dd06febd-8fac-45b1-80e7-c9f1b4efcd0b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2S-294-585/2012Proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 128.17.; 122.4. (S)                                                                                                                                                                                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. gegužės 30 d.     Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko ir įkeisto turto savininko L.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria areÅ¡tuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo skolininkei ir įkeisto turto savininkei L. K.,n u s t a t ė: L. K., užtikrindama iki 2026-07-27 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120060019220, 2006-08-16 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB bankui nekilnojamuosius daiktus – 0,0690 ha bendro ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,75 kv.m. ploto sodo pastatÄ su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (lauko tualetÄ ), sodo pastato priklausinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius S. L., 144,05 kv.m. bendro ploto parduotuvę, patalpos pažymėtos nuo 8-1 iki 8-4, 10-1, 10-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias L.

K.. Hipotekos lakÅ¡to pakeitimu Nr. 01120070021529, įregistruotu 2007-08-06, kreditorius atsisakė įkeitimo 0,0690 ha bendro ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14,75 kv.m. ploto sodo pastatui su priklausiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniams (lauko tualetui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems S. L.. Hipotekos lakÅ¡to pakeitimu Nr. 01120090003267, įregistruotu 2009-02-24, atlikus turto iÅ¡skaidymÄ , vadovaujantis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2009-02-24 nutartimi pakeisti duomenis hipotekos registre Nr. H-410/2007, buvo iÅ¡registruotas įkeitimas 144,05 kv.m. bendro ploto parduotuvei, patalpos pažymėtos nuo 8-1 iki 8-4, 10-1, 10-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti įkeitimai kavinės-baro, plotas 73,01 kv.m. patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinėms patalpoms, plotas 76,25 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjas kreditorius AB SEB banko praÅ¡yme dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nurodė, kad skolininkei nevykdant įkeitimu užtikrintos prievolės – 2006-07-28 kredito sutarties Nr. 1460618072844-80 su visais vėlesniais pakeitimais – sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ buvo nutraukta ir kreditorius praÅ¡o pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-03-29 nutartimi areÅ¡tavo įkeistÄ L. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ turtÄ â€“ kavinę-barÄ ir administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). IÅ¡aiÅ¡kino daiktų savininkei, kad areÅ¡tavus įkeistÄ turtÄ , ji netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, iÅ¡nuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Ä®spėjo skolininkę, kad negrÄ Å¾inus kreditoriui AB SEB bankui skolos, t.y. 246 545,79 EUR negrÄ Å¾into kredito, 7 481,03 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 2 076,22 EUR delspinigių, iÅ¡ viso: 256 103,04 EUR, 135,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

PaaiÅ¡kino kreditoriui, jeigu skola per vienÄ mėnesį nuo įkeisto daikto areÅ¡to nutarties nuoraÅ¡o įteikimo skolininkei dienos negrÄ Å¾inta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nutarties įteikimo skolininkams turi pakartotinai kreiptis su pareiÅ¡kimu į hipotekos skyrių dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Skolininkė ir įkeisto turto savininkė L. K. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-29 nutartį panaikinti, motyvuodama tuo, kad kreditorius neturėjo teisės kreiptis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kadangi dar nesuėjęs galutinis skolos grÄ Å¾inimo terminas, kreditorius elgėsi nesÄ Å¾iningai bei nebendradarbiavo su skolininke.

Be to, kadangi didelės apimties kreditas buvo suteiktas fiziniam asmeniui, banko ir kliento santykiams bÅ«dingi vartotojų teises reguliuojantys teisiniai santykiai, kuriuos teismas turi teisę ginti savo iniciatyva. Pabrėžė, kad apeliantei tik gavus skundžiamÄ nutartį tapo žinoma apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ , todėl ji ketina ginčyti banko inicijuotÄ sutarties nutraukimÄ .Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais, nes teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino jo pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Atskirajame skunde keliamų klausimų nagrinėjimas ir sprendimas nepriklauso teismo hipotekos skyriaus kompetencijai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iÅ¡ Å¡io reikalavimo atsirandančių palÅ«kanų, netesybų bei teismo iÅ¡laidų, susijusių su hipotekos vykdymu, iÅ¡ieÅ¡kojimas. Byloje nustatyta, kad skolininkė L. K. paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį, ir kreipimosi į hipotekos teisėjÄ dienÄ skolininkė nėra su juo atsiskaičiusi.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areÅ¡tavo skolininkės įkeistÄ turtÄ .Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo kredito sutarties kaip vartojimo ir ex officio nepatikrino sutarties sÄ lygų pagal CK įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tam tikrais atvejais teismui kyla pareiga bÅ«ti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iÅ¡ vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles.

Tik skolininkÄ pripažinus vartotoju, privaloma nesant reikalavimo teismui ex officio įvertinti ir priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo prielaida tapusių Å¡alis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ bei kreditoriaus veiksmų atitikimÄ bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartojimo teisinių santykių reglamentavimÄ ir įstatymo leidėjo pateiktas tokių santykių atsiradimo prielaidas, nesutinka su apeliantės skundo argumentais dėl Å¡ioje byloje aptariamos kredito sutarties vertinimo kaip vartojimo sutarties.

Vien sutarties subjektas (fizinis asmuo) pats savaime dar nenulemia santykių su kitu sutarties dalyvių interpretavimo kaip vartojimo santykių. Vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Vartojimo kredito sutartis – tai sutartis, pagal kuriÄ vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

IÅ¡ minėtų teisės akto normų akivaizdu, kad vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – tai ne tik fizinis asmuo, tačiau kartu ir asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis vartojimo kredito sutartį jo asmeninėms, Å¡eimos, namų Å«kio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms (Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 13 d. –16 d.). Ä® Å¡iÄ bylÄ pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2006-07-28 kredito sutartį Nr. 1460618072844-80 apeliantė sudarė ne asmeninių ar Å¡eimos poreikių tenkinimui, bet verslo tikslais.

Bylos duomenimis, kredito sutartis buvo sudaryta dėl labai ženklios pinigų sumos (980 000 Lt), ir nors kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2026-07-27 (Kredito sutarties specialiosios dalies 5.2.p.), Å¡ios sutarties sudarymas pakankamai ilgam 20 metų laikotarpiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuteikia teisės Å¡ios sutarties vertinti kaip vartojimo, kadangi kreditavimo sutartyje įvardinta kredito paskirtis - komercinių patalpų pirkimui Vilniuje (Kredito sutarties specialiosios dalies 2 p.)Dėl tokių sÄ lygų buvimo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkė kreditÄ Ä—mė ne vartojimui, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir Å¡ioje byloje netaikytini minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai.

            CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sÄ lygas materialiosioms teisėms, kylančioms iÅ¡ hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi kreditoriaus nesÄ Å¾iningumas, bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas nėra bylos dėl hipotekos teisinių santykių, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nagrinėjimo dalykas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčyti kredito sutarties sÄ lygas skolininkė gali kreipdamasi į teismÄ bendra ginčo teisenos tvarka, kÄ , kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo turinio, apeliantė ir ketina daryti.             Vadovaudamasis minėtais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju hipotekos procedÅ«ra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, nutartis dėl įkeisto turto areÅ¡to buvo įteikta skolininkei bei įkeisto turto savininkei tinkamai (b.l. 106).

Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialines ir proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1d. 1 p. apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                                                      Teisėjas                                                                                  Vytautas Zelianka