dd14f7d5-c811-41c2-b583-87f519f79809 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-627-739/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02257-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-902/2020 pagal ieÅ¡kovės V. G. ieÅ¡kinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, O. V., A. J., Panevėžio miesto 4-ajam notarų biurui dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, bendraturčių dalių nustatymo, piniginės kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. G. (toliau – ir ieÅ¡kovė, ir apeliantė) ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei V. M. (toliau – ir atsakovė) , tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų: O. V., A. J., Panevėžio miesto 4-ajam notarų biurui kreipėsi prašė: 1)pripažinti butÄ (duomenys neskelbtini), 32000 Eur rinkos vertės, bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės ir 2019 m. vasario 24 d. mirusio D. V. nuosavybe, nustatyti, kad ieÅ¡kovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra ½; 2)pripažinti automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur, bei daiktus: 100 Eur vertės gręžimo stakles ,,Žalgiris“, 100 Eur metalo vamzdžių lankstymo stakles, 50 Eur vertės garažo apÅ¡ildymo krosnį, 80 Eur vertės raktų, įrankių komplektus, 20 Eur vertės automobilio dviračių laikiklį, 25 Eur vertės spaustuvÄ , 150 Eur vertės aukÅ¡to slėgio plovimo įrenginį ,,Karcher“, 45 Eur vertės automobilio atramų komplektus, iÅ¡ viso 1070 Eur vertės turtÄ , bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės ir D.

V. nuosavybe; nustatyti, jog ieÅ¡kovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra ½, priteisti daiktus atsakovei, o ieÅ¡kovei – iÅ¡ atsakovės piniginę 535 Eur dydžio kompensacijÄ . 1.1. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad su D. V. susipažino 2007 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini), kur ji tuo metu dirbo. Nuo tada susiraÅ¡inėjo, po kelių mėnesių pradėjo bendrauti artimiau, važinėdavo vienas pas kitÄ , per savaitę D. kelias dienas nakvodavo pas jÄ . Pas ieÅ¡kovės tėvus jie abu gamino valgį, turėjo kambarį namo antrame aukÅ¡te, kurį iÅ¡ abiejų lėšų įsirengė.

Nuo 2012 metų ji su D. V. iÅ¡ bendradarbio A. K. iÅ¡sinuomojo dviejų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), kur gyveno kartu kaip Å¡eima, turėjo bendrÄ buitį, kartu leido laisvalaikį. Tačiau po D. tėvo mirties jie vėl gyveno atskirai, nors tarpusavio ryÅ¡ys nenutrÅ«ko. 1.2. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ D. bendradarbio A. P. jie sužinojo apie parduodamÄ butÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė apžiÅ«rėjo butÄ pati, o vėliau butÄ apžiÅ«rėjo kartu su D. ir jo seserimi (atsakove) ir nusprendė butÄ Ä¯sigyti.

ButÄ nusipirko už 28000 Eur sumÄ , buto savininkei banko pavedimu sumokėję 18500 Eur sumÄ , kuriÄ gavo pardavę kartu įsigytÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , taip pat 6000 Eur sumÄ , gavę kaip paskolÄ D. vardu iÅ¡ banko, dar 5000 Eur D. pasiskolino iÅ¡ savo motinos. Po sandorio sudarymo ieÅ¡kovei jos motina davė 2500 Eur įkurtuvėms ir reikalingiems daiktams nusipirkti. IeÅ¡kovė perdavė tuos pinigus D., kad jis juos grÄ Å¾intų savo motinai. Kartu su D. nusipirkus butÄ , ieÅ¡kovė pradėjo jame kurtis, įsigijo reikalingus daiktus:

Å¡aldytuvÄ , skalbimo maÅ¡inÄ , kėdes, mikrobangų krosnelę, kilimÄ , užuolaidas, spinteles, stalčius, klozetÄ , roletus. D. mokėjo paskolÄ , o ieÅ¡kovė mokėjo už komunalines paslaugas. 1.3. Taip pat paaiÅ¡kino, kad D. nuomojosi garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini), kur daug laiko praleisdavo tvarkant savo ir ieÅ¡kovės automobilius, ten taip pat laikė įrankius. IeÅ¡kovė D. padėdavo remontuojant. D. daug laiko garaže praleisdavo kartu su pusbroliu A. J., jie vis kažkÄ konstruodavo. 1.4.

IeÅ¡kovės teigimu, 2013 metais vasario 14 d. Palangoje D. ieÅ¡kovei pasipirÅ¡o, jie sutarė, kad susituoks, kai turės nuosavÄ namÄ . Kai įsigijo savo butÄ , pradėjo planuoti Å¡eimÄ , tačiau nepavyko susilaukti vaiko, dėl to lankėsi pas gydytojus, gydėsi. Vėliau D. susirgo, 2018 m. gruodžio 5 d. jis buvo paguldytas į ligoninę, kur ieÅ¡kovė jį lankė, slaugė, pirko vaistus. Su pažįstamų pagalba D. buvo nuvežtas į Vilniaus Santaros klinikas, kur jį ieÅ¡kovė kartu su jo seserimi lankė. (duomenys neskelbtini) D.

V. mirė. Ieškovė kartu su D. seserimi suorganizavo jo šermenis ir laidotuves.

2. Atsakovė V. M. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. 2.1. Atsakovė tvirtino, kad D. V. ir ieškovės santykiai nebuvo pastovūs, rimti, ieškovė nedalyvaudavo svarbiose D. šeimos šventėse. Nesutiko, kad D. su ieškove kartu gyveno 2007 metais, nes D. V. ieškovę savo artimiesiems pristatė tik 2008 m. balandžio mėn., o iki 2008m. vasario mėn. D. V. draugavo ir palaikė artimus santykius su ieškovės buvusia pažįstama V.. Atsakovės nuomone, epizodinis D.

V. nuvykimas pas ieÅ¡kovę neįrodo bendro jų gyvenimo. Atsakovės paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovė gyveno su savo tėvais bei seserimi. D. V. gyveno pas savo tėvus. 2.2. Atsakovės teigimu, D. V. naudojosi O. V. automobiliu ,,Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki automobilio pardavimo (duomenys neskelbtini). Tada O. V. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį ,,Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį jai pirko D. V. už O. V. pinigus ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai:

O. V. bankiniai pavedimai, pinigų iÅ¡gryninimas. O. V. bankiniu pavedimu 2011 m. rugsėjo 2 d. D. V. pervedė 3000 Lt ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡grynino bei perdavė 9000 Lt, o dar 2000 Lt iÅ¡grynino bei perdavė automobilio registracijos dienÄ . Automobiliu ,,Audi A6 Avant“ naudojosi D. V., tačiau O. V., iÅ¡ policijos praneÅ¡imų sužinojusi apie jai paskirtas baudas dėl automobilio naudojimosi, nutarė perraÅ¡yti automobilį D. V. vardu. Todėl (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Å¡io automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ D.

V. automobilį nupirko iÅ¡ O. V. už 300 Eur sumÄ . 2.3. PaaiÅ¡kino, kad D. V. iÅ¡ O. V. giminaitės E. G. nusipirko žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo tėvų V. V. ir O. V. jam perduotais(padovanotais) pinigais, o, sudarant žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, kartu su D. V. į notaro biurÄ vyko D. tėvai. IeÅ¡kovė visame tame nedalyvavo. 2.4. Teigė, kad D. V. su ieÅ¡kove kartu gyveno 2012 metais iÅ¡sinuomotame bute (duomenys neskelbtini), kol nuomotojas jiems pasiÅ«lė butÄ Ä¯sigyti arba iÅ¡sikraustyti.

Po D. V. tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini) dėl konfliktiÅ¡ko ieÅ¡kovės bÅ«do, D. su ieÅ¡kove buvo nusprendę nebegyventi kartu, nutraukė tarpusavio ryÅ¡ius. Dėl to D. V. persikėlė gyventi pas savo motinÄ O. V. į jos butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė – pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini). 2.5. Atsakovė taip pat nesutiko su tuo, kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Atsakovės teigimu, jos motina buto pirkimui 5000 Eur sumÄ bankiniu pavedimu pervedė į asmeninę D.

V. sÄ skaitÄ , be to, prieÅ¡ pervesdama Å¡iÄ sumÄ sÅ«nui, motina pasitarė su atsakove ir tik įsitikinusi, kad butas perkamas D. V. asmeninėn nuosavybėn, motina nusprendė paremti sÅ«nų buto įsigijimui pervesdama 5000 Eur sumÄ . Be to, D. V. su banku sudarė 6000 Eur vartojimo kredito sutartį dėl 6000Eur paskolos, iÅ¡ kurių 5000 Eur sumokėjo už perkamÄ butÄ . 2.6. Nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad ieÅ¡kovė perdavė D. V. 2500 Eur jo skolai motinai grÄ Å¾inti, kadangi nei D. V., nei ieÅ¡kovė O.

V. jokių 2500 Eur niekada nepervedė nei į banko sÄ skaitÄ , nei perdavė grynais pinigais. Atsakovė nesutiko, kad ieÅ¡kovė mokėjo mokesčius už D. V. butui teikiamas paslaugas, nes D. V. turėjo pakankamai pajamų iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, nuomojamų žemės Å«kio paskirties žemės sklypų. IeÅ¡kovės pateikti kvitai dėl paslaugų AB ,,Panevėžio energija“ apmokėjimo, nepatvirtina ieÅ¡kovės indėlio į bendrai kuriamÄ turtÄ . IeÅ¡kovė gyvendama kartu su D.

V. jo bute taip pat privalėjo susimokėti už tiekiamÄ elektros energijÄ , už vandenį, Å¡ildymÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ . Be to, ieÅ¡kovė visÄ laikÄ mokesčių nemokėjo, nes D. V. sukÅ«rus iÅ¡maniÄ jÄ programėlę, visus mokesčius dengė bÅ«tent jis pats iÅ¡ savo banko sÄ skaitos. 2.7. Atsakovė nesutiko ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ už nuomojamame garaže laikytus kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog ieÅ¡kovės nurodytas turtas yra bevertis, ir esant ieÅ¡kovės norui, jai gali bÅ«ti perduotas nuosavybėn natÅ«roje.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji prisidėjo prie ginčo daiktų įsigijimo ir sukūrimo. 2.8. Atsakovės manymu, šioje civilinėje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių objektyviai buvusias aplinkybes dėl sugyventinių jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso, priešingo nei D. V. asmeninė nuosavybė.

3. Trečiasis asmuo O. V. (atsakovės pusėje) atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais atsakovės V. M. atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro notarė R. V. teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

5. Trečiasis asmuo A. J. (ieÅ¡kovės pusėje) atsiliepime į ieÅ¡kinį sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais, nurodė, jog ieÅ¡kovė su velioniu jo pusbroliu D. V. virÅ¡ deÅ¡imt metų gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė jokių turtinių pretenzijų niekam neturintis ir į jokį turtÄ nepretenduojantis, ginÄÄ paliko spręsti bylos dalyvėms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. G. atsakovei V. M. 800 Eur, trečiajam asmeniui O. V. 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei – 72,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

7. Teismas nustatė, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl nesusituokusių asmenų bendro turto kÅ«rimo bendromis jų lėšomis ir darbu, bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir D. V. vardu įgyto turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, todėl sprendimÄ grindė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis.

8. Taip pat nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise D. V.. Jis buvo įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 28000 Eur. Po D. V. mirties jo palikimÄ (duomenys neskelbtini) priėmė sesuo V. M. (atsakovė), o O. V. (D. V. motina) palikimo atsisakė.

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, siekdama buto, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir ieÅ¡kinyje nurodyto nekilnojamojo turto padalinimo, privalėjo įrodyti ne tik bendravimo su mirusiu D. V. faktÄ , ne tik savo dalyvavimÄ Ä¯sikuriant D. V. įsigijus šį butÄ , bet ir Å¡alių susitarimÄ sukurti šį turtÄ kartu, jungtinėmis pastangomis bendrosios dalinės nuosavybės teise, įsigyjant butÄ , darant įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu ir (arba) dalyvaujant savo darbu, iÅ¡ esmės šį turtÄ pagerinant (pvz. atliekant turto kapitalinį remontÄ ir panaÅ¡iai)(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė Å¡ios procesinės pareigos neįvykdė.

10. Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs trečiojo asmens O. V. paaiÅ¡kinimus teisme, liudytojų parodymus, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo spręsti, kad: ieÅ¡kovė kartu su mirusiu D. V. iÅ¡ bendrų lėšų įsigijo ginčo butÄ ; jog jie kartu iÅ¡ O. V. giminaitės E. G. bendrai buvo įsigiję žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl buto pirkimui buvo panaudoti bendri pinigai, gauti šį sklypÄ pardavus; jog dalį iÅ¡ 5000 Eur D. V. iÅ¡ savo motinos pasiskolintų pinigų buto pirkimui, tai yra 2500 Eur ieÅ¡kovė savo motinos pinigais grÄ Å¾ino D. V. motinai; jog paskolÄ , kuri buvo suteikta D. V., jie (ieÅ¡kovė ir D.) bankui grÄ Å¾ino iÅ¡ bendrų lėšų pagal jų susitarimÄ ,,D. moka paskolÄ , o ieÅ¡kovė perka maistÄ ir moka už buto patarnavimus“.

11. Teismas laikė įrodytu, jog ginčo butas buvo įsigytas už sÅ«nui D. V. O. V. paskolintas ir jai negrÄ Å¾intas, tai yra sÅ«naus asmeninėn nuosavybėn perduotas 5000 Eur dydžio pinigines lėšas, taip pat už 5000 Eur, kurie pagal vartojimo kredito sutartį buvo paskolinti D. V., o ieÅ¡kovė neprisidėjo savo lėšomis D. V. grÄ Å¾inant Å¡iÄ paskolÄ . Teismas, įvertinęs liudytojos D. J. G. (ieÅ¡kovės motina) teisme duotus parodymus, kad 2500 Eur suma buvo panaudota buto įkurtuvėms: iÅ¡ Å¡ių lėšų buvo įsigytas Å¡aldytuvas, mikrobangų krosnelė, televizorius, spintelė tualetui, nusprendė, jog Å¡ie pinigai vėliau nebuvo grÄ Å¾inti O. V., kaip teigė ieÅ¡kovė.

12. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog buto įsigijimui buvo panaudota už parduotÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gauta 18500 Eur suma. Nors ieÅ¡kovė laikė, kad Å¡ios piniginės lėšos buvo jos ir D. V. bendros lėšos, nes įsigyjant žemės sklypÄ jos motina buvo paskolinusi 2000 Lt, o kitÄ lėšų dalį – 4700 Lt pridėjo D., teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos motinos pinigai buvo panaudoti įsigyjant ginčo žemę, kadangi byloje nėra surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovės iÅ¡ motinos gauti pinigai buvo panaudoti žemės sklypo įsigijimui 13.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai dėl jos mokėjimo už ginčo butui teikiamas paslaugas patvirtina, kad ieÅ¡kovė tik iÅ¡ dalies prisidėjo prie butui teikiamų paslaugų apmokėjimo, kadangi ji mokėjimus vykdė ne kiekvienÄ mėnesį ir ne visiems komunalinių paslaugų teikėjams. Å iuo atveju, teismas neturėjo pagrindo nesutikti su atsakovės ir trečiojo asmens O. V. teiginiais, jog ieÅ¡kovė kartu gyvendama ginčo bute su D. V., turėjo pareigÄ prisidėti prie buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų ir tai negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovės prisidėjimu piniginėmis lėšomis įgyjant ginčo bÅ«sto dalį.

14. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad ji kartu su D. V. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė neįrodė, jog ginčo automobilis buvo įsigytas iš bendrų jos (ieškovės) ir D. V. lėšų ar, kad ieškovė savo piniginėmis lėšomis prisidėjo prie automobilio įsigijimo.

15. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę 1/2 dalį D. V. išsinuomotame garaže likusių kilnojamųjų daiktų, nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog ji savo lėšomis ir savo darbu prisidėjo prie šių daiktų sukūrimo ir/ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise. Šios aplinkybės nepatvirtino ir ieškovės pusėje buvęs trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. J..

16. Spręsdamas dėl jungtinės veiklos fakto, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ieÅ¡kovė ir D. V. bendrai gyveno ir bendrÄ Å«kį vedė daugiau kaip 10 metų, kad jie siekė kartu sukurti bendrÄ nuosavybę. Teismas sprendė, kad iki 2016 m. Å¡alių santykiai buvo nepastovÅ«s, epizodiniai, nėra pateikta įrodymų, jog per tÄ laikÄ ieÅ¡kovė ir D. V. bendromis lėšomis, bendru darbu įgijo bendrÄ turtÄ .

Pažymėjo, kad visas ginčo turtas buvo įgytas bÅ«tent iki 2016 m. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir D. V. bendros jungtinės veiklos, kurios tikslas bÅ«tų buvęs sukurti, įsigyti bendrÄ turtÄ , nevykdė ir bendrosios nuosavybės teise neįgijo ginčo objektu tapusio turto: buto (duomenys neskelbtini), automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat ieÅ¡kinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 17.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. G. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti arba panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 17.1. Nurodo, kad nagrinėjant bylÄ buvo netinkamai aiÅ¡kintos, taikytos ir pažeistos tiek materialinės teisės normos, liečiančios nesusituokusių gyvenimo kartu Å¡eimoje nustatymÄ , tokių asmenų bendros nuosavybės įgijimo nustatymo ir padalijimo aplinkybes, tiek procesinės teisės normos, susijusios su įrodymų priėmimu, pripažinimu, jų tyrimu, vertinimu bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu. 17.2.

Apeliantė nurodo, kad yra akivaizdus sprendimo išvadų prieštaringumas dėl ieškovės ir D. V. tarpusavio santykių pastovumo, trukmės – sprendime vienur nurodoma jų nebuvus iki 2013 m., kitur pripažįstama 2014 m. gyvenus kartu, o galiausiai, prieinama išvados, kad bendro gyvenimo ir bendro ūkio nebuvo iš viso. Mano, kad tokių prieštaravimų buvimas neleidžia priimto ginčijamo sprendimo pripažinti teisėtu. 17.3. Nurodo, kad buvo netinkamai vertinti ieškovės, liudytojų paaiškinimai, reikšmingos aplinkybės nepripažintos įrodymais, atsisakyta įrodymus priimti ar jie nevertinti.

Apeliantė nurodo, kad su D. V. ne tik draugavo, bet ir nuo 2007 m. pabaigos iki jo mirties kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, siekė, kÅ«rė ir abipusiai norėjo gyventi Å¡eimoje, turėti vaikų, santykiai nebuvo nepastovÅ«s ar epizodiniai, juos siejo ne tik ilgi ir artimi santykiai, bet ir bendri darbai, bendras poilsis, artimas bendravimas su giminėmis, draugais, bendradarbiais, gyvenimas kartu įvairiose vietose, nuolatinė abipusė parama ir pagalba, bendras Å«kis, bendro turto įgijimo susitarimai ir įgijimas bei jo pagerinimas, siekimas turėti vaikų ir noras sudaryti santuokÄ . 17.4.

Apeliantės teigimu, teismas neatliko išsamios ieškovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų analizės ir vertinimo, nepagrįstai apsiribojo tik pastebėjimu, kad ieškovė nepateikė 2008 m. darytų fotonuotraukų, o 2015 m. pateikta tik viena nuotrauka, nors teismas neįvertino kitų nuotraukų, įrodančių ieškovės paaiškinimus. Dėl to buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos dėl pateiktų nuotraukų pripažinimo įrodymais ir neatliktas jų vertinimas. 17.5.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ieÅ¡kovė praÅ¡o priimti į bylÄ naujus įrodymus – 96 vnt. nuotraukų, apimančių 2008–2018 metų ieÅ¡kovės ir D. V. gyvenimo laikotarpį, bei 7 vnt. vaizdo įrašų bei jų apraÅ¡us. Nurodo, kad po D. V. mirties ieÅ¡kovei pablogėjo sveikata, ji gydėsi, buvo apsunkintas mÄ stymas, įrodymų nepateikimÄ lėmė griežtos karantino sÄ lygos. Dėl minėtų aplinkybių Å¡ios medžiagos nebuvo galimybių surasti ir pateikti anksčiau.

Mano, kad jos pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai visiškai įrodo ieškovės aukščiau nurodytas aplinkybes dėl ieškovės ir D. V. bendro gyvenimo ir ūkio vedimo nuo 2008 m. iki jo mirties. 17.6. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kurios buvo padarytos vertinant ieškovės pakviestų liudytojų parodymus. Mano, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo ieškovės paaiškinimus įrodančių liudytojų parodymais tuo pagrindu, kad jie nėra išsamūs, nuoseklūs, neatitinka atsakovės liudytojų parodymų.

Nurodo, kad dalis liudytojų dėl specifinio, individualaus klausimų pobūdžio negalėjo nurodyti ieškovės ir D. V. bendro ūkio, piniginių lėšų tvarkymo aplinkybių smulkmenų, tačiau vien tuo pagrindu abejoti tuo, kas jiems buvo gerai žinoma ir prisiminta teisme nebuvo pagrindo. Mano, kad ieškovės kviestų liudytojų parodymų vertinimas ginčijamame sprendime atliktas neteisingai, selektyviai, atrenkant natūraliai nežinomas pašaliniams asmenims šeimos gyvenimo aplinkybes, ne įrodymų viseto pagrindu, nesulyginus jų tarpusavyje, taip pat su kitais byloje esančiais įrodymais. 17.7.

Nurodo, kad byloje liko neįvertintos kitos reikšmingos aplinkybės, kurios turėjo būti pripažintinos ieškovės paaiškinimus pagrindžiančiais įrodymais. Iš ieškovės ir jos liudytojų paaiškinimų seka, kad ieškovė su D. V. kartu gyveno 2007 – 2012 metais (duomenys neskelbtini), 2013–2014 metais – (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, o nuo 2015 metų iki šiol (duomenys neskelbtini). Šio gyvenimo kartu vienoje vietoje aplinkybės atskirai nebuvo tirtos ir vertintos, sprendime nepagrįstai nuspręsta dėl atsitiktinių, trumpalaikių, nepastovių ieškovės ir D.

V. tarpusavio santykių pobÅ«džio. Mano, kad liko detaliai neanalizuotos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos ne tik bÅ«stui nuomoti, įgyti, remontuoti, jį iÅ¡laikyti, kreditui grÄ Å¾inti bet ir iÅ¡laidos bendram gyvenimui. 17.8. Mano, kad ginčijamame sprendime ne tik buvo padarytos neteisingos iÅ¡vados dėl apeliantės ir D. V. bendro gyvenimo, bet ir neteisingai nustatytos ginčijamo turto įgijimo aplinkybės, nepagrįstai sureikÅ¡minant tiesioginius piniginius įnaÅ¡us, nustatant susitarimÄ Ä¯gyti bendrÄ turtÄ ir tuo pačiu netiesiogiai atmetant kitus atitinkamo susitarimo buvimo įrodymus: bendrÄ susitarimÄ ir siekį gyventi kartu, turėti vaikų ir bendrÄ Å¡eimÄ , bÅ«stÄ , bendrÄ ilgalaikį gyvenimÄ , dalyvavimÄ kuriant bendrÄ nuosavybę darbu. 17.9.

Apeliantės teigimu nuolatinis ilgalaikis, artimas įvairiapusis bendravimas ir gyvenimas kartu įrodo tikslÄ gyventi vienoje Å¡eimoje. To ieÅ¡kovė ir D. V. siekė visais galimais bÅ«dais, pirmiausia, bendromis lėšomis remontavo, apÅ¡iltino, gerino kambarį tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kartu ten gyveno. Vėliau, 2008 m. spalio mėn., kartu įgijo žemę iÅ¡ D. V. giminaitės. Nors atsakovė tai ginčija, tačiau ieÅ¡kovės nurodytos Å¡io turto įgijimo aplinkybės ir smulkmenos įrodo ieÅ¡kovę ir D.

V. gyvenus kartu. 17.10. Apeliantė taip pat nurodo, kad kartu su D. V. bendram gyvenimui 2013 – 2014 m. nuomojo butÄ (duomenys neskelbtini). Nors teismo sprendime nurodoma, kad dėl Å¡io fakto nėra ginčo, tačiau jis teisiÅ¡kai nebuvo tinkamai įvertintas, nepripažintas bendro gyvenimo įrodymu. 17.11. Dėl ginčo buto, apeliantė tvirtina, kad butÄ bendram gyvenimui įsigyti pasiÅ«lė D. V. bendradarbis A. P., kartu su D. V. ieÅ¡kovė svarstė Å¡io buto įgijimo sÄ lygas, derėjosi su pardavėja D.

G., priėmė sprendimÄ jį įsigyti bendram gyvenimui, padėjo parengti preliminariÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį, kartu iÅ¡ bendrų lėšų sumokėjo pardavėjai 3000 Eur avansÄ . Kadangi ieÅ¡kovė ir D. V. ketino tuoktis, ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo abejoti D. V. santuokos sudarymo su ieÅ¡kove ketinimais (D. V. jau buvo pasipiršęs ieÅ¡kovei), nuosavybės nustatymo klausimai sutartyje nebuvo sureikÅ¡minti. Nurodo, kad ginčo butas buvo įgytas už 28000 Eur Å¡iomis lėšomis: 3000 Eur sumokėtas avansas iÅ¡ bendrų lėšų ir 25000 Eur pavedimu į pardavėjos sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurių 18500 Eur gauta už žemės pardavimÄ .

Pirkimui ir buto įrengimui, remontui bei sÄ lygų gerinimui buvo panaudota dalis O. V. skolintų pinigų ir banko vartojamosios paskolos ir ieÅ¡kovės motinos duotų 2500 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė perdavė D. V.. Apeliantė teigia bendromis lėšomis nurodžiusi ne tik avansÄ , bet ir dalį už parduotÄ Å¾emę gautų pinigų, bei ieÅ¡kovės motinos duotus 2500 Eur. 17.12. Apeliantė taip pat nurodo dengusi 2018 m. pabaigoje prasidėjusios bÅ«sto stogo renovacijos iÅ¡laidas, tai pat nurodo buvus ieÅ¡kovės ir D.

V. susitarimÄ ieÅ¡kovei dengti dalį bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų ir jį vykdžius. Dėl to ieÅ¡kovė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kad neįrodyta, jog ieÅ¡kovė nėra lėšomis ar darbu prisidėjusi prie ginčo bÅ«sto įgijimo ar pagerinimo. 17.13. Apeliaciniame skunde apeliantė dėl tų pačių aplinkybių nesutinka su teismo iÅ¡vadomis sprendimo dalyje dėl automobilio ir garažo rakandų įgijimo. 17.14. Apeliantė pažymi, kad dalies bendro gyvenimo su velioniu D.

V. aplinkybių nuomojamame bute ir įgytame bute atsakovė byloje neginčijo, pripažino, neneigė ieškovę su D. V. gyvenus kartu įgytame bute, ieškovei slaugius sergantį brolį, dalyvavus jį laidojant. Šios aplinkybės ginčijamame sprendime nepagrįstai liko neįvertintos, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai neįvertintos ir dėl to nenustatytas ieškovės individualus indėlis ginčijamam turtui.

18. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė V. M. praÅ¡o ieÅ¡kovės V. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 18.1. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. V. ir V. G. tarpusavio santykiai iki 2016 metų buvo ne nuolatinio pobÅ«džio, kadangi jų vienišų asmenų bendravimas, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, vykimas kartu atostogauti, negali bÅ«ti vertinami kaip bendras jų gyvenimas kartu ir/ar bendras Å«kio vedimas.

Tai, jog ieÅ¡kovė 2013–2014 metais kartu su D. V. nuomojo butÄ , nereiÅ¡kia, kad jie kaip teigia ieÅ¡kovė, nuo 2007 m gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. 18.2. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovės brolis kiekvienas disponavo savo uždirbtais pinigais, savo nuožiÅ«ra, D. V. tvarkė butÄ , mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistÄ , remontavo automobilį, pirko įvairius įrankius, o ieÅ¡kovė (apeliantė) savo pinigus leido pragyvenimui savo nuožiÅ«ra. Darytina iÅ¡vada, jog, apeliantės nuomone, jos gaunamas pajamas (darbo užmokestį) ji laiko savo asmeninėmis lėšomis, o D.

V. pajamas (darbo užmokestį, pajamas už nuomojamÄ Å¾emę, pajamas gautas iÅ¡ metalo dirbinių) apeliantė laiko bendromis jos ir D. V. pajamomis. 18.3. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog jos motina žemės įsigijimui skolino 2000 Lt liko neįrodytas. 2008 metais perkant žemę pas notarÄ vyko ne tik D. V., bet kartu su juo pas notarÄ vyko jo tėvai : O. V. ir V. V.. IÅ¡ teismui pateiktų O. V. ir V. V. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad žemės pirkimo pardavimo sandorio sudarymo dienÄ â€“ (duomenys neskelbtini), O.

V. iÅ¡ banko sÄ skaitos grynais pinigais išėmė 4000Lt, o V. V. – 3000Lt, pinigus iÅ¡grynindami tame pačiame bankomate ir tuo pačiu metu. Todėl D. V. nebuvo reikalingi jokių kitų asmenų pinigai, nes tiek jo paties turimos lėšos, tiek jo tėvų sÅ«nui suteiktos piniginės lėšos buvo pakankamos žemės sklypui įsigyti. 18.4. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog prie buto paskolos grÄ Å¾inimo savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo ieÅ¡kovė, taip pat jog banko paskola buvo grÄ Å¾inama iÅ¡ bendrų ieÅ¡kovės ir D.

V. lėšų, juo labiau kad D. V. mokėdavo ir už turto draudimÄ UAB „PZU Lietuva“. 18.5. Atsakovės teigimu, apeliaciniame skunde formaliai nurodyta, jog dėl tų pačių aplinkybių ieÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis sprendimo dalyje dėl automobilio ir garažo rakandų įgijimo, tačiau jokių konkrečių nesutikimo argumentų, kurie paneigtų skundžiamo sprendinio iÅ¡vadas nenurodo. Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nepateikė argumentų nei įrodymų kaip ji prisidėjo prie Å¡ių daiktų įsigijimo, sukÅ«rimo. 18.6.

Atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovės su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų prie bylos nepridėti, nes jie neatitinka įrodymams keliamo sÄ sajumo reikalavimų, be to visi Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 18.7. Atsakovė mano, jog apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, o ieÅ¡kovė (apeliantė), praÅ¡ydama skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių argumentų.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis suinteresuotas asmuo O. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 19.1. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas tapačiais argumentais kaip ir atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , nurodant, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , tinkamai nustatė visas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, iÅ¡tyrė ir įvertino tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek įrodymų visetÄ , sprendimÄ tinkamai motyvavo, nurodė kokiais įrodymais vadovaujasi ir kokius įrodymus atmeta, pasisakė dėl visų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl sprendimÄ naikinti apeliaciniame skunde nurodomais ar kitais pagrindais, nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo A. J. nurodo, kad apeliaciniam skundui pritaria, praÅ¡o jį tenkinti. Teigia, kad ieÅ¡kovės V. G. nurodomos aplinkybės yra teisingos, ieÅ¡kovė su trečiojo asmens velioniu pusbroliu gyveno virÅ¡ deÅ¡imt metų, vedė bendrÄ Å«kį, nusipirko butÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, dalies joje nustatymo ir kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus, praÅ¡ydama juos pridėti prie bylos. PaaiÅ¡kino, kad naujus įrodymus pirmosios instancijos teisme sutrukdė pateikti pablogėjusi sveikata, ji gydėsi, buvo apsunkintas mÄ stymas, įrodymų nepateikimÄ lėmė griežtos karantino sÄ lygos.

Apeliantės teigimu, jos pateiktos nuotraukos ir vaizdo įraÅ¡ai visiÅ¡kai įrodo ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės ir D. V. bendro gyvenimo ir Å«kio vedimo nuo 2008 m. iki jo mirties. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 179 straipsnio l dalies nuostatas, nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti byloje papildomų įrodymų ir nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės papildomai teiktus įrodymus – D. J. G. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , taip apribodamas ieÅ¡kovės galimybes teikti ir kitus įrodymus.

24. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

25. Atsižvelgiant į nagrinėjimo klausimo esmę, į tai, kad pateikti įrodymai yra susijęs su sprendžiamu ginču ir jų prijungimas neužvilkins apeliacinio skundo nagrinėjimo, kadangi bylos Å¡alims nauji įrodymai buvo pateikti susipažinti, Å¡alys dėl jų iÅ¡sakė savo nuomones, siekiant tinkamai ir visapusiÅ¡kai atskleisti bylos aplinkybes ir iÅ¡nagrinėti apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės pateikti įrodymai prijungtini prie bylos. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme 26. IeÅ¡kovė, pateikusi apeliacinį skundÄ , praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau konkrečių argumentų, susijusių su žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinybe, iÅ¡skyrus tai, kad teikiami nauji įrodymai, nenurodė.

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Apeliantė savo argumentus iÅ¡samiai iÅ¡dėstė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pateikė įrodymus, kuriais grindžia procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, iÅ¡dėstė savo pozicijÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kuriuose buvo iÅ¡klausyti ir Å¡alių kviesti liudytojai. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesuponuoja bÅ«tinybės apeliacinės instancijos teisme bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡ymas bylÄ pagal apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl jungtinės veiklos fakto ir turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe 29. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl ieÅ¡kovės ir D. V. gyvenimo nuo 2007–2008 metų fakto, nepagrįstai nenustatė ieÅ¡kovės ir D. V. siekio jungtinės veiklos pagrindu sukurti (įgyti) bendrÄ ja daline nuosavybe ginčo turtÄ â€“ butÄ , automobilį ir kitus garažo kilnojamuosius daiktus (rakandus).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai iÅ¡vystė praktikÄ , jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Kasacinis teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įstatymuose nėra keliamas reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai) bendrai įgydami turtÄ visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, o bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, ir kt.).

31. Pagal ir CK 6.970 straipsnio 1 dalį, partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sugyventiniams veikiant bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktÄ kaip nuosavybės objektÄ , tačiau ir kaip darbas bendrame Å«kyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

32. Taigi, gyvenimo kartu metu įgyto turto pripažinimui bendrÄ ja daline nuosavybe, reikalinga įrodyti aplinkybes dėl siekio turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. reikia nustatyti Å¡alių valiÄ , ar Å¡alys buvo sudarę susitarimÄ Ä¯gyti konkretų turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir jeigu sudarę, – koks buvo kiekvienos iÅ¡ Å¡alių indėlis.

33. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus, konstatuotina, jog ginčas kyla dėl įrodinėtinų aplinkybių, dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo sprendžiant klausimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės į ginčo turtÄ pripažinimo.

34. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, įtvirtinto CPK 12 straipsnyje. Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. IeÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas.

35. Sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali bÅ«ti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, tarp jų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų Å¡altinis nustatant įrodinėjamÄ aplinkybę, teismo turi bÅ«ti kruopščiai pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi. Vienas iÅ¡ paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Jų įrodomÄ jÄ vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

36. Byloje nustatyta, kad D. V., su kuriuo ieÅ¡kovė nurodo gyvenusi bendrÄ gyvenimÄ ir kurio asmeninės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe, mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ (duomenys neskelbtini) priėmė sesuo V. M., atsakovė Å¡ioje byloje, o O. V. (motina) palikimo atsisakė, ji Å¡ioje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo.

37. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro įrašų, buto pirkimo pardavimo sutarties nustatyta, kad D. V. buvo buto (duomenys neskelbtini), kurį pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo už 28000 Eur kainÄ , savininkas. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. buvo automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir daiktų: gręžimo staklių ,,Žalgiris“, metalo vamzdžių lankstymo staklių, garažo apÅ¡ildymo krosnies, raktų ir įrankių komplektų, automobilio dviračių laikiklio, spaustuvo, aukÅ¡to slėgio plovimo įrenginio ,,Karcher“, automobilio atramų komplekto savininkas.

38. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad nutarties 37 punkte įvardintas turtas jai ir mirusiam D. V. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

39. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai aptaręs abiejų Å¡alių pakviestų liudytojų parodymus, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , sprendė, kad surinkti įrodymai nepatvirtino, jog ieÅ¡kovė ir D. V. bendrai gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį daugiau kaip 10 metų bei kad jie siekė kartu sukurti bendrÄ nuosavybę. Remdamasis bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad iki 2016 m. Å¡alių santykiai nebuvo pastovÅ«s, nėra pateikta įrodymų, jog per tÄ laikÄ jie iÅ¡ bendrų lėšų, bendru darbu įgijo bendrÄ turtÄ .

40. PrieÅ¡ tai aptarta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015;ir kt.).

41. Nagrinėjamoje byloje viena iÅ¡ nustatytinų aplinkybių buvo ieÅ¡kovės ir D. V. gyvenimo kartu pradžios momentas. IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad bendrÄ gyvenimÄ kartu su D. V. pradėjo 2008 m. Tačiau apeliantės paaiÅ¡kinimai dėl bendro gyvenimo su D. V. pradžios skiriasi: ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje ji teigia, kad su D. V. susipažino 2007 m. pabaigoje, o apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007 m. pabaigoje jau vedė bendrÄ Å«kį (ieÅ¡kovės apeliacinis skundas, t.4, b.l. 133), dar kitur teigiama, kad bendrÄ Å«kį jie pradėjo vesti 2008 metais (ieÅ¡kovės apeliacinis skundas, t.4, b.l. 138).

Kaip galima suprasti iÅ¡ ieÅ¡kovės argumentų, nuo 2008 m. iki 2013 m. ieÅ¡kovė ir D. V. gyveno (duomenys neskelbtini), pas ieÅ¡kovės tėvus, ten buvo įsirengę kambarį. Tačiau Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų nepatvirtina net pačios ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių visuma, nes ji teigė, kad D. V. pas ieÅ¡kovę, gyvenančiÄ su tėvais (duomenys neskelbtini), atvažiuodavo, bÅ«davo (nakvodavo) kelias dienas per savaitę, nei kitų bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai: atsakovė ir tretieji asmenys, Å¡alių pakviesti liudytojai R.

L., E. K., A. K., A. M. ir kt. tvirtino, kad D. V. iki 2013 metų gyveno su savo tėvais ir kartu su jais vedė bendrÄ Å«kį, pirko maistÄ , jo tėvai D. V. rėmė lėšomis ir pan.; o ieÅ¡kovės pakviesti liudytojai J. Ž., Ž. J., J. N., A. G. ir kt. iÅ¡ esmės visi vieningai patvirtino tik tai, kad D. V. pas ieÅ¡kovės tėvus matydavo savaitgaliais, per Å¡ventes, o ieÅ¡kovės motina D. J. G. iÅ¡ viso neprisiminė, kada ieÅ¡kovė ir D. V. pradėjo gyventi kartu. Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ , spręstina, kad nuo 2008 m. ieÅ¡kovė su D.

V. faktiškai kartu nuolat ir pastoviai negyveno, ir, nors palaikė artimus santykius, bendro ūkio nevedė. Nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo eilę aplinkybių, dėl kurių, jos manymu, turi būti pripažinta nuo 2008 metų tarp jos ir D. V. buvus bendrai jungtinei veiklai, pavyzdžiui: D. V. motinos O. V. sodo tvarkymas, kambario pas ieškovės tėvus įrenginėjimas, keliavimas kartu, artimųjų lankymas, švenčių kartu šventimas ir kt., tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė ir D.

V. nuo 2008 metų vedė bendrÄ Å«kį.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. V. ir ieÅ¡kovė nuolatinį bendrÄ gyvenimÄ pradėjo nuo 2013 metų, kai iÅ¡sinuomojo butÄ (duomenys neskelbtini) ir jame kartu apsigyveno, o ne nuo 2008 metų, kaip teigia ieÅ¡kovė. Tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2015 metais, po tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) D. V. vėl apsigyveno kartu su motina. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir pati ieÅ¡kovė, ieÅ¡kinyje nurodydama, kad po D.

V. tėvo mirties buto jie kartu nebenuomojo, ieÅ¡kovė grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės ir D. V. bendro gyvenimo ir bendro Å«kio vedimo yra prieÅ¡taringos, kad teismas teisiÅ¡kai neįvertino ir nepripažino bendro gyvenimo įrodymu jos ir D. V. gyvenimo 2013-2014 metais iÅ¡nuomotame bute (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieÅ¡kovės nurodytu bendro gyvenimo 2013-2014 metais faktu, tačiau, atsižvelgęs į įrodymų visumÄ , į tai, kad bylos įrodymai patvirtino tik ieÅ¡kovės ir D.

V. artimus santykius nuo 2008 iki 2013 metų, bet ne nuolatinį bendrÄ gyvenimÄ ir bendro Å«kio vedimÄ , bei į tai, kad 2015 metais ieÅ¡kovės ir D. V. bendras gyvenimas ir bendro Å«kio vedimas nutrÅ«ko ir jie apsigyveno atskirai, konstatavo, kad iki 2016 metų ieÅ¡kovės ir D. V. bendras gyvenimas nebuvo pastovus ir nuolatinis. Sutiktina su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, kadangi byloje nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovė ir D. V. nuo 2008 metų iki 2016 metų nepertraukiamai gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį.

Kita vertus, byloje surinkti įrodymai, taip pat ir su apeliaciniu skundu pateikti, patvirtina, kad ieškovė ir D. V. palaikė artimus tarpusavio ryšius, kartu leido laisvalaikį, dalyvavo šventėse, vyko į keliones, atostogauti ir pan.

43. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad D. V. buvo atliekami tyrimai, kuriuos galia bÅ«tų susieti su ieÅ¡kovės nurodytu jos ir D. V. siekiu susilaukti vaikų, tačiau Å¡ie įrodymai, kaip ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai apie D. V. slaugymÄ ir laidojimÄ , patvirtina D. V. ir ieÅ¡kovės bendro gyvenimo aplinkybes 2018–2019 metais ir iÅ¡ esmės nėra reikÅ¡mingi nustatinėjant nagrinėjamam ginčui aktualias aplinkybes.

44. Kaip nurodyta prieÅ¡ tai, apeliantė ieÅ¡kinyje pripažino, kad 2015 metais su D. V. kartu negyveno, tačiau teigia, kad ginčo butÄ planavo ir siekė įsigyti bendrai, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kojo buto, padėjo parengti preliminariÄ sutartį, o dalis buto kainos buvo sumokėta iÅ¡ už bendrai su D. V. 2008 m. įgytÄ ir vėliau parduotÄ Å¾emės sklypÄ gautų pinigų, D. V. motinos paskolintų pinigų, D. V. suteiktos paskolos, o taip pat ir iÅ¡ jos motinos duotų piniginių lėšų, kurias ieÅ¡kovė atidavė D. V., kad jis grÄ Å¾intų savo motinai skolÄ . Tokiu atveju sprendžiant, ar Å¡is nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti pripažintinas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių, t. y. ieÅ¡kovės ir D. V., ar vieno iÅ¡ jų turtu, aktualu nustatyti, kurio (ar abiejų) iÅ¡ bendros sutarties dalyvių lėšos buvo panaudotos Å¡io turto įgijimui.

45. Nors apeliantė teigia, kad dalis (18500 Eur) už ginčo butÄ sumokėtos kainos buvo gauta pardavus bendrÄ jos ir D. V. 2008 metais įgytÄ Å¾emės sklypÄ , teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) D. V. įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Tokiai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka vien to, kad byloje neįrodytas ieÅ¡kovės ir D. V. nuolatinio, pastovaus bendro gyvenimo ir bendro Å«kio vedimo nuo 2008 metų faktas. Tačiau, be Å¡ios aplinkybės, taip pat labai svarbu yra tai, jog byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad D.

V. žemės sklypÄ siekė įsigyti ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės ir trečiojo asmens O. V. paaiÅ¡kinimais, kurie byloje nebuvo paneigti, nustatyta, kad žemės sklypas priklausė D. V. giminaitei E. G. bei, kad D. V. lėšas žemės sklypo įsigijimui davė tėvai, kurie kartu su D. V. ir vyko/lydėjo jį pas notarÄ sandorio sudarymui, be to ir pats D. V. sklypo įsigijimo metu savo banko sÄ skaitoje turėjo pakankamas sumas lėšų, prieÅ¡ sandorio sudarymÄ dalį jų buvo iÅ¡gryninęs. IÅ¡ teismui pateiktų O.

V. ir V. V. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad žemės pirkimo pardavimo sandorio sudarymo dienÄ â€“ (duomenys neskelbtini), O. V. iÅ¡ banko sÄ skaitos grynais pinigais išėmė 4000Lt, o V. V. – 3000Lt. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad jie pinigus iÅ¡grynino tame pačiame bankomate ir tuo pačiu metu (t.1, b.l. 169; t.4, b.l.51(žr. antrÄ lapo pusę). Be to, kiti bylos duomenys (t.1, b.l. 167; t.2, b.l. 140) patvirtino, kad D. V. nebuvo reikalingi jokių kitų asmenų pinigai, nes tiek jo paties turimos lėšos, tiek jo tėvų sÅ«nui suteiktos piniginės lėšos buvo pakankamos žemės sklypui įsigyti.

Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudaryme. IeÅ¡kovės teiginys, kad jos motina žemės įsigijimui skolino 2000 Lt liko neįrodytas, nes, be pačios liudytojos D. J. G. parodymų, kad ji davė pinigus, jokie kiti bylos įrodymai nepatvirtino, jog jos duotais pinigais buvo sumokėta už perkamÄ Å¾emės sklypÄ . Be to, raÅ¡ytiniais bylos įrodymais patvirtinti duomenys apie paties D. V. turėtas lėšas, jo tėvų sandorio sudarymo metu iÅ¡grynintas pinigų sumas, sandorio sudarymo aplinkybės: sandorio sudarymas su D.

V. artima giminaite, tėvų vykimas, dalyvavimas sudarant sandorį, pačios ieÅ¡kovės nedalyvavimas Å¡iuose reikaluose sudaro pagrįstÄ pagrindÄ spręsti, kad D. V. ir ieÅ¡kovė nesiekė žemės sklypo įsigyti bendrosios nuosavybės teise ir kad ieÅ¡kovė neprisidėjo lėšomis D. V. įsigyjant žemės sklypÄ .

46. Byloje nėra ginčo ir pati ieÅ¡kovė tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) D. V. pardavus 2008 metais įsigytÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) už 18500 Eur (t.I, bl. 15-18), Å¡i gauta pinigų suma buvo panaudota butui (duomenys neskelbtini) įsigyti. IeÅ¡kovė teigia, kad už žemės sklypÄ gauti pinigai buvo bendri, tai yra priklausė jai ir D. V.. Tačiau byloje nesant įrodytai aplinkybei, kad ieÅ¡kovė ir D. V. žemės sklypÄ buvo įsigiję už bendras abiejų lėšas, ar kad, perkant šį žemės sklypÄ pinigais prisidėjo ir ieÅ¡kovė, nėra pagrindo spręsti, kad už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gautos lėšos, panaudotos D.

V. įsigyjant ginčo butÄ , buvo bendros, tai yra priklausė ne tik D. V., bet ir ieÅ¡kovei. Taip pat byloje iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad likusiÄ už ginčo butÄ sumokėtÄ pinigų sumÄ sudaro O. V. 2015m. lapkričio 27d. sÅ«nui buto įsigijimo tikslu pervesta 5000 Eur suma ir D. V. 2015m. lapkričio 25d. pervesta 6000 Eur paskolos suma, iÅ¡ kurios butui įsigyti buvo panaudota 5000 Eur suma (2 t., 192 b. l.). Ginčo, kad banko suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ vykdė D. V. byloje nekilo.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad O. V. buvo grÄ Å¾inti jos buto įsigijimui sÅ«nui duoti pinigai. Nors ieÅ¡kovė tvirtino, kad jos motina davė 2500 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė atidavė D. V., kad jis grÄ Å¾intų savo motinai, tačiau liudytoja teismo posėdyje apklausta D. J. G. parodė, kad jos duota pinigų suma buvo panaudota Å¡aldytuvui, mikrobangų krosnelei, televizoriui, spintelei tualetui įsigyti. Taigi, jokie byloje esantys leistini įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovės prisidėjimo prie ginčo buto įsigijimo piniginėmis lėšomis.

Be to, atsakovės ir trečiojo asmens O. V. paaiÅ¡kinimais, kurie byloje nebuvo paneigti, nustatyta, kad 5000 Eur D. V. O. V. pervedė tik pasitarusi su atsakove ir įsitikinusi, kad butÄ sÅ«nus pirks asmeninės nuosavybės teise. Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo butÄ D. V. įsigijo asmeninės nuosavybės teise ir tik iÅ¡ savo asmeninių lėšų, yra visiÅ¡kai pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

47. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė naujÄ aplinkybę, kad ginčo buto savininko atstovei ji su D. V. sumokėjo 3000 Eur avansÄ iÅ¡ bendrų pinigų. Å ia aplinkybe ieÅ¡kovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Be to, ieÅ¡kovė savo teiginio nepatvirtino jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir D. V. 2015 metais gyveno atskirai ir kad pati ieÅ¡kovė niekada net neužsiminė apie kitas lėšas, kurios be ieÅ¡kinyje įvardintų, bÅ«tų buvusios panaudotos buto pirkimui bei įvertinus D. V. banko sÄ skaitos duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad 2015m. lapkričio 13d. mokėjimo pavedimu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkėjui į D. V. banko sÄ skaitÄ pervedus 18500 Eur, 2015m. lapkričio 14d. D. V. per tris kartus iÅ¡grynino ieÅ¡kovės nurodomÄ 3000 Eur sumÄ ( t.2, b.l. 191), teismas sprendžia, kad nėra pagrindo Å¡iuos pinigus laikyti bendrais ir atmeta nurodytÄ apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

48. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ginčo butas buvo iÅ¡ esmės pagerintas bendromis ieÅ¡kovės ir D. V. lėšomis ar ieÅ¡kovės darbu. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsigytas ginčo butas buvo visiÅ¡kai įrengtas ir apstatytas baldais. Duomenų, kad butas buvo kapitaliÅ¡kai remontuojamas nėra. Byloje nustatyta, kad buvo tvarkomas buto balkonas. Tačiau byloje nebuvo įrodinėjama, kad nedidelis balkono remontas iÅ¡ esmės pagerino butÄ ir padidino buto vertę, o surinkti įrodymai patvirtino, jog balkono remonto darbus atliko ir medžiagas apmokėjo pats D.

V.. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė ieÅ¡kovės argumentus, susijusius su jos dalyvavimu D. V. ir jo pusbroliui A. J. atliekant balkono remonto darbus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog savo darbu ar lėšomis prisidėjo remontuojant balkonÄ . Nors apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, tačiau jokių įrodymų ar argumentų, kuriais tokios iÅ¡vados bÅ«tų paneigtos, nepateikė. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad ji prisidėjo lėšomis prie bÅ«sto pagerinimo, kadangi apmokėjo daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, stogo renovacijos iÅ¡laidas, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡ias iÅ¡laidas ji patyrė tik nuo 2019 metų gegužės mėnesio, tai yra jau po D.

V. mirties ir nagrinėjamai bylai ši aplinkybė nėra aktuali. Todėl nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

49. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys ieškovės pateikti įrodymai apie turėtas išlaidas buto komunaliniams mokesčiams, smulkias išlaidas įvairiems pirkiniams dalinai pagrindžia ieškovės teiginius, kad tarp jos ir D. V. buvo susitarimas dėl būsto išlaikymo, maitinimosi išlaidų prisiėmimo jiems kartu gyvenant įsigytame bute. Tačiau ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino, jog tik ji viena savo lėšomis sumokėdavo visus ginčo butui apskaičiuojamus mokesčius, kaip ir nepatvirtino, kad mokesčius ji mokėjo periodiškai, tai yra, kas mėnesį ir visiems paslaugų tiekėjams.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis D. V. banko sÄ skaitos duomenų analize, pagrįstai nustatė, kad bÅ«tent D. V. savo lėšomis periodiÅ¡kai, kas mėnesį apmokėdavo už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas jų tiekėjams: AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Panevėžio butų Å«kis“, UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“, AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Jis pastoviai pirkdavo maistÄ , buities ir kitas prekes, apmokėdavo paslaugas (pvz., UAB „Elekta“ ir pan.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat nustatė, kad D. V. iÅ¡ savo banko sÄ skaitoje esančių lėšų mokėjo ginčo buto turto draudimo įmokas UAB „PZU Lietuva“ ir dengė ginčo butui įsigyti paimtÄ paskolÄ . Jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų prisidėjusi prie paskolos grÄ Å¾inimo byloje nebuvo surinkta, Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė neįrodinėjo. Ä®vertinus aptartÄ , sprendžiama, kad ieÅ¡kovė, gyvendama ginčo bute ir naudodamasi jam teikiamomis paslaugomis, prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, tačiau nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė prisidėjo prie bendrosios nuosavybės į butÄ sukÅ«rimo.

50. Nors pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad jai kartu su D. V. bendrÄ ja daline nuosavybe priklauso ir automobilis Audi A6 Avant, įgytas 2011 m. rugsėjo mėn., tačiau, nesutikdama su skundžiamu sprendimu Å¡ioje dalyje, apeliantė iÅ¡ esmės nepateikė jokių tokio nesutikimo motyvų, apeliaciniu skundu nebuvo paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės automobilio įsigijimo aplinkybės bei Å¡ių aplinkybių pagrindu padarytos iÅ¡vados.

51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl automobilio Audi A6 Avant pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis iÅ¡ pradžių buvo pirktas tuo metu, kuriuo ieÅ¡kovė su D. V. nevedė bendro Å«kio, t. y. 2011 m., be to jis buvo nupirktas D. V. motinos vardu iÅ¡ jos asmeninių lėšų (1 t., 170 b. l.). Nors 2017 m. Å¡is automobilis buvo perleistas D. V., tačiau tiek trečiasis asmuo, tiek pati ieÅ¡kovė patvirtino, kad Å¡is automobilis buvo naudojamas paties D. V., o ieÅ¡kovė savo reikmėms naudojo kitÄ automobilį. Remiantis tuo, darytina iÅ¡vada, kad ginčo automobilis Audi A6 buvo asmeninė D. V. nuosavybė.

52. Taip pat ieÅ¡kovė apeliaciniame skundu skųsdama visÄ sprendimÄ , jokių argumentų dėl garaže buvusių kilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrÄ ja ieÅ¡kovės ir D. V. nuosavybe nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, t. y. iÅ¡ esmės vienas kitam neprieÅ¡taraujantys pačios ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens A. J. paaiÅ¡kinimai, patvirtina, kad D. V. nuomotame garaže buvę kilnojamieji daiktai buvo naudojami bÅ«tent D. V. reikmėms ir įgyti jo paties, jo pasigaminti ar ieÅ¡kovės padovanoti. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė savo lėšomis ir darbu neprisidėjo prie Å¡io turto sukÅ«rimo, yra nepagrįsta.

53. Apeliacinis teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvai, ieÅ¡kovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nebuvo nustatytas ieÅ¡kovės ir D. V. susitarimas įgyti ginčo turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, daugiausia yra susiję su įrodinėjimu, kad ieÅ¡kovė ir D. V. gyveno kartu. Tačiau, skirtingai nei sutuoktiniams, kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims netaikoma kartu gyvenant įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.87 straipsnis), todėl tokių asmenų gyvenimo kartu negalima tapatinti su jungtinės veiklos vykdymu. Dėl nuosavybės teisės į objektÄ ar jo dalį turi bÅ«ti sprendžiama ne pagal gyvenimo ar negyvenimo kartu faktÄ ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvienÄ nuosavybės teisių objektÄ , kaip bendrÄ nuosavybę, egzistavimÄ ar neegzistavimÄ Â 54.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovės pozicija to turto atžvilgiu, kuris yra jos ar jos tėvų žinioje, pavyzdžiui, pasak ieÅ¡kovės, jai gyvenant kartu su D. V. atlikti ieÅ¡kovės tėvų name esančio kambario ir kiti pagerinimai, automobilis, kuriuo važinėjo ji pati, įvairÅ«s butui pirkti daiktai, yra skirtinga nuo jos pozicijos ginčo turto atžvilgiu, nes jos ar tėvų žinioje esančio turto, anot ieÅ¡kovės, įgyto gyvenant kartu su D. V., ieÅ¡kovė neįtraukia į sÄ raÅ¡Ä turto, priskirtino bendrajai dalinei jos ir D.

V. nuosavybei ir jį priskiria, kaip galima suprasti, savo asmeninėn nuosavybėn, tačiau visÄ turtÄ , kuris buvo įgytas D. V. vardu, laiko bendru ir praÅ¡o jį padalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieÅ¡kovės pozicija leidžia spręsti, kad, vis dėlto, tiek ieÅ¡kovė, tiek D. V. atskirai tvarkė savo lėšas ir jomis disponavo, o tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius dėl Å¡alių siekio kurti bendrÄ nuosavybę.

55. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad byloje neįrodyta buvus ieÅ¡kovės ir D. V. susitarimui ir bendram siekiui, kiekvienam prisidedant savo indėliu, įgyti ginčo turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų įvertinimÄ , jų pakankamumÄ ir sÄ sajumÄ , įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe klausimÄ reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 56. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas atsakovei ir trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnis). 57. Bylinėjimosi iÅ¡laidoms, be kitų, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). IÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimÄ reglamentuoja CPK 98 straipsnis.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 58.

Atsakovė V. M. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ bei 50 Eur už nuomonės dėl ieÅ¡kovės papildomai teikiamų įrodymų suraÅ¡ymÄ , o trečiasis asmuo O. V. 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Kartu su praÅ¡ymais atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė Å¡ių iÅ¡laidų dydį ir faktÄ patvirtinančius įrodymus.

59. Atsižvelgus į tai, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, yra realios ir pagrįstos, teisėjų kolegija atsakovės V. M. ir trečiojo asmens O. V. praÅ¡ymus tenkina, priteisdama atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 450 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliaciniame teisme, o trečiajam asmeniui O. V. - 250 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. gegužės 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ . Teisėjos Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė