2018-04-11 Nr. AB-7410-3-64-3-00415-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. A-841-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00415-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. K. individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. K. individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai O. K. individuali įmonė (toliau – ir O. K. IĮ) ir uždaroji akcinė bendrovė „Osvalda“ (toliau – ir UAB „Osvalda“), atstovaujami advokato padėjėjo S. P., kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4) ir patikslintu skundu (b. l. 39–40), prašydami panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI, atsakovas) 2016 m. sausio 19 d. nurodymus teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis Nr. PSF19-26 ir Nr. PSF19-30.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad skundžiamais nurodymais bendrovėms nurodyta kiekvieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 1 d., per 25 dienas nuo kalendorinio mėnesio pabaigos, tai yra per 25 dienas nuo 2016 m. vasario 29 d., iki sprendime atšaukti nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis (FR0787 forma) nurodytos datos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, centrinis mokesčių administratorius) teikti duomenis, o būtent gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis.

Tačiau Šiaulių AVMI parengtuose nurodymuose (pasirašyti MPD Šiaulių įmonių skyriaus vedėjos G. L.) nėra nurodytos reikalaujamų teikti duomenų teikimo priežastys, motyvai, atliekamas atitinkamo pobūdžio mokestinis patikrinimas ar pan., t. y. visiškai nepateikta informacija, kodėl būtent šios bendrovės buvo pasirinktos mokesčių administratoriaus. Be to, nėra aišku, ar Šiaulių AVMI nurodymas informaciją teikti mokesčių administratoriui buvo parengtas susipažinus bei supažindinus centrinį mokesčių administratorių su UAB „Osvalda“ ir O.

K. IĮ atžvilgiu 2011–2014 m. atliktais mokestiniais patikrinimais. Tuo tarpu VMI viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IV skyriuje „Registrų duomenų teikimas mokesčių administratoriui“ įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojų grupę, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, kuriai privalu Taisyklėse nustatyta tvarka teikti vietos mokesčių administratoriui Registro duomenis ir tokių duomenų pateikimo terminus bei laikotarpį, už kurį jie turi būti teikiami, nustato centrinis mokesčių administratorius.

Mokesčių mokėtojams privalomus vykdyti nurodymus teikti Registrų duomenis duoda vietos mokesčių administratorius. Tokiame nurodyme vietos mokesčių administratorius turi nurodyti, kokiais terminais ir už kurį mokestinį laikotarpį turi būti pateikti Registrų duomenys. Šiame kontekste pabrėžė, kad ginčijamus nurodymus pareiškėjams pateikė Šiaulių AVMI, t. y. ne centrinis mokesčių administratorius, kuris pagal minėtas Taisykles, atsižvelgdamas į subjektų vykdomą veiklą, privalo nustatyti mokesčių mokėtojų grupę, duomenų teikimo terminus, laikotarpį, už kurį mokesčių mokėtojas privalo vietos mokesčių administratoriui teikti atitinkamus duomenis.

Be to, pareiškėjai akcentavo, kad privalomą vykdyti nurodymą pateikiantis vietos mokesčių administratorius privalo nurodyti, kokiais terminais ir už kokį mokestinį laikotarpį turi būti pateikti registrų duomenys, neapsiribojant neapibrėžtu terminu – „iki Sprendime atšaukti nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis nurodytos datos“, kadangi mokesčių mokėtojui turi būti suteikta objektyvi galimybė planuoti žmogiškuosius išteklius vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus, planuoti darbuotojų atostogas užtikrinant tinkamą nurodymų vykdymą, taip pat privalo būti objektyviai apibrėžtas mokesčių administratoriaus planuojamas tikrinimo (duomenų rinkimo) terminas, išvengiant nepagrįsto duomenų kaupimo, piktnaudžiavimo, trukdymo vykdyti ūkinę veiklą, sudarant trukdžius, nepatogumus, papildomas prievoles, įpareigojimus, pažeidžiančius sąžiningo ūkio subjekto teisę laisvai verstis ūkine veikla.

Atsižvelgę į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai teigė, kad minėti nurodymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl prašė juos panaikinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjų O. K. IĮ ir UAB „Osvalda“ atstovas O. K. papildomai pažymėjo, kad buvo atlikti keli operatyvūs bendrovių patikrinimai, tačiau jokie pažeidimai nenustatyti, o panaikinus ginčijamus nurodymus pasitvirtintų faktas, jog atsakovas, priimdamas nurodymus, pasielgė neteisėtai. Nors nuo 2016 m. spalio 1 d. yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas, pareiškėjų atstovas pabrėžė, kad tai yra labiau prestižo reikalas, be to, tai būtų kaip žalos atlyginimas dėl sukeltų moralinių pasekmių.

3. Atsakovas Šiaulių AVMI atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 45–46) prašė jo netenkinti.

4. Šiaulių AVMI nurodė, kad vietos mokesčių administratorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsniu, turi teisę reikalauti, jog Taisyklių nustatyta tvarka mokesčių administratoriui būtų pateikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenys ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenys. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė J. G. papildomai pažymėjo, kad iš skundžiamų nurodymų matyti, jog juose nurodytas terminas yra apibrėžtas sąlyga, t. y. iki sprendime atšaukti nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis nurodytos datos. Atsakovo atstovės manymu, šis terminas yra aiškus ir suprantamas, todėl negalima teigti, kad ginčijami nurodymai yra neterminuoti. Be to, paaiškino, kad nurodymai yra prevencinio pobūdžio, tai nėra bausmė. Atsakovo atstovė kartu akcentavo, jog pareiškėjų skundas dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo šiuo metu yra praradęs aktualumą.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 108–111) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad ginčijamų Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 19 d. nurodymų Nr. PSF19-26 ir Nr. PSF19-30 1 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojai UAB „Osvalda“ ir O. K. IĮ nuo 2016 m. vasario 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Nurodymų 2 punkte nurodyta, kad laikotarpis, už kurį turi būti teikiami duomenys – kalendorinis mėnuo. Nurodymų 4 punkte nurodyta, kad duomenys šio nurodymo 2 punkte nustatytu terminu turi būti teikiami iki Sprendime atšaukti nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis (FR0787) nurodytos datos.

Skundžiami nurodymai priimti vadovaujantis MAĮ 33 straipsniu, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 78 straipsnio 5 dalimi, Taisyklėmis. MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.

PVMĮ 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje, ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras. Šių registrų tvarkymo, taip pat jų saugojimo ir pateikimo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Tuo tarpu Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 1 d.) 29 punkte nurodyta, kad registrai (jų duomenys) turi būti pateikiami mokesčių administratoriaus valstybės tarnautojams ar darbuotojams, vykdantiems Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su dokumentų iš mokesčių mokėtojų priėmimu.

Mokesčių administratorius, siekdamas užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, turi teisę apmokestinamajam asmeniui įteikti raštišką nurodymą (Nurodymo teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis FR0786 forma) nustatytu periodiškumu teikti registrų duomenis už tame nurodyme nustatytą laikotarpį, kurio pradžia negali būti ankstesnė nei apmokestinamajam asmeniui nurodymo įteikimo data. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2016 m. spalio 1 d. galiojančių Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad registrų duomenis VMI privalo teikti apmokestinamieji asmenys, kurie yra registruoti PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje.

Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą iki 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenų teikimas nebuvo nuolatinis, todėl PVM sąskaitų faktūrų duomenis PVM mokėtojai Valstybinei mokesčių inspekcijai privalėjo pateikti šiai paprašius, o nuo 2016 m. spalio 1 d. PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų teikimas yra visuotinis ir nuolatinis. Tai įvertinęs, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl pasikeitusių objektyvių aplinkybių neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjų teises skunde nurodytu būdu. Todėl, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju, panaikinus Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 19 d. nurodymus Nr. PSF19-26 ir Nr. PSF19-30, teismo sprendimas pareiškėjams nesukeltų teisinių pasekmių, nes registrų duomenis VMI privalo teikti apmokestinamieji asmenys, kurie yra registruoti PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje.

Todėl teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 7. Pareiškėjai O. K. IĮ ir UAB „Osvalda“, atstovaujami advokato padėjėjo S. P., pateikė apeliacinį skundą (b. l. 113–115), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 19 d. nurodymus Nr. PSF19-26 ir Nr. PSF19-30.

8. Pareiškėjai mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas neišsprendė klausimo, ar ginčijami nurodymai buvo teisėti ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Šiame kontekste pareiškėjai pakartoja savo pirminiame skunde teismui išdėstytus argumentus dėl Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 19 d. nurodymų Nr. PSF19-26 ir Nr. PSF19-30 neteisėtumo ir tvirtina, kad dėl neteisėtų atsakovo nurodymų vykdymo patyrė papildomas darbo išteklių sąnaudas, anksčiau nei planuota (2016 m. spalio 1 d.) privalėjo įsigyti nurodymų vykdymui tinkamą techniką, dėl nurodymų vykdymo kilo personalo ir partnerių susirūpinimas, nepasitikėjimas, ryšių nutraukimas, t. y. dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjai patyrė žalą, kurią vertina kaip neturtinę, todėl siekia įrodyti, jog minėti nurodymai buvo neteisėti, kadangi tokiu būdu moraline prasme jaustųsi reabilituoti prieš valstybę, partnerius bei personalą.

9. Atsakovas Šiaulių AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 126–127) prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą.

10. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai, visapusiškai ir motyvuotai pasisakė dėl pareiškėjų pateiktų argumentų, ištyrė visas ginčo aplinkybes ir jas tinkamai įvertino, rėmėsi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Šiaulių AVMI pažymi, kad šiuo atveju teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas skundą dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 19 d. nurodymų teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis Nr. PSF19-26 ir Nr. PSF19-30 panaikinimo.

12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą, įgyvendinant asmens procesinę teisę kreiptis į teismą, pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (procesinis teisės paduoti skundą (prašymą) aspektas).

13. Tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia asmens nurodytas teisių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas patenkina suinteresuoto subjekto skundą (prašymą), priimdamas vieną iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose (materialusis teisės į skundą (prašymą) aspektas).

14. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimas turi sukelti atitinkamas teisines pasekmes, t. y., teismui priėmus sprendimą patenkinti asmens skundą (prašymą), turi būti realiai apgintos pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai. Todėl nustačius, kad net ir tuo atveju, jeigu suinteresuoto subjekto skundas (prašymas) būtų patenkintas, t. y. suinteresuoto subjekto teisės ar įstatymo saugomi interesai būtų apginti jo prašomu būdu, tačiau toks teismo sprendimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, dėl kurių apgynimo buvo kreiptasi į teismą, turėtų būti priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

15. Šio administracinio ginčo nagrinėjimo metu, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, reikšmingai pasikeitė faktinė situacija, kadangi dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo (Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių redakcijos, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. VA-28, 5 punktas) nuo 2016 m. spalio 1 d. gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis VMI privalo teikti apmokestinamieji asmenys, kurie yra registruoti PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje, t. y. tokių duomenų teikimas yra visuotinis ir nuolatinis. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad pagal pareiškėjų pareikštus skundo reikalavimus (panaikinti Šiaulių AVMI 2016 m. sausio 19 d. nurodymus teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis Nr. PSF19-26 ir Nr. PSF19-30) jų manymu pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai negali būti apginti, nes net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjų skundas būtų patenkintas, toks teismo sprendimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, dėl kurių apgynimo buvo kreiptasi į teismą, ir savaime jokių teisinių pasekmių jiems nesukeltų. Šią išvadą iš esmės patvirtina ir patys pareiškėjai, apeliaciniame skunde paaiškindami, jog nagrinėjamu atveju įrodyti, kad minėti nurodymai buvo neteisėti, jie siekia dėl to, jog tokiu būdu moraline prasme jaustųsi reabilituoti prieš valstybę, partnerius bei personalą.

16. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste tenkinti pareiškėjų skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindo. Dėl to teisėjų kolegija iš esmės nevertina, ar ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų O. K. individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė