2023-03-22 Nr. AB-6505-3-63-3-00122-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-182-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00122-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini) dėl grubaus Klaipėdos AVPK pareigūnų aplaidumo ir kaltės oficialiai buvo laikytas mirusiu. Klaipėdos mieste, daugiaaukščio namo laiptinėje (duomenys neskelbtini) buvo rastas nužudytas vyras. Klaipėdos AVPK pareigūnai, tirdami minėto asmens nužudymo aplinkybes, nužudytojo tapatybę identifikavo ne pasinaudojant galimybe atlikti piršto atspaudo tyrimą ar pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus, o mirusio asmens tapatybę nustatė pagal prie mirusio kūno rastą pareiškėjo asmens dokumento (paso) kopiją. Dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų aplaidžiai atlikto nužudyto asmens tapatybės identifikavimo tyrimo Valstybinė teismo medicinos tarnyba išrašė medicininį mirties liudijimą, kuriame nustatyta pareiškėjo mirties data – (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų Klaipėdos AVPK veiksmų pareiškėjo artimieji organizavo neva mirusio pareiškėjo laidotuves, pareiškėjui nebuvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jis patyrė šoką, ypatingai sunkius dvasinius išgyvenimus, kitas reikšmingas neigiamas pasekmes, pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis buvo priverstas pasikeisti savo pavardę (buvusi pareiškėjo pavardė – (duomenys neskelbtini)). Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 ir 17 straipsniais ir pažymėjo, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, o administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie apibrėžiami ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

Buvo pažymėta, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas kreipėsi į Klaipėdos AVPK dėl informacijos pateikimo, prašydamas nurodyti, ar dėl skunde nurodyto asmens mirties fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos AVPK 2023 m. sausio 30 d. pateikė pranešimą, kad Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07845-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį dėl (duomenys neskelbtini) rasto nužudyto asmens, 2022 m. spalio 31 d. ikiteisminiame tyrime priimtas procesinis sprendimas, t. y. ikiteisminis tyrimas teisminiam nagrinėjimui perduotas Klaipėdos apygardos teismui.

Teismas vertino, kad pareiškėjas žalos atsiradimą sieja su Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtais veiksmais, susijusiais su netinkamu ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu nustatant nužudyto asmens tapatybę, t. y. su vykdytu baudžiamuoju procesu ir jo metu atliktais ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniais veiksmais, be kita ko, ir asmens atpažinimu bei tapatybės nustatymu. Teismas atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos jurisprudenciją, kurioje išaiškinta, kad baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Buvo pažymėta, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d.).

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 18 str. 2 d.) ir skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, CK 6.272 straipsnį ir vadovavosi neaktualia teismų praktika. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo vertino nurodytas faktines aplinkybes, kadangi pareiškėjo patirta žala nėra susijusi nei su baudžiamuoju procesu, nei yra iš jo kildinama, todėl skundas yra teismingas būtent administraciniam teismui.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme, grindė CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma, nurodančia, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

Apelianto vertinimu, šioje teisės normoje įstatymų leidėjas įtvirtina baigtinį konkrečių procesinių veiksmų, kurių atlikimo tvarką pažeidus, pagal šį straipsnį asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo, sąrašą. Be kita ko, analizuojant CK 6.272 straipsnio 1 dalies turinio prasmę yra akivaizdu, kad asmuo pagal šią teisės normą turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės tuo atveju, jei jis pats nukentėjo nuo neteisėto laikino sulaikymo, suėmimo, jo atžvilgiu taikytos bet kokios kitos procesinės prievartos priemonės ar tais atvejais, kai jis buvo neteisėtai nuteistas.

Pareiškėjas buvo pirmosios instancijos teismui nurodęs, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai nužudyto asmens tapatybę nustatė pagal rastą pareiškėjo paso kopiją, dėl grubaus aplaidumo ir kaltės pareiškėjas (duomenys neskelbtini) d. buvo laikomas mirusiu. Remiantis skunde nurodytomis aplinkybėmis, galiojančiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos reglamentuoti negali. Neteisėti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai, sukėlę pareiškėjui žalą, buvo vykdomi viešojo administravimo, o ne baudžiamojo persekiojimo prieš pareiškėją procese, todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas administraciniame teisme pagal CK 6.271 straipsnį.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam atsiradusios žalos kontekste Klaipėdos AVPK pareigūnai veikė kaip viešojo administravimo subjektai, o ne kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai – jie su pareiškėju neatliko jokių procesinių teisinių veiksmų, reglamentuojamų baudžiamojo proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundo nagrinėjimo klausimą priskyrė civilinių teisinių santykių sričiai.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs šiai bylai neaktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi neaktualia teismų praktika. Apeliantui susipažinus su skundžiamoje nutartyje nurodytomis Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis, pastebėta, jog šiose nutartyse Specialioji teisėjų kolegija sprendė dėl ginčų teismingumo bendrosios kompetencijos teismams pagal CK 6.272 straipsnį, kai tų bylų atveju pažeidimai buvo padaromi asmeniui tiesiogiai tam tikrais baudžiamojo proceso ir (ar) su jais susijusiais veiksmais (žr. 2018 m. sausio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2018; 2016 m. liepos 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2016; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-41/2014). Iš minėtų Specialiosios kolegijos praktikos pavyzdžių akivaizdu, jog visų šių bylų atveju žala padaryta atliekant vienokius ar kitokius baudžiamojo proceso veiksmus prieš žalą patyrusį asmenį, skirtingai nei nagrinėjamu atveju. Kadangi pareiškėjo patirtos žalos, susijusios su Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmais, atlyginimo klausimas patenka ne į CK 6.272 straipsnio, o į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, ši byla yra teisminga administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad Kauno AVPK pareigūnai dėl pareiškėjo jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas CK 6.272 straipsnis. Klaipėdos AVPK veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl byla teisminga administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Seimo narių, Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, Klaipėdos AVPK į bylą pateiktus duomenis, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad veiksmai (neveikimas), su kurių atlikimu pareiškėjas sieja jam kilusią neturtinę žalą, yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o baudžiamojo proceso srityje, t. y. atliekant ikiteisminį tyrimą, siekiant išsiaiškinti galbūt padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas. Teisėjų kolegija nustačius, kad šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, jo teigimu, neapdairių Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų, pažymi, kad tokiu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reikalaujamą atlyginti neturtinę žalą siejo su, pareiškėjo teigimu, itin aplaidžiais Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmais, dėl kurių atliekant ikiteisminį tyrimą buvo klaidingai nustatyta mirusio (nužudyto) asmens tapatybė ir pareiškėjas buvo tam tikrą laikotarpį pripažintas mirusiu.

Pasisakydama dėl šių argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014; 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021). Taigi baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo skundas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, ir kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualiais Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais bei tai, kad ne pareiškėjo atžvilgiu teisėsaugos institucija atliko baudžiamuosius procesinius veiksmus. Kaip jau buvo minėta, administraciniai teismai netiria ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Taigi, aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne pareiškėjo atžvilgiu, nekeičia vertinimo, kad pareiškėjas, nors ir tiesiogiai nedalyvaudamas ikiteisminiame tyrime, galbūt galėjo patirti neturtinę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, ir kad byla vien dėl šių priežasčių nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, žalos atlyginimo bylose pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-662/2018; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-756/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-594-520/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-1062/2021). Pažymėtina, jog pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo bei nepagrindžia, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai, ikiteisminio tyrimo metu galbūt klaidingai nustatę kito asmens tapatybę, atliko ne ikiteisminio tyrimo, o viešojo administravimo funkcijas. Tokių aplinkybių iš bylos duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys