2017-09-06 Nr. AB-16178-3-62-3-01195-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-730-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01195-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Teisėjų tarybai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. F. 2017 m. birželio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama pateikti išvadas, koks galėjo būti tikslus Teisėjų tarybos narių turtas 2012 m.

Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. liepos 7 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pareiškėjai nurodyti savo asmens kodą, atsakovo, kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, skundžiamą veiksmą, aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, suformuluoti konkretų, teismo kompetencijos ribas atitinkantį, prašymą teismui (ABTĮ 17, 24 ir 25 str.), pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jei ginčas nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją (ABTĮ 34–36 str.).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi laikė pareiškėjos V. F. skundą nepaduotu ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas pripažino, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje nustatytu terminu (iki 2017 m. liepos 7 d.) pareiškėja nepašalino skundo trūkumų.

III. Pareiškėja V. F. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį ir jos skundą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad jos kreipimasis į teismą neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, nes pareiškėja nepašalino šio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų – nenurodė savo asmens duomenų, neįvardijo kitų administracinės bylos proceso šalių, nesuformulavo materialinio teisinio reikalavimo (skundo (prašymo) dalyko), neišdėstė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, bei kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015). Teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas nutartimi laiko skundą nepaduotu. Priimdamas nutartį laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja V. F. padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris, pripažinęs, jog šiame skunde dėstomos užuominos, apie tai, kad teisėjai, į kuriuos pareiškėja kreipėsi prašydama atkurti jos teises į jos turtą, yra labai turtingi, neatitinka minimalių įstatymo keliamų reikalavimų skundo turiniui ir formai bei nepatenka į administracinio teismo kompetencijos sritį, pasiūlė jai patikslinti skundą.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, ištyrusi prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog analizuojamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjos skundo trūkumų (neatitikimai ABTĮ reikalavimams) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą. Pabrėžtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti abstraktūs teiginiai, reiškiama subjektyvi, jokiais objektyviais įrodymais bei teisiniais argumentais nepagrįsta nuomonė, kad ji ne pirmą kartą paduoda skundą teismui, todėl žino, jog skundas buvo parengtas tinkamai, šios išvados nepaneigia. Nors pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo pozicijos iš esmės nedetalizuoja, apeliacinės instancijos teismui pateikė tik bendro pobūdžio atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti išsamūs ir motyvuoti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis argumentai.

Taigi šiuo atveju yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai nurodė V. F. 2017 m. birželio 13 d. skundo trūkumus, nuosekliai ir suprantamai išaiškino, kaip jie turėtų būti ištaisyti (ABTĮ 12 str.), t. y. išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingus duomenis ir priėmė motyvuotą 2017 m. birželio 23 d. nutartį, tačiau pareiškėja nurodytų prieštaravimų nepašalino. Todėl nesant tinkamai apibrėžtų administracinio proceso ribų, pareiškėjos skundas negalėjo būti priimtas nagrinėti ir vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi pagrįstai bei teisėtai Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi laikytas nepaduotu. Pažymėtina, jog skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai, pašalinus trūkumus, kreiptis gynybos į teismą.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė