2021-05-12 Nr. CB-4568-2-56-3-00347-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2494 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00347-2019-2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2021 m. balandžio 28 d. paduotu ieškovų R. S. ir M. A. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimas, kuriuo tenkinus ieškinį iš dalies pripažintas negaliojančiu sutartinės hipotekos sandoris ir nustatyta, kad išlieka hipotekos kreditoriaus teisė į įkeistą turtą.

Kasaciniu skundu ieškovai R. S. ir M. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį, iš jos pašalinant hipotekos kreditoriaus teisę į įkeistą turtą.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.197 straipsnio 6 dalį pasisakydamas dėl (ne)sąžiningumo sąlygos, t. y. pernelyg susiaurino nesąžiningumo sąlygą, konstatavęs, kad galimi procedūriniai pažeidimai, padaryti kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ paskolos suteikimo procese, savaime nepaneigia jos, kaip hipotekos kreditorės, sąžiningumo CK 4.197 straipsnio 6 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad suteikdama paskolą kredito unija nevertino paskolos gavėjų pajamų tvarumo, taip nesilaikė kredito unijos vidaus tvarkos aktų. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015, kurioje išaiškinta, jog sąžiningumas yra nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus, o objektyvusis reiškia rūpestingą ir atidų elgesį (tai nebuvo vertinta byloje dėl kreditoriaus).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei R. S. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. balandžio 26 d. UAB „Maxima LT“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė