijoje Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apriboja Tarybos nario teises, numatytas VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte.

Nagrinėjamos norminės bylos kontekste pažymėtina, kad Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu įtvirtinta Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos narių dalyvavimo Å¡iame procese tvarka, įskaitant Tarybos nario teisės dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus įgyvendinimo tvarka. Reglamento 108 punkto nuostatos, įtvirtinančios konkrečiÄ Tarybos narių užduodamų klausimų ir atsakymų į klausimus trukmę, tiesiogiai susijusios su jų teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu, taigi ir su Tarybos narių teisinio statuso apimtimi.

Atitinkamai su Tarybos narių teisės dalyvauti Tarybos posėdyje vykstančiame Tarybos kompetencijai priskirtų klausimų svarstyme ribojimu (jų teisinio statuso apimtimi) susijusios ir Reglamento 109 punkto nuostatos, įtvirtinančios konkrečiÄ Tarybos narių kalbėjimo Taryboje svarstomu klausimu trukmę. Pabrėžtina, jog Reglamento 108 ir 109 punktuose įtvirtintų ribojimų apimtis turi bÅ«ti vertinama, be kita ko, atsižvelgiant į visuminį Å¡iuose Reglamento punktuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ .

Å iuo aspektu itin reikÅ¡minga aplinkybe laikytina tai, kad pagal Reglamento 108 punktÄ kiekvienas Tarybos narys kiekvienu Taryboje svarstomu klausimu gali klausti tik vienÄ kartÄ , o pagal Reglamento 109 punktÄ Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti tik vienÄ kartÄ . VSÄ® įtvirtinta, kad savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, įgyvendinamÄ per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybės tarybÄ , kuri sudaro jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti (VSÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Taigi, savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (VSĮ 11 straipsnio 1–2 dalys), savo įgaliojimus įgyvendinanti kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimai rengiami savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų jų posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių jų pasitarimuose, tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus (VSĮ 11 ir 12 straipsniai).

Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (VSÄ® 12 ir 13 straipsniai). VSÄ® 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda. Å io straipsnio 5 punkte įtvirtintas atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas ir nustatyta, kad Å¡is principas reiÅ¡kia, jog savivaldybės tarybos nariai už savo veiklÄ yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pabrėžia, kad atsakingumo savivaldybės bendruomenei principas tiesiogiai susijęs su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, todėl Å¡is principas yra reikÅ¡mingas aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, inter alia susijusias su savivaldybės tarybos nario teisiniu statusu, įtvirtintu Konstitucijoje ir VSÄ®.

VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte, kurio atžvilgiu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įvertinti Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatų atitiktį, nustatyta, kad „tarybos narys turi teisę reglamento nustatyta tvarka siÅ«lyti savivaldybės tarybai svarstyti klausimus, rengti savivaldybės tarybos sprendimų projektus, iÅ¡ savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visÄ tarybos nario veiklai reikalingÄ su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusiÄ informacijÄ , dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raÅ¡tu ir žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, dėl savivaldybės tarybos darbo tvarkos ir kt., savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, kalbėti dėl vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus.“ AiÅ¡kindamas VSÄ® 24 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog „VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d.

įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.), be kita ko, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintos savivaldybės tarybos nario teisės savivaldybės tarybos posėdžių metu, t. y. „<...> dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, <...> žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, <...> savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus <...>“. Analogiškos Tarybos nario teisės įtvirtintos ir nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos VSĮ 24 straipsnio 2 punkte (2018 m. gegužės 17 d.

įstatymo Nr. XIII-1163 redakcija). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų savivaldybės tarybos nario (atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovo) teisių įtvirtinimas įstatyme, be kita ko, užtikrina, kad savivaldybėse per demokratinį atstovavimÄ bÅ«tų tinkamai įgyvendinta iÅ¡ Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė. Tai reiÅ¡kia, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos iÅ¡imtinę kompetencijÄ tvirtinti reglamentus, kuriuose, be kita ko, gali bÅ«ti reglamentuota paminėtų VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte (2008 m. rugsėjo 15 d.

įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos) įtvirtintų savivaldybės tarybų narių teisių įgyvendinimo tvarka, privalo užtikrinti, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys paminėtomis teisėmis galėtų naudotis veiksmingai, t. y. kad šios jo teisės nebūtų apribotos arba nepagrįstai susiaurintos. Atitinkamai konkrečios savivaldybės tarybos darbo reglamentuose įtvirtinus nepagrįstas procedūrines kliūtis savivaldybės tarybos posėdžių metu savivaldybės tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektų, savivaldybės tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, būtų apriboti ir susiaurinti konstituciniai savivaldybės tarybos nario įgaliojimai ir pažeistas VSĮ 24 straipsnio 2 punktas (2008 m. rugsėjo 15 d.

įstatymo Nr. X-1722 ir 2018 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. XIII-1163 redakcijos)“ (LVAT 2020 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei aktualia LVAT praktika (LVAT 2020 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020), sprendžia, kad Taryba pareiškėjo ginčijamose Reglamento 108 ir 109 punktų nuostatose įtvirtino nepagrįstas procedūrines kliūtis Tarybos nariui pasinaudoti teise dalyvauti diskusijose Tarybos posėdyje svarstomais klausimais, žodžiu pateikti pastabas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos posėdžio metu klausti pranešėjus, apribojo ir susiaurino konstitucinius Tarybos nario įgaliojimus.

Teismo vertinimu, tokios apimties procedÅ«rinių kliūčių sudarymas ir konstitucinių Tarybos nario įgaliojimų susiaurinimas yra reikÅ¡mingas ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad ginčijamomis Reglamento nuostatomis yra pažeidžiamos VSÄ® 24 straipsnio 2 punkte įtvirtintos Tarybos nario teisės. LVAT savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ akcentavęs, kad tiriant norminio administracinio akto teisėtumÄ nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar norminis administracinis aktas neprieÅ¡tarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-6-492/2019, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-5-968/2019).

Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės argumentas, jog nei vienam Tarybos nariui nekilo abejonių dėl to, jog ginčijamomis Reglamento nuostatomis galimai pažeistos jo teisės, vertintinas kaip nepagrįstas. Atsakovė taip pat teigia, jog pareiÅ¡kėjo ginčijamose Reglamento nuostatose įtvirtinti apribojimai yra pateisinami tuo, jog tais pačiais klausimais Tarybos nariai be jokių apribojimų gali pasisakyti juos rengiant Tarybos komitetuose ir komisijose. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ savivaldybių tarybų vidiniai struktÅ«riniai padaliniai negali bÅ«ti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę (žr.

Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimÄ ). Savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose yra rengiami atskiri klausimai savivaldybės tarybos posėdžiams (VSÄ® 12 str. 1 d., 13 str. 5 d.). Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra savivaldybės tarybos posėdžiai. Atsižvelgiant į tai, Tarybos nario konstitucinė teisė ir pareiga atstovauti rinkėjams Tarybos posėdžiuose negali bÅ«ti apribojama ar susiaurinta tik dėl to, kad jis turi teisę dalyvauti Tarybos vidinių struktÅ«rinių padalinių veikloje.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pripažinti, kad Reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieštarauja VSĮ 24 straipsnio 2 punktui. Visus kitus pareiškėjo pareiškime ir atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su pareiškimo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės pareiškimo patenkinimui (arba atmetimui).

Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiÅ¡kindamas ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-2 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 108 punkto nuostata „Klausimams pateikti skiriama ne daugiau kaip 30 sekundžių“ ir 109 punkto nuostata „Kalbėti diskusijoje Tarybos nariui skiriama 1 minutė“ prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 punktui.

Ä®siteisėjusį teismo sprendimÄ paskelbti Teisės aktų registre. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Rimantas Giedraitis Algis Markevičius Natalja Zelionkienė