dd0fa535-8387-4b4e-a74b-287d8074d16e · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-360/2019 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00040-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.1.15.3.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei, nuteistajai O.

B. ir jos gynėjui advokatui Maurui Urbonavičiui, nuteistajam V. B. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Kičiatovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. B. ir O. B. apeliacinius dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5649 Eur) bauda;

O. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 120 MGL (4519,2 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (4519,2 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu civilinių ieškovų Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys 4551,12 Eur turtinei žalai atlyginti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas civilinis ieškinys 9695,13 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintas visiškai ir priteisti iš bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, o negavus reikalavimų patenkinimo iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, iš V.

B. subsidiariai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. V. B. ir O. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros: UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius V. B., pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, bÅ«damas atsakingas už įmonės veiklÄ , buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir ataskaitų pateikimÄ , ir buhalterė O.

B., atsakinga už atlyginimų darbuotojams skaičiavimÄ ir ataskaitų Sodrai pateikimÄ , siekdami iÅ¡kreipti iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdami bendrininkų grupe, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ vyr. buhalterę L.

R., atsakingÄ už bendrovės apskaitÄ , deklaracijų bei ataskaitų pateikimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, nesuvokusiÄ jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, V. B. nurodymu, O. B. buhalterinėje apskaitoje neįregistravo dalies darbuotojams priskaičiuoto ir grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, nepateikė L. R. duomenų apie su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas grynaisiais pinigais darbuotojams iÅ¡ viso 16994,27 Eur, siekdami iÅ¡vengti mokesčių sumokėjimo, 115 kartų apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė įvykusių Å«kinių operacijų – atlyginimų iÅ¡mokėjimo:

žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 23837,04 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 16994,27 Eur iÅ¡mokėto darbo užmokesčio: - laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 ir laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 Å¡eÅ¡is kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2143,43 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį K. R.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1500 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio K. R.; - laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 ir laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-09-31 aÅ¡tuonis kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1618,19 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį A. N.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1146,24 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio A. N.; - laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-07-31 aÅ¡tuoniolika kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4772,81 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį E. R.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3420,11 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio E. R.; - laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31, nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 ir nuo 2016-06-01 iki 2016-11-30, dvideÅ¡imt vienÄ kartÄ atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2876,47 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį T. K.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2015,26 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio T. K.; - laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-07-31 ir nuo 2016-02-01 iki 2016-05-31, deÅ¡imt kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2288,50 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį V. B.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1603,94 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio V. B.; - laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-08-30 devyniolika kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 4811,60 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį S. P.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 3448,82 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio S. P.; - laikotarpiais nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31, nuo 2016-01-01 iki 2016-04-30 ir nuo 2016-06-01 iki 2016-07-31 septyniolika kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2250,22 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį E. B.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1574,17 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio E. B.; - laikotarpiais nuo 2015- 01-01 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-01 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 dvylika kartų atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 2358,27 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį J. S.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 1785,73 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio J. S.; - laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-02-28 vienÄ kartÄ atlyginimo žiniaraščiu nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 282,08 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį A. P.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 200 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio A. P.; - laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-31 tris kartus atlyginimo žiniaraščiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 435,47 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio bei nepateikė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai vyr. buhalterei L.

R. duomenų apie grynais pinigais iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį R. A.. Dėl Å¡ios priežasties L. R., nesuvokdama jų nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė ir apskaitoje neužregistravo 300 Eur grynais pinigais iÅ¡mokėto darbo užmokesčio R. A.. Tokiu bÅ«du, direktorius V. B. organizavo apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o buhalterė O. B. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

2. V. B. ir O. B. nuteisti ir už tai, kad, siekdami iÅ¡vengti mokesčių, veikdami bendrininkų grupe, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , pajamas bei pelnÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms: laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. B., bÅ«damas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimÄ , ir buhalterė O.

B., atsakinga už atlyginimo darbuotojams skaičiavimÄ , ataskaitų Sodrai pateikimÄ , pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, numatančiÄ , kad mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 23 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, 24 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ , kad „Mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡skaičiuotÄ ir sumokėtÄ pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, 24 straipsnio 3 dalį, nustatančiÄ , kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys nuo iÅ¡mokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, iÅ¡mokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, iÅ¡skaičiuotÄ pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetÄ iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, iÅ¡skaičiuotas pajamų mokestis turi bÅ«ti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, turėdamasi tikslÄ iÅ¡vengti sumokėti 4503,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, veikdami bendrininkų grupe, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ vyr. buhalterę L.

R., atsakingÄ už bendrovės deklaracijų bei ataskaitų pateikimÄ valstybės įgaliotoms institucijoms Valstybinei mokesčių inspekcijai, statistikai, nepateikė jai duomenų apie darbuotojams iÅ¡mokėtas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas grynaisiais pinigais 16994,27 Eur, dėl to vyr. buhalterė L. R., nesuvokusi kaltinamųjų veikos nusikalstamos pobÅ«džio, 2015 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2016 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemÄ ) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtÄ : 18 laukelyje „IÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 23837,04 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės iÅ¡mokų; 19 ir 20 laukelyje „IÅ¡skaičiuota pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų <...> suma“ deklaravo 4503,45 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio: - 2015 m. sausio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1729,48 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 319,55 Eur iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. vasario mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1813,07 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 335,36 Eur iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. kovo mėn. deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 1753,22 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo 326,58 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. balandžio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1348,77 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 250,20 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. birželio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1377,34 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 255,54 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. liepos mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1365,95 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 253,77 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1248,49 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 231,18 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1047,05 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 197,90 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. spalio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 836,08 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 158,02 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1033,98 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 188,10 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2015 m. gruodžio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 904,54 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 160,21 Eur iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. sausio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1436,66 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 272,20 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. vasario mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 2174,08 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 420,76 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. kovo mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1876,98 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 364,00 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. balandžio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 1236,62 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 274,22 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. gegužės mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 443,13 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 89,07 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. birželio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 595,10 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 119,62 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. liepos mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 854,43 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 171,73 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 326,64 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 54,92 Eur iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. rugsėjo mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 145,16 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, o 19 ir 20 laukelyje deklaravo 29,18 Eur mažiau iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. spalio mėnesio deklaracijoje 18 laukelyje deklaravo mažiau 145,14 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 29,17 Eur iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų; - 2016 m. lapkričio mėnesio deklaracijoje, 18 laukelyje, deklaravo mažiau 145,13 Eur iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 ir 20 laukelyje deklaravo mažiau 29,17 Eur iÅ¡skaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų;

3. Be to, V. B. ir O. B. nuteisti už tai, kad, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , nustatantį, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ priskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 13 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , nustatantį, kad „Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo praneÅ¡imus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, iÅ¡mokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti”, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , nustatantį, kad “Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡iame ir kituose įstatymuose”, Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , nustatantį, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis:

1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti Å¡io straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, turėdami tikslÄ iÅ¡vengti 9695,13 Eur valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetÄ , žinodami, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrįstas ir į apskaitÄ neįtrauktas 23837,04 Eur darbo užmokestis, O.

B. iÅ¡mokėtas darbuotojams grynais pinigais, iÅ¡ viso 16994,27 Eur, mokestinio laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2016-08-31 praneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD), praneÅ¡imuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ (2016-03-31 Nr. 16-11, 2016-08-31 Nr. 16-38) (forma 2-SD), 2015-02-19 elektroninio praÅ¡ymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 15-01 (forma PT) su priedu (forma PT-SAM3SD) deklaravo 12224,76 Eur mažiau pajamų, laukelyje „Įmokų suma“ (39,98 %) deklaravo 4887,55 Eur mažiau įmokų į VSDF biudžetÄ : - 2015 m. sausio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 752,66 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 300,91 Eur įmokų; - 2015 m. vasario mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 752,66 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 300,91 Eur įmokų; - 2015 m. kovo mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 756,19 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 302,34 Eur įmokų; - 2015 m. balandžio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 710,04 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 283,88 Eur įmokų; - 2015 m. birželio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 756,19 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 302,33 Eur įmokų; - 2015 m. liepos mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 756,72 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 302,53 Eur įmokų; - 2015 m. rugpjūčio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 756,19 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 302,34 Eur įmokų; - 2015 m. rugsėjo mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 554,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 221,82 Eur įmokų; - 2015 m. spalio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 554,80 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 221,82 Eur įmokų; - 2015 m. lapkričio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 752,66 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 300,91 Eur įmokų; - 2015 m. gruodžio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 623,24 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 249,18 Eur įmokų; - 2016 m. sausio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 679,96 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 271,85 Eur įmokų; - 2016 m. vasario mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 1018,78 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 407,31 Eur įmokų; - 2016 m. kovo mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 771,60 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 308,50 Eur įmokų; - 2016 m. balandžio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 654,18 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 225,57 Eur įmokų; - 2016 m. gegužės mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 307,74 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 123,04 Eur įmokų; - 2016 m. birželio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 381,65 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 152,58 Eur įmokų; - 2016 m. liepos mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 564,17 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 225,56 Eur įmokų; - 2016 m. rugpjūčio mėn. PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P5 deklaravo mažiau 210,53 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P6 deklaravo mažiau 84,17 Eur įmokų;

Mokestinio laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, praneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD), 2015-02-19 elektroninio praÅ¡ymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo Nr. 15-01 (forma PT) su priedu (forma PT-SAM3SD) laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma“ deklaravo 6731,82 Eur mažiau pajamų, laukelyje „Įmokų suma“ (30,98 %) deklaravo 2758,76 mažiau įmokų į VSDF biudžetÄ : - 2015 m. sausio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 976,82 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 400,30 Eur įmokų; - 2015 m. vasario mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 1060,41 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 434,55 Eur įmokų; - 2015 m. kovo mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 997,03 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 408,59 Eur įmokų; - 2015 m. balandžio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 638,73 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 261,77 Eur įmokų; - 2015 m. birželio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 621,15 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 254,56 Eur įmokų; - 2015 m. liepos mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 609,23 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 249,67 Eur įmokų; - 2015 m. rugpjūčio mėn. PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 492,30 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 201,76 Eur įmokų; - 2015 m. rugsėjo mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 492,25 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 201,73 Eur įmokų; - 2015 m. spalio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 281,28 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 115,26 Eur įmokų; - 2015 m. lapkričio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 281,32 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 115,29 Eur įmokų; - 2015 m. gruodžio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukeliuose S4 ir P37 deklaravo mažiau 281,30 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukeliuose S5 ir P38 deklaravo mažiau 115,28 Eur įmokų;

Mokestinio laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-11-30 PraneÅ¡imuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) S4 laukelyje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos suma“ deklaravo 4880,46 Eur mažiau pajamų, S5 laukelyje „Įmokų suma“ (41,98 %) deklaravo 2048,82 Eur mažiau įmokų į VSDF biudžetÄ : - 2016 m. sausio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 756,70 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 317,66 Eur įmokų; - 2016 m. vasario mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 1155,30 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 485,02 Eur įmokų; - 2016 m. kovo mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 1105,38 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 464,03 Eur įmokų; - 2016 m. balandžio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 672,44 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 382,31 Eur įmokų; - 2016 m. gegužės mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 135,39 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 56,83 Eur įmokų; - 2016 m. birželio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 213,45 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 89,60 Eur įmokų; - 2016 m. liepos mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 290,26 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 121,84 Eur įmokų; - 2016 m. rugpjūčio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 116,11 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 48,73 Eur įmokų; - 2016 m. rugsėjo mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 145,16 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 60,95 Eur įmokų; - 2016 m. spalio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 145,14 Eur pajamų, nuo nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 60,93 Eur įmokų; 2016 m. lapkričio mėnesio PraneÅ¡ime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) laukelyje S4 deklaravo mažiau 145,13 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir laukelyje S5 deklaravo mažiau 60,93 Eur įmokų.

4. Nuteistasis V. B. apeliacinius skundu prašo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu, panaikinti ir jį išteisinti, o Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais. 4.1. Nurodo, kad iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas jo, V. B., kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o kartu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį grindė tik liudytojų K.

R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., A. P., R. A. ir K. J. parodymais bei specialisto iÅ¡vada. Specialisto iÅ¡vados turinys iÅ¡ esmės grindžiamas tik liudytojų parodymais, todėl specialisto iÅ¡vada yra sÄ lyginė, grindžiama iÅ¡imtinai vienintelė prielaida, jog liudytojų parodymai yra teisingi. Tokiu bÅ«du specialisto iÅ¡vada nėra atskiras ir objektyvus įrodymas apie teisiamųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o pirmosios instancijos teismas nesÄ Å¾iningai minėta iÅ¡vada vadovaujasi kaip objektyviu kaltę grindžiančiu įrodymu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog specialisto iÅ¡vadoje nurodytos liudytojų neva gautos neoficialios iÅ¡mokos skaičiuojamos iki centų tikslumo. Jei 11 liudytojų parodymus vertinti kaip teisingus, tuomet kyla klausimas (į kurį teisminio nagrinėjimo metu atsakyti nepavyko), kodėl specialisto iÅ¡vadoje skaičiuojami iÅ¡mokos iki cento tikslumo, nors liudytojai liudijo apie apvalaus skaičiaus iÅ¡mokas. 4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismo nurodyti 11 liudytojų buvo priverstinai atleisti iÅ¡ darbo bei jiems nebuvo iÅ¡mokėtos jų pageidaujamų dydžių kompensacijos, jie iÅ¡reiÅ¡kė pasipiktinimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, o dalis jų tiesiogiai grasino atkerÅ¡yti.

Bendrovės personalo vadovė D. C. duodama parodymus teisme paliudijo, jog T. K. grasino susidoroti su įmone atitinkamų institucijų pagalba bei citavo T. K. žodžius „nepaliks to, užtampys po FNTT, VMI“. Taip pat D. C. paliudijo, jog liudytojo V. B. sutuoktinė K. B. gyrėsi apie tai, kad turi giminaitę valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei jos pagalba susidoros su įmone. Šių liudytojos D. C. duotų parodymų teismas nevertino. Liudytojas J. S. taip pat paliudijo, jog atleidimo laikotarpiu buvo konfliktas tarp „direktoriaus ir jaunimo“.

Akivaizdu, jog minėti liudytojai turėjo pretekstÄ pykti ant bendrovės bei apÅ¡nekėti jų vadovus. Be to, liudytojų K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., A. P., R. A. ir K. J. parodymai nesutampa esminėse detalėse bei prieÅ¡tarauja objektyviems faktams ir kitų liudytojų parodymams: visi nurodyti 11 liudytojų teigė, jog papildomÄ darbo užmokestį gaudavo nuo per mėnesį pagamintos produkcijos (atlikto darbo). Tačiau apklausus liudytojų tiesioginius vadovus (gamybos meistrus) - L.

D. ir Ž. S., pastarieji paliudijo, jog jeigu darbuotojai dirbdavo daugiau valandų ar atlikdavo darbÄ virÅ¡ normos, darbuotojams už tai bÅ«davo mokami oficialÅ«s priedai prie atlyginimo (bankiniais pavedimais). Tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į Å¡iuos, kaltinamÄ jį teisinančius įrodymus. Nė vienas liudytojas nesugebėjo konkrečiai nurodyti, su kuo tarėsi dėl neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo, o dalis liudytojų (R. A., E. B., E. R.) nurodė, jog neoficialių pinigų mokėjimas jiems buvo, apskritai, netikėtas (siurprizinis).

Manytina, jog nė viena darbovietė nemoka ir nemokės savo darbuotojams pinigų, apie kurių mokėjimÄ nebus sutarta iÅ¡ anksto prieÅ¡ priimant į darbÄ . Liudytojų negebėjimas nurodyti asmenis, su kuriasi neva tarėsi apie neoficialaus atlyginimo mokėjimÄ , yra įrodymas to, jog jokio neoficialaus mokėjimo nebuvo. Be to, nė vienas liudytojas nesugebėjo aiÅ¡kiai nurodyti, kokio dydžio neoficialus darbo užmokestis jam turėjo priklausyti ir negalėjo paaiÅ¡kinti, kas ir kokiu bÅ«du apskaičiuodavo neva jam mokamÄ neoficialų atlyginimÄ .

Manytina, jog bet kuris protingas asmuo žino, kokį darbo užmokestį ir už kokį darbÄ jam turi bÅ«ti sumokama. Kadangi liudytojai nesugebėjo paaiÅ¡kinti apie neva gauto neoficialaus atlyginimo dydį ir jo apskaičiavimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog jokio neoficialaus mokėjimo nebuvo. Pažymima ir tai, kad dalis liudytojų nurodė, jog neoficialų atlyginimÄ gaudavo litais (J. S., E. B.), o liudytoja K. J. nurodė, jog net nepamena, ar gavo eurais. Kadangi tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, o euras Lietuvoje įvestas nuo 2015-01-01, todėl tokio pobÅ«džio nesutapimai (mokėjimas litais, eurų negavimas) liudytojų parodymus daro nepatikimais.

Liudytojai K. R., J. S., R. L., E. B., A. N. tvirtino, jog pasirašydavo už gautus neoficialius pinigus, o kiti teigė, jog niekur nepasirašydavo, kuomet gaudavo grynais. Akivaizdu, jog jei būtų mokami neoficialūs atlyginimai, tvarka būtų vienoda, todėl tokie skirtingi parodymai visiškai nesutampa esminėse detalėse. Liudytojas R. A. duodama parodymus apsiverkė, tikėtina, kad susiprato, jog meluoja ir neatlaikė įtampos. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau nei 70 bendrovės darbuotojų, skirtingais laikotarpiais bendrovėje dirbo daugiau nei 150 žmonių.

Iš viso šio asmenų rato kiekio tik 11 asmenų teigė, jog neva gavo neoficialų darbo užmokestį. Liudytojai L. D. ir Ž. S. teisme patvirtino, kad grynieji pinigai darbuotojams nebuvo mokami bei daugiau nei 50 kitų bendrovės darbuotojų ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog grynųjų pinigų mokėjimo bendrovėje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais, kadangi nė vienas iš liudytojų, nurodžiusių, jog bendrovėje nebuvo mokėjimo grynaisiais, nėra susiję su nuteistuoju nei darbo, nei asmeninio pobūdžio santykiais.

Be to, liudytojai L. D. ir Ž. S. buvo atsakingi už liudytojų K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., A. P., R. A. ir K. J. atliktÄ tiesioginį ir/ar papildomÄ darbÄ , todėl bet kokio pobÅ«džio grynųjų mokėjimas L. D. ir Ž. S. bÅ«tų buvęs žinomas faktas. Nesant jokių kitų objektyvių įrodymų apie neva mokėtus neoficialius darbo užmokesčius bei egzistuojant kardinaliai prieÅ¡ingiems kitų asmenų parodymams, pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis vienu iÅ¡ pagrindiniu baudžiamosios justicijos principų - visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, o ne atvirkščiai. 4.3.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad VSDFV duomenimis jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbti pradėjo nuo 2014-08-01. Liudytojai K. R. dirbo nuo 2011-03-01, A. N. nuo 2014-04-01, S. P. nuo 2011-06- 01, R. A. nuo 2011-02-01, J. S. nuo 2011-06-01, T. K. nuo 2011-03-01, E. B. nuo 2014-04-01,V. B. nuo 2014-02-28, E. R. nuo 2011-06-01, K. J. nuo 2011-02-01, A. P. nuo 2011-02-01. Taigi, jis, V. B., nė vieno liudytojo į darbÄ nepriiminėjo, dėl darbo sÄ lygų nesitarė. Taip pat nė vienas liudytojas nenurodė, jog V.

B. kokiu nors bÅ«du bÅ«tų susijęs su mokamais neoficialiais atlyginimais. Atvirkščiai, liudytojai teigė, jog dėl darbo užmokesčio tarėsi su kitu į darbÄ priimančiu darbuotoju, o neoficialų atlyginimÄ gaudavo tik iÅ¡ O. B. arba kitų merginų. Tokiu bÅ«du, net jei ir tikėti visų 11 liudytojų parodymais, o įmonėje buvo vykdoma bet kokio pobÅ«džio neteisėta veika, susijusi su mokėjimais „vokeliuose“, nėra nė vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, jog apie tai žinojo apeliantas, o tuo labiau, jog jis dalyvavo tokioje veikloje.

V. B. pažymi, kad, nors ir buvo direktoriumi, tačiau jis nebuvo bendrovės savininku, neturėjo asmeninio suinteresuotumo įmonės pelningumu, todėl galėjo ir nežinoti apie galimai buvusiÄ neteisėtÄ bendrovės veiklÄ . 4.4. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai iÅ¡ jo priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai VMI ir VSDFV, nes ieÅ¡kovai neteikė reikalavimų mokesčių skolÄ priteisti iÅ¡ juridinio asmens. Valstybės įgaliotos institucijos pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius V. B. ir O. B.. Nagrinėjamoje byloje mokesčių mokėtojas ir draudėjas, privalantis mokėti socialinio draudimo įmokas, tiksliniam piniginiam fondui buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas.

Tiek VMI, tiek VSDFV mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui ir bendrovės mokestinės prievolės kyla įstatymuose nustatytais pagrindais, todėl pareiga atlyginti valstybei juridinio asmens nesumokėtų mokesčių sumÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės vadovui nekyla. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, jog neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jÄ lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018).

Galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gali lemti objektyvios priežastys: mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobÅ«džio ir kitos objektyvios priežastys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje yra pažymėjęs, kad nors mokestinės prievolės įvykdymas natÅ«ra negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali bÅ«ti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos Å¡ios sÄ lygos:

1) valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese bÅ«tų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo bÅ«das nei naujų mokesčių administravimo procedÅ«rų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota bÅ«tent baudžiamojoje byloje;

2) valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iÅ¡ nusikalstamos veikos ir potencialiai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kianti mokesčius administruojanti institucija turi tinkamai pagrįsti bÅ«tinumÄ tokį ieÅ¡kinį nagrinėti baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Nagrinėjamoje byloje mokesčius administruojančios institucijos nėra tinkamai pagrindusios bÅ«tinumÄ pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius nagrinėti baudžiamajame procese.

Be to, valstybės įgaliotų institucijų pareikÅ¡ti nagrinėjamoje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai yra pareikÅ¡ti bendrovės - mokesčio mokėtojos ir draudėjos - vadovui - nuteistajam V. B., kai kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, jog už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant iÅ¡skirtinėms situacijoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304- 976/2016, 2K-7-86-303/2018).

Tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos ypatumas yra tas, kad juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir tokiu bÅ«du jis nėra nuteistas už nusikalstamų veikų padarymÄ . Nepatraukus juridinio asmens baudžiamojon atsakomybėn baudžiamojoje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai negali bÅ«ti nagrinėjami, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimÄ valstybės įgaliotoms institucijoms iÅ¡ jo, V. B.. Civiliniai ieÅ¡kovai, remdamiesi Å¡ioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turi galimybę reikÅ¡ti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso tvarka )Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-380/2019). 4.5.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo nustatytos ir neapskaitytos gautos pajamos, tai yra Å¡altinis, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti mokami neoficialÅ«s atlyginimai. Be subjektyvių ir prieÅ¡taringų liudytojų parodymų byloje nėra nė vieno kito įrodymo, pagrindžiančio kaltinimÄ . Formuojamoje teismų praktikoje yra pasakyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo.

5. Nuteistoji O. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir jÄ iÅ¡teisinti. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai dėl specialisto iÅ¡vados, liudytojų parodymų yra identiÅ¡ki kaip ir V. B. apeliaciniame skunde. Papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teigė, jog ji, O. B., buvo atsakinga už bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Tokia teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi ji nebuvo atsakinga už bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere dirbo L. R., kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ bei tinkamų duomenų pateikimÄ VMI. Ji, O. B., buvo atsakinga tik už atlyginimų skaičiavimÄ , bet ne buhalterinės apskaitos vedimÄ . Atsižvelgiant į tai, jai negali bÅ«ti pateiktas kaltinimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nes ji tos apskaitos iÅ¡ esmės netvarkė ir nebuvo atsakinga.

6. Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

7. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, praÅ¡oma juos iÅ¡teisinti, akcentuojama, kad liudytojų parodymai, kuriais pagrįsta jų kaltė, nepatikimi, kitų jų kaltės įrodymų nėra, atitinkamai sÄ lyginė ir neobjektyvi yra ir liudytojų parodymais paremta specialisto iÅ¡vada, neįrodytas bendrininkavimas nusikaltimo padaryme, o įmonėje už buhalterinę apskaitÄ buvo atsakinga buhalterė L. R., taip pat apeliantai mano, kad civiliniai ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti palikti nenagrinėti.

9. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismai pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal jas teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kartu tai reiÅ¡kia, kad įstatymas nurodo iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Be to, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Å iuo atveju apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, iÅ¡nagrinėjęs nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptartų BPK nuostatų nepažeidė, o nuosprendžio iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu BPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė, sugretino ir įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Nuosprendžio iÅ¡vados iÅ¡samiai motyvuotos, įrodymai aptarti, jokių prieÅ¡taravimų nėra. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti nuosprendžio iÅ¡vadoms.

11. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. B. ir O. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad V. B., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir O. B., Å¡ios bendrovės buhalterė, atsakinga už atlyginimų darbuotojams, įmokų Sodrai apskaičiavimÄ bei praneÅ¡imų VSDFV pateikimÄ , veikdami bendrininkų grupe, tyčia pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai vyr. buhalterei L. R. žinomai neteisingus duomenis ir buhalterinius dokumentus apie bendrovės darbuotojams iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, dėl to L.

R. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neįregistravo pagal neoficialius darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo dokumentus 10 įmonės darbuotojų grynaisiais pinigais iÅ¡mokėto 16994,27 Eur darbo užmokesčio ir Å¡iai iÅ¡mokėtai sumai pagrįsti nesurašė pirminių apskaitos dokumentų; dėl Å¡ių pažeidimų pagal įmonės tvarkomÄ apskaitÄ nebuvo galima nustatyti, iÅ¡ kokių lėšų įmonės darbuotojams buvo iÅ¡mokėtas tvarkomoje apskaitoje neįregistruotas 16994,27 Eur darbo užmokestis.

Be to, V. B., ir O. B., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. (deklaracijos ir praneÅ¡imo apie apdraustuosius už 2015 m. sausio mėnesį pateikimo data) iki 2016 m. gruodžio 15 d. (deklaracijos ir praneÅ¡imo apie apdraustuosius už 2016 m. lapkričio mėnesį pateikimo data) tyčia pateikė Å¡ios bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai buhalterei L. R. ir valstybės institucijoms (VMI ir Sodrai) žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir neapskaitydami dalies darbuotojams iÅ¡mokėto darbo užmokesčio, pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ ir jo panaudojimÄ , dėl to 2015 m. sausio 1 d.– 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tvarkomoje apskaitoje nuo neapskaitytos 23837,04 Eur ir iÅ¡mokėtos 16994,27 Eur darbo užmokesčio dalies nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėjo 4503,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, į VSDF biudžetÄ nesumokėjo 9695,13 Eur įmokų (7384,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos + 2145,43 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos + 164,99 Eur pensijų įmokos).

12. Nuteistieji savo kaltę neigia, kritikuoja liudytojų parodymų bei specialisto iÅ¡vados patikimumÄ , tačiau apygardos teismas su apeliantų argumentais negali sutikti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai motyvavo, kodėl vertina, jog V. B. ir O. B. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir Å¡iems motyvams nėra jokio pagrindo nepritarti. Nuteistieji teisÅ«s pastebėdami, jog esminiai įrodymų Å¡altiniai nagrinėjamu atveju yra liudytojų parodymai bei specialisto iÅ¡vada, tačiau aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti objektyvÅ«s duomenys (su neapskaitytomis lėšomis susiję dokumentai, informacinės laikmenos ar pan.), nemenkina kitų įrodymų Å¡ioje byloje patikimumo.

Pagal įrodymų vertinimo taisykles, nė vienas byloje esantis įrodymas neturi iÅ¡skirtinės ar prioritetinės reikÅ¡mės prieÅ¡ kitus įrodymus, kad juo vieninteliu galėtų bÅ«ti pagrindžiama kaltinamojo kaltė. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis), tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Ä®rodymai byloje nėra skirstomi į reikÅ¡mingus ar nelabai reikÅ¡mingus, nes jie visi turi vienodÄ reikÅ¡mę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (nutartis Nr. 2K-43/2006).

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų. Tiek liudytojų parodymai, tiek specialisto iÅ¡vada, tiek ir bet kokie kiti galimi įrodymai bylose vertinami pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles. Å iuo atveju V. B. ir O. B. kaltė grindžiama įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas patikrino teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose numatytais proceso veiksmais, visuma, įvertino juos tarpusavyje sulygindamas ir pateikė motyvuotas iÅ¡vadas atitinkančias įrodymų turinį.

13. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog dalis apklaustų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių darbuotojų (K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., A. P., R. A., K. J.) nurodė, jog darbo užmokestį jie gaudavo ne tik į banko sÄ skaitÄ , bet ir grynais. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl tiki Å¡iais liudytojais, apygardos teismas Å¡iems motyvams visiÅ¡kai pritaria ir jų nebekartoja. IÅ¡ tikrųjų Å¡ie liudytojai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme dėl esminių detalių buvo nuoseklÅ«s, paaiÅ¡kino, kada jiems bÅ«davo mokamas atlyginimas grynais, kas ir kur jiems pinigus iÅ¡mokėdavo.

Dalis Å¡ių liudytojų (A. N., E. R., T. K., J. S.) apklausiami ikiteisminiame tyrime (apklausos atliktos 2017 metais, t. y. praėjus jau kuriam laikui po išėjimo iÅ¡ darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“) parodymo atpažinti metu atpažino O. B., kaip asmenį, mokėdavusį atlyginimo priedÄ grynais pinigais (b. l. 163-165, 166-168, 169-171, 172-174, t. 3). Liudytojai K. R., A. N., E. R., T. K., V. B., S. P., E. B., J. S., ir R. A. savo parodymus apie iÅ¡mokėtÄ neoficialų darbo užmokestį patvirtino akistatų su apeliante metu (b. l. 123-124, 153-155, 158-160, 163-165, 148-150, 127-128, 144-145, 135-136, 131-132, t. 3).

Taigi liudytojų parodymai iš esmės nesikeitė ir atliekant kitus proceso veiksmus.

14. Apeliaciniuose skunduose siekiant sumenkinti liudytojų parodymų patikimumÄ , pažymima, jog liudytojai turėjo prieÅ¡iÅ¡kumÄ dėl priverstinio atleidimo, neaiÅ¡ku su kuo tarėsi dėl mokėtino darbo užmokesčio, kokio dydžio Å¡is turėjo bÅ«ti, o R. A. teisme netgi apsiverkė, tačiau tokie apeliantų argumentai neduoda pagrindo abejoti sutampančiais ir nuosekliais liudytojų parodymais. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė versijÄ dėl apeliantų nurodyto liudytojų siekio su apeliantais susidoroti ir juos apkalbėti, ir apygardos teismas tokiems nuosprendžio argumentams visiÅ¡kai pritaria bei jų nebekartoja.

Kita vertus, realu, jog asmenys po kelių metų nebeprisimena tikslių susitarimų su buvusiu darbdaviu aplinkybių, juolab, jog, kaip matyti, bÅ«ta pasikeitimų įmonės administracijoje. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose didžioji dalis liudytojų nurodė, jog jokių nesutarimų su buvusiu darbdaviu nekilo, išėjimÄ iÅ¡ darbo lėmė įvairios priežastys (A. N. dėl mokymosi, V. B. ieÅ¡kojo didesnio atlyginimo, E. B. išėjo, nes nebereikėjo darbuotojų ir t. t.). T. K. pirmosios instancijos teisme užsiminė, jog tam tikrų nesutarimų buvo, tačiau, kaip matyti, jo parodymai visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja kitų liudytojais apklaustų darbuotojų, teigusių, jog dalį algos gaudavo grynais, parodymams nei dėl priedÄ prie algos grynaisiais pinigais mokėjusio asmens, nei dėl tokių mokėjimų aplinkybių.

IÅ¡ esmės apeliantų argumentus dėl liudytojų prieÅ¡iÅ¡kumo leidžia paneigti ir gynybos praÅ¡ytos apklausti buvusios įmonės personalo vadovės D. C. parodymai pirmosios instancijos teisme, kuriuose ji paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ įmonės likvidavimÄ buvo pora konfliktų su darbuotojais, tarp kurių buvo K. B., T. K., R. S., dar dviejų pavardžių neatsimena. Taigi įmonės personalo vadovė teisme patvirtino, jog nesutarimai su darbuotojais nebuvo masiniai, o apie priedus, gautus grynaisiais pinigais, užsiminė ne tik D.

C. paminėtas T. K., tačiau ir kur kas daugiau darbuotojų, kurie pagal bylos duomenis neturėjo priežasčių sÄ moningai duoti tikrovės neatitikusius parodymus. Taigi apeliantų gynybinės versijos, kad liudytojai juos apkalba, bylos duomenys nepatvirtina. Apeliantų argumentas dėl apklausiamos liudytojos R. A. emocingumo apklausos metu, taip pat savaime neduoda jokio pagrindo Å¡ia liudytoja netikėti, kadangi kiekvienas asmuo gali individualiai emociÅ¡kai sureaguoti į procesÄ teisme.

15. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad apie priedų grynais mokėjimÄ nurodė tik 11 asmenų, nors apklausta kur kas daugiau įmonėje dirbusių darbuotojų, atkreipiamas dėmesys į liudytojų L. D. bei Ž. S. parodymus, pažymima, kad nebuvo nustatytas Å¡altinis, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti mokami neoficialÅ«s atlyginimai. Apygardo teismo vertinimu, tai, jog dalis apklaustų įmonėje dirbusių asmenų nurodė, jog pinigus gaudavo tik į banko sÄ skaitÄ , ar kad nenustatytas Å¡altinis, iÅ¡ kurio mokėti neapskaityti pinigai, nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog daliai darbuotojų priedai prie algos buvo mokėti ir grynaisiais pinigais, neparodant to įmonės buhalterinėje apskaitoje. Spręsdamas dėl baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų kaltės, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė bei įvertino surinktus įrodymus bei pagrįstai sprendė, jog jų pakanka pripažinti V. B. ir O. B. kaltais.

16. Apeliantai nesutinka ir su specialisto išvada, kuri jų nuomone neobjektyvi, atkreipia dėmesį į specialisto išvados paskaičiavimus, kuriose nurodyti ne sveikieji skaičiai, nors liudytojai nurodė sumas būtent sveikaisiais skaičiais. Be abejo, specialisto išvadoje įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tarp kurių ir liudytojų parodymai, tačiau dėl to specialisto išvada savaime netampa neobjektyvi. Kaip jau aptarta, liudytojų parodymai dėl grynaisiais pinigais mokėtų priedų abejonių nekelia.

Be to, specialistas vertino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, taigi jo išvada rėmėsi pateiktų duomenų visuma, todėl netikėti specialisto išvada kolegija nemato pagrindo. Kaip matyti, specialistas išvadoje analizavo ne tik darbuotojams išmokėtas sumas, bet ir įmonės buhalterinėje apskaitoje neatspindėtas lėšas, kurios be abejo nėra ir negali būti identiškos darbuotojams išmokėtoms grynųjų pinigų sumoms.

17. Nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde pažymima, kad nėra surinkta įrodymų, jog jam buvo žinoma apie tai, kad įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, kadangi liudytojai nurodė pinigus gaudavę iš O. B., o apie V. B. ryšį su mokamais neoficialiais atlyginimais neužsiminė. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip pasirinkta jo gynybinė pozicija, kurios nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Iš bylos duomenų galima spręsti, jog būtent O. B. buvo tas asmuo, kuris fiziškai darbuotojams išmokėdavo grynuosius pinigus, tačiau, byloje nustatyta ir tai, kad grynųjų pinigų mokėjimas ir jų nefiksavimas buhalterinėje apskaitoje nebuvo pavienis įvykis, o tam tikra sistema.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ Ä¯monės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y., atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar bÅ«tų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. V. B. sutuoktinė O. B. dirbo buhaltere, jai direktorius V. B. buvo pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus: atlyginimų skaičiavimÄ , praneÅ¡imų Sodrai teikimÄ .

NelogiÅ¡ka, jog įmonėje atitinkamu laikotarpiu galiojusi neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo sistema, leidusi iÅ¡kreipti tikrÄ sias įmonės Å«kines operacijas, buvo vykdoma iÅ¡imtinai V. B. sutuoktinės O. B. iniciatyva be jo žinios. Apgaulingos apskaitos tvarkymas pasireiÅ¡kė ne visoje įmonės buhalterinėje apskaitoje, o bÅ«tent toje srityje, kurios įgyvendinimas buvo pavestas O. B.. Todėl visiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. B. ir O. B. veikė bendrai, jų veiksmais realizuotas bendras sumanymas – buhalterinėje apskaitoje nefiksuoti dalies Å«kinių operacijų, siekiant iÅ¡vengti mokesčių.

18. Nuteistosios O. B. apeliaciniame skunde pažymima, kad ji negali bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes nebuvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitÄ ,už kuriÄ buvo atsakinga vyr. buhalterė L. R.. Å i apeliantės gynybinė versija motyvuotai yra paneigta skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakant apie tarpinio vykdymo institutÄ , iÅ¡dėstant teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu. Apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria labai aiÅ¡kiems skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl to, kodėl baudžiamojon atsakomybėn patraukta O. B., ir dar plačiau Å¡io klausimo nebeanalizuoja. Tiek V. B., tiek O. B. atitinkamai kiekvienas turėjo pareigÄ tinkamai organizuoti bei tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitÄ , o nustačius, jog buhalterinė apsakaita buvo vedama apgaulingai, abu pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

19. Taigi, atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog V. B. ir O. B. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

20. Dalis abiejų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų susiję su baudžiamajame procese pareikštais VMI bei VSDFV civiliniais ieškiniais, manoma, jog civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti. Apygardos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad civilinių ieškinių išsprendimo klausimas yra itin plačiai išanalizuotas, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės aptartos ir įvertintos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste, o išvados išsamiai motyvuotos ir nėra jokio pagrindo joms nepritarti.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kodėl reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius ir įmokas įgyvendinamas baudžiamajame procese, atsižvelgė į tai, kad: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas Å¡iame baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo bÅ«das, nes bÅ«tent baudžiamajame procese buvo renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemokÄ lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kilo tiesiogiai iÅ¡ V.

B. ir O. B. padarytos nusikalstamos veikos ir potencialiai yra reikÅ¡mingi jų veikos teisiniam kvalifikavimui. Nuosprendyje iÅ¡samiai aptarti ir pirmosios instancijos teismo nustatyti civilinės atsakomybės elementai, reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, todėl sprendimas Å¡iuo atveju priteisti Klaipėdos apskrities VMI bei VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinius ieÅ¡kinius yra nuoseklus, logiÅ¡kas, neprieÅ¡taraujantis teismų praktikai. Nors apeliaciniuose skunduose akcentuojama, jog juridinis asmuo nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nėra nuteistas dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. vasario 20 d. nutartimi į baudžiamÄ jÄ bylÄ civiliniu atsakovu motyvuotai įtraukta likviduojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 44, t. 13), todėl civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas, priteisiant turtinę žalÄ iÅ¡ juridinio asmens, o negavus reikalavimų patenkinimo iÅ¡ juridinio asmens dėl jo nemokumo, iÅ¡ juridinio asmens vadovo V.

B. subsidiariai, neprieštarauja teisės normoms bei teismų praktikai.

21. Apeliantai atkreipia dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-380/2018, kuriuo civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti, pažymėjus, jog civiliniai ieškovai turi galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ir įmokų ne baudžiamojo proceso tvarka. Kolegija pastebi, kad aplinkybės susiklosčiusios minėtoje baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamos šiuo konkrečiu atveju, nėra visiškai identiškos, todėl nėra pagrindo vertinti, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nukrypta nuo teismų praktikos.

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-380/2018, sprendimÄ dėl civilinių ieÅ¡kinių lėmė ir konkrečios tuo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su tinkamu pagrindimu bÅ«tinybės pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius nagrinėti baudžiamajame procese. Å iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo tokiÄ bÅ«tinybę bei sprendė, jog civilinių ieÅ¡kinių reikalavimai gali bÅ«ti įgyvendinti baudžiamajame procese, tokiÄ galimybę pripažįsta ir skundžiamame nuosprendyje paminėta naujausia teismų praktika (pvz. kasacinė byla Nr. 2K-7-86-303/2018).

22. Taigi, atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų V. B. ir O. B. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Savinijus Katauskas Edita Lapinskienė