dd1458d3-018c-4402-bfbe-567b5e8d66fb · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-8-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12333-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5. ; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 20 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko perduotoje nagrinėti Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-18748-465/2017 pagal ieÅ¡kovo A. J. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro veiksmus ir priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 3106 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2012-05-17 Vilniaus miesto prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau -BK ) 202 straipsnio 1 dalį pagal paties ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , kad uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –UAB) „T. n. t. k.“ direktorė T. B. ir Å¡ios įmonės darbuotoja A. M. neteisėtai užsiima gydytojos veikla. 2013-08-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje požymius pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti T.

B. vadovaujamos VÅ¡Ä® „H. S. C.“ ir D. J. veiklÄ . 2013-12-27 prokuroro nutarimu minėti ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vienÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-01-28 Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje pagal paties ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , kad UAB „T. n. t. k.“ direktorė T. B. sukčiavo, naudodamasi ieÅ¡kovo vardu, teikė paslaugas aparatu „Valeo“. 2014-03-12 Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 2 dalyje požymius.

Du pastarieji ikiteisminiai tyrimai prokuroro nutarimu buvo sujungti, paliekant jo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo A. J. nurodytos aplinkybės yra tarpusavyje yra susijusios ir kad daugelis asmenų, kuriuos praÅ¡oma apklausti pagal atliekamus ikiteisminius tyrimus, yra tie patys. 2014-08-27 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės nutarimu ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungti, suteikiant vieningÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad ikiteisminiame tyrime 2015-02-23 jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje, o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokuroras 2015-04-27 surašė kaltinamÄ jį aktÄ ir bylÄ perdavė nagrinėti į teismÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-15 nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje. KitÄ kaltinamÄ jÄ T. B. teismas pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, paskyręs jai 120 MGL dydžio baudÄ . TÄ nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016-10-18 nuosprendžiu paliko galioti.

3. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas 2014-05-17, o praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo įteiktas 2015-02-23, praėjus daugiau kaip 10 mėnesių, t. y. jau surinkus pagrindinius įrodymus. Todėl pareigÅ«nai, ieÅ¡kovo teigimu, turėjo realiÄ galimybę įvertinti surinktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties nebuvimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad nesant patvirtinto homeopatinio gydymo bÅ«do teisinio reglamentavimo, objektyviai nebuvo galima nustatyti, kad jo atlikti veiksmai buvo asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas.

Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ir prokuroras, neįvertinę nurodytos aplinkybės, nesielgė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai spręsdami ieÅ¡kovo patraukimo baudžiamojon atsakomybės klausimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK) 6.272 straipsnyje numatytų institucijų bei pareigÅ«nų veiksmų vertinimas turėtų turėti įtakos tik žalos dydžio nustatymui, o ne pačiai atsakomybei kilti. Jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas, neįvykdyta ar neįrodyta, kad konkretus asmuo jÄ vykdė, tai savaime turėtų reikÅ¡ti baudžiamojo proceso neteisėtumÄ .

Jis dirbo UAB „N. t. k.“, buvo jos akcininkas. Kai klinikos vadovė atsisakė ieÅ¡kovo paslaugų, nemokėjo dividendų, tai jis kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl pažeidimų Å¡ioje klinikoje, ir iÅ¡ nukentėjusiojo tapo kaltinamuoju. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiÅ¡kai ir tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas savo nuosprendyje, jo 13-me lape. Nurodė, kad baudžiamoji ir administracinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rÅ«Å¡ys sukelia skirtingas pasekmes.

4. Dėl nepagrįsto jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jis patyrė tiesioginius nuostolius, susijusius su teisinės pagalbos suteikimu ginantis nuo pareikÅ¡tų įtarimų ir kaltinimų, kurie sudaro viso 3106 Eur. Taip pat patyrė ir neturtinę žalÄ , kurios dydį, turėtų nustatyti teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktus žalos dydžio kriterijus. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, jis nepagrįstai patyrė suvaržymus. Ikiteisminis tyrimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose sukėlė neigiamas emocijas ir iÅ¡gyvenimus, be to, buvo apklausinėjami liudytojais asmenys, kurie kreipėsi į ieÅ¡kovÄ sveikatinimo paslaugų. Todėl nukentėjo jo, kaip specialisto prestižas. Informacija apie baudžiamÄ jį persekiojimÄ pasirodė ir masinėse informacijos priemonėse. Dėl nurodytų aplinkybių pablogėjo, paÅ«mėjo sveikata, sirgo depresija, jam buvo skirti stipresni vaistai.

5. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų pareigÅ«nų veiksmų. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas.

Atsakovo teigimu, neteisėti veiksmai – tai veikimas ar neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ir teisei. Konkrečiu atveju pareigÅ«nai gavę informacijÄ apie nusikalstamÄ veikÄ teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , vadovaudamiesi BPK nuostatomis atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo akcinės bendrovės steigėjas, akcininkas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir kilo įtarimas, kad jis galimai taip pat yra atsakingas už tinkamÄ juridinio asmens veiklÄ , kuriai yra reikalinga licencija.

Juridinio asmens Å«kinės veiklos tyrimas yra sudėtingas, bÅ«tina iÅ¡tirti daug dokumentų, todėl mano, kad ikiteisminio tyrimo laikotarpis atitiko bylos sudėtingumÄ . Baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiÅ¡kia, kad tyrimo metu visi prokuratÅ«ros ar teismo atlikti veiksmai buvo neteisėti. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas.

Klausimas dėl turtinės žalos, kuriÄ sudaro bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėjo bÅ«ti sprendžiamos toje baudžiamojoje byloje. Teigia, kad ieÅ¡kovas tik abstrakčiai pasisakė dėl prokuroro veiksmų, o konkrečiai jų neįvardijo. Tyrėjo veiksmai yra derinami su prokuroro nuomone ir už ikiteisminį tyrimÄ yra atsakingas prokuroras.

6. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmus, Å¡ių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiÅ«riu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiÅ«riu. IÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir visi kiti su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Pažymėjo, kad byloje surinktus įrodymus patikrinti ir įvertinti yra išimtinė teismo teisė bei pareiga, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau –BPK ) 20 straipsnyje. Teismo atliktas kitoks įrodymų nei prokuroro faktinių duomenų vertinimas, pats savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes įrodymų vertinimas yra subjektyvus loginis procesas. Nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nuosprendyje, nei Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nuosprendyje nėra nustatyta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu.

Todėl ta aplinkybė, kad buvo ieÅ¡kovas iÅ¡teisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nepaneigia pagrįsto įtarimo ankstesnėje proceso stadijoje. Nėra pagrindo pripažinti, kad prokuroras ieÅ¡kovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

7. Nors bylÄ nagrinėjant apeliacine instancija nebuvo pakeistas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ieÅ¡kovo atžvilgiu, bet visgi teismas sutiko su prokuroro vertinimu dėl A. J. vykdomos veiklos ir pripažino, kad galimai dalis ieÅ¡kovo veiklos pateko į asmens priežiÅ«ros paslaugų turinį ir tokiai veiklai licencija buvo reikalinga, kurios UAB „T. t. k.“ ir neturėjo. Teismas nurodė, kad Å¡ių aplinkybių nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes nebuvo nustatytas veiklos mastas, ir teismo vertinimu jos atitinka administracinio teisės pažeidimo turinį.

Teismas kitaip įvertino įrodymus tik todėl, kad nebuvo nustatytas veiklos mastas, tačiau nepaneigė, kad veika ieÅ¡kovo buvo atlikta. Taigi, įtarimas ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas teisingai, nes kitaip nebÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių. Vertinant visÄ ikiteisminio tyrimo eigÄ , ir jo trijų metų laikotarpį, bÅ«tina atsižvelgti, kad ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo sujungti buvo tiriama ne vieno juridinio asmens ir ne vieno fizinio asmens veikla, renkami įrodymai, atlikta visa eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, užklausimai, juridinių asmenų Å«kinės veiklos patikrinimai, liudytojų apklausa.

Pažymėjo, kad ir pats ieÅ¡kovas aktyviai veikė, teikdamas skundus, praÅ¡ymus, o tai objektyviai užtęsė ikiteisminio tyrimo trukmę, byla buvo tikrinama tiek prokuratÅ«roje, tiek teisme, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas dėl objektyvių priežasčių. Jokie veiksmai iki įtarimo pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovui su ieÅ¡kovu nebuvo atliekami, todėl laikotarpis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo jam reikÅ¡mingas ir negalėjo sukelti pasekmių. Neįrodžius neteisėtų prokuroro veiksmų, nėra pagrindo priteisti turtinę žalÄ .

Baudžiamojoje byloje yra duomenys apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios 2011 metais. Duomenų apie ieÅ¡kovo sveikatos stovį po įtarimo pareiÅ¡kimo nėra pateikta. Sutiko, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ , apklausa bei teismo procesas galėjo sukelti neigiamų emocijų ieÅ¡kovui, tačiau nurodė, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra pakankama ir reikÅ¡minga neturtinės žalos kompensacija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo 2015-04-27 buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2016-04-15 nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, paliko nepakeistÄ .

9. Teismas pažymėjo, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Ä®statyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės; tai reiÅ¡kia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io.

10. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindÄ teigti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu pareiÅ¡kimas apie ieÅ¡kovo nusikalstamÄ veikÄ buvo akivaizdžiai neteisingas ar kad tuo metu buvo aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėjo, jog nepradėjus asmens atžvilgiu ikiteisminio tyrimo, patikrinti vienokias ar kitokias aplinkybes, kurios buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra ribotos.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimÄ atlikusi institucija turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Tam, kad nuspręsti dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, prokuroras ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus turėjo įvertinti, todėl teismo vertinimu materialinės teisės normos taikymas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsietas nuo jų vertinimo.

Pažymėjo, kad teismai, nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatė jokių grubių ikiteisminio tyrimo klaidų, o Vilniaus apygardos teismas sutiko su prokuroro vertinimu, kad A. J. ir T. B. vykdomos veikos dalis galimai pateko į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų turinį ir tokiai veiklai licencija reikalinga, tačiau to nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

11. Dėl ieÅ¡kovui paskirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti, teismas nurodė, kad kardomosios priemonės paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio vykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodė, kad teigti, kad ikiteisminį tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai pažeidė baudžiamajame procese įtvirtintas procedÅ«ras, įtariant ieÅ¡kovÄ padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ar paskiriant kardomÄ jÄ priemonę, teisinio pagrindo nėra.

Teismo vertinimu nepagrįstais laikytini ir ieÅ¡kovo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai ar buvo atliekamas Å¡aliÅ¡kai. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012m. gegužės mėnesį, tačiau praneÅ¡imas apie įtarimÄ ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas tik 2015-02-23, kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas jau 2015-04-27. Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , akivaizdu, kad laikotarpis, per kurį buvo vykdomas baudžiamasis procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu, objektyviai negali bÅ«ti laikomas per ilgu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama ne vieno juridinio asmens veikla, atliekami jų Å«kinės veiklos tyrimai, renkami įrodymai, apklausiami liudytojai. Proceso eigai reikÅ¡mės turėjo ir kelių bylų procesų tarpusavio ryÅ¡ys, bylų sujungimas, ikiteisminis tyrimas užtruko ir dėl paties ieÅ¡kovo procesinio elgesio, teikiant daugkartinius praÅ¡ymus ir skundus. Dėl nurodytų veiksnių ikiteisminio proceso trukmė Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pateisinama. Teismo vertinimu ieÅ¡kovo teiginiai dėl ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumo, grįsti prielaidomis, todėl atmestini kaip negrįsti.

12. Nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. neįrodyta viena iÅ¡ sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti baudžiamojo proceso metu patirtas iÅ¡laidas gynėjų paslaugoms netenkintinas, nes nėra įrodyta, jog Å¡i žala ieÅ¡kovo patirta dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro kaltės. Teismas pažymėjo, kad nors galima sutikti su ieÅ¡kinio teiginiais, kad baudžiamasis procesas ieÅ¡kovui sukėlė neigiamas emocijas, įtampÄ bei kitus neigiamus veiksnius, įvardintus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tačiau neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteisiamas tik tuo atveju, kai įrodytos kitos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisinio pagrindo nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. J. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-18748-465/2017 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų visiÅ¡kai patenkintas jo ieÅ¡kinys. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1.

Teismas, spręsdamas dėl ikiteisminį tyrimÄ organizavusių ir atlikusių pareigÅ«nų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo civilinės atsakomybės sÄ lygos buvimo, daugiau iÅ¡dėstė teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , tačiau iÅ¡ esmės neatsakė į apelianto nurodytus ieÅ¡kinio argumentus, kurie patvirtina jo atžvilgiu atliktų veiksmų neteisėtumÄ . Teismas neįvertino, kad nuo pat pradžių ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nepagrįstai, kokiu pagrindu apeliantas buvo iÅ¡teisintas ir kokiÄ Ä¯takÄ tai galėjo turėti pareigÅ«nų veiksmų vertinimui. 13.2.

Pagrindinis argumentas, kuris įrodo ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ , yra tas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-15 nuosprendyje pripažino, jog apeliantas iÅ¡teisintinas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine instancija nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 nuosprendžiu atmetė prokuroro apeliacinį skundÄ . Baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudarė ne didelė bylos apimtis, ne sudėtingas įrodymų rinkimo ir vertinimo procesas, ikiteisminių tyrimų sujungimai, apelianto reiÅ¡kiami skundai ir praÅ¡ymai, bet materialinės teisės normos (įstatymo) pritaikymas.

PareigÄ tinkamai pritaikyti teisės normas ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras privalėjo įvykdyti jau ikiteisminio tyrimo stadijoje, neperduodant bylos į teismÄ , o Å¡ios pareigos nevykdymas lėmė besitęsiantį baudžiamÄ jį persekiojimÄ , galiausiai pasibaigusį iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimu, proceso sÄ naudų ir iÅ¡laidų atsiradimÄ bei finansinių nuostolių ir neturtinės žalos padarymÄ apeliantui, nors jų buvo galima iÅ¡vengti nutraukiant akivaizdžiai neperspektyvų ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu. 13.3.

PrieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ apelianto atžvilgiu lėmė ne teisės aktuose numatyti ikiteisminio tyrimo tikslai, o iÅ¡imtinai nepagrįsta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro pozicija tęsti ikiteisminį tyrimÄ ir jį užbaigti kaltinamojo akto suraÅ¡ymu ir bylos perdavimu į teismÄ . Teismo iÅ¡vada, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta jokių pažeidimų, nėra teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga. Teismo iÅ¡vados, kad nėra valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos CK 6.246 straipsnyje numatytos sÄ lygos (neteisėtų veiksmų), neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas neįvertino visų apelianto ieÅ¡kinyje nurodytų ieÅ¡kinio pagrindų, o kai kuriuos vertino pažeisdamas pačiame sprendime nurodytas taisykles ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos nebuvimo. 13.4. Be to, kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė atleisti nuo savo nekaltumo įrodinėjimo valstybės institucijas, įpareigojant ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinėti neteisėtų veiksmų buvimÄ , yra teisiÅ¡kai prieÅ¡taringa ir nelogiÅ¡ka, kadangi iÅ¡ esmės Å¡ios sÄ lygos, t. y. kaltė ir neteisėtas veikimas ir/ar neveikimas, yra tapačios ir glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl reikalavimas įrodinėti neteisėtus veiksmus iÅ¡ esmės reiÅ¡kia įrodinėti ir kaltę.

Todėl egzistuojanti teisminė praktika yra ydinga, nes iÅ¡ esmės yra paneigiama Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė reikalauti materialinės ir neturtinės žalos atlyginimo, reikalaujant įrodyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumÄ , o tuo pačiu ir kaltę. Apelianto vertinimu jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas, neįvykdyta ar neįrodyta, kad konkretus asmuo jÄ Ä¯vykdė, tai savaime reiÅ¡kia ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumÄ . 13.5.

Apelianto vertinimu teismo sprendimo motyvai dėl turtinės žalos nepriteisimo yra visiškai nesuprantami ir nelogiški. Apeliantas pateikė įrodymus, patvirtinančius turėtas su gynyba baudžiamajame procese susijusias išlaidas. Jeigu apeliantas nebūtų buvęs nepagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tai ir gynybos išlaidų jis nebūtų turėjęs. Dėl to akivaizdu, kad egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos – 3106 Eur išlaidų gynybai baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmų. 13.6.

Vien tik praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimas bei vaikščiojimai į teismo posėdžius sukėlė stresÄ ir stiprius emocinius iÅ¡gyvenimus, todėl nepagrįstas ikiteisminio tyrimo užbaigimas kaltinamojo akto suraÅ¡ymu ir bylos perdavimu teisminiam nagrinėjimui, akivaizdžiai nesant apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties, padarė apeliantui realiÄ neturtinę žalÄ . Be to, buvo pakenkta apelianto reputacijai, nes informacija apie jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir nepagrįstos abejonės jo profesinės veiklos teisėtumu pasklido vieÅ¡ojo informavimo priemonėse, kas dar labiau sustiprino neigiamas pasekmes.

Todėl teismo argumentas, kad 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimui nėra pagrindo, pripažintinas nepagrįstu ir apelianto prašymas tenkintinas.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Mano, kad apeliacinis skundas yra nepagristas ir neteisėtas. Neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti - prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai).

Teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro neteisėtų veiksmų. 14.2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismo iÅ¡vados, kad nėra valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos CK 6.246 straipsnyje numatytos sÄ lygos (neteisėtų veiksmų), neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad teismas neįvertino visų apelianto ieÅ¡kinyje nurodytų ieÅ¡kinio pagrindų, o kai kuriuos vertino pažeisdamas pačiame sprendime nurodytas taisykles ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos nebuvimo. 14.3.

Apeliantas nepagrįstai mano, kad CK 6.272 straipsnyje numatytai atsakomybei kilti pakanka tik fakto, kad baudžiamasis procesas yra nutraukiamas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiÅ¡kia, kad tyrimo metu visi prokuratÅ«ros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. 14.4. Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos duomenis padarė pagrįstas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovas mano, kad dėl nepagrįsto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn patyrė tiesioginius nuostolius, susijusius su teisinės pagalbos suteikimu ginantis nuo pareikÅ¡tų įtarimų ir kaltinamų, t. y. už gynybÄ baudžiamajame procese sumokėjo: 2000Lt (579 Eur) už gynybÄ ikiteisminiame tyrime bei 2027 Eur už gynybÄ pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur už gynybÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teismas pažymėjo, kad nurodytų iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti baudžiamojo proceso metu patirtas iÅ¡laidas gynėjui paslaugoms pagrįstai netenkino. Ä®statyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡o ieÅ¡kovo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad asmuo buvo iÅ¡teisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-15 nuosprendžiu A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio I dalį iÅ¡teisino, visų pirma reiÅ¡kia asmens reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, jog su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus patikrinti bei įvertinti yra iÅ¡imtinė teismo teisė bei pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnyje.

Teismo atliktas kitoks įrodymų nei prokuroro faktinių duomenų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. 15.2. IeÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliktas pagrįstai, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais. BPK 168 straipsnio 1 dalis numato, kad ikiteisminį tyrimÄ atsisakoma pradėti tik tuo atveju, jei nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

Atvirkščiai, buvo duomenų apie ieÅ¡kovo neteisėtai vykdomÄ veiklÄ UAB „T. n. t. k.“, t. y. bendrovėje, kurios vienas iÅ¡ steigėjų buvo ir ieÅ¡kovas, be licencijos teikiamas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. 15.3. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, nors ir nepakeitė iÅ¡teisinamojo nuosprendžio ieÅ¡kovo atžvilgiu, 2016-10-18 nuosprendyje sutiko su prokuroro vertinimu dėl A. J. vykdomos veiklos. Nurodė, kad galimai dalis ieÅ¡kovo vykdomos veiklos pateko į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų turinį ir tokiai veiklai licencija reikalinga, kurios UAB „T. n. t. k.“ neturėjo.

Teismo vertinimu, Å¡ių aplinkybių nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes nenustatytas veiklos mastas, tačiau jos atitinka administracinės teisės pažeidimo sudėtį. 15.4. Civilinei atsakomybei kilti, kaip nurodo ieÅ¡kovas, nepakanka vien fakto, jog jis buvo iÅ¡teisintas. Toks požiÅ«ris į iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reikÅ¡mę, sprendžiant Å¡ios rÅ«Å¡ies civilinės atsakomybės klausimÄ , yra suformuluotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. IeÅ¡kovas turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti jo teises sukuriančius faktus, visas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.

PrieÅ¡ingu atveju, neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. 15.5. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina. Nagrinėjamu atveju apeliantas iÅ¡reiÅ¡kia tik subjektyvų situacijos vertinimÄ , kas prieÅ¡tarauja minėto teisinio reglamentavimo nuostatoms. 15.6.

PrieÅ¡ingai nei nurodė apeliantas, teismas aiÅ¡kiai konstatavo aplinkybes, dėl kurių nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. IeÅ¡kovas neįrodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokuroro neteisėtų veiksmų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodžius bent vienos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas negalimas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas 16.

Nagrinėjamu atveju priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro neteisėtų veiksmų.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis).

18. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

19. IeÅ¡kovas pateikė priedÄ prie skundo, nurodydamas, kad įtarimai ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikÅ¡ti ne visiems asmenims, nors jei buvo reiÅ¡kiami ieÅ¡kovui , turėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti ir kitiems asmenims. Prokuroras ir tyrėja nuo teismų nuslėpė tikruosius savo elgesio motyvus, apie kuriuos tapo žinoma po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo. Nurodė apie galimus prokuroro, jo sutuoktinės giminystės ryÅ¡ius su kitais asmenimis, kurie turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo eigai, įtarimų jo atžvilgiu pareiÅ¡kimui ir kita. Pateikė papildomus duomenis iÅ¡ SEB banko, duomenis iÅ¡ vieÅ¡os erdvės, internetinių svetainių, duomenis apie skelbimus, raÅ¡ytus komentarus ir kita.

20. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 54 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti ( CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , netgi atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nenurodė dėl kokių priežasčių neteikė minėtų duomenų pirmosios instancijos teismui, nenurodė jų apeliaciniame skunde.

21. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo.

Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2011; 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1730/2011).

Dėl to kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgiant į bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, įvertinus apelianto nurodytus argumentus dėl papildomai teikiamų duomenų bei pateiktus duomenis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2018-11-05 priedÄ prie apeliacinio skundo ir kartu pateiktus duomenis ir vertinti.

22. Byloje kilo ginčas dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų apeliantui teigiant, kad ieÅ¡kovas baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai bei atsižvelgiant į tai, kad jo atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis jam privalo bÅ«ti atlyginta padaryta žala. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sÄ lygų 23.

Byloje nustatyta, kad 2012-05-17 ir 2013-08-05 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje pagal ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimus, kuriais buvo praÅ¡oma iÅ¡tirti T. B. ir jos vadovaujamų įmonių UAB „T. n. t. k.“ bei VÅ¡Ä® „H. S. C.“ veiklÄ . 2013-12-27 prokuroro nutarimu Å¡ie ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vienÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavus, kad tyrimai atliekami dėl tų pačių juridinių ir fizinių asmenų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų.

IeÅ¡kovo pareiÅ¡kimu buvo pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai (Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariate ir Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 202 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl to, kad T. B. galimai neteisėtai vykdė UAB „T. n. t. k.“ veiklÄ , teikdama paslaugas aparatu „Valeo“ ir nenustatyti asmenys galimai neteisėtai prekiauja ir teikia paslaugas aparatais „Valeo“ ir „Homeoton“. 2014-04-14 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokurorės nutarimu minėti ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Patenkinusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl papildomų veiksmų atlikimo, prokurorė 2014-08-20 priėmė sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 204 straipsnio 1 dalyje, požymius, jų tyrimÄ atliekant toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. 2014-08-27 ikiteisminiai tyrimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungti, jiems suteikus vieningÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å iame ikiteisminiame tyrime 2015-02-23 ieÅ¡kovui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje (b. bylos Nr. 1-128-276/2016, 8t., l. 126). 2015-04-27 buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2016-04-15 nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje (b. bylos Nr. 1-128-276/2016, 11 t.,b.l. 29-49).

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžio dalį, kuria ieÅ¡kovas buvo iÅ¡teisintas, paliko nepakeistÄ (b. bylos Nr. 1-128-276/2016, 11t.,b.l. 130-147). 2017-01-26 Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti prokuroro kasacinį skundÄ T. B. atžvilgiu ( b.b. Nr. 1-128-276/2016, 11 t., b.l. 159,160).

24. Konkrečiu atveju apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ apelianto atžvilgiu lėmė ne teisės aktuose numatyti ikiteisminio tyrimo tikslai, o iÅ¡imtinai nepagrįsta ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro pozicija tęsti ikiteisminį tyrimÄ ir jį užbaigti kaltinamojo akto suraÅ¡ymu ir bylos perdavimu į teismÄ . Kad ikiteisminio tyrimo eigoje nebuvo atsižvelgta į apelianto parodymus, kad jis teikia ne asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, kad jis apskritai tariamos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo teisę teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, t. y. turėjo licencijÄ Å¡iai veiklai, prieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, patvirtina pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo civilinės atsakomybės sÄ lygos buvimÄ .

Be to, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad apeliantas, bÅ«damas pilietiÅ¡ku, pranešė apie UAB „T. n. t. k.“ vadovės aplaidumÄ ir Å¡ioje įmonėje galimai teikiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, įmonei neturint tokiai veiklai reikalingos licencijos, tačiau jo paties atžvilgiu nepagrįstai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, lėmęs turtinės ir neturtinės žalos jam padarymÄ . Todėl apelianto vertinimu teismo iÅ¡vada, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta jokių pažeidimų, nėra teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga.

25. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ir teismo veiksmais, atlyginimÄ reglamentuoja ir specialus 2002 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai ( CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai ( CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė ( CK 6.248 straipsnis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimÄ asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

Dėl bÅ«tinybės nukrypti nuo suformuluotos teisminės praktikos 27. Apelianto vertinimu jeigu procesas baigiamas dėl to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis buvo pradėtas, neįvykdyta ar neįrodyta, kad konkretus asmuo jÄ Ä¯vykdė, tai savaime reiÅ¡kia ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumÄ . Jo vertinimu reikalavimas Å¡ios kategorijos bylose įrodinėti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teismo veiksmus, iÅ¡ esmės paneigia konstitucinę teisę reikalauti atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kas byloje ir įvyko.

Be to, kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė atleisti nuo savo nekaltumo įrodinėjimo valstybės institucijas, įpareigojant ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinėti neteisėtų veiksmų buvimÄ , yra teisiÅ¡kai prieÅ¡taringa ir nelogiÅ¡ka, ydinga, nes iÅ¡ esmės yra paneigiama Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė reikalauti materialinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 28. Kasacinis teismas ne kartÄ akcentavo, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori, (iÅ¡ anksto nepatikrinus faktų) o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl Å¡ios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-230/2009).

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, nors faktinės aplinkybės ir nėra tapačios pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimai, 2004-02-13 sprendimas, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimai) ir pabrėžia, jog bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – bÅ«tent tokiai, kuri bÅ«tų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iÅ¡ jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimas).

Esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

30. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , užtikrina inter alia tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali bÅ«ti kuriami tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kÅ«rimas) visais atvejais turi bÅ«ti deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

31. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytÄ Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimÄ , nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikos keitimas, mutatis mutantus ( su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) aiÅ¡kinamas pagal konstitucinės doktrinos reinterpretavimo padarinius, sukelia padarinių į ateitį, t. y. naujai sukurtÄ precedentÄ teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau iÅ¡spręstas bylas. Dėl to tik pasikeitusi bendrosios kompetencijos teismų praktika nėra pagrindas peržiÅ«rėti teismų priimtus procesinius sprendimus, o asmenims nesuteikta teisės kreiptis į teismÄ dėl jo priimto sprendimo, kurio argumentai buvo reinterpretuoti kitoje (vėlesnėje) byloje, peržiÅ«rėjimo. Teismų praktikos plėtojimas, papildant naujais teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo elementais, ar jos reinterpretavimas nelaikytini naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos teismo procesinio sprendimo (ankstesniojo) priėmimo metu.

32. Apeliacinio teismo vertinimu apelianto argumentai dėl teismų praktikos ydingumo konkrečiose bylose nepagrįsti, apeliantas yra pagrindo spręsti svarsto kaip jo manymu turėtų bÅ«ti sprendžiamos Å¡io pobÅ«džio bylos ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nėra tikslinga iÅ¡samiau pasisakyti dėl apelianto argumentų nes jie iÅ¡ esmės negali įtakoti teismo sprendimo teisėtumo. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalÄ , yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika net asmens laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (įskaitant a punktÄ , kuriame nurodytas laisvės atėmimo atvejis, kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį) iÅ¡ principo laikomas teisėtu, jeigu vykdomas pagal kompetentingo teismo sprendimÄ , o vėlesnė iÅ¡vada, kad teismas padarė nacionalinės teisės klaidų priimdamas šį sprendimÄ , nebÅ«tinai retrospektyviai turi neigiamos įtakos atitinkamo laisvės atėmimo laikotarpio teisėtumui.

Dėl to Teismas nuosekliai atsisako tenkinti pareiÅ¡kimus asmenų, kurie buvo nuteisti už nusikalstamas veikas ir skundžiasi dėl situacijos, kai apeliacinės instancijos teismas vėliau pripažino, kad sprendimas dėl jų nuteisimo ar bausmės buvo grindžiamas fakto ar teisės klaidomis (pvz., 2002 m. gegužės 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99). Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo trÅ«kumai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir akivaizdÅ«s, aiÅ¡kiai neatitinka esminių pagal KonvencijÄ suteikiamų procesinių garantijų, toks sprendimas gali bÅ«ti pripažįstamas neatitinkančiu bendrosios apsaugos nuo savivalės tikslo, įtvirtinto Konvencijos 5 straipsnyje, taigi Å¡ios nuostatos pažeidimas gali bÅ«ti konstatuojamas (2013 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Y. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 152/04, § 101-111; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 47679/99).

33. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiÅ«riu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų veiksmų ikiteisminiame tyrime teisėtumo 34. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

35. Pažymėtina, kad pagal BPK 166 straipsnio 1 d. ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. (BPK 168 straipsnio 1 dalis).

36. Kaip minėta 2012-05-17, 2013-08-05, 2014-01-28, 2014-03-12 ikiteisminiai tyrimai pradėti pagal ieÅ¡kovo skundus buvo sujungti į vienÄ , suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis apeliantas ikiteisminiame tyrime teikė praÅ¡ymus, duomenis, teikė skundus, iÅ¡ esmės aktyviai naudojosi jam suteiktomis BPK numatytomis teisėmis. Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo eigoje priimtas sprendimas dėl įtarimo ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo. A. J. pareiÅ¡kus 2015-02-23 įtarimÄ pagal BK 202 straipsnio 1 dalį jam iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, jis nurodė, kad jam gynėjas nėra reikalingas. A. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga A. J. nurodė, kad praÅ¡ymų, papildymų neturi. Byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2015-04-25 ( b. byla, Nr. 1-128-276/2016, 8t., b.l. 124-129, 143, 157-169).

37. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas 2014-05-17, o pirminis praneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo įteiktas 2015-02-23, praėjus daugiau kaip 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkus pagrindinius įrodymus ir pareigÅ«nams turint realiÄ galimybę dar ikiteisminio tyrimo stadijoje vertinti, ar yra apelianto veikoje nusikalstamų veikų sudėtys, ar ne. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantas nenurodo apeliaciniame skunde konkrečių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro neteisėtų veiksmų, pasisako dėl jų neteisėtumo abstrakčiai.

38. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama ne vieno juridinio asmens veikla, atliekami jų ūkinės veiklos tyrimai, renkami įrodymai, apklausiami liudytojai, (pvz., baudž. bylos 6t. l. 33—35, 83, 86-88, 91, 94, 100, 108,109, 112, 115, 118, 119, 124-128, 148-156, 175-186, 7 t., l.1-9,149,150). Proceso eigai reikšmės turėjo ir kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas. Be to, kaip matyti, ikiteisminis tyrimas užtruko ir dėl paties ieškovo procesinio elgesio, teikiant daugkartinius prašymus ir skundus (pvz., baudž. bylos 4t., b.l. 47-53, 68-73, 5t., b.l. 97- 108, 6t., b. l. 40-46 ).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ikiteisminio tyrimo eigos, trukmės. Konkretus laikotarpis, per kurį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios, apeliacinės instancijų teismuose, negali bÅ«ti pripažįstamas kaip aiÅ¡kiai per ilgas ar iÅ¡tęstas, kad bÅ«tų galima konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

39. Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo pažymėtina ir tai, kad BPK 44 straipsnyje numatytos pagrindinės nuostatos dėl asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu. Teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam buvo išaiškintos jo teisės, ieškovas manydamas, kad ikiteisminis tyrimas iš esmės atliekamas netinkamai, ar jo kaip įtariamojo atžvilgiu atliekamas netinkamai turėjo visas galimybes naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir kaip matyti iš baudžiamosios bylos jomis aktyviai naudojosi teikdamas prašymus, skųsdamas priimtus sprendimus.

Apeliantui paskyrus kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti jis pasinaudojo galimybe skųsti priimtÄ sprendimÄ , kuris nebuvo tenkintas ( b.b. 1 t. b.l. 65-73). Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, įvertintinas Å¡ių priemonių skyrimo tikslas, jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminio tyrimo atlikimÄ ir teisminį nagrinėjimÄ .

Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo. Apeliacinio teismo vertinimu dėl A. J. paskirtos kardomosios priemonės byloje nėra duomenų, kad dėl to jis patyrė didelių nepatogumų, suvaržymų ar kita. Be to pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos matyti, kad jam pareiškus prašymus dėl išvykimo iš gyvenamosios vietos, teismas juos tenkino ( b.b. 8 t. b.l. 177,178, 9t., b.l. 96,97, 10 t. b.l. 27).

40. Nors Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui buvo skirta kardomoji priemonė-raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bet ir dėl pavyzdžiui suėmimo Kasacinis teismas vertindamas pagrįsto įtarimo kaip bÅ«tinosios sulaikymo ir suėmimo teisėtumo sÄ lygos buvimÄ , yra pasisakęs, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ Ä¯tarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje).

Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje T. T. prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Bei tai, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje ( T.

T. prieÅ¡ TurkijÄ , § 61; T. K. prieÅ¡ BulgarijÄ , § 79).( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

41. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teismas neįvertino to, kad jis bÅ«damas pilietiÅ¡ku, pranešė apie UAB „T. n. t. k.“ vadovės aplaidumÄ , tačiau jo paties atžvilgiu nepagrįstai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo spręsti apie teismo iÅ¡vadų nepagrįstumÄ , jų neteisingumÄ , neteisėtumÄ . Apelianto argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų įvardijimo neteisėtais yra labiau formalÅ«s, kadangi apeliantas apeliaciniame skunde konkrečių veiksmų, BPK normų, kurias jie bÅ«tų pažeidę, nenurodė, taip pat nenurodė dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo konkrečių įrodymų vertinimo.

42. Apelianto vertinimu pagrindinis argumentas, kuris įrodo ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumÄ , yra tas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-15 nuosprendyje pripažino, jog apeliantas iÅ¡teisintinas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, o baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine instancija nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 nuosprendžiu atmetė prokuroro apeliacinį skundÄ .

43. Baudžiamosios bylos Nr. 1-128-276/2016 duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-04-15 priėmus ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, dalyje iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį T. B. atžvilgiu, prokuroras teikė apeliacinį skundÄ . Apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismas 2016-10-18 iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus be kitų argumentų nurodė ir tai, kad Å¡ioje byloje nenustatyta ir to neįmanoma padaryti kokias paslaugas iÅ¡teisintieji teikė pagal verslo liudijimus, o kokios paslaugos buvo teikiamos kaip sveikatos priežiÅ«ros paslaugos įmonėje, kuri nebuvo gavusi reikiamos licencijos.

Tokių duomenų nebuvimas paneigia teismo galimybę vertinti kokios paslaugos buvo suteiktos, ar Å¡ios paslaugos gali bÅ«ti vertinamos kaip sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, koks Å¡ių paslaugų mastas, o tuo pačiu ir pasisakyti ar veika siekia tÄ ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu apkaltinamasis nuosprendis dėl veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1dalyje negali bÅ«ti grindžiamas ir iÅ¡teisintojo A. J. parodymais. Paminėjo, kad pateiktų praÅ¡ymų prokuratÅ«rai, kitoms valstybės institucijoms gausa patraukti T.

B. baudžiamojon atsakomybėn tik patvirtina A. J. suinteresuotumÄ duoti parodymus, kurie pakenktų T. B.. Nustačius daug prieÅ¡taravimų A. J. pateiktuose paaiÅ¡kinimuose, apeliacinės instancijos teisme jis buvo apklaustas dar kartÄ . Apklausiamas A. J. nurodė, kad negali pakomentuoti ar jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti teisingi, ar ne, kadangi serga psichine liga. Toliau teismas pažymėjo, kad sutiktina su prokuroro vertinimu, kad A. J. ir T. B. vykdomos veiklos dalis galimai pateko į asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų turinį ir tokiai veiklai licencija reikalinga, tačiau to nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

BÅ«tina atidžiai vertinti kitus dalykus – laikotarpį, mÄ stÄ , veiklos pavojingumÄ , neignoruoti surinktų objektyvių duomenų, patvirtinančių individualios veiklos vykdymÄ . Pažymėjo, kad už vertimosi Å«kine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rÅ«Å¡ių teisinė atsakomybė. Akcentavo, kad administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliÅ¡kumo požymį sudėtingesnis, nes tiek ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“, tiek ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „versliÅ¡kai ėmėsi veiklos“ reiÅ¡kia ne kÄ kita kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį.

Teismo vertinimu, tik neabejotinai nustačius, kad A. J. ir T. B. teikė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, nustačius bÅ«tent Å¡ių paslaugų teikimo mÄ stÄ , galimas jų vertinimas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo prasme. Tokios aplinkybės Å¡ioje byloje nenustatytos. Apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliacinį skundÄ atmetė, o T. B. skundÄ tenkino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-15 nuosprendžio dalį, kuria T. B. nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį bei paskirtų bausmių subendrinimÄ BK 63 straipsnio 1, 4 dalių tvarka panaikino ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį T.

B. iÅ¡teisino pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. KitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ .( b.b. Nr. 1-128-276/2016, 11 t. b.l. 29-49, 130-147). Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bei prokuroras padarė esminių, grubių BPK normų pažeidimų dėl ko akivaizdžiai nepagrįstai, neteisėtai buvo asmenims pareikÅ¡ti įtarimai.

44. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esamus duomenis spręstina, kad prokurorui buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieÅ¡kovas galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , t.y. nebuvo duomenų, kurie akivaizdžiai leistų padaryti neabejotinas iÅ¡vadas, kad nėra pagrindo reikÅ¡ti įtarimo, manyti ieÅ¡kovÄ padarius galimai jam inkriminuojamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad neteisėti pareigÅ«nų veiksmai galėtų bÅ«ti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), akivaizdžiai pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis), nesÄ Å¾iningi ir neteisėti veiksmai, kitoks nepagrįstas pareigÅ«nų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetencijÄ , ėmimasis įstatymų nenumatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan.

45. Taigi iÅ¡ esmės atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti neteisėtai nes nėra nustatyta esminių pažeidimų, t. y. baudžiamojo proceso metu sprendimai buvo priimami ir veiksmai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujanti BPK nuostatomis. Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimÄ , tai, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

Be to, įtarimo pareiÅ¡kimui nekeliami tapatÅ«s apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).Visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus iÅ¡ esmės vertina teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės ir priimdamas sprendimÄ , pripažinti asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinti.

46. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminiame tyrime buvo padarytos klaidos, turėjusios esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nes pats iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti tai, jog su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

47. Apeliantas nors ir nurodė, kad pagal turimus duomenis buvo galimybė įvertinti jo veiksmus jau ikiteisminio tyrimo metu, apeliacinio teismo vertinimu jo teiginiai nepagrįsti. IeÅ¡kovo argumentai abstraktÅ«s, nors jis ir nurodė dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų neteisėtumo, tačiau iÅ¡ esmės savo teiginius grindė pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos baudžiamojoje byloje priimtais nuosprendžiais dėl iÅ¡teisinimo. Tačiau atsižvelgiant į minėtų teismų nuosprendžių turinį, įrodymų vertinimÄ , padarytas iÅ¡vadas, konkrečiu atveju sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų ikiteisminio tyrimo metu jau buvo akivaizdu, kad nėra pagrindo įtarti ieÅ¡kovÄ padarius galimai neteisėtÄ nusikalstamÄ veikÄ ir bylos su kaltinamuoju aktu perduoti teismui.

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad į bylÄ buvo teikiami papildomi duomenys bylÄ perdavus teismui, buvo įvertinta visuma byloje esančių duomenų, įrodymų, matyti, kad priimti skirtingi teismų sprendimai kito asmens atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta nėra pagrindo iÅ¡vadai apie akivaizdžius duomenis leidusius spręsti apie įtarimų nepagrįstumÄ ikiteisminio tyrimo stadijoje. Todėl įvertinus tai, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais ir sprendžia, jog iÅ¡teisinamasis nuosprendis, teismų padarytos iÅ¡vados baudžiamojoje byloje nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų neteisėtais.

Kaip minėta priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismai nekonstatavo jokių Å¡iurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų ir byloje nenustatyta aplinkybių turėjusiÄ esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

48. Taigi, pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindÄ teigti, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu pareiÅ¡kimas apie ieÅ¡kovo nusikalstamÄ veikÄ buvo akivaizdžiai neteisingas ar kad tuo metu buvo aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas pagrįstai akcentavo, kad nepradėjus asmens atžvilgiu ikiteisminio tyrimo, patikrinti vienokias ar kitokias aplinkybes, kurios buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti, yra ribotos.

Apie tai, ar ieÅ¡kovas padarė nusikalstamÄ veikÄ , buvo galima spręsti tik atlikus pakankamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir įvertinus visas tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Dėl žalos atlyginimo 49. Apeliantas žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės grindžia jo atžvilgiu priimtu iÅ¡teisinamojo nuosprendžio faktu, nurodydamas bei pateikdamas duomenis apie patirtas iÅ¡laidas bei nurodydamas aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo. Apelianto vertinimu jeigu jis nebÅ«tų buvęs nepagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tai nebÅ«tų patyręs iÅ¡laidų.

Dėl to jo vertinimu akivaizdu, kad egzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsiradusios žalos – 3106 Eur iÅ¡laidų gynybai baudžiamajame procese – ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų bei prokurorų veiksmų. Nepagrįstas ikiteisminio tyrimo užbaigimas kaltinamojo akto suraÅ¡ymu ir bylos perdavimu teisminiam nagrinėjimui, akivaizdžiai nesant apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties, padarė jam realiÄ 10000 Eur neturtinę žalÄ . Buvo pakenkta jo reputacijai, nes informacija apie jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ ir nepagrįstos abejonės jo profesinės veiklos teisėtumu pasklido vieÅ¡ojo informavimo priemonėse.

50. Baudžiamojo proceso iÅ¡laidas ir jų atlyginimÄ reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso iÅ¡laidų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktÄ proceso iÅ¡laidas gali sudaryti ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso iÅ¡laidų atlyginimo sÄ lygas ir tvarkÄ . Kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas ir kt. ( BPK 105 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nebuvo iÅ¡spręstas iÅ¡teisintojo turėtų iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo klausimas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kai iÅ¡teisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso iÅ¡laidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieÅ¡kiniu valstybei, pažeidusiai pozityviÄ sias pareigas, tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms iÅ¡laidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015).

51. Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2008 m. liepos 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008, 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

Išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtus veiksmus, kurie buvo pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų. Kadangi nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumas nekonstatuotas, nėra pagrindo ieškovo patirtas išlaidas baudžiamajame procese pripažinti turtine žala.

52. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovas galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes nenustatyta, kad įtarimas, kaltinimas buvo pareikÅ¡ti akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, nesant pagrindo iÅ¡vadoms, kad prokuroras nepagrįstai bylÄ su kaltinamuoju aktu perdavė teismui, vėliau pateikus papildomus įrodymus, juos iÅ¡tyrus ir įvertinus ieÅ¡kovas nors ir buvo iÅ¡teisintas, bet įvertinus tai, kad jokie neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmai nenustatyti daroma iÅ¡vada, kad žalai priteisti iÅ¡ valstybės nėra teisinio pagrindo.

Ieškovo išteisinimo faktas bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimo. Ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo remiantis jo atžvilgiu priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų.

53. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų nes iÅ¡ esmės pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ieÅ¡kovo argumentai dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo nebeturi teisinės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegijai nekonstatavus teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumo, kasacinio skundo argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, nes, neįrodžius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Taip pat pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aplinkybė, kad buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuris, peržiÅ«rėjus jį instancine tvarka paliktas nepakeistas, visų pirma reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bei tai, kad toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio.

Å iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos esmę, yra pagrindo spręsti, kad apeliaciniams teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ieÅ¡kovas yra visiÅ¡kai reabilituotas baudžiamojo proceso prasme. Dėl bylos procesinės baigties.

54. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sÄ lygų tinkamai taikė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro veiksmų teisėtumo, ko pasėkoje pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Ä®vertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 55. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Valstybės institucijos nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-18748-465/2017 palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims. Teisėjai Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė Vilija Valantienė