dcfe17fa-6dd9-4d19-9768-2f58bb5d1b2f · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-5493-1060/2019 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00741-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.4.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2; (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 21 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant L. A., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. E., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

E. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L. B., V. E., S. E., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : 0 I. PareiÅ¡kėjo reikalavimai ir jo argumentai 1. PareiÅ¡kėjas A. E. paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvas S. E. po savo sutuoktinės I.

E. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti mirusiosios turtÄ (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 1 – 3).

2. PareiÅ¡kime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas S. E. po kurio mirties per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė jo palikimÄ , paduodamas pareiÅ¡kimÄ Prienų rajono 2-ajam notarų biurui. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ Ä¯ S. E. palikimÄ nėra iÅ¡duotas. Po S. E. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 3.000 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Minėtas butas įsigytas gyvenant santuokoje su I. E., (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. (duomenys neskelbtini) mirė I. E.. Po jos mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ mirtį I. E. testamento nepaliko. Dėl jos turto paveldėjimo į notarÄ S. E. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

Mirus sutuoktinei S. E. liko gyventi jų bendrai įsigytame bute, kuriame gyveno iki pat savo mirties. Kito gyvenamojo bÅ«sto jis neturėjo, todėl po sutuoktinės mirties iÅ¡ buto niekur nebuvo iÅ¡sikėlęs. Jam liko visi sutuoktinės I. E. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktinei mirus, S. E. vienas organizavo jos laidotuves, kapavietės sutvarkymÄ . Jos palikimÄ S. E. pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir visÄ butÄ pradėjo valdyti kaip savo – rÅ«pinosi buto iÅ¡laikymu, mokėjo visus komunalinius mokesčius.

Nustatytu laiku S. E. nesikreipė į notaro kontorÄ dėl savo sutuoktinės palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinęs, kad jam bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės I. E. palikimÄ , kadangi iÅ¡ karto po jos mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ . TÄ faktÄ , kad S. E. tuoj po savo sutuoktinės I. E., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ , įrodo raÅ¡ytiniai dokumentai: S. E. mirė namuose, medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad mirusio nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), mirties vieta – namai, adresu (duomenys neskelbtini).

I. E. su sutuoktiniu S. E., susilaukė keturių vaikų: L. B., A. E., V. E. ir S. E., todėl jie traukti į bylÄ suinteresuotais asmenimis.

3. PareiÅ¡kėjas A. E. teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimÄ pareiÅ¡kime nurodytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad butas buvo įregistruotas tėvo vardu, gal dėl to nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo (2019 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as). 1 II. Suinteresuotų asmenų argumentai 4. Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo sutiko su reikalavimais (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 22, 25 – 26).

5. Suinteresuotas asmuo V. E. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai per EPP sistemÄ , per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 67 – 68).

6. Suinteresuotas asmuo S. E. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė, tačiau, informuodama teismÄ apie tai, kad jai žinomas paskirtas teismo posėdžio laikas, nurodė, kad sutinka su visomis sÄ lygomis ir pretenzijų neturi (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 31 – 32).

7. Suinteresuoto asmens, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Suinteresuoto asmens atstovas per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad prieÅ¡taravimų Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia, prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 49 – 50).

8. Suinteresuoto asmens, atstovaujamo VÄ® Turto banko, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad neturi duomenų apie pareiÅ¡kime nurodyto turto faktinį valdymÄ ir nėra gavęs praneÅ¡imo dėl jo perėjimo valstybei, prašė pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡imÄ nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 56 – 57).

9. Suinteresuoto asmens, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad S. E. gyveno kartu žmona I. E. ir po žmonos mirties liko gyventi tame pačiame bute, todėl mano, jog S. E. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.

PareiÅ¡kėjui įrodžius praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui, prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyraÅ¡o 1 t., b. l. 61 – 62, 147 – 149). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas. 0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas).

CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.

11. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu bÅ«du, pvz., kreipiantis į teismÄ (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. E. yra S. E. ir I. E. sÅ«nus (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 9, 11). S. E. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 14). Po mirties jo vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 3,000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 29 – 30). S. E. palikimÄ po jo mirties priėmė pareiÅ¡kėjas A.

E. (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 15). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas S. E. esant santuokoje su I. E. (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 2, b. l. 9, 10, 20 – 22, 23 – 24), buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). I. E. mirė 2(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 7 – 8). S. E. į sutuoktinei priklausančiÄ dalį nepretendavo, po I. E. mirties paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 16).

S. E. po sutuoktinės mirties palikimÄ priėmė pradėjęs mirusios turtÄ valdyti aktyviais veiksmais, tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: medicininis mirties liudijimas, iÅ¡ kurio matyti, jog S. E. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno iki mirties, jame ir mirė (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 14), sÄ skaitos ir mokėjÄ patvirtinantys dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, jog S. E. mokėjo komunalinius mokesčius, teikiamus butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyraÅ¡o t. 1, b. l. 27, 28, 29, 30).

Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nekilnojamojo turto registre S. E. vardu (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 29 – 30).

13. Pagal CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, ar padavę pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

14. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

15. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

16. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų palikimas atsirado po I. E. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini). Po I. E. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Jos sutuoktinis, bei kiti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri jį), kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ .

17. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Dėl to pareiÅ¡kėjas A. E. nurodė, jog S. E. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame kartu iki mirties gyveno kartu su sutuoktine, rÅ«pinosi ir naudojosi visu likusiu turtu, mokėjo mokesčius, organizavo sutuoktinės laidotuves, turtÄ laikė savo turtu, t. y. jis priėmė mirusios palikimÄ iÅ¡ kart po jos mirties aktyviais veiksmais faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai atitinka pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytas teismo posėdžio metu aplinkybes.

18. Taigi, nors S. E. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumÄ (pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, nesant testamentinių įpėdinių, įstatyminiams įpėdiniams nepareiÅ¡kus prieÅ¡taravimų) laikytina, kad S. E. po sutuoktinės I. E. mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ .

Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja Agnė Vyliaudaitė