2013-03-28 Nr. AB-866-3-61-3-01242-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-469/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01242-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5; 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į valstybės tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja – D. G. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t. 1, b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1PI-(2.1.)-178 „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1PI-(2.1.)-178);

2) grąžinti į valstybės tarnybą;

3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2012 m. kovo 30 d. iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 28 d. jai buvo įteiktas Tarnybos pranešimas apie pareigybės panaikinimą, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, patvirtinus naują Tarnybos administracijos struktūrą, 2012 m. balandžio 2 d. bus panaikinta pareiškėjos pareigybė – Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė. 2012 m. kovo 28 d. pareiškėjai buvo pasiūlyta nuo 2012 m. balandžio 2 d. eiti Tarnybos Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėja gyvena Prienuose, atstumas nuo Prienų iki Švenčionių apie 180 km, kelionė iš vieno miesto į kitą trunka apie 3 val., todėl minėtas pasiūlymas pareiškėjai nebuvo tinkamas. Atsakovas nepasiūlė jokių kitų pareigų, nors buvo laisvos jos kvalifikaciją, kategoriją ir lygį atitinkančios vyriausiojo specialisto pareigos Tarnybos Trakų ir Kauno skyriuose, kurie yra netoli nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos - iki Trakų yra apie 70 km , kelionė trunka apie 1 val., iki Kauno – apie 35 km, jį galima nuvažiuoti per 40 min. Pareigos Trakų skyriuje buvo laisvos ir skundo teismui pateikimo dieną, dėl jų užėmimo buvo paskelbtas konkursas, skelbimas pateiktas Tarnybos interneto tinklapyje, tačiau pareiškėjai šios pareigos nepasiūlytos. Pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių atsisakius siūlomų pareigų Tarnybos Švenčionių skyriuje, 2012 m. kovo 30 d. ji atleista iš tarnybos.

Pareiškėja teigė, kad minėtais Tarnybos veiksmais buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir garantijos, kylančios iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas), todėl atsakovas turi būti įpareigotas ištaisyti padarytą pažeidimą, grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą ir pasiūlyti tinkamas pareigas. Atsakovas netinkamai vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje numatytas pareigas. Pagal minėtą įstatymo normą ir teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A62-340/2011, sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011) atsakovas nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo dienos (2011 m. lapkričio 28 d.) iki pareigybės panaikinimo dienos (2012 m. kovon 30 d.) turėjo teikti pareiškėjai išsamią informaciją apie esamas laisvas pareigas ir kitą informaciją, susijusią su struktūriniu reorganizavimu, tačiau šios pareigos nevykdė. 2011 m. lapkričio 23 d.

Žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinta nauja Tarnybos administracijos struktūra, Tarnybos direktorius 2012 m. vasario 27 d. įsakyme patvirtino naujus naujų pareigybių aprašymus. Taigi atsakovas visą laiką turėjo pakankamai išsamios informacijos, kokios pareigybės bus naikinamos, kokios bus laisvos, kokie reikalavimai bus taikomi naujoms pareigybėms, taip pat turėjo visas galimybes siūlyti pareiškėjai galimas laisvas pareigybes, tačiau 2012 m. kovo 28 d. (praėjus 4 mėnesiams nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą dienos ir likus 2 darbo dienoms iki pareigybės panaikinimo) pateikė vienintelį pasiūlymą užimti pareigas Švenčionių skyriuje.

Šis pasiūlymas pareiškėjai buvo nepriimtinas, nes siūloma tarnybos vieta buvo pernelyg nutolusi nuo gyvenamosios vietos (atstumas apie 180 km, kelionė į darbą ir atgal truktų apie 6 val.). Be to, apisprendimui buvo duota labai mažai laiko, taip, pasak pareiškėjos, darant jai spaudimą. Atsakovo elgesys, kai pareiškėjai pranešus apie pareigybės panaikinimą 4 mėnesius neteikta jokia informacija, nesiūlytos jokios kitos pareigos, laukta paskutinės dienos pateikti pasiūlymą, kuris dėl objektyvių priežasčių yra visiškai netinkamas, yra nepateisinamas nei žmogiškuoju, nei teisiniu požiūriu, tuo labiau, kad pareiškėjai pasiūlytos pareigos nebuvo vienintelės laisvos, tačiau atsakovas pareiškėjai nepasiūlė kitų pareigų.

Pareiškėja 2 kartus kreipėsi į Tarnybos direktorių elektroniniu paštu, prašydama pateikti jai 2012 m. balandžio 2 d. esančių laisvų pareigybių sąrašą, tačiau atsakymo nesulaukė. Toks atsakovo elgesys yra neteisėtas.

Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2011 pareiškėja teigė, kad laisvos darbo vietos turi būti siūlomos visoje darbdavio organizacinėje struktūroje. Tarnyboje 2010 m. liepos 1 d prasidėjus pertvarkymams buvo įsteigti 48 teritoriniai skyriai. 2012 m. balandžio 2 d įsigaliojo atnaujinta administracijos struktūra, tačiau visi iki balandžio 2 d. buvę Tarnybos teritoriniai skyriai liko. Atsižvelgus į darbo krūvius, buvo įsteigti papildomi Druskininkų ir Elektrėnų skyriai. Tarnybos organizacinė struktūra apima visus teritorinius skyrius, todėl pareiškėjai turėjo būti siūlomos visuose teritoriniuose skyriuose esančios laisvos pareigos. Pareiškėja žinojo, kad jos pareigybės naikinimo metu buvo laisvos jos pareigybės kategoriją ir lygį atitinkančios laisvos pareigybės Kauno rajono skyriuje bei Trakų teritoriniame skyriuje, be to, buvo įsteigtas naujas Elektrėnų skyrius, todėl nesuprantama, kodėl atsakovas nesiūlė pareiškėjai šių variantų.

Atlikdamas reorganizacinius struktūrinius pertvarkymus ir dėl to naikindamas pareigybes, atsakovas turėjo visus veiksmus atlikti pagal Valstybės tarnybos įstatymą, teisėtai ir pagrįstai. Keičiant Tarnybos administracijos struktūrą Prienų ir Birštono skyriuje, buvo panaikinta pareiškėjos A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė, tačiau įsteigta nauja A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė. Palyginus šių pareigybių aprašymus akivaizdu, kad naujoji pareigybė iš esmės yra tokia pati kaip panaikinta pareiškėjos pareigybė. Pareiškėjos teigimu, toks atsakovo elgesys suponuoja išvadą, kad norėta atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos, kadangi pagal Valstybės tarnybos įstatymą aukštesnės kategorijos pareigybė pareiškėjai neturėjo būti siūloma, nors ji atitinka visus naujai 12 kategorijos pareigybei keliamus reikalavimus. Pareiškėja teigė, kad atsakovo sprendimas panaikinti jos pareigybę yra nelogiškas ir neprotingas, kadangi pareiškėja nuolat kėlė kvalifikaciją (tai įrodo turimi pažymėjimai), o atsakovas investavo lėšas į jos žinių tobulinimą. Toks atsakovo elgesys leidžia daryti išvadas apie tyčinį pareiškėjos padėties bloginimą ir siekį atleisti ją iš valstybės tarnybos. Pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatyme numatytas garantijas dėl kitų pareigų siūlymo, o tinkamai neįvykdžius teisės aktuose nustatytos pareigos pasiūlyti pareiškėjai ginčo metu esamas laisvas, lygiavertes, o tokių nesant – žemesnes pareigas, nepagrįstai suvaržyta pareiškėjos teisė likti valstybės tarnyboje. Atsakovas, žinodamas apie esančias laisvas valstybės tarnautojo pareigybes ir neskirdamas į jas pareiškėjos, veikė neteisėtai, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ir suvaržė pareiškėjos teises ir garantijas, įtvirtintas šiame įstatyme.

Atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad nuo 2012 m. balandžio 2 d. Tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės buvo panaikintos, vietoj jų naujos pareigybės buvo įsteigtos vykdant visos Tarnybos ir jos teritorinių skyrių struktūrinius pertvarkymus (reorganizaciją), siekiant užtikrinti Tarnybai pavestų funkcijų efektyvesnį vykdymą, o ne siekiant atleisti pareiškėją iš darbo, taip pat pareiškėja pagrįstai atleista iš jos užimamų Tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, o įsakymas Nr. 1PI-(2.1.)-178 priimtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų, todėl yra teisėtas bei pagrįstas ir neturi būti naikinamas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies turinio aiškinimo, tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas, tokia valstybės tarnautojo teisė suponuojama atitinkama darbdavio pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą; tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-l371/2011). Iki 2012 m. balandžio 2 d. galiojusių Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas bei pareigybių aprašymai buvo panaikinti 2011 m. lapkričio 24 d. Nuo 2012 m. balandžio 2 d. numatomų įsteigti Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai buvo patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64. Įsakymas dėl nuo 2012 m. balandžio 2 d. numatomo pareigybių sąrašo buvo paskelbtas Tarnybos vidiniame tinklapyje, todėl pareiškėja, iki 2012 m. balandžio 2 d. būdama Tarnybos darbuotoja, kaip ir visi Tarnybos darbuotojai, turėjo galimybę susipažinti su informacija apie pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su pareigybės panaikinimu sietiną institucijos struktūrinį reorganizavimą. Todėl pareiškėjos teiginys, kad jai neteikta informacija apie numatomas įsteigti pareigybes, yra nepagrįstas.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad jos užimta pareigybė ir naujai įsteigta pareigybė (A lygis 12 kategorija) iš esmės yra tokios pačios ir kad šie pertvarkymai buvo atlikti siekiant atleisti pareiškėją. Žemės ūkio ministro ir Tarnybos direktoriaus priimtų administracinių aktų pagrindu nuo 2012 m. balandžio 2 d. buvo panaikinti visų Tarnybos struktūrinių padalinių (tarp jų ir teritorinių žemėtvarkos skyrių) nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašai ir pareigybių aprašymai. Atsižvelgiant į nuo 2012 m. balandžio 2 d. numatytus Tarnybos administracijos struktūrinius pakeitimus, Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-63 buvo patvirtinti nauji Tarnybos struktūrinių padalinių nuostatai, o įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 – nauji valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašai ir pareigybių aprašymai. Tai patvirtina, kad visoje Tarnyboje (t. y. ne tik jos teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose) buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį Tarnybos kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą.Šie struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, t. y. Tarnyboje buvo panaikintos ir naujai įsteigtos pareigybės, o tam tikri struktūriniai padaliniai buvo pertvarkomi taip, kad tas pačias funkcijas galėtų atlikti mažesnis žmonių kiekis, ir pan. Tuo tikslu tvirtinant naujus Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, juose buvo numatytos papildomas funkcijos, bendrieji ir specialieji reikalavimai, kt. Pareiškėja neginčijo Tarnybos direktoriaus priimtų administracinių aktų dėl Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašų ir pareigybių aprašymų panaikinimo bei dėl naujai patvirtintų Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašų bei pareigybių aprašymų, t. y. sutiko, kad minėtuose naujuose pareigybių aprašymuose nustatytos funkcijos turi būti vykdomos.

Iki 2012 m. balandžio 2 d. Tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriui Tarnybos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 2P-56 (2010 m. lapkričio 29 d. redakcija) buvo patvirtinta 18 Tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių: skyriaus vedėjo (A lygis 14 kategorija), skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygis 12 kategorija), 2 vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija), 4 vyriausiojo specialisto (A lygis 10 kategorija), vyresniojo specialisto (B lygis 9 kategorija) ir vyresniojo specialisto (A lygis 7 kategorija) pareigybės. Nuo 2012 m. balandžio 2 d.

šiam skyriui patvirtinta 15 pareigybių – skyrius pertvarkytas taip, kad jam priskirtas funkcijas galėtų atlikti mažesnis darbuotojų skaičius: įsteigtos skyriaus vedėjo (A lygis 14 kategorija), skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygis 13 kategorija), vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija), vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija), 4 vyriausiojo specialisto (A lygis 1 kategorija) ir 2 vyriausiojo specialisto (A lygis 9 kategorija) pareigybės. Atsakovo nuomone, Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 1PI-(2.1.)-64 patvirtinto Prienų ir Birštono skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) pareigybės aprašyme nustatytos šias pareigas einančio specialisto funkcijos, kurių nebuvo nustatyta Tarnybos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d.

įsakyme Nr. 2P-55 (2010 m. lapkričio 29 d. redakcija) patvirtintame Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybės aprašyme ((7.1, 7.4, 7.5, 7.10–7.12, 7.14, 7.19–7.22, 7.24, 7.26 punktai). Taigi, Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vyriausiajam specialistui (A lygis 12 kategorija) pareigybės aprašyme nustatyta daugiau funkcijų, kurioms atlikti reikia specialių žinių, todėl Tarnyboje pagrįstai nuspręsta vietoj buvusio Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) įsteigti naują, didesnius reikalavimus keliančią ir daugiau funkcijų apimančią pareigybę, siekiant tinkamai įgyvendinti Tarnybai keliamus uždavinius ir užtikrinti efektyvų jai pavestų funkcijų atlikimą; todėl nuo 2012 m. balandžio 2 d.

įsteigta Tarnybos Prienų ir Birštono vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygis 12 kategorija) vertintina kaip naujai įsteigta, o iki 2012 m. balandžio 2 d. buvusi vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygis 11 kategorija) – kaip panaikinta.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai negalėjo būti siūloma užimti nuo 2012 m. balandžio 2 d. įsteigtas Prienų ir Birštono skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) pareigas, kadangi pareiškėja iki 2012 m. kovo 30 d. ėjo A lygio 11 kategorijos pareigas. Pareiškėjai negalėjo būti pasiūlytos ir kitos to paties lygio ir kategorijos pareigos Tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje, kadangi nuo 2012 m. balandžio 2 d. Tarnybos Prienų ir Birštono skyriuje įsteigtai vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybei nustatytas specialus išsilavinimo reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą socialinių mokslų srities teisės krypties išsilavinimą, kad būtų užtikrintos šioms pareigybėms nustatytos funkcijos bendrojoje veiklos srityje – teisėje, o pareiškėja neturi šioms pareigoms užimti reikiamo išsilavinimo. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nutartys administracinėse bylose Nr. A438-l743/2009, Nr. A143-227/2011 ir kt.).

Tarnybos valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš valstybės tarnybos dėl jų pareigybės panaikinimo, siūlyta užimti laisvas pareigybes – tokias, kurių nepasiūlyta užimti kitiems Tarnybos valstybės tarnautojams, todėl Tarnyba neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjai užimti kitų pareigų, nė nurodyta 2012 m. kovo 28 d. pasiūlyme Nr. 1INF-(2.31)-981. Siūlymai užimti pareigas Tarnybos valstybės tarnautojams buvo teikiami 2012 m. kovo 21 d. – 28 d. Atsižvelgiant į Tarnybos struktūrinių pertvarkymų apimtį (nuo 2012 m. kovo 30 d. panaikintos visos Tarnybos pareigybės), siūlymai eiti pareigas turėjo būti teikiami visiems naikinamas pareigas einantiems valstybės tarnautojams, atitinkantiems naujai steigiamų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus (Tarnybos valstybės tarnautojams 2012 m. kovo 21 d.–28 d pateikti 863 pasiūlymai užimti pareigas), Tarnyba neturėjo realios galimybės iki atleidimo iš darbo dienos pareiškėjai pasiūlyti užimti kitų teritorinių skyrių vyriausiųjų specialistų (A lygis 11 kategorija) pareigų, nes jas buvo siūloma užimti kitiems valstybės tarnautojams. Tarnybos valstybės tarnautojų atsisakymai užimti siūlomas pareigas buvo gaunami iki 2012 m. kovo 30 d. – dienos, kurią valstybės tarnautojai, nesutikę užimti jiems siūlomų pareigų, turėjo būti atleidžiami iš darbo, todėl Tarnyba iki 2012 m. kovo 30 d. realiai nedisponavo informacija apie laisvas pareigybes. Tarnyba, siūlydama pareiškėjai užimti tuo metu laisvas Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 11 kategorija), nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisėtų lūkesčių principo, kadangi neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjai kokias nors kitas pareigas.

Dėl pareiškėjos reikalavimo grąžinti į valstybės tarnybą, pasiūlant tinkamas pareigas, atsakovas teigė, kad Valstybės tarnybos įstatyme nenustatyta konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos užimta pareigybė yra panaikinta, pareiškėjos grąžinimas į neegzistuojančias pareigas yra negalimas, todėl tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad pareiškėja iš pareigų Tarnyboje buvo atleista nepagrįstai, jos atžvilgiu turėtų būti taikomos Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, t. y. pareiškėja neturėtų būti grąžinama į darbą Tarnyboje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (t. 4, b. l. 63–73) pareiškėjos D. G. skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1PI-(2.1.)-178 „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ 1 punktą, grąžino D. G. į ankstesnes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas arba į kitas lygiavertes pareigas. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 1PI-(2.1.)-178 „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja neginčijo Nacionalinės žemės tarnybos atliktos reorganizacijos pagrįstumo ir teisėtumo (konkrečių teisės aktų), teismas nustatė, kad D. G. pareigybės panaikinimo teisėtumo vertinimas nėra šios administracinės bylos dalykas. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad atsakovas netinkamai įvykdė pareigą siūlyti jai laisvas pareigas ir dėl to skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai 2011 m. lapkričio 28 d. įteiktas Tarnybos pranešimas apie pareigybės panaikinimą, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis Žemės ūkio ministro įsakymu, patvirtinus naują Tarnybos administracijos struktūrą, pareiškėjos pareigybė – Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė – 2012 m. balandžio 2 d. bus panaikinta.2012 m. kovo 28 d., praėjus 4 mėnesiams nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą ir likus 2 darbo dienoms iki pareigybės panaikinimo dienos, pareiškėjai pasiūlyta nuo 2012 m. balandžio 2 d. eiti Tarnybos Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau pareiškėja, kuri gyvena Prienuose (atstumas apie 180 km, kelionės trukmė – apie 3 val.) nesutiko. Pareiškėjai kitos laisvos pareigos nepasiūlytos.

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas; jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies turinio išaiškinimo, tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Tokia valstybės tarnautojo teisė yra suponuojama atitinkama darbdavio (šiuo atveju atsakovo) pareiga užtikrinti šios teisės realizavimą. Tai reiškia, kad, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-l371/2011).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo pareigą siūlyti pareiškėjai laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą vykdė visiškai netinkamai.

Atsakovas teigė, kad iki 2012 m. balandžio 2 d. galiojusių Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas bei pareigybių aprašymai buvo panaikinti 2011 m. lapkričio 24 d. (t 1., b.l.120-122). Nuo 2012 m. balandžio 2 d. numatomų įsteigti Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas ir pareigybių aprašymai buvo patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 1PI-(2.1.)-64 (t 1., b.l.132-198). Atsakovas taip pat teigė, kad įsakymas dėl nuo 2012 m. balandžio 2 d. numatomo pareigybių sąrašo buvo paskelbtas Tarnybos vidiniame tinklapyje, todėl pareiškėja, iki 2012 m. balandžio 2 d. būdama Tarnybos darbuotoja, kaip ir visi Tarnybos darbuotojai, turėjo galimybę susipažinti su informacija apie pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su pareigybės panaikinimu sietiną institucijos struktūrinį reorganizavimą, todėl pareiškėjos teiginys, kad jai neteikta informacija apie numatomas įsteigti pareigas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia atsakovo pozicija, pažymėdamas, kad vien bendro pobūdžio įsakymo priėmimas nėra tinkamas pareiškėjos informavimas, kuris pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies prasmę, aiškinant jį gero administravimo principo plotmėje, reiškia individualų pareiškėjos informavimą, jai konkrečiai pasiūlant tam tikras pareigybes.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo 2012 m. kovo 28 d. siūlymas eiti pareigas (t 1., b.l.11-12) yra netinkamas jau vien dėl to, kad pasiūlymas pateiktas tik likus 2 darbo dienoms iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo. Tai nėra tinkamas pareiškėjos informavimas, kuris pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies prasmę, aiškinant jį gero administravimo principo taikymo prasme, reiškia realų pareiškėjos informavimą, o ne fiktyvų, menamą, realiai neįgyvendinamą informavimą, kai siūloma tik viena pareigybė – Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigos, į kurias pareiškėjai vykti reikėtų apie tris valandas.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėjai nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos, išskyrus Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nors byloje surinkti duomenys, kad pareigų, įskaitant žemesnes (su kurių siūlymu pareiškėja būtų sutikusi), buvo (t 4., b.l. 8-27).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62 – 340/2011). Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovas savo pareigą siūlyti pareiškėjai laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą vykdė visiškai netinkamai, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1PI-(2.1.)-178 „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ 1 punktą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pareiškėjos reikalavimą grąžinti ją į valstybės tarnybą, nors ir suformuluotą abstrakčiai, teismas pripažino pagrįstu, išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1PI-(2.1.)-178 „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“.

Pabrėžė, kad Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismui nustačius, kad darbuotojas iš darbo atleistas be teisėto pagrindo, teismo sprendimu darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-218/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-545/2008). Remdamasis minėta Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalimi bei teismų praktika, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismui nusprendus patenkinti asmens reikalavimą grąžinti jį į darbą, asmuo grąžinamas būtent į ankstesnes pareigas, neatsižvelgiant į vėliau atliktus struktūrinius asmens darbovietės pakeitimus. Nurodė, kad šiuo atveju spręsti, kaip turi būti įgyvendintas teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas, privalo atsakovas, nagrinėjamoje byloje – Nacionalinė žemės tarnyba. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalis netaikytina.

Pareiškėjos reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2012 m. kovo 30 d. iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1PI-(2.1.)-178 „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ 2 punktą jai buvo mokama išeitinė išmoka šešis mėnesius, t. y. iki tol, kol pirmosios instancijos teįšaš priėmė sprendimą dėl pareiškėjos skundo dėl grąžinimo į tarnybą.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 4, b. l. 101–109).

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis netinkamai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, t. y. visiškai netinkamai vykdė savo pareigą siūlyti pareiškėjai laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurios numatomos įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį ar kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą. Nuo 2012 m. balandžio 2 d. nusprendus panaikinti pareiškėjos iki 2012 m. kovo 30 d. eitą Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybę, Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai užtikrino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valstybės tarnautojo teisę būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigas ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl šios įstatymo nuostatos taikymo.

Pareiškėjai, kaip ir kitiems Tarnybos darbuotojams, buvo suteikta informacija apie Tarnyboje nuo 2012 m. balandžio 2 d. naujai įsteigiamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybes. Tarnyba pasiūlė pareiškėjai užimti to paties lygio ir kategorijos pareigas Tarnyboje - Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigas, t. y. individualiai informavo D. G. apie galimybę užimti laisvas naujai steigiamas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, lygiavertes jos eitoms pareigoms nacionalinėje žemės tarnyboje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos teisės dalyvauti jos užimamos pareigybės panaikinimo procese nebuvo suvaržytos. Struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi visoje Nacionalinėje žemės tarnyboje, t. y. nuo 2012 m. balandžio 2 d. buvo panaikintos visos Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės ir įsteigtos naujos pareigybės, todėl kiekvienam valstybės tarnautojui ir darbuotojui turėjo būti teikiama ne tik bendro, bet ir individualaus pobūdžio informacija apie naujai steigiamas Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes.

Atsakovo vertinimu, jis šią pareigą vykdė tinkamai, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojams, kurių pareigybės buvo naikinamos (tarp jų – ir D. G.), buvo parengti ir pateikti konkretūs pasiūlymai užimti laisvas lygiavertes jų eitoms pareigoms ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, atitinkančias jų turimą išsilavinimą, kvalifikaciją, ir kt., t. y. darbuotojų teisė dalyvauti jų pareigų naikinimo procese buvo užtikrinta.

2. Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyta, kada ir kokiu būdu valstybės tarnautojams, kurių pareigybės naikinamos, turi būti teikiami siūlymai užimti kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, todėl, atsakovo manymu, apsispręsti dėl siūlymų valstybės tarnautojams užimti kitas pareigas įteikimo laiko, būdo ir tvarkos yra kiekvienos įstaigos, vykdančios struktūrinius pokyčius, diskrecijos teisė. Apelianto nuomone, Tarnyba, įteikdama pareiškėjai 2012 m. kovo 28 d. siūlymą užimti pareigas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

3. Atsakovas nesutinka, kad 2012 m. kovo 28 d. siūlymas pareiškėjai užimti lygiavertes pareigas buvo fiktyvus, menamas, realiai neįgyvendinamas. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, neatsižvelgė į konkrečias šios bylos aplinkybes, Tarnybos vykdytus struktūrinius pertvarkymus, jų apimtis, pobūdį, naikinamų ir naujai steigiamų pareigybių skaičių bei kt. Dėl įvykdytų struktūrinių pertvarkymų nuo 2012 m. balandžio 2 d. Prienų ir Birštono skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius buvo sumažintas, be to, dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų buvo mažinamas darbuotojų skaičius daugumoje Tarnybos teritorinių skyrių, todėl Tarnyba neturėjo galimybės ir neprivalėjo visiems Tarnybos darbuotojams pasiūlyti užimti lygiavertes ar žemesnio lygio pareigybes tame pačiame teritoriniame padalinyje, kuriame darbuotojas dirbo iki jo pareigybės panaikinimo. Tarnybos 2012 m. kovo 28 d. siūlymas pareiškėjai užimti laisvas, naujai steigiamas Tarnybos Šalčininkų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas negali būti laikomas nei fiktyviu, nei realiai neįgyvendinamu.

4. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepagrįstai nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos, išskyrus Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nors byloje surinkti duomenys, jog pareigų, įskaitant žemesnes (su kurių siūlymu pareiškėja būtų sutikusi), buvo. Atsakovas nesutikimą su teismo išvada grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė neišanalizavęs visų bylos faktinių aplinkybių, neatsižvelgęs į atsakovo vykdytus struktūrinius pertvarkymus, kad siūlymai buvo teikiami ir kitiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, siūlymai užimti pareigas pirmiausiai buvo teikiami laikantis teritorinio principo. Be to, atsakovo teigimu, nors Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo ir daugiau pareigybių, kurioms keliamus reikalavimus pareiškėja atitiko, siūlymai dėl tokių pareigybių buvo teikiami kitiems darbuotojams, t. y. tos pareigybės siūlymų teikimo pareiškėjai metu nebuvo laisvos.

5. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, į kokias konkrečias pareigas pareiškėja realiai būtų galėjusi pretenduoti; nevertino, ar ji atitiko tokioms pareigybėms keliamus specialius reikalavimus; nenurodė, kokios konkrečios pareiškėjos teisės ar teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, apsiribojo formaliu administracinės procedūros pažeidimų konstatavimu, todėl tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja buvo atleista iš pareigų neteisėtai. Atsakovo nuomone, jis tinkamai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį ir užtikrino pareiškėjos teisę dalyvauti jos pareigybės panaikinimo procese.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino pareiškėją į jau neegzistuojančias pareigas, netinkamai taikė materialinės teisės normas (Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalis ir 4 dalis). Atsakovo teigimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas, nes iš esmės pratęsė administracinę pareiškėjos atleidimo procedūrą ir atliko darbdavio funkcijas, nors teisės aktai tokios galimybės teismams nesuteikia. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti tą aplinkybę, kad pareiškėjos užimtos ankstesnės pareigos nuo 2012 m. balandžio 2 d. buvo panaikintos, todėl turėjo spręsti klausimą dėl pareiškėjos pažeistų teisių gynimo alternatyviu būdu (taikant Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies nuostatas), o ne grąžinant pareiškėją į lygiavertes pareigas, t. y. į pareigas, kurių pareiškėja niekada nėjo ir dėl kurių užėmimo nebuvo sulygta su darbdaviu (atsakovu).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 4, b. l. 133–148).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas motyvais, kuriais pareiškėja rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nesutikdama su atsakovo apeliaciniu skundu, pareiškėja nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovo pasiūlymas pareiškėjai užimti Tarnybos Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigas, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismui nurodytas pasiūlymo aplinkybes, bei į tai, kad 2012 m. balandžio 2 d., t. y. pareiškėjos pareigybės panaikinimo dieną, atsakovas turėjo 12 laisvų pareigybių (kurios buvo daug mažiau nutolę nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos), kurias užimti turėjo teisę pareiškėja, o atsakovas turėjo pareigą jas pasiūlyti pareiškėjai, paneigia atsakovo teiginį, esą pareiškėjos teisė dalyvauti jos užimamos pareigybės panaikinimo procese nebuvo suvaržyta. Pareiškėjos nuomone, išvardytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.

2. Pareiškėja teigia, kad jos pareigybė realiai nebuvo panaikinta. Panaikinus pareiškėjos užimamą A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybę (formaliai), buvo įsteigta nauja A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė. Palyginus pareiškėjos pareigybės aprašymą ir naujai įsteigtos pareigybės aprašymą, akivaizdu, kad naujoji pareigybė iš esmės yra tokia pati kaip pareiškėjos panaikinta pareigybė, pareiškėjos pareigybės poreikis, paskirtis bei pagrindinės funkcijos išliko. Pareiškėjos teigimu, vien keletas atsiliepime į skundą atsakovo nurodytų papildomų funkcijų, numatytų naujojoje pareigybėje, pareigybės paskirčiai, jos esmei, poreikiui, pagrindinėms funkcijoms nesikeičiant, nepaneigia fakto, kad naujoji pareigybė iš esmės atitinka pareiškėjos panaikintą pareigybę. Pasak pareiškėjos, naujosios pareigybės kategorijos pakeitimas (A lygio 12 kategorija) buvo atliktas tikslingai, t. y. siekiant atleisti pareiškėją ir įsteigti naują identišką pareigybę, į kurią pagal įstatymą pareiškėja negalėtų pretenduoti. Toks pareigybės kategorijos padidinimas negali būti traktuojamas kaip naujos pareigybės įvedimas. Reikalingų eiti naujas pareigas įgūdžių ar specialių žinių stoka Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu gali ir turi būti šalinama Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnyje nustatytais būdais. Pasak pareiškėjos, atsakovo nurodytas pareiškėjos trūkumas – teisinio išsilavinimo neturėjimas, vertinant jį nurodytų aplinkybių kontekste, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės.

3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio mėn. 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011) informacija apie laisvas pareigybes valstybės tarnautojui, kurio pareigybės naikinamos, turi būti teikiama visą laiką nuo pranešimo apie pareigybės panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pareiškime nurodytos pareigybės panaikinimo datos, ir kad atsakovas, pateikdamas pareiškėjai 2012 m. kovo 28 d. siūlymą užimti kitas pareigas likus tik 2 dienoms iki jos pareigybės panaikinimo, elgėsi netinkamai gerojo administravimo principo prasme, yra pagrįsta. Tokios pačios pozicijos, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-67/2012.

4. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad 2012 m. kovo 28 d. siūlymas pareiškėjai užimti lygiavertes pareigas buvo fiktyvus, menamas, realiai neįgyvendinamas, tokią išvadą padarė įvertinęs bylos aplinkybes tinkamai ir visapusiškai.

5. Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriuje buvo atsisakyta tik valytojo 0,5 pareigybės ir B kategorijos valstybės tarnautojo vyresniojo specialisto pareigybės. Visi kiti pertvarkymai, keičiant pareigybių kategorijas ir nustatant aukštesnius reikalavimus joms užimti, iš esmės buvo tik formalūs pertvarkymai, siekiant atleisti iš valstybės tarnybos atitinkamus asmenis, tarp kurių pateko ir pareiškėja. Vykdant institucijos struktūrinį reorganizavimą Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus funkcijos iš esmės nesikeitė, tačiau buvo numatyta panaikinti senas pareigybes ir įsteigti naujas, iš esmės nekeičiant pareigybių skaičiaus, jų paskirties, pagrindinių funkcijų, bet numatant naujus reikalavimus naujai įsteigtoms pareigybėms. Atitinkamai tie reikalavimai buvo numatyti tokie, kad iš pareiškėjos būtų atimta galimybė pretenduoti į šias naujas pareigybes. Todėl, atsakovo argumentas, kad jis neturėjo galimybės ir neprivalėjo pareiškėjai pasiūlyti užimti lygiavertes ar žemesnio lygio pareigybes tame pačiame teritoriniame padalinyje, kuriame ji dirbo, t. y. Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriuje, yra neteisingas.

6. Teismo išvada, kad pareiškėjai nepagrįstai nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos, išskyrus Tarnybos Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nors byloje surinkti duomenys, kad pareigų, įskaitant žemesnes (su kurių siūlymu pareiškėja būtų sutikusi), buvo, yra pagrįsta bylos medžiaga.

7. Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjai nebuvo suteikta visa būtina informacija, nesudarytos objektyvios galimybės pretenduoti į naujai steigiamas pareigybes, konstatavo, kad nebuvo tinkamai užtikrintos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos bei buvo pažeistos pagrindinės procedūros – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą, ir tai laikė pakankamu pagrindu panaikinti įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje administracinėse bylose (pvz. Nr. A143-1371/2011, Nr. A62-1367/2011), nurodoma, kad teisminio ginčo dėl valstybės tarnautojo atleidimo nagrinėjimas negali būti laikomas administracinės procedūros tąsa, nes teismo užduotis yra patikrinti ir teisės taikymo požiūriu įvertinti jau priimto administracinio sprendimo (kartu ir šio sprendimo priėmimo procedūros) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl nustačius, kad buvo pažeistos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos, aplinkybių dėl galėjimo (negalėjimo) pretenduoti į įsteigtas pareigas tyrimas nėra reikšmingas.

8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas arba kitas lygiavertes pareigas, pasisakydamas, kad šiuo atveju spręsti, kaip turi būti įgyvendintas teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas, privalo atsakovas, nuo administracinių teismų formuojamos praktikos nenukrypo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3178/2011). Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atsižvelgti į atsakovo struktūrinius pakeitimus, sunkumus, su kuriais susidurs atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą. Tokios aplinkybės kaip, pavyzdžiui, patvirtintos pareigybės, laisvos vietos nebuvimas, kiti priimti darbuotojai ar pan., šiuo atveju vykdant teismo sprendimą nėra reikšmingos.

9. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėja turi būti grąžinta į ankstesnes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas arba į kitas lygiavertes pareigas, nenurodydamas, kad ji turėtų būti grąžinama būtent į lygiavertes pareigas Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriuje, tokiu sprendimu nevisiškai pašalino atsakovo padarytą pažeidimą, sudarė pagrindą atsakovui toliau piktnaudžiauti darbdavio padėtimi, sudaryti pareiškėjai nepalankias darbo sąlygas, neužkirto kelio tolimesniems šalių ginčams, bylinėjimuisi.

Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, remdamasis ABTĮ 136 straipsniu, papildytų rezoliucinę Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį ir ją išdėstytų taip, kad joje būtų nurodyta grąžinti pareiškėją į ankstesnes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas arba į kitas lygiavertes pareigas Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriuje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamas ginčą pareiškėja iškėlė nesutikdama su Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Nr. 1PI-(2.1.)-178, kuriuo ji atleista iš Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis 11 kategorija) pareigų nuo 2012 m. kovo 30 d. vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 9 punktu (kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė). Pareiškėja prašė panaikinti šį įsakymą, grąžinti ją į valstybės tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Valstybės tarnybos įstatymas nustato esmines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (VTĮ 2 str.14 d.), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat numato valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos, garantijas (VTĮ 43 str.1, 2 d.).

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Atleidus valstybės tarnautoją iš pareigų vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jam išmokama šiuo įstatymu nustatyto dydžio kompensacija (VTĮ 41 str.2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Tokį vertinimą kiekvienoje individualioje byloje teismas turi atlikti, be kita ko, laikydamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556-904/2008, A662-684/2010, A62–340/2011, A62-1007/2011, A146-241/2011, A146-174/2011; sprendimus Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A756-346/2011, Nr. A146-2643/2011, Nr. A492-1954/2012, Nr.A520-3085/2012 ir kt.). Iš esmės analogiška praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjant darbo ginčų bylas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.) tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos bylose yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos (valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas), pirmiausia turi būti įvertinta, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.A662-674/2011, Nr.A756-346/2011, Nr. A146-174/2011, Nr. A143-1086/2011 ir kt.).

Taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos kai panaikinama pareigybė, teismai neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, kad buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau nagrinėja struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus (šiuo tikslu teismas palygina panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas; panaikintų ir įsteigtų pareigybių sąrašus, panaikintų ir įsteigtų pareigybių aprašymus, atkreipdamas dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus; analizuoja funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių, kt.). (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.A2-1791/2005;

Nr.A146-2643/2011, Nr.A756-346/2011, Nr.A662-348/2012, Nr.A662-670/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies minėtoje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo; valstybės tarnautojo atitikimo pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus; sutikimo ar nesutikimo užimti pasiūlytas pareigas ir kt.) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr.A438-1743-2009,Nr. A143– 227/2011, Nr.A146-444/201,Nr.A662-510/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama paskyrimas į kitas pareigas yra siejamas su to paties lygio ir kategorijos pareigomis (jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas), ši įstatymo nuostata turi būti taikoma sistemiškai kartu su šio įstatymo normomis, kurios nustato reikalavimus atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą (VTĮ 9 str. 1 d. ) asmuo, priimamas į valstybės tarnybą turi atitikti bendruosius reikalavimus, taip pat turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme (VTĮ 9 str.5 d.).

Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra nustatytos visos byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str.2 d.) Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81, 86 straipsnių nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą prieš priimant sprendimą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatliko pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.), pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo minėtos nagrinėjamam ginčui aktualios praktikos dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymo, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.).

Pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė formaliai atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -1371/2011, nors bylų aplinkybės nėra tapačios. Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kita vertus, Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesnių teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Be to, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis ir kt. Administracinėje byloje Nr. A143 -1371/2011 Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo taikytos tai bylai aktualių faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad pranešime apie pareigybės panaikinimą buvo tik bendro pobūdžio informacija apie institucijos siekį optimizuoti tarnybos veiklą, o nauja tarnybos struktūra buvo patvirtinta tą pačią dieną, kurią buvo priimtas įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos pasibaigus pranešime apie pareigybės panaikinimą numatytam terminui.

Nagrinėjimo ginčo atveju bylos duomenys patvirtina, kad Tarnybos struktūriniai pertvarkymai vyko pagal Žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr.3D-859, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 24 d, įsakymus Nr.1PI-909, N r.1PI-910, Nr.1PI-911. Pareiškėjai įteiktame 2011 m. lapkričio 28 d. pranešime nurodyta, kad Tarnybos struktūra pertvarkoma pagal šiuos administracinius aktus ir nauja Tarnybos struktūra įsigalios nuo 2012 m. balandžio 2 d. Minėtu pranešimu pareiškėja buvo išsamiai informuota apie jos užimamos pareigybės panaikinimo nuo 2012 m. balandžio 2 d. teisinius pagrindus. Remiantis minėtais įsakymais buvo priimti Tarnybos struktūrinius pertvarkymus įgyvendinantys administraciniai aktai: Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. Nr.1PI- (2.1)-63 patvirtinti Tarnybos ir jos teritorinių padalinių nuostatai; 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. Nr.1PI-(2.1)-64 patvirtinti pareigybių sąrašai bei pareigybių aprašymai. Priėmęs šiuos administracinius aktus atsakovas turėjo vykdyti Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikintos, atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas šių administracinių aktų kontekste turėjo pirmiausia nustatyti, ar pareiškėjos pareigybės panaikinimas buvo realus, tačiau šios aplinkybės nepatikrino ir šiuo klausimu sprendime nepasisakė. Pareiškėjos nuomone, jos pareigybės panaikinimas nebuvo realus. Atsakovas teigia priešingai. Taigi byloje yra ginčas dėl pareigybės, kurią užėmė pareiškėja, panaikinimo realumo. Nuo to, kaip atsakoma į klausimą, ar pareigybės panaikinimas buvo realus, priklauso kokias kitas aplinkybes, susijusias su institucijos struktūros pertvarkymu, turi nagrinėti teismas spręsdamas individualų ginčą. Nustatęs, kad individualiam ginčui aktualios pareigybės panaikinimas buvo realus (jei tai nustatoma), teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar institucija, kuri vykdo struktūrinius pertvarkymus, tinkamai atliko Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas dėl garantijų valstybės tarnautojui, kurio pareigybė panaikinta. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad pareiškėjai nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos, išskyrus Tarnybos Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto, bei abstraktaus pobūdžio teiginiu, kad pareigų, įskaitant žemesnes (su kurių siūlymu pareiškėja būtų sutikusi) buvo (nuoroda į bylos 4 tomo 8-27 lapus). Minėtuose bylos lapuose yra duomenys apie laisvas pareigybes Tarnybos teritoriniuose padaliniuose už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 3 d., tačiau tik atlikus šių duomenų analizę ir įvertinus juos kartu su kitais įrodymais galimos atitinkamos išvados dėl laisvų pareigybių, kurios galėjo būti pasiūlytos pareiškėjai, buvimo ar nebuvimo. Teismo nurodyta aplinkybė, kad Tarnybos Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė pareiškėjai buvo pasiūlyta 2012 m. kovo 28 d. (likus 2 darbo dienoms iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo) nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal šios įstatymo normos nuostatas laisvos pareigybės siūlomos iki pareigybės panaikinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino izoliuotai nuo įrodymų visumos, o tai neatitinka ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo išvados, jog buvo laisvų pareigybių ir institucija, vykdydama Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, privalėjo jas pasiūlyti valstybės tarnautojui, kurio pareigybė panaikinama, gali būti padarytos tik konkrečių individualiam ginčui reikšmingų aplinkybių kontekste, t.y. išnagrinėjus kokios to paties lygio ir kategorijos bei žemesnės kategorijos buvo laisvos, ar valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinta, atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus toms pareigybėms užimti. Tokios analizės pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatliko. Byloje yra duomenys apie nuo 2012 m. balandžio 2 d. įsteigtas pareigybes (3 t., 5-38 b.l.), tarp jų apie laisvas pareigybes su žymomis, kad tos pareigybės buvo siūlomos atitinkamiems valstybės tarnautojams (tarp jų nurodyta D. G. siūlyta Tarnybos Švenčionių skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė), tačiau nenurodytos pasiūlymų pateikimo datos ir galutiniai rezultatai (ar valstybės tarnautojai priėmė pasiūlymus; jei atsisakė, ar tos pačios pareigybės galėjo būti pasiūlytos pareiškėjai) iki nagrinėjamam ginčui aktualios datos - pareiškėjos pareigybės panaikinimo. Šie duomenys iš dalies yra ir apie pareigybes, kurios buvo nurodytos laisvų pareigybių sąraše, kurį sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas (4 t., b.l.8-27), tačiau bylos 3 tomo 5-38 lapuose esantis sąrašas patvirtina, kad Tarnyboje vyko laisvų pareigybių siūlymo procesas. Tai apeliaciniame skunde pabrėžia ir atsakovas, akcentuodamas, kad Tarnyboje (įskaitant visus teritorinius padalinius) buvo panaikintos visos pareigybės ir įsteigtos naujos, o pareigybių siūlymas vyko pirmiausia teritoriniu principu. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad buvo laisvos jos kvalifikaciją, kategoriją ir lygį atitinkančios laisvos vyriausiojo specialisto pareigos Tarnybos Trakų ir Kauno skyriuose, kurias ji būtų sutikusi užimti. Šių pareiškėjos argumentų pagrįstumo teismas nepatikrino.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes turi būti nustatyta kokios laisvos to paties lygio ir kategorijos karjeros bei žemesnės kategorijos pareigybės buvo nuo 2012 m. vasario 27 d. (pareigybių sąrašų patvirtinimo) iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo, kurios galėjo būti pasiūlytos pareiškėjai atsižvelgiant į nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Šis patikrinimas turi būti atliktas ne tik Tarnybos teritorinio padalinio, kuriame pareiškėja dirbo iki pareigybės panaikinimo, atžvilgiu, bet visų Tarnybos struktūrinių pertvarkymų kontekste, kadangi buvo panaikintos visos pareigybės ir steigiamos naujos. Tik ištyrus minėtas aplinkybes gali būti įvertintas pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumas bei pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą pagrįstumas ir teisėtumas. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių yra pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo funkcija patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti yra pirmosios instancijos teismo funkcija.Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Veslava Ruskan