dcfe3533-e518-4830-a8f0-fe0fbcbe986f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-144-1104/2022 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-33149-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Dmitrij Rancev, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, kaltinamajam V. B., nukentėjusiajam V. B., jo atstovui advokatui Valdui Kersnauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. V. B. 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 20:00 val., Ukmergėje, Dariaus ir Girėno g. automobilių plovyklos EKOLNN stovėjimo aikÅ¡telėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie nukentėjusiojo V. B., sėdinčio taksi automobilyje, pasakęs žodžius „aÅ¡ jus pyderus visus iÅ¡gaudysiu“ pro atidarytÄ automobilio vairuotojo pusės langÄ , tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į kairįjį skruostÄ , tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairio skruosto srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs, ėjo pro degalinę, sutiko V.. Kodėl taip įvyko – paaiÅ¡kinti negalėjo, yra pats kaltas. Teismo posėdžio metu nurodė atsipraÅ¡antis nukentėjusiojo, nurodė nelaikantis pykčio. Nurodė, kad atlygins teismo priteistÄ Å¾alÄ . PaaiÅ¡kino, kad laukia Å¡irdies planinės operacijos, kuri vasario mėnesį žadama.

Turi neÅ¡iotis medicininius dokumentus su savimi, kad nukritus gatvėje, gydytojai žinotų nuo ko pradėti. PaaiÅ¡kino, kad viskas įvyko degalinėje, jis (kaltinamasis) žinojo, kad ta firma neveža iÅ¡gėrusių, bet galvojo pagal senÄ pažintį parveÅ¡, galimai atsisakė, bet jis (kaltinamasis) tik spėja. Su saviÅ¡kiais buvo gėda važiuoti. PaaiÅ¡kino, kad viskas vyko plovykloje EKOLNN, 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 20:00 val. Parodė, kad nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, jis (kaltinamasis) per atvirÄ langÄ sudavė nukentėjusiajam kumščiu.

Negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl tÄ dienÄ prisigėrė, Å¡iaip yra negeriantis. Nurodė labai besigailintis dėl to kas įvyko. Dėl civilinio ieÅ¡kinio. Parodė, kad labai sunkiai verčiasi Å¡iuo momentu, vaistai daug kainuoja, neturi tokių didelių pinigų, prašė iÅ¡dalinti per kelis mėnesius. Pripažino civilinį ieÅ¡kinį. Prašė mažinti ieÅ¡kinio dydį dėl sunkios finansinės padėties. Atsakydamas į klausimÄ paaiÅ¡kino, kad jo (kaltinamojo) ir sutuoktinės santykiai geri, yra 13-14 metų susituokę.

Patvirtino, kad sutuoktinė gali daryti jam (kaltinamajam) įtakÄ , klauso jos. PaaiÅ¡kino, kad turi daug administracinių nusižengimų – ant dviračių tako buvo vienas ratas užvažiavęs Vilniuje, kadangi nėra iÅ¡ Vilniaus, nesuprato, kad ant dviračių tako, o kitos baudos už jo (kaltinamojo) (duomenys neskelbtini), galimai pats suklydo ir sumokėjo pats. Nurodė, kad tik vėliau policija paaiÅ¡kino, kad reikia nurodyti vairuotojÄ . Parodė neprisimenantis, ar priėjęs prie automobilio pažino, kas ten sėdi.

Mano, kad B. jį (kaltinamÄ jį) atpažino ir atvėrė langÄ . PaaiÅ¡kino, kad ant B. nepyksta, necenzÅ«rinius žodžius pasakė, nes gal jam (kaltinamajam) kažkas buvo pasakyta. Negalėjo pasakyti, kodėl smogė. Žalos nėra atlyginęs, nes per taksistus sužinojo, kad V. B. nori 20 000 eurų. Pats tiesiogiai su juo nekontaktavo, bijojo prieiti, buvo gėda.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

4. Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5. Kaltinamasis V. B., apklaustas 2021 m. spalio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, dėl pareikÅ¡to įtarimo, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pilnai prisipažįsta. Psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nėra įraÅ¡ytas, jaučiasi gerai, parodymus duoti gali. Jis pats dirba (duomenys neskelbtini), dirba ir keli vairuotojai. V. B. pažįsta apie du metus laiko, Å¡is dirbo pas jį (duomenys neskelbtini) kurį laikÄ , tada buvo išėjęs, dirbo kitÄ darbÄ , tada Å¡is vėl pasiprašė bÅ«tų priimamas (duomenys neskelbtini), jis šį vėl priėmė dirbti savo firmoje.

Apie V. B. gali pasakyti, kad Å¡is buvo tikrai geras ir sÄ Å¾iningas darbuotojas. Maždaug prieÅ¡ pusmetį laiko V. B. perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), jokių priežasčių Å¡is nenurodė dėl ko iÅ¡eina iÅ¡ jo firmos, Å¡is jam nenurodė, kad pereina dirbti į (duomenys neskelbtini), tai Å¡io reikalas. VisÄ laikÄ su V. B. jo tarpusavio santykiai buvo geri. 2021 m. rugsėjo 23 d. jis su savo draugu gėrė degtinę. Iki to laiko jis buvo du metus visiÅ¡kai negėręs, bet ilgÄ laikÄ laukė planinės Å¡irdies operacijos, dėl to labai nervavosi, todėl tÄ rugsėjo 23 d. ir pradėjo gerti alkoholį.

Žino, kad jau pavakaryje jis norėjo važiuoti į namus, bet nenorėjo, kad jį į namus parvežtų (duomenys neskelbtini), nes jam buvo gėda prieÅ¡ savo darbuotojus, kad yra neblaivus, todėl ėjo ieÅ¡koti, kas jį parvežtų į namus, tikrai buvo neblaivus. Žino, kad toje naujoje plovykloje pamatė (duomenys neskelbtini), kaip jie vadina „žalia/balta“, žino, kad priėjo prie to automobilio, mano, turėjo papraÅ¡yti, kad jį parvežtų į namus, tačiau kÄ kalbėjo su V.

B., jis negali pasakyti, nes dėl girtumo neprisimena. Nori paaiÅ¡kinti tai, kad jis V. B. tikrai negalėjo sakyti žodžių, kad „aÅ¡ jus pyderai iÅ¡gaudysiu po vienÄ â€œ, kad V. B. yra normalių pakraipų vyras, neturi jis pagrindo Å¡iam taip sakyti. Kažkaip pats galvoja, kad V. B., manydamas gal kad jis iÅ¡ Å¡io juokiasi, nes pats yra (duomenys neskelbtini), galėjo jį pasiųsti ant trijų raidžių, mano tai galėjo jį iÅ¡provokuoti ir dėl to jis galėjo V. B. suduoti į veidÄ , tik toks jo paaiÅ¡kinimas, bet kaip ir minėjo, jis įvykio aplinkybių detaliai neprisimena.

Nori dar pasakyti ir tai, kad jis dėl jokių priežasčių ant V. B. nepyksta, nieko blogo apie šį vyrÄ negali pasakyti, jis kaip tik nori dėl tokio savo netinkamo elgesio Å¡io atsipraÅ¡yti, nes jis tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi taip pasielgęs, tai jam pirmas toks atvejis. Nori dar pasakyti ir tai, kad jis prašė vyrų su V. B. pakalbėti, kad jis nori Å¡io atsipraÅ¡yti, kad apgailestauja dėl tokio savo poelgio, nenorėjo iÅ¡ karto pats Å¡iam skambinti, kad paskui nebÅ«tų apkaltintas, kad Å¡iam daro kokį poveikį, bet vyrai jam pasakė, kad V.

B. ant jo pyksta, kad nori, kad jis Å¡iam sumokėtų 20 000 eurų, bet tokių pinigų jis neturi. Su V. B. tikrai labai norėtų susitaikyti, jokių asmeninių pykčių nelaiko. Prie ikiteisminio tyrimo bylos nori pridėti savo charakteristikÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (b. l. 65-68).

6. Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu, apklaustas dėl civilinio ieÅ¡kinio (kaip civilinis ieÅ¡kovas) nurodė, kad jam sunku įvardinti tÄ Å¾alÄ ir koks jos dydis turėtų bÅ«ti, nes tai yra iÅ¡gyvenimai. Nukentėjo jo (nukentėjusiojo) vyriÅ¡kas orumas. Negalėjo prisiminti tokio atvejo, kad jam smogtų be priežasties. Stresinės situacijos vis kartojasi, visada rakina maÅ¡inÄ arba stato maÅ¡inÄ po kameromis. PaaiÅ¡kino, kad nukentėjo jo reputacija, nes kiekvienam turėjo aiÅ¡kintis iÅ¡ kur kraujosruva.

Fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, tačiau visi moraliniai iÅ¡gyvenimai, kaip dirbti, kai supranta, kad kiekvienas atėjęs be jokios priežasties gali smogti. PrieÅ¡ kolegas jautėsi nepilnavertis žmogus. Nurodė savo bÅ«senÄ Ä¯vertinęs tokia suma. PaaiÅ¡kino, kad sutiktų per 3 mėnesius iÅ¡dėstyti priteistinÄ sumÄ . Dėl įvykio paaiÅ¡kino, kad sėdėjo jų (firmos) plovykloje, buvo lietus, langai aplyti, nematė, kas priėjo ir kai pabeldė į langÄ , pamatė, kad kaltinamasis. Buvo žodžiai ir buvo smÅ«gis ir skubiai pasiÅ¡alino link degalinės. Nesupranta, tai negali bÅ«ti konkurencija.

Mano, kad tie žodžiai nebuvo nukreipti asmeniÅ¡kai į jį (nukentėjusįjį), jie galėjo bÅ«ti sakomi, kaip konkurentų įmonei. Patvirtino, kad yra dirbęs pas kaltinamÄ jį, pažįsta jį, jokių pykčių neturi. Nežino, ar galėtų atleisti. PaaiÅ¡kino, kad kaltinamasis nebandė su juo (nukentėjusiuoju) susisiekti, atsipraÅ¡yti ar derinti civilinio ieÅ¡kinio sumÄ . Jei kaltinamasis bÅ«tų atėjęs ir pakalbėjęs, atsiprašęs, galimai bÅ«tų pasielgęs visai kitaip.

Nurodė palaikantis savo civilinį ieškinį pilna apimtimi.

7. Nukentėjusysis V. B., apklaustas 2021 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 23 d. jo pamaina prasidėjo 15 val. ir turėjo dirbti iki 24 val. Apie 20 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ automobilių plovyklÄ EKOLNN, kuri yra Ukmergėje, Dariaus ir Girėno gatvėje. Ten jų (duomenys neskelbtini) stovi ir laukia klientų užsakymų. Sustojęs pastovėjo gal kokias penkias minutes ir iÅ¡girdo, kad kažkas beldžiasi į jo, į vairuotojo langÄ .

Kadangi buvo tamsus paros metas, langas aplytas, nematė kas beldžiasi. Atidarė langÄ ir pamatė stovintį girtÄ V. B.. Å is iÅ¡ karto pasakė „aÅ¡ jus pyderus visus iÅ¡gaudysiu“ ir vienÄ kartÄ kumščiu jam trenkė į veidÄ , į kairį skruostÄ . Po smÅ«gio Å¡is iÅ¡ karto nubėgo link degalinės BEMIJA. Jis (duomenys neskelbtini) privažiavo prie BEMIJOS degalinės, bet V. B. ten nebuvo ir kur Å¡is pabėgo, nepamatė. Dėl suduoto smÅ«gio jis pajuto fizinį skausmÄ , tačiau jam matomų sužalojimų nepadaryta, gal kitÄ dienÄ ir atsiras kraujosruva, nes dabar tik jaučia užtirpusį kairį skruostÄ .

Pas medikus nesikreips, jų pagalbos nereikia. Jis anksčiau dirbo pas V. B. (duomenys neskelbtini) ir 2021 metų vasario mėnesį išėjo į dabartinę darbovietę. Nuo to karto jis su Å¡iuo nebendravo ir jokių kontaktų nepalaikė, jam dėl to, kad jis perėjo į kitÄ darbovietę, Å¡is nepriekaiÅ¡tavo. V. B. gyvena (duomenys neskelbtini), jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kodėl Å¡is taip pasielgė, paaiÅ¡kinti negali. Ä®vykio vieta filmuojama, tačiau jis prieigos prie vaizdo įrašų neturi ir reikia užsiklausti vadovų.

Automobilyje vaizdo registratorių nėra (b. l. 32-35).

8. Ä® bylÄ pateiktas 2021 m. rugsėjo 23 d. protokolas-pareiÅ¡kimas, kuriame V. B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 20 val., Ukmergėje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje automobilių plovykloje „Ekolnn“, jam bÅ«nant (duomenys neskelbtini), priėjo pažįstamas V. B., kuris pasakęs žodžius „aÅ¡ jus pyderus visus iÅ¡gaudysiu“ vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į veido kairę pusę, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. PraÅ¡o V. B. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 1-3).

9. Ä® bylÄ pateiktas 2021 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad adresu Boruvkos 1, Ukmergė, yra automobilių plovykla. Ä®važiavimas į plovyklos teritorijÄ yra iÅ¡ Dariaus ir Girėno gatvės. Ä®važiavus į plovyklos teritorijÄ , kairėje pusėje stovi apÅ¡vietimo stulpas, ant kurio yra pritaisytos dvi vaizdo kameros. Kairėje teritorijos pusėje yra trys automobilių stovėjimo vietos, toliau yra dvi stovėjimo vietos ir dulkių siurblys. Už jo, kairiame teritorijos kampe, stovi apÅ¡vietimo stulpas su įrengta vaizdo kamera. PrieÅ¡ įvažiavimÄ teritorijoje yra įrengtos penkios automobilių plovimo vietos. Teritorijos tolimajame deÅ¡iname kampe yra apÅ¡vietimo stulpas su vaizdo kamera. Ä®važiavimo deÅ¡inėje pusėje yra du apÅ¡vietimo stulpai su vaizdo kameromis. Plovyklos teritorija iÅ¡asfaltuota, asfaltas Å¡lapias. Kitų nusikalstamos veikos požymių nematyti (b. l. 12-18).

10. Ä® bylÄ pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, kad tarnybiniu kompiuteriu, kurio IP adresas 10.123.1.166, naudojant programėlę „Media Player“ atidaromas UAB „Ekobaltic“ pateiktas vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ savitarnos automobilių plovyklos, esančios Dariaus ir Girėno g., Ukmergėje. Vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „EkoInn_40_20210924094252871“. Vaizdo įraÅ¡as yra spalvotas. Vaizdo įraÅ¡o kairiame virÅ¡utiniame kampe matyti užraÅ¡as „09-23-2021 Thu 19:47:53“.

Vaizdo įrašo dešiniame apatiniame kampe matyti užrašas „Valymas 2 Galas“. Matyti, kad filmuojama automobilių plovykla, kurioje vyrauja žalia/balta spalvos. Matyti, kad šalia automobilių plovyklos stovėjimo aikštelėje stovi (duomenys neskelbtini) baltai/žalios spalvų, matyti už automobilio vairo sėdintis žmogus – vyras. Automobilių plovykla ir šalia jos esanti aikštelė apšviesta. Matyti, kad lauke lyja lietus. Vaizdo įraše matyti, kaip nuo (duomenys neskelbtini) dešinės pusės, kaip matyti pieva, ateina, kaip jau yra žinoma, V.

B.. Matyti, kaip V. B. praeina pro automobilio priekį ir prieina prie vairuotojo. V. B. yra su juodos spalvos striuke, mėlynais džinsais. V. B. eina svirdinėdamas, rankas susikišęs į striukės kiÅ¡enes. Matyti, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas atidaro automobilio Å¡oninį langÄ , matyti, kad V. B. kaire ranka atsiremia virÅ¡ automobilio vairuotojo pusės lango, deÅ¡inę rankÄ laiko ant automobilio durelių, vyksta bendravimas, tada V. B. deÅ¡ine koja žengia atgal į automobilį, stovi pasisukęs kairiu Å¡onu, rankas laiko džinsinių kelnių priekinėse kiÅ¡enėse, kažkiek palinksta į priekį, į taksi vairuotojÄ , vėl vyksta bendravimas tarp vyrų ir staiga matyti kaip V.

B., iÅ¡traukęs deÅ¡inę rankÄ iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės, ja smogia (duomenys neskelbtini) į veidÄ ir apsisukęs, svirdinėdamas nueina tiesiai už automobilio. (duomenys neskelbtini) lieka sėdėti automobilyje. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 01:08 min. (b. l. 24-27).

11. IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 2428/2021 (01) matyti, kad V. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku bei bÅ«du (b. l. 49).

12. Ä® bylÄ pateiktas 2021 m. rugsėjo 23 d. vyresniojo tyrėjo Raimondo Lobino tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad dėl kÅ«no sužalojimo galimo kaltininko V. B. rasti nepavyko. Jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nieko nerasta, o telefonu niekas neatsiliepė, jo buvimo vieta nebuvo nustatyta (b. l. 57, 58).

13. Ä® bylÄ pateikta 2021 m. spalio 14 d. Ukmergės r. savivaldybės administracijos Lyduokių seniÅ«nijos vyresniosios specialistės, vykdančios seniÅ«no funkcijas, Skaidrutės Salienės charakteristika, kurioje nurodyta, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) A. gyvena (duomenys neskelbtini). V. darbÅ¡tus, geranoriÅ¡kas, draugiÅ¡kas. Esant reikalui nuveža kaimynus į gydymo ir kitas įstaigas. Žiemos metu kaimo gyventojams savo traktoriumi nuvalo sniegÄ nuo įvažiavimų į jų kiemus.

Jokių nusiskundimų dėl V. B. netinkamo elgesio seniÅ«nija nėra gavusi (b. l. 69). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018).

Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

15. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. B., bÅ«damas neblaivus (neblaivumo laipsnis nenustatytas), padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčia deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į kairįjį skruostÄ , tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairio skruosto srityje ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kaip nurodyta Å¡io nuosprendžio 1 punkte.

Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

16. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz.

LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 17. Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas A. B. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ .

18. Teisiamojo posėdžio metu A. B. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). A. B. apklausos metu patvirtino, kad jos (liudytojos) ranka suraÅ¡ytas praÅ¡ymas dėl laidavimo. Supranta ir sutinka, kad tikrintų jÄ registruose. Nurodė sutiksianti su užstatu. PaaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra nepiktybinis žmogus, nežino, kodėl taip atsitiko, nėra barnių pas juos, dirba su žmonėmis, ji (liudytoja) ir pati (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo skundų. Patvirtino, kad namuose kaltinamasis tikrai nesmurtauja.

Dėl baustumo administracine tvarka paaiÅ¡kino, kad pas juos yra daug (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) nusižengia, o maÅ¡ina yra jos (liudytojos) arba vyro vardu, todėl daug nusižengimų. Anksčiau nežinojo, dabar jau viskÄ praneÅ¡a, kas vairavo automobilį kai gauna baudÄ , nesuprato anksčiau, todėl ir mokėjo baudas patys. Parodė, kad visos baudos yra apmokėtos. PaaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jos klauso, o dėl įvykio kaltinamasis iÅ¡gyvena, nervingas labai. PaaiÅ¡kino, kad kaltinamasis pasakojo apie įvykį.

TÄ vakarÄ atvežė jį nuo Bemijos degalinės neblaivų ir tÄ dienÄ viskas buvo žinoma. Patvirtino, kad kaltinamasis gailisi dėl įvykio, daugiau tai nepasikartos. Sutiko atlyginti žalÄ nukentėjusiajam. Negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl iki Å¡iol nei kiek neatlygino. Atsakydama į klausimÄ paaiÅ¡kino, kad šį atvejį aptarinėjo su vyru, kad atsitiko labai negražiai, nurodė, kad labai atsipraÅ¡o, kaltinamasis labai gailisi, atlygins žalÄ . Jos pačios reakcija neigiama buvo. Ragino vyrÄ susitaikyti ir atlyginti žalÄ .

19. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ priimti sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT 2010 m. kovo18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

20. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

21. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).??? 22. Nagrinėjamu atveju laiduotoja pageidauja bÅ«ti kaltinamojo sutuoktinė A. B., kuri su kaltinamuoju susituokusi 13 metų. Nors byloje esantys dokumentai A. B. iÅ¡ esmės charakterizuoja teigiamai (A.

B. nėra teista, (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111), tačiau pažymėtina, kad A. B. per 3 metų laikotarpį bausta administracine tvarka 10 kartų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartÄ â€“ 2021 m. gruodžio 10 d. (b. l. 112-117). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad A. B., nors su kaltinamuoju susituokusi daugiau nei deÅ¡imtmetį, tačiau teigiamos įtakos, leidžiančios užkirsti keliÄ kaltinamojo daromiems administraciniams nusižengimams transporto eismo saugumui ir nusikalstamai veikai nedarė, o atvirkščiai, pati gyvendama kartu su kaltinamuoju yra padariusi administracinių nusižengimų transporto eismo saugumui.

Nors A. B. teismo posėdžio metu dėl administracinių nusižengimų paaiškino, kad jai skirtos administracinės nuobaudos yra už jai priklausančių automobilių vairuotojų ((duomenys neskelbtini)) pažeidimus, tačiau liudytoja sutiko su jos vardu surašytais administracinio nusižengimo protokolais, jų neginčijo, baudas mokėjo. Ta aplinkybė, kad liudytoja galimai prisiimdavo (duomenys neskelbtini) administracines baudas, nepaneigia fakto, kad būtent ji vis tiek yra bausta administracine tvarka.

Taip pat ta aplinkybė, kad A. B. prisiimdavo kaltę už kitų asmenų padarytus administracinius nusižengimus taip pat charakterizuoja jÄ neigiamai, nes taip asmenys, padarę administracinius nusižengimus, iÅ¡vengdavo atsakomybės.

23. Svarstant laiduotojo kandidatÅ«ra, svarbu paminėti, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant, ar asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , privalu apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų ir pan.) priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

Tiek iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų, tiek iÅ¡ A. B. parodymų, tiek iÅ¡ byloje esančios charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra subrendusi, susiformavusi, savarankiÅ¡ka asmenybė; kaltinamasis padeda kaimynams, valo sniegÄ Å¾iemÄ , padeda nuvykti pas gydytojus, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai ir į Å¡io nuosprendžio 22 punkte iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo sutuoktinė A. B. gali daryti jam veiksmingÄ teigiamÄ Ä¯takÄ .

24. Esant Å¡io nuosprendžio 17-23 punktuose iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir motyvams darytina iÅ¡vada, kad laidavimo instituto taikymas nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas. Dėl bausmės skyrimo 25. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nors girtumo laipsnis nenustatytas, kaltinamasis pats prisipažino, kad buvo neblaivus) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

26. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę V. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , kaltinamojo asmenybę.

V. B. padarė vienÄ tyčinį nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neteistas (b. l. 70), per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 15 kartų, paskutinį kartÄ 2021 m. gegužės 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalį, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 71-80). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas 12 mėnesių, be intensyvios priežiÅ«ros, Å¡iuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas kaltinamajam, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skiria BK 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus draudimus – turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichikÄ veikiančias medžiagas ir vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

27. Kaltinamasis V. B. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo bÅ«du, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , taip pat į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė turi bÅ«ti mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio 28. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško sprendimo įvykdymo atlyginimo iš kaltinamojo (b. l. 40-42).

29. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rÅ«Å¡ių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

30. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

31. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis (civilinis atsakovas) V. B. atliko neteisėtus veiksmus – įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios nukentėjo nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) V. B..

32. Nukentėjusysis V. B. ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . V. B. nurodo, kad patyrė didelę neturtinę žalÄ , kadangi labai iÅ¡sigando, patyrė emocinį Å¡okÄ , teko iÅ¡kęsti fizinį skausmÄ , baimės, bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , patyrė dvasinį sukrėtimÄ bei vidinius iÅ¡gyvenimus, patyrė pažeminimÄ , kadangi prieÅ¡ jį buvo smurtaujama vieÅ¡oje vietoje, jam (nukentėjusiajam) bÅ«nant savame automobilyje, be jokios priežasties kaltinamasis smurtavo, suduodamas smÅ«gį į veidÄ .

Taipogi nurodo patyręs ir nepatogumus, nes kraujosruva veide, kurį laikÄ trikdė bendraujant su kitais asmenimis, pažįstami klausinėdavo kas nutiko, turėjo prisiminti nemalonius jausmus sukėlusio įvykio aplinkybes, netgi praėjus tam tikram laiko tarpui jaučia baimę bÅ«ti užpultas, pasidarė labiau jautrus. Dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei dvasinių iÅ¡gyvenimų, nurodo, kad padaryta didelė moralinė trauma ir neturtinė žala, kuriÄ Ä¯vertina 1 000 Eur.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .

Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

35. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamojo šio nuosprendžio 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nurodė, kad po suduoto smūgio nukentėjo jo vyriškas orumas, reputacija, turėjo aplinkiniams aiškinti iš kur atsiradusi kraujosrūva. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje (b. l. 49).

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių kitų neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius dėl patirto sveikatos sutrikdymo.

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

37. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Bylose, kuriose asmenimis padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-468/2020, 26 punktÄ ).

38. Atsižvelgiant į Å¡io nuosprendžio 34-37 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, apraÅ¡ytos Å¡iame nuosprendyje. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo bÅ«tų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiÅ¡kumas. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos mastÄ , taip pat į suformuotÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pagrįstas ir teisingas yra 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , iÅ¡ kaltinamojo priteistinos ir 5 proc. metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiojo V. B. naudai. Dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai 40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad be kita ko, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Ä® bylÄ pateiktas nukentėjusiojo V. B. 2021 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1064196, kuris patvirtina, kad V. B. už konsultacijas ir civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ sumokėjo advokatui 600 Eur (b. l. 43). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (žr. pavyzdžiui LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

41. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Å¡io nuosprendžio 1 dalyje, padarymo nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, į tai, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti advokato pagalbai suma – 600 Eur, kuriÄ sudaro konsultacija, civilinio ieÅ¡kinio parengimas, atstovavimas ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, yra pagrįsta ir proporcinga, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ kaltinamojo V. B..

42. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku (2021 m. rugsėjo 23 d. vaizdo įraÅ¡as), esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 24) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu V. B. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais, laisvės apribojimo laikotarpiu, skirti V. B. draudimus: – turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichikÄ veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį; – vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiojo V. B. naudai. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai nukentėjusiojo V.

B. naudai. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ su kompaktiniu disku, esantį baudžiamojoje byloje – palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėjas Dmitrij Rancev