2022-03-02 Nr. AB-4830-3-62-3-03042-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-235-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03042-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. N. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas Marijampolės PN kameroje Nr. 17 netinkamomis sąlygomis. Kameroje nepakako ploto judėti (ypač atsižvelgiant į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą), dėl dienos metu paimamo čiužinio ir patalynės tekdavo sėdėti ant surūdijusios lovos. Mechaninis apšvietimas būdavo labai silpnas, natūralios apšvietos išvis nebuvo dėl ant langų įrengtų grotų ir tinklo bei už lango esančios sienos. Dėl nepakankamos ventiliacijos kameroje kaupdavosi drėgmė, dėl jos atsirasdavo pelėsis. Kameroje nebuvo šilto vandens ar galimybės jį pasišildyti. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir spintelės, tualetas tupimas (pareiškėjas patiria skausmus tupėdamas), surūdijęs, supuvęs, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Kameroje taip pat buvo tarakonų, musyčių; pataisos įstaigos administracija nepaisė prašymų juos išnaikinti. Pasinaudoti dušu buvo galima tik kartą per savaitę, 15 min. Pasivaikščiojimo kiemelyje trūko erdvės, po lietaus būdavo pilna vandens (tekdavo grįžti į kamerą), jame nesudarytos galimybės sportuoti (neįrengtas skersinis ar kt.), atsisėsti; pareiškėjas dėl šių trūkumų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Būnant kamerų tipo patalpose, nesudaryta galimybė laisvai naudotis biblioteka, bibliotekos darbuotojas užeina tik kas dvi savaites; knygos buvo pasenusio turinio, suplyšusios. Pareiškėjas tvirtino dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų patyręs nepatogumus, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą (be kita ko, žala regai) ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovo nuomone, kameroje Nr. 17 pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktais nustatytas plotas, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; nuteistieji gali naudoti savo patalynę, išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę, jeigu to pageidauja. Kamerų tipo patalpų apšvieta ir ventiliacija atitiko higienos normas, kamerose įrengta ventiliacija. Atsakovo atstovas neturėjo duomenų apie kameroje pastebėtą pelėsį. Kameroje Nr. 17 yra naujai sutvarkyta elektros instaliacija. Marijampolės PN vykdoma parazitų kontrolė. Kamerų tipo patalpų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos kiemeliuose įrengti suoliukus ar sporto įrangą, nereglamentuoja jų ploto. Nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Grafike nustatytu laiku bibliotekos darbuotojas lankosi kamerose ir keičia bei išduoda knygas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo kreipęsis į psichologus dėl netinkamų sąlygų kameroje. Pareiškėjas skunde nepagrindė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą (gauta 2021 m. sausio 13 d.) tvirtino, kad atsakovo atstovas pateikė teismui klaidingus duomenis apie pareiškėjo buvimo kameroje Nr. 17 laikotarpį. Pareiškėjas pakartojo savo argumentus apie neužtikrintą pakankamą kameros plotą, paimamą patalynę, netinkamą pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, parazitų buvimą kameroje. Pastebėjo, kad iš atsakovo pateiktų nuotraukų matyti, jog sanitariniame mazge esantis veidrodis suskilęs. Sanitariniame mazge įrengta tik 1 lentynėlė, nors kameroje laikomi 4 asmenys. Antroji lentynėlė padaryta pačių nuteistųjų. Pareiškėjas tvirtino, kad 15 min. nėra pakankamas laikas nusiprausti duše, dušu būdavo galima pasinaudoti tik kartą per savaitę, dušuose nebuvo užuolaidų tarp dušo pertvarų, kilimėlių; pareiškėjas dėl to buvo kreipęsis į įstaigos administraciją. Be to, minėtoje kameroje buvo tik 1 suoliukas, todėl kildavo sunkumų pavalgyti.

6. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (gauta 2021 m. vasario 2 d.) teigė, kad atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos melagingos, nes pasivaikščiojimas jam būdavo suteikiamas ne jose užfiksuotuose kiemuose.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 4 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo V. N. skundą, t. y. pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 17 atliko bausmę laikotarpiais nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Kameros plotas – 16,13 kv. m, ginčo laikotarpiu joje buvo laikoma iki 4 asmenų. Taigi, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

9. Teismas dėl pareiškėjo pretenzijų, kad kamerų tipo patalpose patalynė buvo paimama 6 val. ryte ir grąžinama 21.30 val. vakare, todėl tekdavo sėdėti ant surūdijusių lovų, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip galiojantis teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalą. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nesikreipė į Marijampolės PN dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar jų nulemtų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

10. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie sąlygų kamerose neatitikimą higienos normų reikalavimams (nepakankamas apšvietimas ir vėdinimas, buvo pelėsis) pagrįstumo, atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, jog Marijampolės PN kamerų tipo patalpos vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta ventiliacija. Šiuos paaiškinimus patvirtino pateiktas techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“. Už patalpų švarą atsakingi patys nuteistieji, todėl pareiškėjo teiginiai, kad veisėsi pelėsis, patvirtina aplinkybę, jog už patalpų tvarkymą atsakingas nuteistasis netinkamai atliko savo pareigas. Byloje nebuvo konkrečių duomenų apie kameros Nr. 17 apšvietimą, tačiau grotų ant langų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Nors atsiliepime į skundą tvirtinama, kad kamerų tipo patalpos atitinka higienos normas, o avarinių gedimų šalinimo aktas patvirtina, kad kameroje Nr. 17 sutvarkyta elektros instaliacija, tačiau teismas konstatavo, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą įvertintina tai, jog pareiškėjas dėl to nesikreipė į pataisos namų administraciją.

11. Teismas dėl pareiškėjo teiginių apie parazitus kameroje pažymėjo, kad atsakovas teigė, jog Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo, o 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktas Nr. (4-21 15.4.8)PA-7992 patvirtina, kad nenustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimų. Nepaisant to, atsakovo atstovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog Marijampolės PN yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, o byloje esančiame patikrinimo akte užfiksuoti rezultatai patikrinimo, atlikto ne ginčo laikotarpiu, taigi, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog jo kalinimo sąlygos neatitiko Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų.

12. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl galimybės pasinaudoti dušu dažnumo bei šilto vandens kameroje nebuvimo. Pabrėžė, kad tokios laikymo sąlygos atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

13. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pripažino nepagrįstomis. Akcentavo, jog teisės aktai nenumato, kad kamerų tipo patalpose turėtų būti įrengtas veidrodis bei spintelės. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo patalpoje yra tupimas klozetas, praustuvė, lentynėlės higienos reikmenims susidėti. Be to, nuotraukos patvirtina, kad sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

14. Teismas dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto, o Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (galiojo iki 2020 m. gruodžio 21 d.), 20 punktas imperatyviai nenumato, kad kiemeliuose turi būti sumontuota sporto įranga. Teismui pateiktos pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukos, teismas nenustatė objektyvaus pagrindo jomis netikėti. Teismui nekilo abejonių, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, jie įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų.

15. Teismas dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl galimybės pasinaudoti biblioteka ir joje esančių knygų akcentavo, kad, pagal Marijampolės PN patvirtintą bibliotekos ir skaityklos darbo grafiką, atliekant bausmę baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose nuteistiesiems šeštadieniais atnešama knygų, kurias jie gali pasirinkti patys. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečiai literatūros jam trūko, neteikė dėl to prašymų Marijampolės PN administracijai, be to, pareiškėjas galėjo už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Padaryta išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę skaityti Marijampolės PN bibliotekoje esančius leidinius, o tai, kad jo netenkino bibliotekoje esančių leidinių turinys ir išvaizda, nesudarė pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą.

16. Teismas nusprendė nenagrinėti pareiškėjo pretenzijų dėl kameroje Nr. 17 įrengto suoliuko, kadangi pareiškėjas šią naują aplinkybę nurodė praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų pareiškėjui galbūt sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto, teismui nekilo abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, 2020 m. gruodžio 18 d. Pirmojo resocializacijos skyriaus psichologo pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nesant kitų duomenų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas nutarė, kad pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 18. Pareiškėjas V. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio kameros ploto, nepagrįstai neatsižvelgė į baldais ir kitu inventoriumi užimtą plotą, nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisės aktuose nustatyto kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos atlyginimo priteisimui pinigais. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai akcentavo tai, kad pareiškėjas nebuvo teikęs prašymų ar skundų dėl jo laikymo sąlygų bei kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog netinkamos laikymo sąlygos sukėlė pareiškėjui sveikatos sutrikimus. Šiuo atveju pareiškėjas patyrė emocinius sutrikimus, dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą ir pan., o tokio pobūdžio pakenkimus sudėtinga įrodyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra pabrėžęs, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

21. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, nurodo palaikantis anksčiau išdėstytus savo argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimus, padarė išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą apšvietimą nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., o kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo kameroje vienam asmeniui tenkantį plotą, taip pat be pagrindo nepriteisė žalos atlyginimo pinigais.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 17, kurioje buvo neužtikrintas tinkamas apšvietimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui vertintu laikotarpiu atsirado kokios nors pasekmės. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, todėl, įvertinus tai, kad kalinimo sąlygas taip pat blogino netinkamas apšvietimas, pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigas. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo pirmosios instancijos teismas nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys, kurių pareiškėjas neginčija, patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko 4,03 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. buvo užtikrinta PĮVTT 111.2 punkte nustatyta norma (3,6 kv. m.). Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad buvo nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimas yra nepagrįsti. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo kitų argumentų ar tokio pobūdžio kriterijų ir aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir pareiškėjui turėtų būti priteistas jo prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo.

27. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017). Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4574-968/2020).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad netinkamos apšvietimo sąlygos kėlė pavojų pareiškėjui ar kaip nors blogino jo sveikatos būklę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius