dd152d6a-0f0d-4e80-b7b6-52c91ef5fc11 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-158-634/2012Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00389-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 25 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, Giedrei Maslauskaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, kaltinamajam L.

G., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Gintarui PlatÅ«kiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., V.

V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., n u s t a t ė : kaltinamasis V. V. 2011 m. kovo 27 d., apie 19 val. 30 min., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiame maršrutu „Vilnius - Maskva“, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, traukinio vagono restorano patalpose, konflikto su nukentėjusiuoju A.

R. metu sudavė A. R. kumščiu į veidÄ , tuo sukėlė nukentėjusiajam A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis V. V. kaltę iÅ¡ esmės pripažino ir parodė, kad jis atlygino žalÄ ligonių kasoms. TÄ dienÄ važiavo tame traukinyje. Atėjo į restoranÄ , ten sėdėjo L. G., A.. Jis prisėdo, užsisakė valgyti. Tarp L. G. ir A. vyko diskusijos. IÅ¡ A. pusės buvo viskas grubiai. Jis A. sakė: „arba nuimk „gazÄ â€œ, arba eik nuo stalo“. A., atsistodamas nuo stalo, jam netrenkė, bet žeminančiu judesiu parodė ir pasakė:

„dabar tu turėsi problemų“. Jis suprato, kad A. jį įžeidė. Jis irgi atsistojo. A. prieÅ¡ jį atsistojo lygtais muÅ¡tis. Jis ėmė ir trenkė jam pirmas. A. suklupo kokias 2 - 3 sekundes, paskui apsisuko ir išėjo. A. atgal neÅ¡oko, gal nesitikėjo, kad jis jam pirmas trenks. Aido iÅ¡ anksčiau nepažinojo, L. G. pažinojo. L. jo pavardės nežinojo. L. pagal skelbimÄ yra skambinęs. Ä® stotį atvyko vienas, nuo Kauno stoties „mikriuku“ važiavo. Parodymai skiriasi, nes tikėjosi, kad susitaikys.

AtsidÅ«rė nereikiamu laiku, nereikiamoje vietoje. Su pačiu A. taip ir nesusitiko, noras taikytis buvo. Sužalojimų nematė, nei kraujo nesimatė. Jis A. sudavė į kairę pusę, pataikė į žandÄ . Nežino, kelintame vagone A. važiavo. Gal ir viename vagone važiavo, bet ne vienoje kupė. Po įvykio jie nebendravo, nuėjo į skirtingas kupė. Perone nebuvo L. G. susitikęs, A. R. perone nematė. Pats sportuoja futbolÄ , nieko nėra lankęs. Po smÅ«gio L. G. sėdėjo. Kur sėdėjo L.

G., fiziÅ¡kai neįmanoma ten spirti, nes ten eina toks kuolas, kad neiÅ¡lipsi iÅ¡ ten. Kai nukentėjusysis suklupo, L. G. liko sėdėti kur sėdėjo. Jis atsisėdo Å¡alia, o nukentėjęs nuėjo link koridoriaus. Bandyti susitaikyti jis pats niekur nevažiavo, galvojo, kad viskas savaime iÅ¡sispręs. Ne jis buvo iniciatorius, tai galvojo viskas tuo baigsis. Jeigu bÅ«tų susitikęs, bÅ«tų kalbėjęs dėl susitaikymo. Dėl įvykio gailisi. Nesitikėjo, kad iÅ¡ to kels tokį burbulÄ ir reikalaus pinigų.

SmÅ«gį sudavė jis. Kas liečia medicinos paslaugas, sutinka. Kur ligonių kasos pateikė ieÅ¡kinį, sutinka. Kas liečia piniginius reikalus, mato tik pasipelnymÄ . Pripažįsta viskÄ , kÄ sumokėjo. Tikrai už pigiau galima parvažiuoti, negu nurodyta, pripažįsta 100 litų parvažiavimui. Dėl sužalotų asmeninių daiktų, ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes jie nebuvo sutepti. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo su laikrodžiu. Moralinės žalos nepripažįsta. Kaltinamasis L.

G. kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad traukinyje buvo, A. R. pažįsta maždaug 5 metus. Anksčiau santykiai buvo normalÅ«s, bendraudavo. Jie užsiima tuo pačiu verslu, yra konkurentai, užsiima naudotų automobilių detalių pervežimu į RusijÄ . Nuo to ir prasidėjo visokie pykčiai, A. R. jį kaltina, kad jis pavogė iÅ¡ jo biznį. Kai susitiko traukinyje, santykiai buvo paÅ¡liję. Traukinyje susitiko restorane. Jis sėdėjo prie staliuko, A. R. prisėdo prie jo. IÅ¡ pradžių jis sėdėjo vienas.

A. R. pradėjo jį kaltinti, kad jis jo klientus vagia, davė suprasti, kad jis tokio pat biznio daryti negali, eilinį kartÄ pykosi. Po to prie jų V. prisėdo. V. yra jo klientas, kuris irgi gabena automobilių detales į RusijÄ , bet jis jam veža. V. tuo pačiu traukiniu irgi važiavo. Su V. susitiko atsitiktinai. V. pažinojo kaip savo klientÄ , su juo susitiko tik restorane, perone nebuvo susitikę, traukinyje su V. V. važiavo ne viename kupė, kuriame V. V. buvo vagone, nematė. Jis turėjo gal 300 klientų, kiekvieno atsiminti negali.

Ä® geležinkelio stotį atvyko vienas, buvo be automobilio. Jį atvežė pusbrolis G. Ž. „BMW“ automobiliu. Su A. R. eilinį kartÄ susipyko, V. įsikiÅ¡o į jų pokalbį. A. R. sako: „tu mažiau čia lįsk“, A. R. atsistojo ir trenkė V. V. per ausį su ranka. V. nelaukė ir trenkė A. R. ir jis nukrito. Paskui atsikėlė po kokių 5 sekundžių ir išėjo. Sužalojimų nesimatė. Vagone restorane jis sėdėjo prie lango, nukentėjusysis sėdo Å¡alia jo. Stalas skirtas keturiems.

PrieÅ¡ais A. R. sėdėjo V. V.. Juos skyrė staliukas. Planas nupieÅ¡tas neteisingai. Kaip sėdėjo, gerai suraÅ¡yta, tik staliukas turėtų bÅ«ti viduryje. Sėdinčius skiria atloÅ¡as nuo kitų staliukų. Nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, ant Å¡ono, nukrito nepilnai už atloÅ¡o. Neįsivaizduoja, kaip ten galima įspirti, nes ten labai siaura, reikia iÅ¡silenkus įslinkti, kad bÅ«tų galima atsisėsti. Ten kojÄ pakelti, turbÅ«t ir sportininkas negali. Jis A. R. nespyrė, ranka nesudavė, prieÅ¡ nukentėjusį smurtinio veiksmo nepanaudojo, jo net nelietė.

Kaip nukentėjusiajam atsirado lūžiai, negali paaiÅ¡kinti. Matė, kaip jis buvo nukritęs. Ten nelabai gerai matosi. V. R. trenkė. Jis daugiau matė, kai R. jau buvo parkitęs, paties smÅ«gio nematė. TurbÅ«t, kad R. į veidÄ trenkė. Kaip V. V. trenkė, jis nematė. Matė, kad nukritęs buvo. Jis pats turi dvi nugaros iÅ¡varžas, PrieÅ¡ tris savaites nugaros iÅ¡varžos operacijÄ pasidarė. Negali sunkiai kelti, staigiai judėti. Nukentėjusysis A. R. parodė, kad tai buvo 2011 m. kovo 27 dienÄ , buvo dukros gimtadienis, su traukiniu važiavo į MaskvÄ .

Iki traukinių stoties jį vežė R. P.. Jiems važiuojant į traukinių stotį Vilniuje, pakeliui užsuko į degalinę kavos, kur R. P. parodė automobilį, kuriame važiavo L. G. su V. V.. Jie važiavo su sidabriniu BMW. V. V. tuo metu nepažinojo. R. P. juos parodė, nes L. G. ankščiau jam buvo grasinęs, buvo atvykęs į jo firmÄ , ieÅ¡kojo jo, gÄ sdino. L. G. jį kaltino kažkokio autobusiuko sudeginimu Rusijoje. Kaltinamieji buvo užsukę į tÄ pačiÄ degalinę, kuri yra prie KaiÅ¡iadorių.

Jis su R. P. nuvyko iki stoties, R. P. jį palydėjo iki traukinio. Jis stovėjo ir laukė traukinio, kai pamatė ateinančius kaltinamuosius. Atvykus traukiniui, jis įlipo į savo vagonÄ , o jie įlipo į savo vagonÄ . Traukiniui pajudėjus, prie jo priėjo L. G. ir pasikvietė pasiÅ¡nekėti į traukinio restoranÄ . Patikrinus bilietus, jis nuėjo į restoranÄ . Atėjęs į restoranÄ atsisėdo prie staliuko, iÅ¡kart kalba prasidėjo apie sudegintÄ autobusiukÄ ir jo paprašė 15000 eurų.

Jis nesutiko, pasakė, kad jis nieko nedarė ir nieko neduos. Jie jam pasakė, kad jis vis vien turės atiduoti 15000 eurų. Jis jau stojosi eiti, kai pajuto vienÄ smÅ«gį, pakrito ir gavo kitÄ smÅ«gį. PirmÄ smÅ«gį jam trenkė V. V., nes prie staliuko sėdėjo prieÅ¡ais jį, o paskui trenkė L. G., nes sėdėjo Å¡alia. V. V. jam trenkė kumščiu į veidÄ . Paskui, jam parkritus, buvo kojos smÅ«gis kažkur į galvÄ , nes prarado sÄ monę. IÅ¡ kojos jam spyrė L. G., tai matė per Å¡onÄ .

Paskui jis atsistojo ir pasiramstydamas nuėjo į kupė, pagulėjo. Paskui nuėjo į tualetÄ , nusiprausė ir pirmoje stotelėje iÅ¡lipo, su taksi parvažiavo iki sienos. SienÄ perėjo pėsčiomis, R. P. atvažiavo ir jį pasiėmė, vyko į Kauno ligoninę. Matė kai jį mušė, nes buvo pilnas vagonas žmonių. Prie baro stovėjo barmenė. Jis po sumuÅ¡imo išėjo ir jÄ matė, barmenė buvo baltais plaukais. Jis praėjo maždaug pusantro metro atstumu. Barmenė tikrai matė kai jis iÅ¡eidinėjo.

Jis traukinio palydovei pranešė, buvo nuėjęs pas kitÄ palydovÄ ir paprašė, kad duris jam atidarytų. Savo vagono palydovo paprašė, kad duris atidarytų. Palydovė paklausė jo, kas atsitiko. Jis jai paaiÅ¡kino. Palydovė jo paklausė, ar sumušė tie du, kurie juodai apsirengę. Jis pasakė, kad taip. L. G. pažįsta apie 5 metus, anksčiau buvo pažįstami, kažkada maÅ¡inas varydavo, o antro kaltinamojo nepažinojo. Civiliniame ieÅ¡kinyje yra suraÅ¡yta tai, kas buvo sugadinta, civilinį ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o 50000 litų neturtinės žalos.

Ligoninėje gulėjo dvi savaites, buvo vieÅ¡ai pažemintas, sumuÅ¡tas daugelio žmonių akivaizdoje, darėsi nosies kaulo atstatymo operacijÄ , dar yra dantis nuskilęs. Tai pinigais neįvertinama, yra trys dantys nutirpę, nosis nutirpusi. Po smÅ«gių apibėgo visas kraujais, visi rÅ«bai buvo kruvini, laikrodį sudaužė krisdamas, tačiau tuos visus rÅ«bus ir laikrodį yra iÅ¡metęs. Dėl dantų gydytojai sakė, kad vienÄ dantį atstatyti kainuos 1300 litų. Nurodo, kad iÅ¡ jo 15000 eurų reikalavo abu kaltinamieji pasikeisdami.

Jis apie patį įvykį pranešė R. P.. V. V. jam sutrenkė į galvÄ ranka, L. G. su koja spyrė jam į galvÄ . Kaltinamieji važiavo gretimame vagone. Jam buvo atlikta viena nosies kaulų atstatymo operacija, fizinį skausmÄ patyrė per įvykį, po įvykio fizinis skausmas buvo labai didelis. Po to karto Rusijoje buvo gal kokius 4 kartus, su traukiniu važiavo tik kartÄ , nes bijo važiuoti su traukiniu, važiuoja tik su automobiliu arba su lėktuvu. Vaistų tiek prisigėrė, kad nieko neprisimena, su atmintimi pasidarė negerai.

Alkoholio negeria, bet tiesiai negali praeiti. Namuose, po šio įvykio, buvo apėmusi paranoja, prisistatė visur kamerų, bijo, kad keršys, kad seks, po įvykio buvo bandoma daryti įtaka. Liudytojas R. P. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie dešimt metų, kartu dirba, dirbti kartu pradėjo prieš 1,5 metų. Jis su savo transporto priemone nukentėjusįjį vežė į Vilniaus traukinių stotį. Paėmė nukentėjusįjį iš namų, važiuodami sustojo „Orlen“ kolonėlėje prie Kaišiadorių.

Ä®važiavus į degalinę, A. pastebėjo ir parodė į automobilį BMW pilkos spalvos ir nurodė, kad jame sėdi L. G., antro asmens neįvardino, nes nepažinojo. Buvo pikti žvilgsniai iÅ¡ jų pusės, todėl jis A. sakė: „gal nereikia tos kavos, važiuojame toliau“. A. R. jam kažkada buvo užsiminęs, kad dėl kažkokių verslo reikalų buvo pyktis. Buvo pyktis iÅ¡ kaltinamųjų, buvo kažkokia kalba apie kažkokį sudegintÄ autobusiukÄ , atseit A. R. skolingas, bet smulkmenų jam niekas nepasakojo.

L. G. jis nepažinojo, toje kolonėlėje gyvai L. G. matė pirmÄ kartÄ . IÅ¡važiavus iÅ¡ kolonėlės toliau važiavo link Vilniaus, į stotį atvažiavo ankščiau, pabendravo, ėjo iki traukinio. Iki traukinio jis A. R. palydėjo, priėjo prie traukinio, pastovėjo. A. lipo į traukinį ir jie įlipo į tÄ patį traukinį, bet jis nesuko dėl to galvos, nes tai vieÅ¡a vieta. Paskui suskambino, A. sakė, kad nuėjo į savo kajutę ir, kad viskas tvarkoje. Jis grįžo į KaunÄ , nuėjo sportuoti, apie 19 val. gavo žinutę, kad pasiimtų pasÄ ir važiuotų iki sienos.

A. dar prieÅ¡ tai rašė, kad pravažiavus sienÄ jie A. pasikvietė ateiti į restoranÄ pakalbėti. Jis A. parašė, kad tegul eina, gal iÅ¡siaiÅ¡kins, kam tų pykčių. Buvo keista, kodėl kvietė į restoranÄ ateiti pravažiavus sienÄ . A. žinutę parašė, bet be jokio nusiteikimo. Paskui gavo žinutę, kad imtų pasÄ ir važiuotų iki sienos. Buvo žinutė, kad sulaužė nosį ir, kad iÅ¡lipo iÅ¡ traukinio. Tada jis važiavo link sienos A. pasiimti. Kai atvyko prie sienos, jis dar A. paskambino ir pasakė, kad jau jo laukia.

Jis atėjo ir matė, kad A. visas kruvinas, ateidamas svirduliavo, tada jis suprato, kad A. smegenų sutrenkimas. Jis dar skambino 112, klausė kur Vilniuje vežti, bet nesuprato kelio, tai nuvežė A. į Kauno klinikas. Nurodo, kad L. G. ir V. V. buvo kartu, juos kartu matė. A. jam pasakojo, kad pravažiavus sienÄ , A. nuėjo į restoranÄ . Restorane atsisėdo, prieÅ¡ A. sėdėjo V. V., L. G. sėdėjo Å¡alia. A. jam sakė, kad jie iÅ¡kart pradėjo sakyti, kad A. yra skolingas, A. iÅ¡kart suprato, kad vyksta agresija.

A. stojo eiti ir gavo smÅ«gį į veidÄ . SmÅ«gį A. į veidÄ ranka sudavė V. V., o L. G. spyrė į galvÄ koja. Po pirmo smÅ«gio A. parkrito, paskui prarado sÄ monę, kai atsipeikėjo nuėjo į tualetÄ apsiprausti ir jam parašė žinutę. Kai jis pamatė A., jis atrodė sunkiai, nosis buvo nusukta, akys buvo užtinusios, visas apsipylęs kraujais, gargaliavo, vėmė, įspÅ«dis buvo labai baisus. A. pergyvenimai nepraėjo, ilgai gulėjo ligoninėje, po įvykio pasidarė uždaras, nervingesnis.

Nukentėjusysis buvo su odine striuke, džinsais, batais ir odinė taÅ¡e su asmeniniais daiktais, turėjo laikrodį, nes visada laikrodį neÅ¡iodavo, po įvykio laikrodžio neturėjo, telefonÄ turėjo.Liudytojas V. Å . parodė, kad jis yra įmonės, kurioje dirba ir nukentėjusysis, direktorius. VisÄ informacijÄ Å¾ino tik iÅ¡ nukentėjusiojo pasakojimų. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad komandiruotės metu į RusijÄ traukinyje buvo sumuÅ¡tas. Minėjo, kas tame traukinyje sumušė, bet jis jų nepažįsta.

L. G. pažįsta tiek, kad imdavo iÅ¡ jų detales, o daugiau nepažįsta. Kokie santykiai L. G. ir A. R., negali pasakyti. Santykių apibrėžti negali, buvo faktas, kad prieÅ¡ 2 - 3 metus buvo atvažiavęs L. G. ir ieÅ¡kojo A.. L. G. buvo atvažiavęs ne vienas. Liudytojas D. K. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ palydovu, dažniausiai važinėja reisais Vilnius - Maskva, Vilnius - Klaipėda, pamena, jog įvyko incidentas. Buvo kreipęsis keleivis, kad kilo incidentas ir nori iÅ¡lipti, jis siÅ«lė iÅ¡kviesti milicijÄ , bet, sakė, kad susitvarkys pats.

Palydovė atėjo vėliau. Nepažintų to, kuris kreipėsi. Aptarnauja labai daug žmonių, apie 200. Neatsimena, kaip atrodė vyras, bet buvo labai susijaudinęs. Ant vyro veido sumuÅ¡imo žymių nepastebėjo. Jam pasirodė, kad nebuvo sumuÅ¡tas. Nukentėjusįjį matė gal iÅ¡ metro atstumo, kraujo nematė, o gal neatkreipė dėmesio. Neatsimena, kÄ tiksliai pasakė. Pasakymo esmė buvo ta, kad kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Sakė, kad kilo konfliktas ir nori iÅ¡lipti, ir, kad susitvarkys pats.

Vagono restoranas jam žinomas, ten neÅ¡a užsakymus, toks jo darbas. Traukinio vagonai visi vienodi, tik gali spalva keistis. Vagonai visi vienodi, visi nauji, gavo juos prieÅ¡ pora metų. Tuo metu restoranas atrodė taip, kaip byloje esančiose nuotraukose. Tiesiai prie lango neprieisi, tik Å¡onu. Tarpas nėra didelis, tik toks, kad žmogus tilptų. Palydovės nepranešė apie incidentÄ . Tokių įvykių nebÅ«na dažnai, bet neatsimena, apie kÄ kalbėjosi. Palydovės jam nenurodė, kas nutiko. Buvo bendra kalba, kad restorane Kauno mafija kažko neiÅ¡siaiÅ¡kino.

Kiek žmonių buvo, nežino. Neatsimena, kuri palydovė nurodė apie Kauno mafijÄ . Nukentėjusiojo ir kaltinamųjų negali atpažinti. Liudytoja L. P. parodė, kad dirba traukinio „Vilnius - Maskva“ restorane Lietuvos geležinkelis palydove - bufetininke. Jos darbas aptarnauti žmones, už salę daugiau atsakingas palydovas. Ji bÅ«na prie baro, virtuvės gale. Kol klientų nėra, ji plauna indus, jeigu yra, pati aptarnauja klientus. Klientus pagrinde ji aptarnauja, o virėja virtuvėje. Ji viena bufetininkė.

Apie tÄ konfliktÄ ji sužinojo tik po poros mėnesių. Tuo metu, kai atsidaro restoranÄ , žmonių bÅ«na nedaug. Salėje sėdinčių žmonių gal ir buvo, pasakyti negali. Apie muÅ¡tynes jai nieko nežinoma, pati nieko nematė. Girdėjo, kad sumuÅ¡tas žmogus iÅ¡lipo kitoje stotelėje. Kiek girdėjo, kad buvo sumuÅ¡tas, kas jam buvo padaryta, nežino, kas sumušė, nežino. Nukentėjusio praeinant neprisimena, nebuvo to sujudimo, kaltinamuosius pirmÄ kartÄ pamatė.Liudytoja B. L. parodė, kad dirba palydove - bufetininke restoranuose.

Dirbo ir praeitais metais, dirbo virtuvėje, nieko negirdėjo ir nieko nematė. Apskritai ten nieko nesimato, uždara patalpa. Kalbų jokių nebuvo. Ji tik po to sužinojo, daug vėliau. Tada sužinojo iš kolegės L., kad atsitiko kažkoks įvykis. Sužinojo, kad kažkas susimušė, muštynės vyko restorano ribose, kas mušėsi, nežino. Buvo kalbos, kad tarp keleivių kažkas susimušė. Liudytoja D. S. parodė, kad dirba geležinkelio palydove „(duomenys neskelbtini)“. Lankytojai pasirodo po 19:00 valandos, kada pravažiuojamos visos sienos.

Vagonas - restoranas dalinasi į tris dalis. Pirmoje dalyje tai virtuvė ir baras, nuo lankytojų atitverta sienele. Antra dalis - lankytojų salė, trečia dalis - palydovams skirta patalpa. Jeigu važiuojama į MaskvÄ , nuo 1 iki 5 vagono, eina pradžioje 1 - 5 vagonai, po to vagonas - restoranas. Toliau eina nuo 6 ir likusieji vagonai. Jeigu ateina lankytojai iÅ¡ 1 - 5 vagonų, ji sėdi jų pusėje, tų lankytojų nemato. Ä® jos pareigas įeina stebėti pultÄ . Ji atitverta nuo lankytojų siena, ant tos sienos pritvirtintas televizorius.

Ten pastoviai groja muzika ir panaÅ¡iai. 19:40 valandÄ jie turi iÅ¡vykti iÅ¡ stoties. Jos pareiga pasižiÅ«rėti į peronÄ . Ji ėjo pasižiÅ«rėti, praėjo pro salę. Ji pakreipė galvÄ ir pažiÅ«rėjo, salėje buvo gal 5 - 8 žmonės, buvo tylu. Iki Molodečino ji turi atlikti daug darbo. Ä® jos pareigas įeina įjungti karÅ¡tÄ vandenį, kondicionierių, kadangi traukinys juda negreitai. Po Molodečino atėjo palydovė G.. G. pasakė, kad buvo sumuÅ¡tas vienas žmogus ir jis iÅ¡lipo Molodečnoje.

Daugiau ji nieko nežino. Ji grindis plovė po pirmos valandos nakties, tačiau nieko nebuvo, kraujo žymių nematė. G. jau nedirba, jau metai, kaip išėjusi iÅ¡ darbo, girdėjo, kad užsienyje. Nuotraukoje esantis vagonas, panaÅ¡us į jų restoranÄ , baldų iÅ¡sidėstymas toks pats.Ekspertas G. A. C. parodė, kad nukentėjusiajam nustatyta kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės alkÅ«nės srityje, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės danties lūžis.

Veido sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, padaryti kietu buku daiktu, tačiau tiksliai nustatyti, ar tai ranka ar koja, negalima. IÅ¡ praktikos gali pasakyti, kad koja padaromi sužalojimai palieka nubrozdinimus ir lūžiai bÅ«na kitokie, dažniau lūžta skruostikaulis, o ne nosies kaulai. Ä® veidÄ buvo suduotas vienas smÅ«gis. Å iuo atveju lūžo nosis, tai didesnė tikimybė, kad sužalojimai buvo padaryti kumščiu, nubrozdinimai nebuvo nurodyti medicininiuose dokumentuose.

Galėjo bÅ«ti ir daugiau smÅ«gių padaryta, bet Å¡iuo atveju daugiau tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti kumščiu. Ant alkÅ«nės atsiradęs sužalojimas galėjo atsirasti krentant ir į kažkÄ atsitrenkiant. Visi sužalojimai buvo padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Ä® veidÄ galėjo bÅ«ti suduotas vienas smÅ«gis. AlkÅ«nės sužalojimas galėjo atsirasti krentant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių. Dažniausiai, kai trauminis poveikis bÅ«na į burnos sritį, tai bÅ«na sužalojimai lÅ«pose, o Å¡iuo atveju lÅ«pose sužalojimų nebuvo, dantų paslankumas galėjo atsirasti ne dėl Å¡ių trauminių poveikių.

Dantis galėjo būti nuskeltas tada, nes danties kraštai buvo aštrūs. Kategoriškai netvirtina, kad smūgis buvo ranka suduotas. Dažniausiai suduodant koja lieka nubrozdinimai, tie nubrozdinimai galėjo būti užgiję, bet dažniausiai jie yra vis vien matomi.2011-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1023/11 (02) patvirtina, kad A. R. nustatytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės alkūnės srityje, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje - vienas į veido sritį, padarant kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžį, vienas - į kairės alkÅ«nės sritį, padarant kraujosruvÄ ; Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti artimu vienas kito laiku;

Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse; Kraujosruvos, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau deÅ¡imt dienų (1 t., b. l. 22 - 23).2011-03-28 Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. S. tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad tyrėjas pagal gautÄ nurodymÄ nuvyko į Kauno m.

II klinikinę ligoninę, kurioje gydosi A. R.. Asmuo paaiÅ¡kino, kad 2011-03-27 iÅ¡ Vilniaus geležinkelio stoties iÅ¡vyko traukiniu į MaskvÄ , traukinyje buvo sumuÅ¡tas pažįstamų asmenų, iÅ¡ traukinio iÅ¡lipo Baltarusijos teritorijoje, grįžo į namus ir kreipėsi į gydymo įstaigÄ (1 t., b. l. 8).2011-03-28 Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK priimtas A. R. protokolas - pareiÅ¡kimas, kuriame užfiksuota, kad 2011-03-27, 17.00 val. A. R. iÅ¡ Vilniaus geležinkelio stoties traukiniu Nr. 6 iÅ¡vyko į MaskvÄ , traukinyje sutiko pažįstamÄ L.

G. ir kitÄ iÅ¡ matymo pažįstamÄ asmenį, traukinio restorane L. G. iÅ¡ jo reikalavo pinigų, po to iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas jam sudavė į galvos sritį, jis parkrito, tuomet L. G. jam koja spyrė, buvo praradęs sÄ monę. Po sumuÅ¡imo tęsti kelionės negalėjo, iÅ¡lipo Baltarusijos teritorijoje „Molodečnoje“ sustojime, sugrįžo į LietuvÄ ir kreipėsi į gydymo įstaigÄ . PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 9).2011-05-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A.

R. savo iniciatyva tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefonus: „Nokia 6303C“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Nokia 3110C“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33).2011-05-31 apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad buvo apžiūrėti A. R. priklausantys mobilaus ryšio telefonai, nustatyti iš jų siųstų SMS žinučių tekstai, padaryti vertimai ir nustatyta, kad iš A. R. priklausančio mobilaus ryšio telefono buvo išsiųsti SMS žinutės R.

P. į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su tekstais: „vienam vagone vaziuojam pasikviete pasneket restorane po sienos“, „Drebančiu balsu pasikviete matosi nervuojasi“, „Gal spaudimo duos“, „Sesk i masina važiuok link baltarusijos sulauzė nosi lipsiu is traukinio“, „Pasuksiu veliau“, „Jo 1ink medininku“, „Pasa kad galetum per siena“ bei iÅ¡ A. R. priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono buvo iÅ¡siųsti SMS žinutės abonentui „Lialka Lt“ į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su tekstais rusų kalba:

„S linasom v odnom vagone edem podosol k mne preglosil v restorane pogovorit“ („Su linu viename vagone važiuojame priėjo prie manęs pakvietė į restoranÄ pasikalbėti“), „Liog v bolnicu“ („Atsiguliau į ligoninę“), „Sdelali ukoli postavili kapelnicu vrode legce“ („Suleido ampules pastatė laÅ¡elinę lygtai lengviau“), „Vsio normano zit budu scias v blnice obsledivajut. Tot telefon u ricki v striuke ostavil“ („Viskas normalu, dabar ligoninėje tiria.

TÄ telefonÄ pas R. striukėje palikau“) (1 t., b. l. 34 - 36, 37 - 53).2011-06-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas R. P. savo iniciatyva tyrimui pateikė mobilaus ryÅ¡io telefonus: „Nokia E71“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55).2011-06-22 apžiÅ«ros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėtas R. P. priklausantis mobilaus ryÅ¡io telefonas, nustatyti SMS žinučių tekstai, gauti į jo telefonÄ iÅ¡ A.

R. priklausančio mobilaus ryšio telefono. R. P. mobilaus ryšio telefone užfiksuoti analogiški SMS pranešimai kaip ir A. R. mobilaus ryšio telefone (1 t. b. l. 56 – 58, 59 – 75).Skambučių išklotinės patvirtina, kad iš abonento numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio L. G. buvo skambinta abonentui numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. V.: 2011-05-25(3 kartus), 2011-05-26 (3 kartus), 2011-05-27 (3 kartus), 2011-05-31 (5 kartus), 2011-06-18 (4 kartus) (1 t., b. l. 86 - 97).2011-09-08 Kauno apskrities VPK NTV tarnybinis pranešimas su dokumentų analize, kurie patvirtina, kad L.

G. naudojosi mobilaus ryšio telefonais, kurių abonento numeriai (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), V. V. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-06-27, kuriais naudojasi L. G., su telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. V., nurodytu laikotarpiu L. G. abonento numeriu (duomenys neskelbtini)V. V. skambino 2 kartus, o V. V., L. G. skambino 8 kartus, iš viso bendrauta 10 kartų.

Taip pat nustatyta, kad abonento numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-06-27, kuriuo naudojasi L. G. ir abonento numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. V., nurodytu laikotarpiu L. G. abonento numeriu (duomenys neskelbtini), V. V. skambino 94 kartus, rašė 5 SMS žinutes, o V. V., L. G. skambino 75 kartus ir rašė 4 SMS žinutes, iÅ¡ viso bendrauta 178 kartus (1 t., b. l. 100, 101 - 108).Traukinio vagono – restorano planas – schema patvirtina įvykio vietÄ , vietÄ â€“ stalÄ , prie kurio sėdėjo A.

R., L. G. ir su juo buvęs asmuo (1 t., b. l. 117).2011-04-14 AB „Lietuvos geležinkeliai“ raÅ¡tas, kuriame nurodyta 2011-03-27 traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini) 5 vagone dirbę darbuotojai (1 t., b. l. 122).Duomenys apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sienÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad L. G. ir V. V. 2011-03-27 iÅ¡vyko iÅ¡ Kauno geležinkelio stoties, 17.38 val. kirto Kenos geležinkelio PKP (2 t., b. l. 1 - 3).2011-06-21 akistatos protokolas, kuris patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp A. R. ir L. G., kurios metu nukentėjusysis A.

R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 10 - 13).2011-06-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad iÅ¡ A. R. pateiktų 6 asmenų nuotraukų, jis atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį V. V., kuris su L. G. jam grasino, reikalavo pinigų bei kumščiu smogė jam į veidÄ (2 t., b. 1. 38 - 40);2011-06-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad iÅ¡ R. P. pateiktų 6 asmenų nuotraukų, jis atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį V.

V., kurį matė Vilniaus geležinkelio stoties perone kartu su L. G. ir, kuris sėdėjo L. G. automobilyje, kurį matė benzino kolonėlėje ties Kaišiadorimis (2 t., b. 1. 41 - 43);2011-06-21 asmens parodymo atpažinti protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad iš A. R. atpažinimui pateiktų 3 asmenų, jis atpažino asmenį, prisistačiusį V. V., kuris traukinio restorane A. R. grasino bei jį sumušė (2 t., b. 1. 46 - 48);2011-06-21 akistatos protokolas, kuris patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp A.

R. ir V. V., kurios metu nukentėjusysis A. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 52 - 53).Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 2894,73 Lt civilinį ieškinį dėl A. R. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 26 - 27). 2012-03-15 pareikštas atsisakymas nuo ieškinio (3 t., b. l. 14 - 15), kadangi žala pilnai atlyginta. Kaltinamieji L. G. ir V. V. teismui atiduoti kaltinant tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. kovo 27 d., apie 19 val. 30 min., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiame maršrutu „Vilnius - Maskva“, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, traukinio vagono restorano patalpose, reikalaujant iš A.

R. 15000 eurų, ir grasinant su juo susidoroti, V. V. sudavė A. R. kumščiu į veidÄ , ir Å¡iam nuo patirto smÅ«gio nukritusiam ant grindų, L. G. koja vienÄ kartÄ spyrė į veidÄ A. R., nuo ko jis prarado sÄ monę, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .IÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme, pripažintina, kad iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu dėl nukentėjusiojo A. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu pripažintinas kaltinamasis V. V., o kaltinamasis L. G. iÅ¡teisintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d. nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais. Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog nukentėjusysis A. R. buvo sužalotas 2011 m. kovo 27 d., apie 19 val. 30 min., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiame marÅ¡rutu „Vilnius - Maskva“, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, traukinio vagono restorano patalpose.

Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kaltinamųjų V. V. ir L. G. parodymai, duomenys apie asmenis, kirtusius tiriamu metu Lietuvos Respublikos sienÄ , SMS žinučių tekstai, taip pat liudytojais apklaustų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai, liudytojo R. P. ir kiti įrodymai. Nors pastarieji liudytojai nei vienas nenurodė matę įvykį, tačiau visi patvirtino tÄ faktÄ , kad jiems yra žinoma, jog traukinyje konflikto metu buvo sužalotas keleivis, kuris iÅ¡lipo Baltarusijos Molodečnoje stotyje.Nukentėjusysis A.

R. parodė, kad jam kaltinamasis V. V. sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ , o kaltinamasis L. G. jam įspyrė į veidÄ koja. Kaltinimus, pareikÅ¡tus V. V., patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir paties kaltinamojo V. V. prisipažinimas, specialisto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimai dėl iÅ¡vados, tuo tarpu kaltinimai L. G. paremti tik paties nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamasis V. V. pripažino sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ kumščiu. Specialisto iÅ¡vada Nr. G1023/11 (02) patvirtina, kad A.

R. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje - vienas į veido sritį, padarant kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžį, vienas - į kairės alkÅ«nės sritį, padarant kraujosruvÄ . Teismo posėdyje apklaustas specialistas G. A. C. iÅ¡samiai ir motyvuotai paaiÅ¡kino specialisto iÅ¡vadÄ . IÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų seka, kad kaltinamojo V. V. parodymai neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadai - patirti sužalojimai iÅ¡ties galėjo bÅ«ti padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. suduodant vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į galvÄ .

Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam į veidÄ buvo suduota ir antrÄ kartÄ , t.y. spirta su koja į veidÄ , medicininiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina - sužalojimai nebÅ«dingi sužalojimams, padarytiems koja, o medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai apskritai leidžia teigti buvus tik vienam smÅ«giui į veidÄ . Taip pat nustatyta, kad galimo antrojo smÅ«gio pasekmės - kraujosruva kairėje nukentėjusiojo alkÅ«nėje, galėjo atsirasti jam pargriuvus, o ne smÅ«giuojant kuriam nors iÅ¡ kaltinamųjų.

Taigi surinktų įrodymų visuma įgalina vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtinti tik tÄ faktÄ , kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smÅ«gis ranka į veidÄ , šį smÅ«gį sudavė kaltinamasis V. V.. Visos minėtos abejonės, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo L. G. naudai, kaltinamojo kaltė negali bÅ«ti grindžiama prielaidomis.Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir Traukinio vagono - restorano planas - schema, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojais apklaustų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai, iÅ¡ kurių seka, kad kaltinamasis L.

G. traukinio vagone - restorane konflikto metu sėdėjo tokioje vietoje, iÅ¡ kurios, atsižvelgiant į kėdžių, stalelio iÅ¡sidėstymÄ , sunku atsistoti ir įspirti praėjime gulėjusiam nukentėjusiajam.Kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamiesiems reikalaujant iÅ¡ A. R. 15000 eurų, ir grasinant su juo susidoroti. Kaltinamasis V. V. parodė, kad sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad Å¡is su juo nepagarbiai kalbėjo. Å ie kaltinamojo parodymai nepaneigti, aplinkybė apie grasinimus susidoroti ir pinigų reikalavimÄ inkriminuota remiantis tik paties nukentėjusiojo parodymais, kurie Å¡iuo aspektu laikytini nepakankamai nuosekliais ir detaliais.

A. R. apie 15000 eurų reikalavimÄ nurodė tik 2011-05-26 apklausoje, esÄ Å¡ių pinigų reikalauta už kažkokias verslo nesekmes (t.I, b.l. 115); 2011-04-11 apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad iÅ¡ jo reikalavo pinigų už kažkokį tai sudegintÄ autobusiukÄ (t. I, b.l. 112), pirminiame 2011-03-28 protokole - pareiÅ¡kime nukentėjusysis parodė, kad „pasakė, kad aÅ¡ jam turėsiu mokėti pinigus“ (t. I, b.l. 9). Liudytojas R. P. 2011-05-27 apklausoje (t.I, b.l. 134) ir liudytoja E. E. 2011-06-27 apklausoje nenurodė apie tai, kad iÅ¡ nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų (t.I, b.l. 138).

Liudytojo V. Å . parodymai tepatvirtina, kad nukentėjusiojo A. R. ir kaltinamojo L. G. santykiai buvo konfliktiÅ¡ki ir prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį. Laikytina, kad aukščiau minėtos aplinkybės apie grasinimÄ susidoroti ir 15000 eurų reikalavimÄ yra neįrodytos ir Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo.             Kaltinamųjų L. G. ir V. V. parodymus apie tai, kad jie atsitiktinai susitiko traukinyje ir yra tik Å¡iek tiek pažįstami iÅ¡ anksčiau, paneigia nukentėjusiojo A. R. ir liudytojo R.

P. parodymai, kad kaltinamieji iÅ¡ Kauno į Vilnių vyko kartu, kartu atvyko į geležinkelio stotį. Å ie parodymai yra pakankamai detalÅ«s ir nuoseklÅ«s. Be to, aplinkybę apie dažnÄ ir neatsitiktinį kaltinamųjų bendravimÄ patvirtina 2011-09-08 Kauno apskrities VPK NTV tarnybinis praneÅ¡imas su dokumentų analize, iÅ¡ kurio matyti, jog telefonu kaltinamieji tarpusavyje bendravo net 178 kartus (1 t., b. l. 100, 101 – 108). Tačiau Å¡is faktas nei pats atskirai, nei kartu su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais kartu paėmus, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kaltinamieji abu sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, kad jie, grasindami susidoroti, reikalavo iÅ¡ A.

R. 15000 eurų.Taigi surinktų įrodymų pagrindu galima neginčijamai konstatuoti tik dalį kaltinime nurodytų aplinkybių - kaltinamasis buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, suduodant jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo, šį smÅ«gį jam sudavė kaltinamasis V. V. tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu.Kitos kaltinime nurodytos aplinkybės - kad kaltinamasis L. G. įspyrė koja nukentėjusiajam į veidÄ , kad nukentėjusysis nuo to prarado sÄ monę, taip pat tai, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, grasindami susidoroti, reikalavo iÅ¡ A.

R. 15000 eurų, neįrodytos.             Kaltinamasis L. G. iÅ¡teisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sveikatos sutrikdymo mastÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo), jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes.

Skiriant bausmę V. V. už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymÄ , įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, civilinis ieÅ¡kinys Valstybinei ligonių kasai atlygintas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis kaltę pripažino tik verčiamas surinktų byloje akivaizdžių jo kaltės įrodymų. Kaltinamasis neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 74), psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 72), veikos padarymo metu metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 56 - 60), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (2 t. b. l. 75), augina du mažamečius vaikus.

             Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.              Skiriant bausmę asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimÄ , bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės atidedant jos vykdymÄ Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei.

Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rÅ«Å¡is, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. IÅ¡ to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iÅ¡ kitų alternatyvių bausmių rÅ«Å¡ių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011, Teismų praktika 35).Taigi kaltinamajam V.

V. parinktina laisvės apribojimo bausmė, skiriant teismo įpareigojimus, bausmės dydį nustatant sankcijos vidurkio ribose. Dėl turtinės žalos atlyginimo Nukentėjusysis A. R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5264 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jam padarytÄ turtinę žalÄ sudaro sugadinti asmeniniai daiktai, sulaužytas 1 dantis, iÅ¡laidos medikamentams, transporto iÅ¡laidos.Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese - tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialÅ«s (imperatyvÅ«s) reikalavimai civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimÄ realiai gali bÅ«ti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieÅ¡kinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame iÅ¡samiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieÅ¡kinio dydį. Ä®vertinus BPK 7 straipsnyje nurodytÄ taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieÅ¡kovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieÅ¡kinio pagristumÄ ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.

BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigÄ , yra nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio pagal byloje esančius dokumentus, t.y. pagal pateiktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, Å¡ioje byloje negalima, nes nukentėjusysis ieÅ¡kinio dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, t.y. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių iÅ¡laidas medikamentams, transportui, įrodymus apie sugadintus asmeninius daiktus ir jų vertę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje pažymėta, jog nukentėjusiajam padaryta apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis. Posėdyje apklaustas specialistas nurodė, kad kai trauminis poveikis būna į burnos sritį, tai būna sužalojimai lūpose, o šiuo atveju lūpose sužalojimų nebuvo, dantų paslankumas galėjo atsirasti ne dėl šių trauminių poveikių. Šios aplinkybės kelia abejones, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl kaltinamojo veiksmų, šiai aplinkybei patvirtinti ar paneigti reikalingi papildomi įrodymai.Dėl to neatidėjus bylos ir negavus papildomos medžiagos, negalima spręsti, kokio dydžio turtinė žala dėl kaltinamojo V.

V. nusikalstamų veiksmų padaryta nukentėjusiajam. Pagal BPK 115 str. 2 d. teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Å¡is teismo priimtas sprendimas sudaro sÄ lygas civiliniam ieÅ¡kovui civilinio proceso nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ jÄ padariusio asmens nesumokėjus žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡tas kaltinamajam L.

G., priimant pastarojo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Dėl neturtinės žalos atlyginimo Nukentėjusysis A. R. taip pat pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir Å¡ie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ir (ar) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai - tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobÅ«džio pasekmės - tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.

Vertinant fizinio pobÅ«džio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimÄ , susirÅ«pinimas bÅ«simomis sužalojimo pasekmėmis. Kaltinamojo turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad jis yra sveikas ir darbingas, Å¡iuo atveju negali turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui.Kaltinamasis V. V., smogdamas nukentėjusiajam į galvÄ , nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ - padaryta kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės alkÅ«nės srityje, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis.

Kraujosruvos, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nosies kaulų lūžis - nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Dėl Å¡ių sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , buitinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į A. R. gydymo trukmę ir taikytas medicinines priemones (atlikta operacija, stacionare gydėsi 11 dienų), į liekamuosius reiÅ¡kinius po sužalojimo ir pasveikimo galimybę (duomenų apie netektÄ darbingumÄ ir liekamuosius reiÅ¡kinius nėra), sužalojimo padarymo aplinkybes - nusikalstama veika truko neilgai, nukentėjusysis buvo sužalotas vienu smÅ«giuTaigi iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimo neprarado nei dalies darbingumo, sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė jo reputacijai, nesumažino jo karjeros galimybių, jis gali tęsti jam įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , dirbti darbÄ , kurį dirbo iki sužalojimo (b.l. 133), vykti į užsienį (2 t., b.l. 151.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasinai iÅ¡gyvenimai neįtakojo jokių esminių ar negrįžtamų permainų jo gyvenime, todėl, atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jam iÅ¡ kaltinamojo V. V. priteistinas 8000 litų neturtinės žalos dydis.Civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡tas kaltinamajam L. G., priimant pastarojo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusysis A. R. pateikė tris pinigų priėmimo kvitus: Nr. 624222 - 800 Lt, Nr. 632000 - 800 Lt (2 t. b. l. 135 - 136) ir Nr. 658794 - 500 Lt už atstovo - advokato paslaugas. Nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitais, teisinės pagalbos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo formų.

Šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo. Dėl valstybinės ligonių kasos pareikšto ieškinio Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 2894,73 Lt civilinį ieškinį dėl A. R. gydymo išlaidų atlyginimo, tačiau 2012-03-15 pareiškė atsisakanti nuo ieškinio, kadangi žala pilnai atlyginta, ieškinio atsisakymo pasekmės civiliniam ieškovui žinomos (3 t., b. l. 14 - 15).

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 1 d. nustato, kad tokiais atvejais byla nutraukiama. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str., n u s p r e n d ž i a:              V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.             KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., L.

G., kaltintÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 8000 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius) Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai priteisti iÅ¡ V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 2100 (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ ) Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., pripažinti nukentėjusiajam A.

R. teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ V. V. patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p., nukentėjusiojo A. R. ieÅ¡kinį kaltinamajam L. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ .             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 1 d., bylÄ dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio kaltinamiesiems V.

V. ir L. G. dėl 2894,73 Lt A. R. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo nutraukti.Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Giedrius Endriukaitis