2021-06-02 Nr. AB-12144-3-61-3-00696-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-327-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00696-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – ir Direkcija) padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) priimtus sprendimus, išdėstytus 2021 m. vasario 8 d. rašte Nr. 1SD-244-(10.7 E.) dėl matininko V. T. veiklos vertinimo (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti NŽT pašalinti jos padarytus pažeidimus vykdant matininko V. T. veiklos priežiūrą kadastriniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), įpareigojant NŽT, vadovaujantis „Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių“ tvarka, iš naujo vertinti matininko V. T. veiklą, atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus jam nesivadovavus „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ reikalavimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Direkcijos skundą.

Teismas nurodė, kad iš skundo ir ginčijamo Rašto turinio, susijusio su matininko V. T. veiklos vertinimu, matyti, kad Direkcija 2021 m. sausio 28 d. išsiuntė NŽT elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Laba diena. Norime paklausti dėl matininko V. T., kurį įpareigojote permatuoti pakrantės apsaugos juostą. Ar vyksta kokie nors veiksmai iš jo pusės? Mums ši informacija vis dar aktuali, nes vis tik reikia ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis.“ NŽT Raštu nurodė įpareigojusi matininką V. T. užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad tiek iš skundo turinio, tiek iš pareikštų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas siekia, kad NŽT, kuri vykdo matininkų veiklos priežiūrą, iš naujo įvertintų matininko V. T. veiklą jam atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kuriuos Direkcija nurodo suderinusi, kadangi neturėjo žmogiškųjų išteklių, įrangos ir pasitikėjo matininko matuotais duomenimis.

Teismo vertinimu, pareiškėjas siekia, kad NŽT priimtų būtent tokį sprendimą, kokio pageidauja Direkcija, tačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai pasikeistų Direkcijos padėtis panaikinus skundžiamą Raštą. Ginčijamame Rašte nėra suformuluotų jokių pareiškėjui privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, o pareiškėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeistų teismui priėmus Direkcijai palankų ar nepalankų sprendimą.

Teismas pabrėžė, kad tuo pačiu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlikti Direkcijos pageidaujamus veiksmus, t. y. pašalinti padarytus pažeidimus vykdant matininko V. T. veiklos priežiūrą kadastriniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą vadovaujantis „Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių“ tvarka iš naujo vertinti matininko V. T., atlikusio nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, veiklą jam nesivadovavus „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ reikalavimais. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kada gali būti reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo ir kad šiuo atveju ginčas nėra kilęs iš atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Tuo pačiu minėtoje nutartyje pareiškėjui išaiškinta, kokį reikalavimą, susijusį su įpareigojimu, Direkcija galėtų formuluoti. Pažymėtina ir tai, kad teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius nurodytus veiksmus nenagrinėtini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas Direkcija padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad Direkcija, nesulaukdama jokių veiksmų, susijusių su paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų kadastrinių matavimų perskaičiavimu, 2021 m. sausio 28 d. elektroniniu laišku kreipėsi į NŽT Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus specialistus su tekstu: „Laba diena. Norime paklausti dėl matininko V. T., kurį įpareigojote permatuoti pakrantes apsaugos juostą. Ar vyksta kokie nors veiksmai iš jo pusės? Mums ši informacija vis dar aktuali, nes vis tik reikia ištaisyti nekilnojamojo turto registro duomenis.“ Į šį paklausimą NŽT atsakė Raštu. Rašte teigiama, kad kartu su paaiškinimu advokatė V. K. (tikėtina, kad V. T. advokatė) pateikė žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko 2020 m. gruodžio 7 d. raštišką atsisakymą tikslinti šių žemės sklypų kadastro duomenis, t. y. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nesutiko tikslinti šių sklypų kadastro duomenų administracine tvarka. Rašte taip pat teigiama, kad šiuo atveju ginčas tarp Direkcijos ir žemės sklypų savininko turi būti sprendžiamas bendru susitarimu (administracine tvarka), o nesutarus – reikia kreiptis į teismą. Raštu Direkcija taip pat informuojama, kad NŽT, atsižvelgusi į Direkcijos skundų nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įpareigojo matininką V. T. užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pažymi, kad nesutinka su ginčijamame Rašte išdėstytu teiginiu, jog Direkcijos ir žemės sklypo savininko ginčas turi būti sprendžiamas bendru sutarimu (administracine tvarka), o nesutarus – reikia kreiptis į teismą. NŽT neįsigilino ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte aiškiai numatyta, kad žemės savininko rašytinis sutikimas neprivalomas dėl natūraliu pievų ir ganyklų, pajūrio įuostos, paviršinių vandens telkinių ir jų apsaugos zonų bei juostų, pelkių ir šaltinių apsaugai teritorijos (teritorijų) nustatymo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Direkcijai visiškai nesuprantamas motyvų dėl NŽT išvados, jog ginčas tarp Direkcijos ir žemės sklypų savininko turi būti sprendžiamas bendru susitarimu (administracine tvarka), o nesutarus reikia kreiptis į teismą, teisinis ryšys tarp savininko nesutikimo tikslinti kadastrinius duomenis ir savininko sutikimo su patikslintais kadastro duomenimis. Direkcijai palikta pareiga pačiai susivokti, iš kokio teisės akto kyla ši išvada. Tai galbūt galėjo turėti įtakos teismui priimant nutartį neįsigilinus į ginčijamojo Rašto turinį, nes skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad ginčijamame Rašte nėra suformuluotų jokių Direkcijai privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat jai nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su jos subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, o pareiškėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeistų teismui priėmus pareiškėjui palankų ar nepalankų sprendimą. Direkcija neturi jokių teisinių galių vykdyti matininkų veiklos priežiūrą administracine tvarka, todėl NŽT ir negali Direkcijai nurodyti taikytinas poveikio priemones, susijusias su jos subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu. Matininkų veiklos priežiūros įgalinimai yra suteikti NŽT. Direkcija įsitikinusi, kad ginčijamame Rašte korektūros klaidų nėra ir Rašte išdėstytais teiginiais siekta klaidinti Direkciją, kad kadastriniai duomenys nebūtų tikslinami, t. y. tenkinti matininko ir žemės sklypų savininko interesus, kai nustatyta minimalaus pločio pakrantės apsaugos juosta. Direkcija skunde yra pažymėjusi, kad jai jokiais teisės aktais nėra suteikta teisė vykdyti matininkų veiklos priežiūrą ir tuo labiau kreiptis į teismą dėl sklypų pakrančių apsaugos juostų kadastrinių matavimų pakeitimo, įpareigoti matininką ištaisyti padarytas klaidas, be kita ko, toks procesas būtų iš esmės beprasmis ir nenulemtų Direkcijos siekiamo tikslo – atitinkančios faktinius vietovės duomenis pakrantės apsaugos juostos, užtikrinančios Jūros ichtiologinio draustinio ir Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 „Šešuvio upė žemiau Pašešuvio“ apsaugą, nustatymo.

Pareiškėjo nuomone, teismas iš esmės nesigilino į skunde išdėstytas aplinkybes ir netinkamai vertino NŽT veiksmus, kai NŽT vertindama matininko V. T. veiklą priėmė priešingus teisei sprendimus. NŽT pažeidė teisės aktų reikalavimus – neįspėjo matininko, kad per 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus, t. y. ištaisyti NŽT nustatytas matininko klaidas, kad pakrantės apsaugos juostos plotis būtų nustatytas taip, kad atitiktų reikalavimus, kuriais draudžiama dirbti žemę. Pernelyg artimas vandens telkinio žemės dirbimas ir tręšimas, kas dabar vyksta netinkamai nustačius vandens telkinio pakrantės apsaugos juostų pločius, kelia grėsmę saugomoms vertybėms. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu nustatyti pakrančių apsaugos juostas, atitinkančias pakrančių žemės paviršiaus nuolydžio (polinkio) kampus vietovėse, ir laikytis jose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Pareiškėjas nurodo, kad NŽT sprendimas įpareigojant matininką V. T. užtikrinti, jog ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka, Direkcijai sukelia teisines pasekmes. Direkcijai teikiant ataskaitas apie saugomų rūšių ir saugomų buveinių būklę, kurioms blogėjant ir Lietuvos Respublikai atsiskaitant Europos komisijai dėl blogėjančios natūralių buveinių, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos būklės minėtose teritorijose, gresia piniginės sankcijos ir prievolė padėtį ištaisyti. Direkcija nebegali užtikrinti teritorijose teisinės apsaugos, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės, t. y. nebegali vykdyti jai pavestos valstybės funkcijos.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Direkcija, siekdama tinkami įgyvendinti saugomų teritorijų politiką, siekia, kad būtų panaikintas NŽT priimtas neteisėtas sprendimas, nes nepakeitus saugomos teritorijos vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos pločio kyla reali grėsmė pačiai saugomai teritorijai. Panaikinus ginčijamą Raštą ir jame išdėstytus neteisėtai priimtus sprendimus, Direkcija vėl kreipsis į NŽT dėl matininko V. T. nustatytų klaidų taisymo, kad kadastro duomenų bylos būtų patikslintos atsižvelgus į perskaičiuotus žemės sklypų kadastrinių matavimų metu nustatytų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų plotus.

Pareiškėjas pažymi, kad Direkcija teismo neprašė, jog teismas įpareigotų matininką tikslinti kadastrinius matavimus ar įpareigotų NŽT priimti vienokį ar kitokį konkretų sprendimą, o prašė įpareigoti NŽT iš naujo vertinti matininko V. T. veiklą laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, kuri buvo šiurkščiai pažeista. Tačiau teismas vis tiek nurodė, kad teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, bet neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl reikalavimai įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius pareiškėjo reikalavime nurodytus veiksmus nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka. Direkcija yra saugomų teritorijų politiką įgyvendinanti institucija, institucijoje nėra teisininko pareigybės, kuri padėtų formuoti teismui prašymus ar parengtų procesinius dokumentus, todėl teismui suformuotas prašymas, Direkcijos nuomone, atitiko ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir skundas yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y., kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrindė tuo, kad: 1) ginčijamame Rašte nėra suformuluotų jokių pareiškėjui privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, taip pat nėra pritaikytos jokios poveikio priemonės, susijusios su subjektinių teisių ir laisvių ribojimu ar pareigų nustatymu, o pareiškėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeistų teismui priėmus Direkcijai palankų ar nepalankų sprendimą; 2) pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT atlikti konkrečius nurodytus veiksmus nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, nes teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir priimti sprendimus, priskirtinus jos kompetencijai. Pareiškėjas Direkcija atskiruoju skundu nesutinka su minėta teismo pozicija bei prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo siekiamame ginčyti NŽT Rašte nurodyta, kad advokatė pateikė žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko 2020 m. gruodžio 7 d. raštišką atsakymą tikslinti šių žemės sklypų kadastro duomenis, t. y. minėtų žemės sklypų savininkas nesutiko tikslinti šių sklypų kadastro duomenų administracine tvarka; pažymėta, kad teisės aktuose nėra numatytos galimybės NŽT pakeisti (taip pat panaikinti) privatiems asmenims priklausančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis; pabrėžta, kad šiuo atveju ginčas tarp Direkcijos ir žemės sklypų savininko turi būti sprendžiamas bendru sutarimu (administracine tvarka), o nesutarus – kreiptis į teismą; taip pat nurodyta, kad NŽT, atsižvelgusi į Direkcijos skundų nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, įpareigojo matininką V. T. užtikrinti, kad ateityje kadastro duomenų nustatymas būtų vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinių matavimų atlikimo procedūras, nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pateiktu skundu nesutinka su minėtais NŽT Rašte nurodytais argumentais ir siekia, kad NŽT tinkamai vykdytų matininko V. T. veiklos kontrolę ir įpareigotų jį nustatytus pažeidimus ištaisyti, t. y. būtų iš naujo atlikti kadastriniai matavimai žemė sklypuose (kadastro (duomenys neskelbtini), kuriais tinkamai būtų nustatytos (išmatuotos) pakrančių apsaugos juostos. Pareiškėjas skunde savo teisinį suinteresuotumą grindžia tuo, kad ypač svarbu nustatyti pakrančių apsaugos juostas ir laikytis jose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, o to nepadarius, yra trukdoma Direkcijai įgyvendinti steigėjo deleguotą funkciją – organizuoti ir (ar) vykdyti apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės.

Taigi vertintina, kad pareiškėjas, siekdamas ginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, šioje byloje pateiktu skundu siekia, kad, Direkcijos nuomone, matininko V. T. neteisingai atlikti kadastriniai matavimai būtų atlikti iš naujo (būtų įpareigota juos atlikti iš naujo), o, Direkcijos vertinimu, tai būtent yra NŽT, kaip vykdančios matininkų veiklos priežiūrą, kompetencija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008 ir kt.). Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. pareiškėjo teisėms ir (ar) teisėtiems interesams jokios įtakos nedaro.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai, kad, nagrinėjamu atveju bylos pagal pareiškėjo skundą, kuriuo ginčijamas NŽT Raštas, nenagrinėjant iš esmės, jau skundo priėmimo klausimo svarstymo stadijoje galima konstatuoti, kad pareiškėjo siekiamas ginčyti Raštas jo teisėms ir pareigoms nedaro įtakos bei jo teisių ir (ar) teisėtų interesų nepažeidžia, t. y., kitaip tariant, jam nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik bylą pagal pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Raštą nagrinėjant iš esmės būtų galima įvertinti, ar pareiškėjo teisės ir (ar) teisėti interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti, ar jiems ginčijamas Raštas nedaro įtakos.

Nesant pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl NŽT Rašto teismo nurodytu pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus (t. y. įpareigoti NŽT pašalinti jos padarytus pažeidimus vykdant matininko V. T. veiklos priežiūrą kadastriniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant NŽT, vadovaujantis „Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklių“ tvarka, iš naujo vertinti matininko V. T. veiklą, atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus jam nesivadovavus „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ reikalavimais. Toks reikalavimas vertintinas kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, kuriuo ginčijamas NŽT Raštas. Be to, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad teismas, išsprendęs šį reikalavimą ir nusprendęs jį tenkinti, tokiu būdu perimtų viešojo administravimo subjekto veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, neturi teisinio pagrindo išspręsti skundo priėmimo klausimą tuo atveju, kai pripažįsta, kad skundą atsisakyta priimti nepagrįstai, nes tai yra ABTĮ numatyta pirmosios instancijos teismo kompetencija (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimą yra pagrindas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė