2018-07-19 Nr. AB-13324-3-61-3-07936-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A.Skripkiunaite

Administracinė byla Nr. P-46-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07936-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. P. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1354-261/2015 pagal pareiškėjo J. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas J. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) priimti sprendimą dėl nuosavybės įteisinimo į 8,25 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, remiantis 1992 m. balandžio 16 d. ir 2001 m. liepos mėnesį atliktais matavimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo NŽT priimti sprendimą pareiškėjui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (administracinė byla Nr. A-1354-261/2015) pareiškėjo J. A. P. apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo NŽT apeliacinį skundą patenkino, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – pareiškėjo J. A. P. skundą atmetė.

Pareiškėjas J. A. P. 2018 m. liepos 11 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1354-261/2015, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį). Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis aplinkybe, jog E. P. yra išbraukta iš Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-874 patvirtinto asmenų, pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo, o byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas yra nuginčytas, padarė esminę materialiosios teisės taikymo klaidą, kadangi privalėjo įvertinti minėto įsakymo teisėtumą ir jo taikymą J. A. P. (pareiškėjui). Pareiškėjo manymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas ir klaidingai sprendė, kad nuosavybės teisės į pareiškėjo nurodomą sklypą Nr. 241 negali būti atkurtos, nes sklypas patenka į Asvejos regioninio parko teritoriją, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo metu minėtas sklypas nebuvo Asvejos regioninio parko teritorijoje, o teismas privalėjo įvertinti šio žemės sklypo priskyrimo prie Asvejos regioninio parko teritorijos teisėtumą.

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir įsiteisėjo tą pačią dieną (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 145 str.), o pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2018 m. liepos 11 d., t. y. beveik po trejų metų. Kaip minėta, pareiškėjas atnaujinti procesą prašo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, nes buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl negali spręsti dėl teismų sprendimuose padarytų klaidų, o apie minėtas aplinkybes sužinojo tik tada, kai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-883-6982 jam buvo skirtas valstybės apmokamas advokatas, kuris, susipažinęs su minėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, nustatė proceso atnaujinimo pagrindus. Pareiškėjo teigimu, trijų mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 16 d., todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009; 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir jame išdėstytus motyvus, su pareiškėjo pozicija, kad jis nepraleido įstatymo nustatymo termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nesutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo (turėjo sužinoti) nuo minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 25 d., todėl šiuo atveju ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo galutinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo (įsiteisėjimo) dienos, o ne nuo 2018 m. balandžio 16 d.

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminas prašymui paduoti negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį byloje Nr. P-39-XX/2018).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidęs nustatytą terminą ir nėra galimybės jį atnaujinti, ir prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (ABTĮ 159 str. 1–2 d., 161 str. 1 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo J. A. P. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-1354-261/2015 ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė