dcfcb33c-6ce2-488b-b41b-9e4cf30472e2 · Plungės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-26-514/2012      Procesinis Nr.2-24-3-00001-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                            75.4.3; 75.8; 77.4.2, 78.2.1, 116.4 PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2012 m. vasario 13 d.                                                            Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovui S. U.,ieškovo atstovei adv.

A. M.,atsakovei B. U.,atsakovės atstovei adv. V. L.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. U. ieÅ¡kinį atsakovei B. U. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo ir pagal atsakovės B. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui S. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos r.

žemėtvarkos skyrius, irn u s t a t ė:ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o: nutraukti tarp jo ir atsakovės 1976 m. liepos 17 d. Klaipėdos r. CMS sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;nustatyti sÅ«naus A. U. gyvenamÄ vietÄ kartu su motina B. U.;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo sÅ«naus A. U. iÅ¡laikymui iki pilnametystės periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos;nustatyti nepilnamečio sÅ«naus A. U. lankymo bei susitikimų tvarkÄ : kas antrÄ savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18 val., baigiant sekmadienio 19 val., kas antrÄ valstybinę Å¡ventę, kasmetinių atostogų metu iki 20 dienų laikotarpiui;padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovui priteisti 60 Lt vertės automobilį Mitsubishi Lancer, valst. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui ir atsakovei priteisti po ½ 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, es. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., priteisti atsakovei 73, ieÅ¡kovui - 72 AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastÄ sias vardines akcijas, kiekvienos nominali vertė po 36 Lt, pripažinti po ½ turtinės teisės į žemės sklypÄ , es. (duomenys neskelbtini) mstl., Klaipėdos r.,priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ilgÄ laikÄ santykiai su atsakove yra paÅ¡liję, neveda bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

Prasidėjus nesutarimams, vengdamas aÅ¡trinti santykius ir saugodamas Å¡alių bei vaikų ramybę, išėjo iÅ¡ namų gyventi atskirai. Nesutarimai kildavo dėl skirtingų požiÅ«rių į problemų sprendimÄ bei nenoro Å¡ių požiÅ«rių derinti, skirtingų charakterių. IeÅ¡kovas pasigenda lojalumo ir pagarbos iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, jog nutraukus santuokÄ nepilnamečio sÅ«naus A., gim. 1995-03-22, gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. IeÅ¡kovas įsipareigoja teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį.

Ieškovo paskaičiavimu būtiniausių sūnaus poreikių tenkinimui reikia apie 1060 Lt per mėnesį. Iš jų maistui 600 Lt, aprangai, avalynei 60 Lt, higienos priemonėms 100 Lt, mokymosi priemonėms 100 Lt, papildomai lavinimui 200 Lt. Siekiant, kad atsakovė netrukdytų ieškovui bendrauti su sūnumi, nustatytina bendravimo su vaiku tvarka. Visi namų apyvokos daiktai paliekami atsakovei, dėl to ginčų nėra. Šalys kreditorinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis neturi. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas iš namų išėjo 2007-08-20 ir nuo tada nei bendru turtu, nei šeima nesirūpina.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl skirtingų interesų ir charakterių yra nepagrįsti. Å ie skirtumai netrukdė kartu pragyventi ilgÄ laikÄ , užauginti vaikus. IeÅ¡kovo išėjimo iÅ¡ namų priežastimi buvo tai, kad ieÅ¡kovas susirado kitÄ moterį. IeÅ¡kovas pasikeitė nuo 2005 m., kai ilgÄ laikÄ teko dirbti toli nuo namų, tapo atÅ¡iaurus, užsidaręs, viskuo nepatenkintas. IeÅ¡kovas ir Å¡iuo metu gyvena su kita moterimi. IeÅ¡kovo pajamos yra žymiai didesnės, todėl pastarasis turėtų dengti didesnę dalį sÅ«naus iÅ¡laikymo iÅ¡laidų.

Nurodo, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 1300 Lt, ieÅ¡kovas turėtų skirti 800 Lt kas mėnesį. Be to, tokiÄ iÅ¡laikymo sumÄ turėtų skirti ne nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, bet nuo 2008-02-14.Gyvenamasis namas pastatytas ne tik už bendras, bet ir už atsakovės tėvų lėšas. Atsakovei, ieÅ¡kovui palikus Å¡eimÄ , teko pabaigti namo remonto darbus: suremontuoti laiptinę, pakeisti laiptus, juos sumontuoti, sudėti grindis antro aukÅ¡to hole, tapetuoti laiptinę, pirmo ir antro aukÅ¡to holus, kambarį antrame aukÅ¡te, valgomajame kambaryje ir pirmo aukÅ¡to kambaryje atlikti langų apdailÄ , pritvirtinti palanges, sutvarkyti iÅ¡griautÄ sienÄ prie radiatoriaus, suremontuoti virtuvę, iÅ¡klijuoti plyteles vonioje, įstatyti naujas lauko duris, įrengti laiptus lauke.

Vien remonto medžiagoms iÅ¡leista apie 12 000 Lt. Po remonto atnaujinta veja, pasodinta tujų sodinukų. IeÅ¡kovas neprisideda prie gyvenamo namo iÅ¡laikymo, vienam Å¡ildymo sezonui reikalinga apie 5000 Lt. Su atsakove lieka gyventi nepilnametis sÅ«nus, gyvena vyresnysis sÅ«nus su Å¡eima, atsakovės tėvai, investavę savo santaupas į namÄ , todėl dalijant turtÄ bÅ«tų teisinga nustatyti ne lygias nuosavybės dalis, bet ieÅ¡kovui pripažinti teisę į ¼ dalį namo. Žemės sklypas po pastatais nėra iÅ¡pirktas, todėl teismas galėtų padalinti tik turtinę teisę – teisę naudotis žemės sklypu.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o:priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo 2008-02-14 iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 16 707 Lt ir iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 800 Lt kas mėnesį iki sÅ«naus pilnametystės;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 11 946,62 Lt santaupų;pripažinti žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., 19 000 Lt vertės ir žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., 9100 Lt vertės, bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, priteisti juos ieÅ¡kovui, o atsakovei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 14 050 Lt vertės piniginę kompensacijÄ .Nurodė, kad ieÅ¡kovas savo noru išėjo iÅ¡ darbo, atsisakydamas 5000 Lt dydžio atlyginimo, todėl negali remtis aplinkybe, jog Å¡iuo metu yra bedarbis.

IeÅ¡kovas namus paliko 2007 m. liepos mėn., tačiau pagal CK 3.200 str. iÅ¡laikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne ilgiau kaip už 3 metus. IeÅ¡kovas iÅ¡ namų išėjo 2007-08-20, nuo to laiko bendro Å«kio neveda, pagal pateiktÄ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ieÅ¡kovo sÄ skaitoje buvo 23 893,23 Lt, tai yra Å¡alių bendri pinigai ir jie turi bÅ«ti padalinti – atsakovei priteistina pusė sumos, 11946,62 Lt. IeÅ¡kovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, neatlygintinai perduodant žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.

Å eima minėtus žemės sklypus naudojo kaip asmeninio Å«kio žemę eilę metų, mokėjo mokesčius. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 9 d. turėjo teisę asmeniniam Å«kiui skirtÄ Å¾emę įgyti nuosavybėn vieno iÅ¡ Å¡eimos narių vardu. Privatizavus asmeninio Å«kio žemės sklypÄ , jis tampa bendrÄ ja jungtine nuosavybe. IeÅ¡kovas, atsikeldamas žemes vietoj turėtos asmeninio Å«kio žemės, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir sutiko, kad Å¡i žemė bÅ«tų bendra nuosavybė, nes tuo pačiu buvo atsisakyta teisės Å¡iÄ Å¾emę įsigyti bendrojon nuosavybėn kitu bÅ«du - privatizuojant.IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovo paskaičiavimu sÅ«naus iÅ¡laikymui 2007 m. sumokėjo 14 000 Lt, 2008 m. 6080 Lt, 2009 m. 4000 Lt, 2010 m. 6170 Lt, 2011 m. 2000 Lt.

Susidarė 8470 Lt permoka, todėl ieÅ¡kovas už sÅ«naus iÅ¡laikymÄ nėra skolingas. Nors ieÅ¡kovas yra bedarbis ir toliau moka sÅ«naus iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį, todėl nepagrįstas atsakovės reikalavimas sumokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Paminėdama pinigines santaupas, atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai. Atsakovė nutylėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pragyvenimui gavo 10 000 Lt. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ieÅ¡kovas, išėjęs iÅ¡ namų, nesirÅ«pino Å¡eima. Gyvendamas atskirai, ieÅ¡kovas iÅ¡laikė suaugusios dukters butÄ , mokėjo už jÄ paskolÄ banke, prižiÅ«rėjo mažametį anÅ«kÄ , rėmė suaugusius vaikus, įsigyjant transporto priemones, parÅ«pino Å¡eimai 2 tonas anglių kÅ«renimo sezonui.

IeÅ¡kovo nuomone, žemės sklypai, į kuriuos atkurta nuosavybė, negali bÅ«ti bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, kadangi sklypai įgyti ne privatizavimo bÅ«du, bet atkuriant nuosavybę į ieÅ¡kovo tėvų turėtÄ jÄ Å¾emę. Turto padalijimo principas yra prioritetinis, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar veiklos pobÅ«dis. Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos r.

žemėtvarkos skyriaus atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo IeÅ¡kovo nuomone santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutarimai kildavo dėl skirtingų požiÅ«rių į problemų sprendimÄ bei nenoro Å¡ių požiÅ«rių derinti, skirtingų charakterių. Atsakovė santuokos iÅ¡irimu kaltina ieÅ¡kovÄ , nurodydama, jog gyvenant kartu, atsakovas buvo atÅ¡iaurus, viskuo nepatenkintas, vengė spręsti iÅ¡kilusias problemas kartu, nerėmė atsakovės, esant sunkumams Å¡eimoje, nerodė dėmesio ir pagarbos, be to, ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ , ilgÄ laikÄ ja nesirÅ«pino, susirado kitÄ moterį, su kuria Å¡iuo metu gyvena, Santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį santuokÄ nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis gali praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dėl pirmojo sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kt. sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais.

Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.Å alių paaiÅ¡kinimais, liudyt. J. U., V. P. parodymais nustatyta, kad Å¡alių santykiai buvo paÅ¡liję dar iki ieÅ¡kovui paliekant Å¡eimÄ . Tarp sutuoktinių nebebuvo pasitikėjimo vienas kitu, Å¡eimoje kildavo nesutarimų visais bendro gyvenimo klausimais: dėl lėšų Å¡eimos iÅ¡laikymui poreikio ir panaudojimo, skirtingo sutuoktinių požiÅ«rio į Å¡eimÄ , į vertybes, dėl ko nuolat tvyrojo psichologinė įtampa, kol sutuoktiniai nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. bendrÄ gyvenimÄ nutraukė.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė priekaiÅ¡taudavo dėl to, jog Å¡is galimai palaikė ryÅ¡ius su kitomis moterimis. Kad viena iÅ¡ Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių buvo santuokinė neiÅ¡tikimybė, atsakovė nurodė ir atsiliepime į ieÅ¡kinį. CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ ; sutuoktinio neiÅ¡tikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais; sutuoktinio Å¡eimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kas nesirÅ«pinimas ja.

Å i prezumpcija gali bÅ«ti paneigiama.Atsakovė, teigdama, jog atsakovas kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, dėl santuokinės neiÅ¡tikimybės leistinų įrodymų nepateikė, ieÅ¡kovas tokius faktus neigia, dėl ko nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas elgėsi nepriimtinai moralės požiÅ«riu. Tai, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu bendrauja su kita moterimi, nepatvirtina santuokinės neiÅ¡tikimybės fakto, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas jau palikdamas Å¡eimÄ , artimai bendravo su kita moterimi.

Sutuoktiniai bendrÄ gyvenimÄ nutraukė 2007 m. vasaros pabaigoje, santuokinių ryÅ¡ių nebeatnaujino, todėl, faktiÅ¡kai iÅ¡irus Å¡eimai, ieÅ¡kovas turi teisę į asmeninį gyvenimÄ . Atsakovė kaip vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo kaltės patvirtinimų nurodo tai, kad ieÅ¡kovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pino. Tačiau byloje pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovas 2007-2010 m. laikotarpyje teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui A.. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, liudyt.

J. U. parodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas rėmė ir pilnamečių vaikų Å¡eimas, padėjo dukrai, grÄ Å¾inant paskolÄ , kurį laikÄ prižiÅ«rint mažametį anÅ«kÄ . Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino atsakovės kaltinimas ieÅ¡kovui, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, pastarajam palikus Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai nesirÅ«pinant ja. Remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad abu sutuoktiniai neieÅ¡kojo bendro sutarimo ir kompromiso, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nesutarimų priežastys, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, dėl ko sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti Å¡eimos reikalus.

Santuokinių ryÅ¡ių iÅ¡saugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės.Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. jokių santuokinių ryÅ¡ių nebepalaiko, nebeveda bendro Å«kio, bet kokie Å¡eiminiai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę, blogi tarpusavio santykiai tęsėsi ilgÄ laikÄ , dėl ko darytina iÅ¡vada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nėra jokių galimybių, Å¡eima faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi, santuoka nutrauktina.

Abi Å¡alys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitÄ , pasitikėti vienas kitu, todėl konstatuotina, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , praÅ¡o padalinti gyvenamÄ namÄ su priklausiniais, es.

Minijos g. 11, (duomenys neskelbtini) mstl., Klaipėdos r., žemės sklypÄ po Å¡iais pastatais, automobilį, akcijas. Atsakovė, praÅ¡ydama padalinti sprendimo priėmimo dienai esantį turtÄ , nurodė, jog į dalintino turto masę turėtų bÅ«ti įtraukiami ir du žemės sklypai, t.y. 0,68 ha žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., bei 0,85 ha žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., į kuriuos ieÅ¡kovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, taip pat 23893,23 Lt santaupų, buvusių banko sÄ skaitose ieÅ¡kovo vardu.

Paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, jeigu laikotarpiu nuo bylos iÅ¡kėlimo iki sprendimo priėmimo dienos sutuoktiniai įgijo naujo turto (LR CK 3.127 str. 1d.). Tarp Å¡alių kyla ginčas dėl žemės sklypų, į kuriuos ieÅ¡kovui buvo atstatyta nuosavybė, teisinio statuso. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės teismų praktikoje reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis.Pagal VÄ® Registrų centro duomenis 0,38 ha žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r ., ir 0,85 ha žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r ., įregistruoti ieÅ¡kovo S. U. vardu nuo 2005-06-07 pagal 2004-12-20 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr.55/12587 (t.1, l.22-23, 24-25).

IÅ¡ 2004-12-20 Klaipėdos apskrities sprendimo Nr.55/12587 matyti, kad ieÅ¡kovui Å¡iuo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. U. nuosavybės teisėmis valdytÄ (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio r., 2,54 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,53 ha asmeninio Å«kio žemės sklypus, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. (t.1, l.72-79).Minėtas sprendimas priimtas, remiantis Panevėžio apskrities virÅ¡ininko iÅ¡vada apie tai, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktus patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas A.

U. valdė nuosavybės teisėmis 10,17 ha žemės ir pagal susitarimÄ (t.2, l.65) S. U. (ieÅ¡kovas) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,54 ha žemės. IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypus buvo atkurtos, suteikiant neatlygintinai asmeninio Å«kio žemės sklypus pagal ieÅ¡kovo vieno praÅ¡ymÄ administraciniu individualaus teisės taikymo aktu, Å¡alys jokių lėšų Å¡iam turtui įgyti nepanaudojo, teisė atkurti nuosavybę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , susijusi su ieÅ¡kovo Å¡eimos valdyta nuosavybe, sklypas įregistruoti tik ieÅ¡kovo vardu ir registre nenurodyti kaip bendroji jungtinė nuosavybė.CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje kartu nustatytas reikalavimas, jog turto, kuris yra bendroj jungtinė nuosavybė, savininkais vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai.

Tais atvejais, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieno sutuoktinio vardu vieÅ¡ame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.Å is Nekilnojamojo turto registre įregistruotas faktas apie ginčo turto statusÄ galėjo bÅ«ti nuginčytas, tačiau atsakovė Å¡io fakto neginčijo.

Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės ieÅ¡kovui į ginčo sklypÄ buvo atkurtos asmeninei Å«kio žemei, toks įsigijimo bÅ«das buvo pasirinktas tam, kad nereikėtų panaudoti Å¡eimos lėšų Å¡iems sklypams įsigyti. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į Å¡eimos turėtÄ jį nekilnojamÄ turtÄ , siekė ginčo sklypus įsigyti asmeninės nuosavybės teise, tokiÄ valiÄ jis iÅ¡reiÅ¡kė, savo vardu įregistruodamas ginčo sklypus, Nekilnojamojo turto registre, atsakovė tokiai valiai neprieÅ¡taravo, į registrÄ dėl registravimo duomenų pakeitimo nesikreipė.

Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės: kad turtas viešame registre įregistruotas tik ieškovo vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, turto įsigijimo pagrindas (nuosavybės teisių atkūrimas yra buvusių savininkų pažeistų teisių gynimo aktas), atsiradusi teisė į šiuos sklypus neatskiriamai susijusi tik su ieškovo asmeniu, turto pobūdis ir šalių ketinimai įsigyjamo turto atžvilgiu, leidžia pripažinti ginčo sklypus asmenine ieškovo nuosavybe.

Dėl ko Å¡ie ginčo žemės sklypai neįtrauktini į dalintino turto balansÄ .Pagal VÄ® Registrų centro duomenis (t.1, l.100-103) sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruoti pastatai, es. (duomenys neskelbtini) miestelyje, Klaipėdos r., t.y. gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais (lauko virtuve, Å«kiniu pastatu, daržine, malkine, garažu). Ginčo dėl Å¡ių pastatų priklausomybės ir pastatų vertės tarp Å¡alių nėra, tačiau atsakovė praÅ¡o dalijant turtÄ , nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai pripažinti nuosavybės teisę į ¾ dalis pastatų.

Atsakovės nuomone, tai, kad Å¡ių pastatų įgijimui darbu ir lėšomis prisidėjo jos tėvai, kad atsakovė pastatus iÅ¡laikė, juos remontavo savo lėšomis, yra pagrindas, dalijant turtÄ , nukrypti nuo lygių dalių principo.Pagal LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje pateikti atvejai ir aplinkybės, kada teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodytas sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, nes teismas gali atsižvelgti į kitas konkrečias aplinkybes, kurias vertina kaip svarbias ir sudarančias pagrindÄ nukrypti nuo įtvirtinto principo.Teismų praktika pripažįsta, kad aplinkybė, jog vieno iÅ¡ sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtÄ yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. todėl, nustačius, jog prie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo ir įgijimo prisidėjo ieÅ¡kovės tėvai, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimÄ , galėtų bÅ«ti taikomos CK 3.123 straipsnio nuostatos, nurodytÄ aplinkybę vertinant kaip pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

IeÅ¡kovė teigia, kad prie pastatų statybos lėšomis ir darbu prisidėjo jos tėvai, konkrečios lėšų sumos nenurodydama. Nagrinėjamoje byloje Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudyt. A. T. parodymais nustatyta, kad sutuoktiniai gyvenamÄ jį namÄ pasistatė bendromis lėšomis ir darbu, talkinant giminaičiams, iÅ¡ dalies lėšomis prisidedant atsakovės tėvams. Tačiau atsakovė nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kad atsakovės tėvų parama, sutuoktiniams sukuriant ir įgyjant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę (pastatus), buvo ženkli, kad suteiktos paramos dydis bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių pricipo.

Atsakovė piniginės paramos, gautos iÅ¡ tėvų, dydžio net neįrodinėjo, apsiribodama bendro pobÅ«džio teiginiais apie suteiktÄ tėvų piniginę paramÄ . Teismas, atsižvelgdamas, į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojos parodymus, tokiÄ atsakovės tėvų paramÄ vertina kaip geranoriÅ¡kÄ pagalbÄ dukros Å¡eimai, moralinį palaikymÄ . Tačiau, sprendžiant turto padalijimo klausimÄ , teismo nuomone, tokia pagalba nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų bÅ«ti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Juolab, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė sukÅ«rę ir įgiję nuosavybę, suteikė galimybę atsakovės tėvams gyventi sutuoktiniams priklausančiuose pastatuose. Atsakovė kaip aplinkybę, kuri sudaro pagrindÄ teismui padalijant santuokinį turtÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių, nurodo tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametis sÅ«nus, kad atsakovė darė remontÄ ir iÅ¡laikė pastatus.Atsakovės pateiktais paskaičiavimais, ieÅ¡kovu palikus Å¡eimÄ , atlikta remonto darbų gyvenamajame name, kurių vertė 24 719,09 Lt.

Kaip įrodymÄ pateikė remonto darbų sÄ matÄ .Atsakovės paaiÅ¡kinimus apie tai, kad gyvenamajame name buvo atliekami remonto darbai, ieÅ¡kovui palikus Å¡eimÄ , patvirtino liudyt. J. U., A. T., K. U.. Kad gyvenamajame name buvo atliekami remonto darbai pripažįsta ir ieÅ¡kovas.IÅ¡ atsakovės pateiktos lokalinės sÄ matos (t.2, l.68-70) matyti, kad gyvenamajame name atlikti darbai, susiję su sienų ir lubų glaistymu, dažymu, tapetavimu, angokraščių užtaisymu, laiptų pakopų pakeitimu, palangių montavimu, grindų klojimu, durų pakeitimu, atlikti kai kurie elektros darbai (nutiesti laidai, sumontuotos rozetės), pakeistas unitazas, plautuvė, įstatytas įdėklas į kaminÄ .

Visi Å¡ie darbai priskirtini einamajam remontui. IeÅ¡kovui palikus Å¡eimÄ , gyvenamajam name nebuvo atlikti jokie kapitalinio remonto darbai. Atsakovės nurodytų darbų atlikimas nėra susijęs su esminiu gyvenamojo namo pagerinimu, gyvenamojo ploto padidėjimu ir pan. Atsakovė, pateikdama lokalinę sÄ matÄ , nepateikė leistinų raÅ¡ytinių įrodymų apie turėtas iÅ¡laidas Å¡iems darbams atlikti: pirktas, medžiagas, apmokėjimus už darbÄ ir kt. Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad kai kurie remonto darbai nutraukiant bendrÄ gyvenimÄ , jau buvo pradėti (remontas antrame, trečiame aukÅ¡te), nupirkta dalis statybinių medžiagų (vonios plytelės).

Pagal atsakovės ir liudytojų parodymus dalis darbų buvo atliekami Å«kio bÅ«du (patiems ar talkinat giminėms), todėl atsakovė nepatyrė lokalinėje sÄ matoje minimų papildomų iÅ¡laidų (mechanizmams, soc. draudimo iÅ¡laidoms, statybvietės tvarkymo ir pan.), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atliktų darbų vertė yra ženkliai mažesnė. Pagal Nekilojamojo turto registro duomenis Å¡alių gyvenamojo namo vertė 198 000 Lt. Ä®vertinus atsakovės atliktų darbų apimtis, jų vertę, ir atsižvelgiant į gyvenamojo namo vertę, bÅ«tų neteisinga nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kaip to praÅ¡o atsakovė.

Pagal CK 3.109 str. 1 d. 2 p. prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo iÅ¡laidomis, vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, todėl, teismo nuomone, atsakovė, galėtų pretenduoti į Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau toks ieÅ¡kinys byloje nėra pareikÅ¡tas. Å alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatydamas kartu su atsakove (atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas privalės teikti iÅ¡laikymÄ ) nėra ta įstatyme iÅ¡vardyta aplinkybė, dėl kurios galėtų bÅ«ti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Remiantis CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis, turtas dalintinas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas dalinti turtÄ , į dalintinÄ turtÄ Ä¯traukė 5220 Lt vertės 145 vnt akcijų. Atsakovė Å¡ias akcijas siÅ«lo priteisti ieÅ¡kovui, praÅ¡ydama ieÅ¡kovÄ Ä¯pareigoti iÅ¡mokėti jai kompensacijÄ . Pagal bankrutuojančios AB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pažymÄ apie akcijų priklausomybę (t.2, l.25) kiekvienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė 36 Lt.

Tačiau tai yra bankrutuojančios įmonės akcijos, todėl jų vertė gali kisti (akcijos tapti bevertėmis), priteisiant ieÅ¡kovui bankrutuojančios įmonės vertės akcijas, o atsakovei kompensacijÄ už jas, bÅ«tų neproporcingai pažeista sutuoktinių interesų pusiausvyra. Dėl Å¡ių priežasčių akcijos padalintinos pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ . Atsakovė nurodo, kad Å¡alims nutraukiant bendrÄ gyvenimÄ , ieÅ¡kovo vardu banko sÄ skaitoje buvo 23893,23 Lt indėlis. Pagal CK 3.8 str. 1 d. 1 p. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas Å¡alių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė, todėl lėšos banko sÄ skaitose taip pat pripažintinos bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jos turi bÅ«ti padalintos santuokos nutraukimo byloje.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad bendrÄ gyvenimÄ nutraukė 2007-08-21. IeÅ¡kovas nepateikė leistinų įrodymų, kad lėšos banko sÄ skaitose buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovas teigia, kad dalį Å¡ių lėšų perdavė atsakovė grynais, palikdamas Å¡eimÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių atsakovė nepripažįsta. Byloje esantis sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (t.2, l.27) tik patvirtina ieÅ¡kovÄ atlikus minimas operacijas, tačiau esant ginčui ir nesant kt. patikimų ieÅ¡kovo teiginius patvirtinančių įrodymų, darytina iÅ¡vada, kad faktas, jog Å¡ias lėšas perdavė atsakovei neįrodytas.  IÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovo vardu atidarytų sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad Å¡alims nutraukiant bendrÄ gyvenimÄ ieÅ¡kovo vardu sÄ skaitoje buvo 24166,95 Lt (23893,23 Lt (t.1, l.154), 273,72 Lt (t.2, l.124)), pusė Å¡ių lėšų priteistina atsakovei.

Iš sutarties (t.1, l.164-165) matyti, kad ieškovui gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas 129 kv.m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyv., Klaipėdos r.Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos r. žemėtvarkos skyriaus duomenis už 0,2818 ha namų valdos žemės, es. (duomenys neskelbtini) miestelyje, Klaipėdos r., yra įmokėtos vienkartinės išmokos bei tikslinės kompensacijos, žemės sklypas nėra privatizuotas. Turtas kaip civilinių teisių objektas gali būti tiek materialus, tiek nematerialus.

Pagal pateiktus duomenis lėšos už perkamÄ Å¾emės sklypÄ sumokėtos Å¡alims gyvenant santuokoje, pastatai dalijami lygiomis dalimis, abu sutuoktiniai turi teisę įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ ateityje, todėl padalijant gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra, Å¡i turtinė teisė (nuomos) į žemės sklypÄ taip pat dalintina tarp sutuoktinių, pripažįstant abiejų dalis lygias. Pateiktais Å¡alių dokumentais nustatyta, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto už 180 000 Lt, kilnojamojo turto ir lėšų už 29 446,95 Lt, viso dalintino turto vertė 209 446,95 Lt.

Prievolių prieÅ¡ trečiuosius asmenis sutuoktiniai neturi. Turtas padalintinas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, laikantis sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principų. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo Å alių nepilnamečio sÅ«naus A. U. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove (LR CK 3.169 str.). Atsakovė Å¡iuo metu gyvena su sÅ«numi, jį iÅ¡laiko ir prižiÅ«ri, pagal Klaipėdos r. vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ atsakovė skiria pakankamai dėmesio sÅ«naus auklėjimui, juo tinkamai rÅ«pinasi, daug dėmesio skiria vaiko lavinimui, atsakovė turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas vaiko fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Nustačius Å¡alių sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nustatytina bendravimo su vaiku tvarka.

Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikai, turi didesnes galimybes auklėti vaikÄ , tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tÄ iÅ¡ tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Å i taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai bÅ«tų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo sprendimÄ , numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus.

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , nustatant lankymo ir susitikimų laikÄ kas antrÄ savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18 val., baigiant sekmadienio 19 val., kas antrÄ valstybinę Å¡ventę, kasmetinių atostogų metu iki 20 dienų laikotarpiui.IÅ¡klausius Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus A. nuomonę, matyti, kad Å¡is neprieÅ¡tarauja bendravimui su tėvu kas antrÄ savaitgalį, sutinka praleisti dalį atostogų kartu, tačiau nenorėtų nakvoti pas tėvÄ (ieÅ¡kovÄ ).

Tėvo bendravimui su vaiku pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, tačiau atkreipdama dėmesį į tai, kad dėl bendravimo tvarkos turėtų susitarti ieškovas su sūnumi.Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nesant nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, kyla nesutarimų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikų buvimas su tėvu kenktų jam ir jo sveikatai, esant sudėtingiems tarpusavio santykiams tarp šalių, nustatytina bendravimo ieškovo su nepilnamečiu sūnumi tvarka (LR CPK 3.175 str.).

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti susitikimų ir lankymo laikÄ kas antrÄ savaitgalį, valstybinę Å¡ventę bei 20 dienų kasmetinių atostogų metu. Tokia bendravimo tvarka nepažeistų vaiko interesų, tačiau atsižvelgiant į vaiko nuomonę, laikÄ reikalingÄ poilsiui, tvarka keistina, nustatant, jog bendraujama savaitgaliais be nakvynės. Å iuo atveju tėvui faktiÅ¡kai yra suteikiama tik teisė nustatytu laiku matytis ir bendrauti su vaiku, tačiau tai nėra jo prievolė. Å alių sÅ«nus yra paauglys, todėl į jo nuomonę turėtų atsižvelgti tėvas, siekiantis bendravimo su vaiku.

Atkreiptinas ieÅ¡kovo dėmesys į tai, kad bendravimas gali bÅ«ti ne tik betarpiÅ¡kas, bet ir visomis Å¡iuolaikinėmis susisiekimo priemonėmis. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Tėvams gyvenant skyrium, sÅ«naus iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas.Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta LR CK 3.192 str. Kiekvieno iÅ¡ tėvų teiktino iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, jog kiekvienu konkrečiu atveju vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas.IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu nedirba, atsakovė dirba, jos gaunamos pajamos vidutiniÅ¡kai per mėnesį siekia 1253,21 Lt (t.1, L.119), abu lygiomis dalimis valdo pastatus, ieÅ¡kovo vardu registruoti trys žemės sklypai, atitinkamai 9100 Lt, 19000 Lt, 12100 Lt vertės. Å alys skirtingai skaičiuoja lėšas, reikalingas bÅ«tiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovo paskaičiavimu vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma 1050 Lt, atsakovės paskaičiavimu - 1300 Lt.

IÅ¡ esmės Å¡ie skaičiavimai yra panaÅ¡Å«s, skirtumÄ sudaro 250 Lt. Vertinant Å¡iuos paskaičiavimus, atsižvelgtina į tai, kad Å¡alių sÅ«nus yra beveik pilnametis, jo poreikiai atitinka suaugusio žmogaus poreikius, todėl, esant galimybei, kiekvienas iÅ¡ tėvų, turėtų užtikrinti ne tik bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, bet ir užtikrinti geresnes jo poreikių tenkinimo sÄ lygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovo galimybės teikti sÅ«nui atsakovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymÄ , bÅ«tina įvertinti, ar jį teikdamas, ieÅ¡kovas galėtų tenkinti bÅ«tinus, gyvybiÅ¡kai svarbius savo poreikius.

Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis. IeÅ¡kovas Å¡iuo metu pajamų negauna, todėl galimybės teikti didesnį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui yra ribota. Tačiau turi nekilnojamo turto, kuris, esant ieÅ¡kovui nemokiam, galėtų tapti pajamų Å¡altiniu. Teismo nuomone, iÅ¡laikymo dydis turi atitikti protingus poreikius ir tėvų turtinę padėtį (LR CK 3.192 str. 2 d.). Ä®vertinus Å¡alių nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad jį turi iÅ¡laikyti abu tėvai, abiejų tėvų turtinę padėtį, į teismų praktikoje pripažįstamus nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo orientacinius kriterijus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pakankama suma vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ ieÅ¡kovo sudarytų 400 Lt kas mėnesį.

Likusioje dalyje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo netenkina, atsakovei nepateikus įrodymų, jog ieÅ¡kovas materialiai pajėgus tokio dydžio iÅ¡laikymÄ teikti (LR CPK 178 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atsiradus papildomų vaikų priežiÅ«ros iÅ¡laidų ar pagerėjus ieÅ¡kovo turtinei padėčiai, iÅ¡laikymo dydis suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali bÅ«ti padidintas. Priteisus iÅ¡laikymÄ , atsakovė skirtina priteisto vaiko iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

IÅ¡laikymas priteistinas nuo 2011 m. balandžio mėn., įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas 2011 m. bankiniais pavedimais atsakovei sumokėjo 800 Lt bei pirko rÅ«bų, kurių vertė pagal atsakovę 500 Lt. Proginės dovanos (mobilus) į teiktÄ iÅ¡laikymÄ neįskaitytinoss, Å¡is iÅ¡laidos nepriskirtinos prie bÅ«tinųjų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo PrieÅ¡ieÅ¡kinis dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal LR CK 3.200 str. įtvirtintÄ bendrÄ jį principÄ iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareikÅ¡imo dienos.

Teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas (ar motina) nebevykdo savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo ir bylos iÅ¡kėlimo teisme momentas paprastai nesutampa. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovas nevykdė pareigos teikti pakankamÄ jos nuomonę iÅ¡laikymÄ nuo 2007 m. Ginčas tarp Å¡alių teisme nagrinėjamas nuo 2008-01-03, todėl įsiskolinamas, teismui nustačius tokį esant, iÅ¡ieÅ¡kotinas už trejus metus, t.y. nuo 2008 m. sausio 3 d.

Atsakovės teigimu kas mėnesį vaiko bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui reikalinga suma sudaro 1300 Lt. IeÅ¡kovas per 2008 m. pervedė 5600 Lt, 2009 m. – 2400 Lt, 2010 m. 4400 Lt, todėl jos paskaičiavimu, įsiskolinimas sudaro 16707 Lt, skaičiuojant, jog ieÅ¡kovas privalėjo teikti iÅ¡laikymÄ po 800 Lt kas mėnesį. Su tokia atsakovės pozicija teismas sutinka tik iÅ¡ dalies.Pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenis (t.2, l.90-91) ieÅ¡kovo pajamos per 2008 m. sudarė 72454,06 Lt, per 2009 m. 39968,19 Lt, per 2010 m. - 40615,97 Lt.

Å ie duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovo pajamos per 2008-2010 m. gerokai virÅ¡ijo Å¡alies uždarbio vidurkį, todėl ieÅ¡kovas buvo pajėgus teikti didesnį nei 400 Lt iÅ¡laikymÄ vaikui. Kad ieÅ¡kovas materialinė padėtis buvo geresnė, patvirtina ir paties ieÅ¡kovo elgesys, nes ieÅ¡kovas vaiko iÅ¡laikymui mokėjo 800 Lt kas mėnesį (2008 m. sausio-birželio mėn.). Pagal teismų praktikÄ , siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų.

Kai tėvai yra objektyviai pajėgÅ«s teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Pagal esamus duomenis ieÅ¡kovo materialinė padėtis 2008-2010 m. laikotarpiu leido teikti iÅ¡laikymÄ , bÅ«tinÄ ne tik vaiko minimalių poreikių tenkinimui. Esant tokiai materialinei padėčiai, ieÅ¡kovas privalėjo skirti didesnį iÅ¡laikymÄ , t.y. po 800 Lt kas mėnesį. IeÅ¡kovas nuo 2010-12-13 registruotas darbo biržoje, jokių iÅ¡mokų negavo, todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 800 Lt nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., už likusį laikotarpį po 400 Lt.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas sÅ«naus iÅ¡laikymui privalėjo iÅ¡mokėti 28400 Lt (800x35+400). Tačiau nustatant iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį, atsižvelgtina į ieÅ¡kovo teiktÄ iÅ¡laikymÄ . IÅ¡laikymÄ sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprÅ«pinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovas kai kuriais mėnesiais teikė iÅ¡laikymÄ , pirkdamas rÅ«bus, avalynę, todėl lėšos, iÅ¡leistos Å¡ių daiktų įgijimui, laikytinos teikto iÅ¡laikymo sudedamÄ ja dalimi.

Å alys nesutaria dėl Å¡ių lėšų dydžio, neginčydamos, jog ieÅ¡kovas pirko rÅ«bus ir avalynę 2008 m. birželio mėn., 2009 m. balandžio mėn., 2010 m. balandžio mėn. IeÅ¡kovas, ginčydamas įsiskolinimo dydį, turėtų pateikti duomenis apie teiktÄ iÅ¡laikymÄ , tačiau įrodymų apie iÅ¡leistas lėšas vaiko poreikių tenkinimui nepateikė, todėl teismas, nustatydamas teikto iÅ¡laikymo dydį, remiasi atsakovės pateiktais paskaičiavimais, t.y. kad nupirktų rÅ«bų vertė per pus mažesnė nei nurodo ieÅ¡kovas, taip pat, kad 2010-03-23 bankiniu pavedimu 400 Lt negavo, nes neturėjo sÄ skaitos SEB banke.           IeÅ¡kovas pateikė teikto iÅ¡laikymo suvestinę, kuri iÅ¡ esmės atitinka Å¡alių paaiÅ¡kinimus, esančius finansinius dokumentus.

Ä®vertinus patikslinimus pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismo paskaičiavimu ieÅ¡kovas minimu laikotarpiu vaiko iÅ¡laikymui skyrė 14825 Lt (5840+3400+5585). Tokiu bÅ«du iÅ¡laikymo įsiskolinimas sudaro 13575 Lt (28400-14825). Å i suma iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ atsakovo. Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinis netenkintinas (LR CPK 178 str.). Dėl teismo iÅ¡laidų Teismo iÅ¡laidos paskirstytinos proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai. IeÅ¡kovui priteista turto už 92656 Lt. Už šį turtinį reikalavimÄ ir reikalavimÄ nutraukti santuokÄ mokėtina 2918,56 Lt.

IeÅ¡kovas už neturtinį reikalavimÄ nutraukti santuokÄ ir turtinį reikalavimÄ sumokėjo 339 Lt, iÅ¡ jų 139 Lt už santuokos nutraukimÄ , 200 Lt už turtinį reikalavimÄ . 2011-02-25 Klaipėdos r. apylinkės teismo nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, todėl iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteista 2580 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė iÅ¡laiko nepilnametį sÅ«nų, jos pajamos sudaro apie 1000 Lt, nuo dalies žyminio mokesčio atsakovė buvo atleista. Atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė bylos nagrinėjimo laikotarpiu, todėl nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo taip pat atleistina ir iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kotina 500 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Nuo likusios 2080 Lt žyminio mokesčio mokėjimo atsakovė atleistina (LR CPK 83 str. 3 d.). Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas iÅ¡ dalies, priteista turto už 25658,47 Lt. Už šį turtinį reikalavimÄ mokėtina 770 Lt. Atsakovė, paduodama prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo sumokėjusi 150 Lt, todėl mokėtina suma sudarytų 620 Lt. Be to, nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, Å¡i suma ( 144 Lt) taip pat iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ ieÅ¡kovo (LR CPK 96 str.). IeÅ¡kovo reikalavimai tenkinti didžiÄ jÄ apimtimi, konstatavus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 270 Lt žyminio mokesčio.

IeÅ¡kovui kompensuotinos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (60 proc.), jai taip pat turėtų bÅ«ti kompensuotos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. PraÅ¡ydama priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovė nepateikė jų detalaus paskaičiavimo ir pagrindimo, todėl teismas negali jų įvertinti pagal nustatytus įkainius. Tačiau įvertinus bylos sudėtingumÄ , darbo ir laiko sÄ naudas, reikalingas procesiniams dokumentams paruoÅ¡i ir atstovauti, bÅ«tinomis ir pagrįstomis teisinės pagalbos iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti, teismas pripažįsta 2000 Lt.

Tokiu būdu, ieškovui kompensuotina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 8 p.). Ieškovas taip pat privalėtų kompensuoti atsakovės turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti 150 Lt. Įskaičius šalių mokėjimus viena kitai, iš atsakovės išieškotina 120 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui.Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268, 270 str., n u s p r e n d ė:ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

SantuokÄ , įregistruotÄ 1976 m. liepos 17 d. Klaipėdos r. CMS, akto įraÅ¡o Nr. 140, tarp S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokines pavardes.Nustatyti A. U., gim. 1995 m. kovo 22 d., gyvenamÄ vietÄ kartu su mama B. U..Nustatyti bendravimo tvarkÄ , nustatant, jog S. U. turi teisę bendrauti su sÅ«numi A. U., gim. 1955-03-22, kas antrÄ savaitgalį, penktadienį 18 val. iki 22 val., Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 22 val., sekmadienį nuo 10 iki 19 val., kas antrÄ valstybinę Å¡ventę, kasmetinių atostogų metu iki 20 dienų.Priteisti iÅ¡ S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) A.

U., gim. 1997-03-22, iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iki vaiko pilnametystės nuo 2011 m. balandžio 4 d.A. U. iÅ¡ieÅ¡komų lėšų tvarkytoja paskirti B. U.Priteisti iÅ¡ S. U. 13575 Lt įsiskolinimÄ už sÅ«naus A. U., gim. 1997-03-22, iÅ¡laikymÄ už laikotarpį nuo 2008-01-03 iki 2012-01-03, B. U..Padalinti santuokoje sugyventÄ turtÄ :S. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

½ 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ lauko virtuvės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 60 Lt vertės automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 72 AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastÄ sias vardines akcijas, kiekvienos nominali vertė po 36 Lt;B.

U. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ lauko virtuvės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ Å«kinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 73 AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastÄ sias vardines akcijas, kiekvienos nominali vertė po 36 Lt, Pripažinti S. U. ir B.

U. turtines teises lygiomis dalimis į žemės sklypÄ , es. (duomenys neskelbtini) mstl., Klaipėdos r.Priteisti iÅ¡ S. U. 12083,47 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį B. U..Priteisti iÅ¡ B. U. 920 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų S. U..Likusioje prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įsiskolinimo ir iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo atmesti.Priteisti iÅ¡ S. U. 764 Lt, iÅ¡ B. U. 500 Lt žyminio mokesčio valstybei. B. U. nuo 2080 Lt žyminio mokesčio mokėjimo atleisti.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                     Aušra Volskytė