2021-09-15 Nr. AB-18804-3-64-3-00162-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-491-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00162-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimo dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisimo iš atsakovo R. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. (toliau – ir atsakovas) 288,38 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu turėjo nekilnojamojo turto Radviliškio rajono savivaldybėje, todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava atsakovui skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-573 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir 2013 m. nuostatai) ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais, 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 pavirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir 2017 m. nuostatai).

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo R. V. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 81,67 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 5,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Teismas, vadovaudamasis aktualiais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, konstatavo, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu Radviliškio rajono savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje turėjo jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, todėl pagal 2013 m. nuostatų 4.1. punktą ir pagal 2017 m. nuostatų 4.3.1. punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

5. Iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ teismas sprendė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. yra 288,38 Eur.

6. Teismas pažymėjo, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva).

7. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 metais, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d., todėl teismas konstatavo, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atmestinas.

8. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, patenkino pareiškėjo reikalavimą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir priteisė pareiškėjui 81,67 Eur. Teismas taip pat, proporcingai patenkinto reikalavimo daliai, priteisė pareiškėjui 5,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 9. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2020 m. kovo 17 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą; priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo 282,00 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą ir visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog neginčija fakto, kad vietinė rinkliava atsakovui gali būti skaičiuojama ne ilgiau kaip už einamuosius ir praėjusius trejus metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti ar perskaičiuoti, sausio 1 d. (t. y. šiuo atveju už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d.), tačiau mano, jog teismas neteisingai apskaičiavo priteistinos nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį, kuria turėjo būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas, pritaikius vietinės rinkliavos apskaičiavimo senatį.

11. Pareiškėjas nurodo pateikęs teismui pažymą apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, iš kurios matyti, jog bendra atsakovo skola pareiškėjui už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 526,38 Eur, tačiau įvertinus atsakovo atliktus mokėjimus (bendrai 238,00 Eur sumai), atsakovo įmokomis buvo padengtas seniausiai susidaręs įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. (atliekant mokėjimus, atsakovas nenurodė, už kokį konkrečiai laikotarpį buvo mokamos įmokos). Atsakovas akcentuoja, kad, vadovaudamasis atsakovo mokėjimų atlikimo metu, t. y. iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusia MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, atsakovo atliktais mokėjimais dengė seniausiai, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. susidariusią atsakovo skolą.

12. Pareiškėjas nurodo teismui pateikęs detalizuotą pažymą, iš kurios matyti, jog atsakovas yra pilnai apmokėjęs pareiškėjui vietinę rinkliavą už laikotarpį iki 2016 m. lapkričio 30 d., o už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. atsakovo nesumokėta vietinės rinkliavos dalis sudaro 6,38 Eur. Atsakovo manymu, būtent šia dalimi turėjo būti sumažintas pareiškėjo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo, o pareiškėjui turėtų būti priteista 282,00 Eur (288,38 Eur - 6,38 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

13. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo skaičiavimų, kodėl priteisė būtent 81,67 Eur skolos dalį, pritaikius nesumokėtos vietinės rinkliavos apskaičiavimo senatį, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, neaiškus, todėl prašo teismo sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo R. V. pareiškėjui priteisimo.

15. Nustatyta, kad pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su 2020 m. vasario 7 d. prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. 288,38 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymui pritaikė priverstinio išieškojimo senaties terminą ir nesumokėtos rinkliavos dalį priteisė tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., jos dydį nurodęs - 81,67 Eur. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi net ir pripažindamas senaties termino taikymą, mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti didesnę sumą.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama Administracijos nustatytų apeliacinio skundo ribų.

17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat nėra iš esmės nėra ginčo ir dėl to, kad, pritaikius MAĮ 68 straipsnyje nustatytą priverstinio išieškojimo senatį, vietinės rinkliavos įsiskolinimas galėjo būti priteistas iš atsakovo tik nuo 2017 m. sausio 1 d.

18. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovo skola pareiškėjui už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 526,38 Eur. Iki pareiškėjo kreipimosi į teismą atsakovas gera valia 2017-2019 metais yra sumokėjęs 238 Eur. Atliktuose mokėjimuose nėra nurodyta, už kokius laikotarpius yra mokamas įsiskolinimas, tokia teise, numatyta 2017 m. nuostatuose atsakovas nepasinaudojo, todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai šias įmokas laikė skirtomis seniausiai susidariusiai skolai padengti. Taigi, iki 2017 metų sausio 1 d. atsakovas pareiškėjui buvo skolingas 244,38 Eur, iš jų 238 Eur padengė gera valia, o 6,38 Eur nebėra galimybės išieškoti priverstine tvarka dėl senaties. 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu atsakovas turėjo sumokėti dar 282 Eur vietinės rinkliavos, tačiau to nustatytais terminais nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo arba priteisti pareiškėjui šią sumą, arba argumentuotai nurodyti, dėl kokių priežasčių ji mažinama. Pirmosios instancijos teismo sprendime tokios argumentacijos nėra, todėl pripažįstamas pagrįstu apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neteisingai apskaičiavo priteistinos nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį, kuria turėjo būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti duomenys patvirtina atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir nagrinėjamu atveju, nesant duomenų apie tai, jog atsakovas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar jam turėjo būti taikoma kokia nors lengvata, iš atsakovo turi būti priteisiama visa 282 Eur įsiskolinimo suma už minėtą laikotarpį. Atitinkamai perskaičiuotina ir priteistinų pareiškėjui teismo išlaidų dalis – 97,79 procento (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai).

20. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo R. V. 282 (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus) Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 17,49 Eur

(septyniolika eurų keturiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas