dd1249da-2ee9-4017-9cc5-6d2edb1bdeee · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-594/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00023-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; (S) 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Karpienei, Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam P. M. (P. M.), nuteistojo gynėjui advokatui P. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. M. (P. M., toliau – P. M.) gynėjo advokato P. J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 30 (trisdeÅ¡imties) MGL, t. y. 1500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) eurų, dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. M. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Tuo pačiu nuosprendžiu konfiskuotas 20 (dvideÅ¡imties) eurų banknotas (Nr. UE0061652015). Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. P. M. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2018 m. kovo 30 d., 16.10 val., vykdamas automobiliu ,,Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo metu, kelio Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojui – Muitinės departamento Imuniteto tarnybos vyriausiajam tyrėjui V. E. tiesiogiai davė mažesnės negu vieno minimalaus gyvenimo lygio vertės – 20 eurų, kyšį už pageidaujamÄ Å¡io valstybės tarnautojo neteisėtÄ neveikimÄ vykdant įgaliojimus – gabenamų prekių ir jų įsigijimÄ (gabenimÄ ) patvirtinančių dokumentų detalaus patikrinimo neatlikimÄ .

2. Apeliaciniu skundu P. M. gynėjas praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį P. M. atžvilgiu. 2.1. Advokato teigimu, liudytojas V. E. kartu su liudytoja L. L. įvykio dienÄ buvo paskirtas stebėti kitų muitinės pareigÅ«nų darbÄ . Tiek V. E., tiek ir L. L. nurodė, jog Å¡io kyÅ¡io atvejo tyrimas buvo pirmasis jų darbo praktikoje, jokios vaizdo ar garso fiksavimo priemonės tyrimui panaudotos nebuvo. Remiantis kitų liudytojų J.

R. (J. R.), V. A. (V. A.), T. A. (T. A.) ir A. R. (A. R.) parodymų visuma, pokalbio, vykusio tarp P. M. ir V. E., turinio jie negirdėjo, iš ko seka, kad pokalbis vyko tarp dviejų asmenų, o tai reiškia, kad esant lygiaverčiams liudytojo ir nuteistojo parodymams, nėra jokios galimybės vienareikšmiai teigti, kad vykusio pokalbio turinys buvo būtent toks, kokį nurodė V. E.. 2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos L. L. teisme ir ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kad atėjęs į tarnybinį automobilį V.

E. paprašė jos peržiūrėti pateiktus dokumentus, tarp kurių buvo ir V. E. rasti pinigai, paprašė nufotografuoti P. M. pateiktus dokumentus, paimant juos atsargiai, nes tarp jų yra įdėti pinigai – 20 eurų, paaiškino, kad automobilyje paklausė vairuotojo, ar tie pinigai jam, vairuotojas atsakė taip, bet iš karto pradėjo aiškinti, kad pinigai ne jo ir, kad jie čia galėjo pakliūti atsitiktinai su dokumentais. Tačiau kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu duotų liudytojo V.

E. parodymų, atėjęs į tarnybinį automobilį P. M. neigė, kad davė kyšį ir pakeitė parodymus. Å iame kontekste pabrėžiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ , apie liudytojos L. L. nurodyto turinio pokalbį tarnybiniame automobilyje V. E. 2018 m. kovo 30 d. tarnybiniame praneÅ¡ime bei jo apklausoje neužsiminta. Teisminio nagrinėjimo metu Å¡ie prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti nebuvo – liudytojas V. E. liudytojos L. L. parodymų nepatvirtino. 2.3. Pasak nuteistojo gynėjo, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka manyti, jog pareigÅ«nui, tariamai įspėjus, kad jam yra siÅ«lomas kyÅ¡is ir tokiu bÅ«du daroma nusikalstama veika, asmuo toliau primygtinai siÅ«lytų imti pinigus.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nesutinkama su gynybos argumentu, jog analizuojamu atveju P. M. neturėjo jokio teisinio pagrindo duoti kyšį. Bylos duomenimis, joks detalus prekių patikrinimas vietoje nebuvo atliekamas. Kaip nurodė P. M., apie tai, kad prekių, kurias jis gabeno, savininkai nevažiavo jam iÅ¡ paskos, jis sužinojo ne prieÅ¡ jo vairuojamo automobilio sustabdymÄ , o tik tada, kai V. E. jam pasakė, jog bus vykstama į (duomenys neskelbtini) teritorinę muitinę atlikti detalų patikrinimÄ . 2.4.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad Å¡ioje byloje P. M. buvo atiduotas teismui kaltinant jį BK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymu, nurodant, kad jis davė 20 eurų kyšį už pageidaujamÄ neveikimÄ â€“ protokolo dėl administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnį už prekių – 360 vienetų vyriÅ¡kų marÅ¡kinių gabenimÄ be dokumentų nesuraÅ¡ymÄ . Tačiau priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kyÅ¡is buvo duotas už gabenamų prekių ir jų įsigijimÄ (gabenimÄ ) patvirtinančių dokumentų detalaus patikrinimo neatlikimÄ .

Å i faktinė aplinkybė, be kita ko, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, yra nauja faktinė aplinkybė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, ji nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, apie tokiÄ galimybę (faktinių aplinkybių keitimÄ ) P. M. nebuvo praneÅ¡ta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. 2.5. Akcentuojama ir tai, kad sprendžiant P. M. administracinės atsakomybės klausimÄ , už neteisėtų jo veiksmų atlikimÄ , P. M. buvo paskirta 1000 eurų bauda. Skirdamas bausmę P. M. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nevertino ir nuteistajam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistasis P. M. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniu skundu pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

4. Nuteistojo P. M. gynėjo advokato P. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti, kad pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ arba neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Papirkimas objektyviai reiÅ¡kiasi bent vieno iÅ¡ alternatyvių veiksmų padarymu: kyÅ¡io pasiÅ«lymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu.

Kyšį žadama, siÅ«loma duoti ar jis duodamas už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtÄ arba neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kad siÅ«lant, žadant, susitariant duoti ar duodant kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui siekiama jį paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi bÅ«ti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siÅ«lo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad Å¡is veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–260/2014, 2K-506-788/2015).

7. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK ir BK nuostatų bei vieningai formuojamos teismų praktikos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens papirkimo bylose, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas P. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl P. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant P. M. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nepateikia jokių konkrečių duomenų, kokios bylos aplinkybės liko neiÅ¡nagrinėtos, o remiasi bendro pobÅ«džio samprotavimais apie menamai netinkamÄ pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , pateikdamas savitÄ nagrinėjamo įvykio vertinimÄ , kritikuodamas objektyviais duomenimis nepaneigtus pareigÅ«no V. E. parodymus, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikdamas savo ginamojo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytoms vertinamo įvykio faktinėms aplinkybėms.

Tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602/2014).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad savo kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme P. M. nepripažino. Tokios pozicijos jis laikėsi tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jo teigimu, muitinės pareigÅ«nui papraÅ¡ius pateikti gabenamų prekių dokumentus, jis juos išėmė iÅ¡ savo rankinės ir pateikė pareigÅ«nui. Tarp duotų dokumentų buvo 20 eurų kupiÅ«ra, pridėta prie A. L. sÄ skaitos kaip grÄ Å¾a. PareigÅ«nas paklausė, ar dokumentai jam, jis atsakė taip.

Atsakydamas į pareigÅ«no klausimÄ , pinigų tarp dokumentų nematė, buvo juos pamiršęs, manė, kad pareigÅ«nas kalba apie prekių įsigijimo dokumentus. Ir vis tik, vertinant Å¡iuos nuteistojo parodymus, sprendžiant jų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , svarbu paminėti, kad pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, suvokdamas gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių.

Juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko pozicijÄ dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų.

9. Nors P. M. parodymus apie 20 eurų kupiÅ«ros atsiradimÄ tarp krovinio gabenimo dokumentų tam tikra dalimi patvirtino ir liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. L., parodydama, kad P. M., paimdamas Lenkijoje jos užsakytas prekes, turėjo grÄ Å¾inti jai dalį pinigų, nes jai buvo pristatytos ne visos prekės, tačiau vien tik Å¡ios aplinkybės egzistavimas P. M. kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme neÅ¡alina. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymėtina, kad, sprendžiant iÅ¡ A.

L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, Lenkijoje ji užsakinėjo moteriÅ¡kas palaidines pas dvi moteris, už prekes su jomis jau buvo atsiskaityta iki P. M. kelionės į LenkijÄ , tačiau, nepraneÅ¡us apie užsakytų prekių trÅ«kumÄ , pardavėjui nesiėmus jokių veiksmų apie tai asmeniÅ¡kai informuoti užsakovę, t. y. A. L. (kuri, sprendžiant iÅ¡ jos parodymų visumos, užsiima prekyba), už jas A. L. buvo grÄ Å¾inta lygiai 20 eurų suma. Nors prekės buvo užsakytos iÅ¡ dviejų pardavėjų, tačiau kuri iÅ¡ jų grÄ Å¾ino A.

L. 20 eurų, ji nepaaiÅ¡kino, kokia tiksliai pinigų suma buvo sumokėta už jos užsakytas prekes, ji nurodyti taip pat negalėjo, lakoniÅ¡kai paaiÅ¡kindama, jog vertinamu atveju trÅ«ko vienos rÅ«Å¡ies palaidinių, už kurias ir buvo grÄ Å¾inta 20 eurų suma. Å iame kontekste, atsižvelgiant į tai, kad prekių įsigijimo sÄ skaitose, pasak A. L., atsiskaitymo suma buvo nurodyta zlotais, tačiau, atsiskaitymÄ ji vykdė eurais, įvertinus zloto ir euro santykį, abejotina, jog įsigyjant tokį didelį kiekį moteriÅ¡kų palaidinių (parvežė 30-40 vnt.), grÄ Å¾a, perduota A.

L., galėjo bÅ«ti vienoje kupiÅ«roje ir atitikti lygiai 20 eurų. Juo labiau, jog ir pati A. L. negalėjo įvardinti, kokia tiksliai pinigų suma jai turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta, iÅ¡ esmės pasikliaudama vien tik P. M. jai pateikta įvykių versija. Toks A. L. elgesys, nesidomint savo užsakytomis prekėmis, jų trÅ«kumu bei jai negrÄ Å¾intais pinigais, įvertinus tai, jog, liudytojos teigimu, prekyba ji užsiima apie 20 metų, teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių ir neleidžia vadovautis vien tik Å¡ios liudytojos parodymais patvirtinant P. M. keliamÄ versijÄ dėl pinigų tarp prekių įsigijimo dokumentų atsiradimo aplinkybių.

Juo labiau, jog ikiteisminio tyrimo metu (šie P. M. parodymai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka) P. M. nurodė, kad už A. L. prekes jis mokėjo pats, kas šiuo atveju neatitinka nei A. L. aukščiau aptartų parodymų, nei P. M. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visumos.

10. Jokie kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įvertinti objektyvūs įrodymai aukščiau aptartų P. M. parodymų nepatvirtina. 20 eurų perdavimo muitinės pareigūnui V. E. fakto nei vienas iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų asmenų nematė. Tuo tarpu remiantis V. E. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, tikrinant P. M. jam pateiktus krovinio gabenimo dokumentus (sudėti į įmautę, perlenkti), paprašius P. M. atidaryti automobilio krovininį skyrių ir einant link jo, bevartydamas pateiktus dokumentus, juose pamatė 20 eurų.

Paklausė P. M., ar tie pinigai skirti jam (pareigÅ«nui), P. M. patvirtino, kad jam. Paduodamas dokumentus, P. M., be kita ko, liepė juos vartyti atsargiai. Pasakius P. M., kad bus forminamas įvykis, Å¡is, pasak V. E., jau teigė, jog pinigus dokumentuose pamirÅ¡o, jie ten atsidÅ«rė atsitiktinai. Po Å¡io incidento, P. M. buvo palydėtas prie netoliese stovėjusio kolegų automobilio, kuriame buvo L. L.. Priėjus prie Å¡io automobilio, P. M., girdint L. L., buvo dar kartÄ paklausta, ar tie pinigai jam, tuomet P. M. pradėjo viskÄ neigti.

11. Nors apeliaciniu skundu aptartais V. E. parodymais abejojama, tačiau, netikėti jais, įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Analizuojamo įvykio metu V. E. vykdė savo tarnybines funkcijas, P. M. iki vertinamo įvykio nepažinojo, jo siekis melagingai apkalbėti nuteistÄ jį pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nustatytas nebuvo, jo suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį neįžvelgia ir teisėjų kolegija. Tokiu bÅ«du, joks motyvas V.

E. teikti melagingus parodymus P. M. atžvilgiu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma, nenustatytas, todėl atmesti Å¡io liudytojo parodymus kaip nepatikimus ir nesiremti jais sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog, prieÅ¡ingai nei P. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, V. E. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , kas visumoje neabejotinai sustiprina V.

E. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

12. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikra dalimi (aplinkybes, vykusias V. E. ir P. M. jau bÅ«nant prie tarnybinio pareigÅ«nų automobilio) teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja L. L.. Nors apeliaciniu skundu iÅ¡skirtinis dėmesys skiriamas jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimui, tačiau Å¡iuo aspektu vis tik pažymėtina, jog, sprendžiant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų aplinkybių, L.

L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti nebuvo, iÅ¡ ko seka, kad jais nebuvo remiamasi ir P. M. atžvilgiu priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Ir vis tik, esminių prieÅ¡taravimų juose teisėjų kolegija neįžvelgia. Akivaizdu, jog apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas akcentuoja tik gynybai naudingus L. L. teiginius, visiÅ¡kai ignoruodamas jų kontekstÄ , o tai neabejotinai neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl remtis P. M. gynėjo apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais bei savitu V.

E. ir L. L. parodymų vertinimu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu L. L. patvirtino, jog V. E. su P. M. iki tarnybinio automobilio atėjo kartu, V. E. paaiÅ¡kino, jog buvo duodamas kyÅ¡is, P. M. neigė, jog pinigai buvo duodami pareigÅ«nui, kas iÅ¡ esmės atitinka V. E. teisiamojo posėdžio metu pateiktÄ Ä¯vykių versijÄ . Tuo tarpu nenustačius jokio objektyvaus pagrindo abejoti V. E. parodymų patikimumu, pagrįstai abejojant P. M. versija dėl 20 eurų atsiradimo krovinių gabenimo dokumentuose, atmesti V.

E. ar L. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus kaip nepatikimus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

13. Atmetant nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus svarbu paminėti ir tai, kad motyvÄ papirkti muitinės pareigÅ«nÄ , siekiant iÅ¡vengti iÅ¡samaus dokumentų patikrinimo, prieÅ¡ingai nei tai teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, P. M. vis tik turėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad to paties įvykio metu P. M. savo vairuotame mikroautobuse, be kitų prekių, gabeno ir 360 vnt. vyriÅ¡kų marÅ¡kinių, kurių įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų neturėjo. Už Å¡iuos neteisėtus veiksmus Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 20018 m. gegužės 4 d. nutarimu P. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį (b. l. 99-101), kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vertinamu atveju P. M., neturėdamas prekių įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, žinodamas, kad jie bus tikrinami muitinės pareigÅ«nų ir siekdamas iÅ¡vengti detalios muitinės patikros, atliko jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, kÄ skundžiamu nuosprendžiu visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo gynėjo teiginiai, jog prekių, kurias P. M. gabeno, savininkai, pasak nuteistojo, važiavo jam iÅ¡ paskos. Å i aplinkybė nėra pagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl remtis ja sprendžiant P. M. kaltės klausimÄ , nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį P. M. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, jog 2018 m. kovo 30 d. iÅ¡ Lenkijos gabeno 360 vnt. vyriÅ¡kų marÅ¡ki­nių, neturėdamas jų įsigijimo dokumentų, nes jų jam nepateikė Å¡ių prekių savininkės (LITEKO duomenys).

14. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pakeistos tam tikros P. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, tačiau apie jų pakeitimÄ nei nuteistasis, nei jo gynėjas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu įspėti nebuvo, kas formaliai neatitinka baudžiamojo proceso kodekse keliamų reikalavimų. Ir vis tik, iÅ¡taisius šį pažeidimÄ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį vien tik Å¡iuo pagrindu, teisinio pagrindo nėra.

Juo labiau, jog motyvas, kurio savo neteisėtais veiksmais analizuojamu atveju siekė P. M., Å¡iuo konkrečiu atveju pakito nežymiai – iÅ¡vengti administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 214 straipsnį (numatančio atsakomybę už prekių (krovinio) gabenimÄ be dokumentų) suraÅ¡ymo (kaltinamajame akte), ar gabenamų prekių ir jų įsigijimÄ (gabenimÄ ) patvirtinančių dokumentų detalaus patikrinimo (nuosprendyje). Esant Å¡ių aplinkybių visumai teigti, jog analizuojamu atveju buvo padaryti BPK pažeidimai, turėję esminę reikÅ¡mę neteisėto skundžiamo nuosprendžio priėmimui, kad kaltininko teisė gintis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo buvo suvaržyta iÅ¡ esmės, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

15. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad P. M. veiksmuose yra visi būtini BK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde iškeltos versijos yra argumentuotai paneigtos tiek minėtais liudytojų parodymais, tiek ir kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir išsamiai aptartais įrodymais.

Pripažindamas P. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos iÅ¡tyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl P. M. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

16. Be nuteistojo P. M. veiksmų kvalifikavimo apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl jam paskirtos bausmės, teigiant, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Å iuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. 16.1.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

17. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu P. M. paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ pažymėtina, jog analizuojamu atveju jis padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jo duoto kyÅ¡io vertė yra ženkliai mažesnė nei 1 MGL, tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė pirmÄ kartÄ , o jo neteisėti veiksmai jokių pasekmių iÅ¡ esmės nesukėlė. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad praeityje P. M. teistas nebuvo, administracine tvarka baustas vos keletÄ kartų, nei jo atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės nustatytos nebuvo, ko visumoje, apylinkės teismas P. M. skyrė Å¡velniausiÄ BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatydamas ženkliai mažesnį nei BK 47 straipsnyje už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ asmeniui galimÄ skirti baudos vidurkį, be kita ko, artimÄ ir Å¡ios bausmės minimaliam dydžiui.

18. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės tinkamam P. M. paskirtos bausmės individualizavimui, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti jo teisinę padėtį, Å¡ioje byloje nenustatyta.

P. M. viso proceso metu savo kaltę neigė, keitė parodymus, jo padarytas baudžiamasis nusižengimas buvo įvykdytas iÅ¡ esmės vengiant administracinės atsakomybės už savo neteisėtų veiksmų atlikimÄ , kas iÅ¡ esmės nuteistÄ jį charakterizuoja labiau neigiamai ir neleidžia pritarti jo gynėjo skundo teiginiams dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su P. M. atžvilgiu iÅ¡nagrinėta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, už kÄ nuteistajam buvo paskirta 1000 eurų bauda.

Å iuo aspektu svarbu paminėti, kad administracinė nuobauda administracinio nusižengimo byloje P. M. buvo paskirta už visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio veiksmų atlikimÄ â€“ prekių (krovinio) gabenimÄ be dokumentų, todėl tapatinti baudžiamojoje byloje už papirkimÄ asmeniui paskirtÄ bausmę su administracinio nusižengimo byloje jam paskirta administracine nuobauda ir Å¡iuo pagrindu Å¡velninti P. M. teisinę padėtį, paskiriant jam Å¡velnesnę bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Å ie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir neturintys jokios reikÅ¡mės P. M. teisinės padėties Å¡velninimui. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima sumažinti P. M. paskirtÄ baudos dydį, teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia.

19. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. M. (P. M.) gynėjo advokato P. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė