dcfd058d-bed7-486d-b25d-13a82d582b9d · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-304-440/2018Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02666-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.18. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 26 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuotų asmenų I. B. ir A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R.

B. praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. B., skolininko sutuoktinė I. B., antstolė R. A.. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės nustatyti skolininko turto dalį bendrame sutuoktinių turte – sutuoktinės darbo užmokestyje.PareiÅ¡kėja R. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti, kad skolininkui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I.

B. gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolė R. A. vykdo RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. I2-1504 dėl 1340,57 Eur skolos vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. B. iÅ¡ieÅ¡kotojos R. B. naudai. 2017 m. lapkričio 8 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų areÅ¡to bei pateikė siÅ«lymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio pagrindu (b. l. 2).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos R. B. praÅ¡ymÄ tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. B. gaunamų pajamų (b. l. 14-15). Teismas nurodė, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslines iÅ¡mokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad A. B. ir I. B. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys I. B. ir A. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį (b. l. 20-21). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skolininkas A. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini). (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokos metu neįgijo jokio bendro turto, gaunamos pajamos valdomos atskirai, įgyjamas kilnojamasis turtas nėra bendras, kadangi užtikrinamas individualiai sutuoktinių įsipareigojimais.

A. B. nuosavybės teise, kuri nėra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena sutuoktiniai. 2018 m. vasario 6 d. sutuoktiniai sudarė vedybų sutartį, kurios pagrindu įtvirtinta, jog Å¡alių gaunamos pajamos ir nuosavybės teise valdomas turtas nėra priskiriamas bendrai sutuoktinių nuosavybėj, valdomas atskirai ir savarankiÅ¡kai. Skolininko A. B. prievolė prieÅ¡ nepilnametį vaikÄ yra asmeninė asmens prievolė, susijusi su iki santuokos su I.

B. buvusių aplinkybių, todėl I. B. neturėtų atsakyti už sutuoktinio skolas, prievolių nevykdymÄ ar pan.PareiÅ¡kėja R. B. ir antstolė R. A. atsiliepimų į suinteresuotų asmenų atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).      Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismuiCPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė 2018 m. vasario 6 d. vedybų sutarties kopijÄ , 2017 m. paskolos sutarčių kopijas, 2018 m. vasario 8 d. VÄ® Registrų centro raÅ¡tÄ ir 2018 m. vasario 8 d. VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 22-31).

Pažymėtina, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme nepateikė atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ , nors apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, o teikdami apeliacinės instancijos teismui minėtus įrodymus, nenurodė jokių motyvų, kodėl Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. IÅ¡skyrus 2018 m. vasario 6 d. vedybų sutarties kopijÄ , kuri įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡iuo atveju nagrinėjant ginÄÄ laikytina reikÅ¡mingu įrodymu todėl sprendžia, kad pateiktas dokumentas priimtinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebÅ«tų pažeidžiamos iÅ¡ieÅ¡kotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko – fizinio asmens – iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iÅ¡ jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau –CK ) 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo bÅ«ti tenkinamos iÅ¡ asmeninio sutuoktinio turto.

Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galima nukreipti į skolininkui priklausančiÄ dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Å iuo metu galiojanti CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Gavęs šį skolininko sutikimÄ , antstolis, priėmęs sprendimÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ areÅ¡tuotÄ turtÄ , patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dienÄ vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti iÅ¡ieÅ¡kotojams pasiÅ«lo per dvideÅ¡imt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per šį terminÄ nepateikia antstoliui Å¡ioje dalyje nurodyto prieÅ¡taravimo, antstolis patvarkymu pasiÅ«lo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdeÅ¡imt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintÄ susitarimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Å is terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali bÅ«ti pratęstas ne daugiau kaip trisdeÅ¡imt dienų. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per Å¡io straipsnio 1dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.    Byloje nustatytos faktinės aplinkybėsBylos ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolių R.

A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. I2-1504 dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. B. iÅ¡ieÅ¡kotojos R. B. naudai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas A. B. neturi registruoto turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , negauna pajamų, todėl nėra galimybės iÅ¡ jo asmeninio turto iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Taigi 2017 m. gegužės 8 d. priimtas patvarkymas, kuriuo areÅ¡tuotos CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininko sutuoktinės I.

B. gaunamos pajamos, t. y. darbo užmokestis gaunamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Patvarkyme buvo nurodyta, kad praÅ¡ymas teismui turi bÅ«ti pateiktas iki 2017 m. liepos 31 d., tačiau iÅ¡ieÅ¡kotoja per Å¡i terminÄ teismui praÅ¡ymo nepateikė (vykd. b. l. 88). 2017 m. spalio 18 d. turto areÅ¡to aktu CPK 666-667 straipsnių ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu areÅ¡tuotos skolininko A. B. sutuoktinės I. B. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos (b. l. 4-5). 2017 m. spalio 18 d. patvarkymu skolininkui pasiÅ«lius pateikti antstolei sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė (vykd. b. l. 88). 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymu iÅ¡ieÅ¡kotojai R.

B. pasiÅ«lyta per 90 dienų nuo Å¡io patvarkymo suraÅ¡ymo dienos kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 3). IÅ¡ieÅ¡kotojos R. B. praÅ¡ymas teisme gautas 2017 m. gruodžio 27 d. (b. l. 1)Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad Å¡alys santuokos metu neįgijo jokio bendro turto, jų gaunamos pajamos valdomos atskirai. Mano, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas turėtų bÅ«ti nukreiptas į skolininko A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena sutuoktiniai.

Pažymėtina, kad pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos.

CK 3.100 straipsnis numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia Å¡iais pagrindais: mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių; vienÄ sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; pripažinus santuokÄ negaliojančia; nutraukus santuokÄ ; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytÄ turto teisinį režimÄ ; kitais įstatymų nustatytais atvejais.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog A.

B. ir I. B. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis ar kiti CK 3.100 straipsnyje iÅ¡vardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, pagrįstai sprendė, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).CPK 664 straipsnis nustato iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko – fizinio asmens – eiliÅ¡kumÄ .

CPK 664 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antrÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o trečiÄ ja eile – iÅ¡ skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (iÅ¡skyrus žemės Å«kio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės Å«kis, ir skolininkui priklausantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame jis gyvena) (CPK 664 straipsnio 3 dalis).

Taigi pirmiausia skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nukreiptas į skolininko pinigus, darbo užmokestį ar kitas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkui priklausančiÄ nuosavybės dalį sutuoktinės darbo užmokestyje, laikoma, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, skolininkas ir jo sutuoktinė po skundžiamos nutarties priėmimo, 2018 m. vasario 26 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nurodyta, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe tampa taip pat ir sutuoktinio pajamos, gautos iÅ¡ individualios veiklos ar verslo ( b. l. 22). Minėta aplinkybė yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik Å¡io turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose.

Ä®statyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį ir tuo atveju kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iÅ¡ sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina prieÅ¡taraujančia gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobÅ«dį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutÄ .

Teismų praktikoje nustatyta, jog vykdytinoms skolininko prievolėms iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo iÅ¡ieÅ¡kojimas nebegali bÅ«ti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinio vardu atidarytas sÄ skaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Esant minėtai nuostatai, t.y. skolininkui A. B. ir jo sutuoktinei I. B. 2018 m. vasario 26 d. sudarius vedybų (povedybinę) sutartį, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko A. B. pagal RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 10 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. I2-1504, iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į jo sutuoktinės gautas ar bÅ«simas pajamas po minėtos sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre. Apeliantai nurodo, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas yra asmeninė skolininko A.

B. prievolė, atsiradusi dar iki santuokos sudarymo, todėl sutuoktinė I. B. neturėtų atsakyti už Å¡ios prievolės nevykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka ir pažymi, jog Å¡iuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobÅ«dis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). PareiÅ¡kėja R. B., pateikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas A.

B. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę iÅ¡ieÅ¡koma ne tik iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iÅ¡ jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. IÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali bÅ«ti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytÄ sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Å ių interesų apsaugai užtikrinti vykdymo procese bÅ«tent ir taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡laikymo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio prievolė.

Byloje nustatyta, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2014 m., t. y. apeliantams jau gyvenant santuokoje (b. l. 22, vyk b. l. 74-76). Ä®vertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iÅ¡ieÅ¡kotojos R. B. praÅ¡ymÄ dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiÅ¡kai pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Å iaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a :

Palikti nepakeistÄ Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. sausio 29 d. nutartį.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėja                                                                              Vilija Valantienė