2022-10-26 Nr. AB-25605-3-61-3-02086-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-785-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02086-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 24.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja L. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 03.2-10-370 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo konstatuota, kad 30 m ilgio geltonoji ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina ir pažymėta teisėtai, bei netenkintas pareiškėjos prašymas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Elektrėnų miesto savivaldybės saugaus eismo komisija (toliau – ir Komisija) gavo 7 gyventojų prašymą prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, Elektrėnų mieste, ant šaligatvio borto uždažyti geltonąją liniją. Komisija rekomendavo organizuoti 4 m ilgio geltonos siauros ištisinės linijos nudažymo darbus, tačiau prie minėto namo šaligatvio buvo nubrėžta 30 m ilgio geltonoji linija.

2.2. 2019 m. lapkričio 25 d. kartu su kitais 40 (duomenys neskelbtini) namų gyventojais pareiškėja kreipėsi į Komisiją dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. priimto sprendimo dėl geltonos linijos su prašymu, kad linija būtų panaikinta arba sutrumpinta iki rekomenduojamų 4 m. Administracijos 2020 m. sausio 24 d. raštu pareiškėja buvo informuota, jog prašymas netenkinamas. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu, 2020 m. sausio 30 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl Komisijos 2020 m. sausio 15 d. posėdžio metu priimto sprendimo, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jo netenkino ir paliko galioti Komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu tenkino jos skundą ir panaikino Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 21R-323 (AG-94/03-2020) ir Administracijos 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. 03KGS-1 „Dėl saugaus eismo komisijos protokolo išrašo pateikimo“ bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 25 d. priimto sprendimo. Administracija, vykdydama teismo sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymus iš naujo ir Sprendimu konstatavo, kad 30 m ilgio geltonoji ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina ir pažymėta teisėtai, todėl netenkino pareiškėjos prašymo.

2.3. Sprendimas nėra pagrįstas jokiais faktiniais argumentais, jame nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka realios situacijos, yra formalios, siekiant palikti nubrėžtą 30 m ilgio geltoną liniją prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Taip pat Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

2.4. Esant skubiam atvejui 4 m ilgio linijos pakanka prie laiptinės privažiuoti specialiesiems automobiliams, be to, taip būtų palengvinamas manevravimas ir apsisukimas prie gyvenamųjų namų. Šiuo metu nubrėžta 30 m geltona linija yra perteklinė, šalia geltonai pažymėto šaligatvio borto gali tilpti 7–8 specialiosios transporto priemonės, todėl 30 m ilgio geltona linija sumažino ir taip trūkstamų laisvų automobilių stovėjimo vietų skaičių. Su šia problema susiduria ne tik jaunos šeimos, išlaipindamos mažamečius vaikus su vežimėliais, bet ir apsunkinama pagyvenusių, judėjimo sutrikimų turinčių žmonių kasdienybė.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI2-651-541/2021 (toliau – ir VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimas), Administracijos direktorius pavedė Komisijai iš naujo išnagrinėti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą. Komisija, 2021 m. gegužės 11 d. vykusiame posėdyje, iš naujo išnagrinėjo gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą ir nutarė, kad 30 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina ir pažymėta teisėtai, todėl, vadovaudamasi Administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 03V-294 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės eismo saugumo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 17.3, 17.5, 22.2 papunkčiais, pasiūlė Administracijos direktoriui gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo netenkinti. Administracijos direktorius, sutikdamas su Komisijos siūlymu, nusprendė gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo netenkinti.

3.2. Į Administraciją buvo kreiptasi 2018 m. birželio 30 d. dėl horizontaliojo ženklinimo, geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Komisijos posėdžio protokolu Nr. 29 buvo nutarta rekomenduoti Administracijos direktoriui prie daugiabučio namo organizuoti 4 m ilgio geltonos ištisinės linijos nudažymo darbus. Įvertinus situaciją, paaiškėjo, kad 4 m ilgio geltona ištisinė linija nėra pakankama, siekiant užtikrinti gyventojų poreikių tenkinimą, taip pat saugumo užtikrinimą įvykus nelaimingam įvykiui, saugų eismą, darnų judrumą prie daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini). Todėl ilgesnį geltonos ištisinės linijos žymėjimą buvo būtina įtvirtinti ir siekiant užtikrinti vaikų saugumą. Taip pat gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įkurta odontologijos klinika, kurios klientų pastatyti automobiliai dažnai kelia nepatogumų nurodytų namų gyventojams.

3.3. Vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais, suderinus su atsakingomis institucijomis, 2019 m. spalio 25 d. buvo priimtas sprendimas dėl 30 m geltonos ištisinės linijos prie daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) žymėjimo. Daugiabučių gyventojai 2019 m. lapkričio 25 kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Administracijos direktoriaus priimtą sprendimą dėl 30 m geltonos ištisinės linijos arba sutrumpinti šios linijos ilgį iki rekomenduoto 4 m ilgio. Komisijos nariai, 2020 m. sausio 15 d. vykusio posėdžio metu svarstydami daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą, pažymėjo, kad įvertinus situaciją nustatyta, jog geltona ištisinė linija pažymėta teisėtai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl rekomendavo Administracijos direktoriui daugiabučių namų gyventojų prašymo netenkinti. Pagal Nuostatų 3 punktą, priimdama sprendimus, Komisija yra savarankiška, todėl turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl tam tikrų veiksmų atlikimo būtinumo vykdant jos kompetencijai priskirtus uždavinius ir funkcijas. Saugaus eismo užtikrinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 str. 32 p.) ir tiesioginė administracijos direktoriaus pareiga (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 10 str. 8 d.), todėl egzistuojant nurodytų aplinkybių visetui, sprendimas dėl 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra visiškai pagrįstas, būtent ir leidžiantis užtikrinti saugų eismą, darnų judrumą prie nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Jame nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis jis priimtas, pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybės dėl 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) (administracinio sprendimo faktinis pagrindas).

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjos L. Č. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. kovo 30 d. sprendimu tenkino jos skundą, panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 21R-323 (AG-94/03-2020) ir Administracijos 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. 03KGS-1 „Dėl saugaus eismo komisijos protokolo išrašo pateikimo“ ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl 2019 m. spalio 25 d. Administracijos direktoriaus priimto sprendimo. Administracijos direktorius, vykdydamas VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimą, pavedė Komisijai iš naujo išnagrinėti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą. Komisija, 2021 m. gegužės 11 d. vykusiame posėdyje, iš naujo išnagrinėjo gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą ir nutarė, kad 30 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina, pažymėta teisėtai, todėl, vadovaudamasi Nuostatų 17.3, 17.5, 22.2 papunkčiais, pasiūlė Administracijos direktoriui gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo netenkinti. Administracijos direktorius, sutikdamas su Komisijos siūlymu, Sprendimu nusprendė gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo netenkinti ir apie tai informavo pareiškėją.

6. Teismas, įvertinęs VSĮ 6 straipsnio 32 punktą, 18 straipsnį, SEAKĮ 4 straipsnį ir 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą, Nuostatų 3 punktą, nurodė, kad Administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose, pasitelkdamas specialistus, sudarydamas eismo saugumo komisiją.

7. Teismas pažymėjo, jog klausimas dėl atlikto 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), du kartus buvo svarstomas Komisijoje (2020 m. sausio 15 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. vykusių Komisijos posėdžių protokolai), kuri nusprendė, kad tokio ilgio geltona ištisinė linija yra būtina, nes, jei būtų sutrumpintas geltonos ištisinės linijos ilgis, vien tik kelio ženklais užtikrinti komunalines atliekas tvarkančios įmonės transporto saugų įvažiavimą į daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) teritoriją būtų neįmanoma.

8. Teismo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl 30 m ilgio geltonos ištisinės linijos žymėjimo prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, kad 4 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra pakankama, siekiant užtikrinti: gyventojų poreikių tenkinimą (pvz., komunalines atliekas tvarkančios įmonės transporto saugų įvažiavimą į teritoriją, nepadarant žalos pačių gyventojų turtui) ir jų saugumą įvykus nelaimingam įvykiui (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos netrukdomą privažiavimą iki įvykio vietos); vaikų saugumą, nes prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė, į kurią patenkama tik per važiuojamąją dalį, o stovintys automobiliai blogina matomumą ir kelia grėsmę į žaidimų aikštelę skubantiems vaikams; daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įkurtos odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini) klientų judumo ir srautų, keliančių nepatogumų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojams, mažinimą; saugų eismą, darnų judumą prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, sutiko su tuo, kad pareiškėjos įvardinti teisės aktai numato būtent atsakovo funkciją organizuoti eismą, dažyti ištisines linijas, be to, byloje atsakovas nekvestionuoja šios jo funkcijos, t. y. kad pareiškėjos įvardintų ištisinių linijų dažymas yra priskirtinas būtent jo kompetencijai. Kita vertus, atsakovas nurodė aplinkybes dėl negalimumo šiuo metu nudažyti ištisines linijas pareiškėjos įvardintoje gatvėje, nes 30 m geltonos ištisinės linijos žymėjimas, negalimas, ji nudažyta įvertinus faktinę situaciją, o 4 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra pakankama, siekiant užtikrinti gyventojų poreikių tenkinimą, saugumo užtikrinimą įvykus nelaimingam įvykiui prie daugiabučio gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracija, vykdydama teismo sprendimą, pavedė Komisijai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, jis buvo išnagrinėtas, ginčijamu Sprendimu Administracijos direktorius informavo pareiškėją, todėl tinkamai įvykdė teismo sprendimą. Šioje veikloje priimamus sprendimus Administracija pagrįstai grindžia visos Elektrėnų bendruomenės, kurios nariu yra ir pati pareiškėja, interesais, atsižvelgdama į eismo saugumo intensyvumą, visų gyventojų poreikių tenkinimą, o ne atskirų jos narių.

11. Teismo vertinimu, pareiškėja skunde deklaratyviai, abstrakčiai teigė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas sprendė, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 12. Pareiškėja L. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

13. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neįvertino pareiškėjos pateiktų argumentų (įrodymų) ir dėl jų nepasisakė. Teismas išimtinai nagrinėjo atsakovo teisę priimti atitinkamą administracinį aktą ir pasisakė dėl šios teisės atitikties aukštesnės galios teisės aktams, bet neįvertino Sprendimo sukeliamų teisinių pasekmių pagrįstumą, atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams, priėmimo pagrindo ir motyvų, nors tai turėjo būti įvertinta nagrinėjant šią administracinę bylą ir įgyvendinant ankstesnį VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimą. Be to, teismas neatsižvelgė į VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimą, kuriame buvo aiškiai nurodyti atsakovo anksčiau priimtų administracinių aktų trūkumai, kurių atsakovas neištaisė priimdamas Sprendimą.

13.2. Teismas nurodė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, bet nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais remiamasi pagrindžiant Sprendimą. Teismas vertino atsakovo teisę priimti atitinkamus sprendimus, bet ginčas kilo ne dėl atsakovo kompetencijos, o priimtų sprendimų pagrįstumo.

13.3. Teismo sprendime nėra jokių motyvų, aptartų objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus. Teismas rėmėsi tais pačiais deklaratyviais teiginiais, nurodytais Sprendime. Teismas neatsižvelgė į tai, kad geltona ištisinė linija yra suvaržymas pareiškėjai bei namų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams, todėl, siekiant nustatyti šio suvaržymo būtinumą ir pagrįstumą, reikia įvertinti: 1) pagrindą, kuris lėmė geltonos ištisinės linijos žymėjimą; ir 2) interesus, kuriuos buvo (prašoma) siekiama apsaugoti.

13.4. Nors VAĮ 10 straipsnio 3 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva, tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti. Administraciniai sprendimai turi būti motyvuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Aplinkybė, kad administracinis aktas grindžiamas eismo saugumą užtikrinančius bendraisiais principais (SEAKĮ 4 str.) ir deklaratyviomis nuostatomis, negali būti laikoma administracinio sprendimo pagrindimu ar atitiktimi šiam sprendimui keliamiems reikalavimams.

13.5. Teismo sprendime 30 m ilgio ištisinė geltona linija yra grindžiama argumentais, kurie nesusiję su prašymo turiniu ar realia faktine situacija. Linija nesiekiama užtikrinti gyventojų poreikius, nes gyventojai siekia užtikrinti pravažiavimą siauru keliu pagal namą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas nėra gavęs kitų prašymų, kuriuose būtų prašoma ilgesnės nei 4 m linijos. Taip pat teigia, kad siekiama apsaugoti vaikų saugumą, bet vaikų patekimas į vaikų žaidimų aikštelę yra saugus, o geltona ištisinė linija neturi jokios įtakos vaikų saugumui, kadangi vaikų žaidimų aikštelė yra palei namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo nurodyto namo per visą vaikų žaidimo aikštelės ilgį skiria siauras vienos eismo juostos keliukas, kuriame transporto priemonės nėra statomos. Aplinkybė, kad name yra įsikūrusi odontologijos klinika, leidžia daryti išvadą, kad šalia esančiose aikštelėse yra padidėjęs transporto priemonių judėjimo intensyvumas, tačiau geltona ištisinė linija šio srauto nesumažins, kadangi ji vizualiai matoma tik privažiavus šalia. Siekiant sumažinti odontologijos klinikos klientų judumą ir srautą, tikslingiausia būtų imtis kitų priemonių (pvz., kelio ženklų, ribojančių įvažiavimą į prie namo esančias aikšteles, įrengimas).

13.6. Pareiškėja kartu su gyventojais prašė užtikrinti pravažiavimą palei namą, esantį (duomenys neskelbtini), esančiu vienos eismo juostos keliu. Siekiant užtikrinti pravažiavimą, nėra reikalinga 30 m ištisinė geltona linija, o užtenka 4 m. Atitinkamai, kuo ilgesnė geltona linija, tuo labiau suvaržomos galimybės statyti automobilius ir taip mažoje aikštelėje. Atsakovo sprendimas nustatyti 30 m ištisinę geltoną liniją, nesilaikant Komisijos rekomenduotino 4 m ilgio, yra akivaizdus proporcingumo principo pažeidimas.

14. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo, kokį konkrečiai proceso teisės normų pažeidimą padarė teismas, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla ir kuo tas pažeidimas pasireiškė. Iš esmės ji apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių išsamiai pasisakė teismas. Kiti jos teiginiai dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra abstraktūs, deklaratyvūs, pagrįsti prielaidomis ir svarstymais. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 03.2-10-370 „Dėl teismo sprendimo įvykdymo“ tiek, kiek juo konstatuota, kad 30 m ilgio geltonoji ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina ir pažymėta teisėtai, bei netenkintas pareiškėjos prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, ir teigia, kad teismas aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nemotyvuotai konstatavo, jog Administracijos Sprendimas yra pagrįstas.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Nustatyta, kad Administracijos direktorius Sprendime pritarė Komisijos 2021 m. gegužės 11 d. protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 39) pateiktam pasiūlymui ir nusprendė netenkinti pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo (būtent tokia apimtimi nagrinėti gyventojų 2019 m. lapkričio 25 d. prašymą VAAT 2021 m. kovo 30 d. sprendimu įpareigojo Administraciją) panaikinti Administracijos direktoriaus priimtą sprendimą dėl 30 metrų geltonosios linijos arba sutrumpinti linijos ilgį iki saugaus eismo komisijos rekomenduoto 4 metrų ilgio. Iš Sprendimo turinio matyti, kad juo Administracijos direktorius netenkino pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymo, nes pritarė vienbalsiam Komisijos 2021 m. gegužės 11 d. protokoliniam nutarimui, jog 30 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra būtina ir pažymėta teisėtai. Taip pat Administracijos direktorius Sprendime pritarė Komisijos 2021 m. gegužės 11 d. protokoliniame nutarime pateiktiems argumentams, kad 4 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nėra pakankama, siekiant užtikrinti (i) gyventojų poreikių tenkinimą (pvz., komunalines atliekas tvarkančios įmonės transporto saugų įvažiavimą į teritoriją, nepadarant žalos pačių gyventojų turtui) ir jų saugumą įvykus nelaimingam įvykiui (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos netrukdomą privažiavimą iki įvykio vietos), (ii) vaikų saugumą, nes prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) yra įrengta vaikų žaidimų aikštelė, į kurią patenkama tik per važiuojamąją dalį, o stovintys automobiliai blogina matomumą ir kelia potencialią grėsmę į žaidimų aikštelę skubantiems vaikams, (iii) daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įkurtos odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini) klientų judumo ir srautų, keliančių nepatogumų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojams, mažinimą, (iv) saugų eismą, damų judumą prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini).

19. Primintina, kad saugaus eismo organizavimas konkrečios savivaldybės teritorijoje yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų (VSĮ 6 str. 32 p.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (jis nustato inter alia (be kita ko) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką; 1 str. 1 d.) 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: <...> 2) iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus <...>; 3) sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų <...> gyvenamosiose vietovėse <...>“.

20. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymas buvo nagrinėjamas tinkamai sudarytoje Komisijoje, laikantis Nuostatose įtvirtintų procedūrinių taisyklių. Taip pat byloje nėra ginčo dėl Administracijos direktoriaus kompetencijos priimti Sprendimą.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pažymi, kad teismas detaliai išanalizavo pareiškėjos skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nepakankamumo.

22. Konstatuotina, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėja, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

24. Papildomai, byloje surinktų įrodymų kontekste, įvertinus pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašyme ir jos procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, Komisijos 2021 m. gegužės 11 d. protokole Nr. 39 ir Administracijos direktoriaus Sprendime išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Administracijos direktorius turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą išvadai, jog 30 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)yra būtina ir pažymėta teisėtai, padaryti bei Sprendimui, kuriuo atmestas pareiškėjos 2019 m. lapkričio 25 d. prašymas, priimti. Ginčijamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Šiame administraciniame akte nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (VAĮ 10 str.).

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei 2019 m. lapkričio 25 d. prašyme nei teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad ginčijamu Sprendimu konstatavus, jog 30 m ilgio geltona ištisinė linija prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)yra būtina, buvo pažeistos konkrečios pareiškėjos teisės. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu vien dėl to, kad iki jo priėmimo Komisija buvo rekomendavusi prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, Elektrėnų mieste, organizuoti 4 m ilgio geltonos siauros ištisinės linijos nudažymo darbus.

26. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, tikrinamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė