Legislator Case Law & Legislation
dcfc48aa-3264-4dc7-b0e1-dbdd11807978 AI generated

Lithuanian court dismisses appeal in domestic violence case, upholding conviction for assault on children and wife.

Case Number dcfc48aa-3264-4dc7-b0e1-dbdd11807978
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court rejected the defendant's appeal, affirming the first-instance judgment of conviction for domestic violence and sentencing him to one year in prison. The defendant argued that the victim's testimony was unreliable due to family conflicts and that no causal link existed between his actions and the injuries sustained. The court ruled that the complete set of evidence, including the medical expert's report confirming the injuries were caused by a blunt object, validated the prosecution's case and the original verdict.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 3 d.; The court must uphold a first-instance conviction for domestic violence when the evidence, including medical expert findings, conclusively proves the defendant's direct intent and the causal link between the assault and the victim's injuries.

Keywords

AI generated
domestic violence conviction assault on children medical expert report causal link evidence appellate review standard Lithuanian Criminal Code family conflict defense

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Pranešėjas Bronius Zalaga                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-135/2015Teisėjas Bronius Vinciūnas                          Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00354-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos, teisėjų Vaclovo Iždono, Boleslovo Kalainio, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Micevičiui,nuteistajam I.

G., jo gynėjai advokatei Ingai Mekienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundÄ dėl 2014 m. spalio 10 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant I. G. per bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p.

b) p.p., laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė I. G. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas I. G. atidėtas 1 (vieneriems) metams, per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirtas įpareigojimas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas I. G. laikinajame sulaikyme nuo 2014-05-05, 09.00 val. iki 2014-05-06, 13.50 val. iÅ¡bÅ«tas laikas. N. R. G. įstatyminės atstovės A. G. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai R. G. tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ I. G. priteista 1 500 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų) suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios R. G. naudai. Nukentėjusiosios A.

G. įstatyminės atstovės A. G. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dukrai A. G. tenkintas iš dalies ir iš I. G. priteista 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A. G. naudai. Nukentėjusiosios A. G. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš I. G. 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios A.

G. naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. G. nuteistas už tai, kad 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - mažametę dukrÄ R. G., gim. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent suduodamas jai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du sukeldamas mažametei R. G. fizinį skausmÄ .Be to, I.

G. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 5 d. apie 7 val. 30 min. gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, Å¡eimyninio konflikto su savo Å¡eimos nariais - žmona A. G. ir dukra A. G. metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajai A. G. vienÄ kartÄ delnu į kairį skruostÄ , po ko smogė nukentėjusiajai A. G. rankos delne laikytu obuoliu į veido sritį ir prievarta kiÅ¡o obuolį jai į burnÄ , - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms A. G. ir A.

G. fizinį skausmÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis I. G. praÅ¡o panaikinti 2014-10-10 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti pagal LR BK 140 str. 2 d., 3 d.Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi iÅ¡skirtinai nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais, kurie yra prieÅ¡taringi ir negali bÅ«ti vertinami kaip tinkami įrodymai, sudarantys pagrindÄ priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pažymi, kad nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog jis, atlikdamas smurtinius veiksmus, suprato savo veiksmų pobÅ«dį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Tvirtina, kad byloje yra duomenų, jog tarp nuteistojo ir jo sutuoktinės Å¡iuo metu vyksta skyrybų procesas, kuris prasidėjo dėl A. G. neiÅ¡tikimybės, tačiau bylos duomenys buvo pradėti rinkti dar 2014 m. vasario mėnesį. Nurodo, kad nors A. G. jau nuo to laiko naudojosi teisininko pagalba, tačiau dėl smurto mažametės R. atžvilgiu nesikreipė nei į psichologÄ , nei į policijÄ , nei į kitas institucijas, Å¡ių aplinkybių nenurodė ir ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad A.

G. ieÅ¡kinyje nurodė, kad skyrybos vyksta dėl abiejų kaltės, o dėl vaikų patirto smurto buvo pateiktas melagingas praneÅ¡imas policijai ir tik primygtinai siÅ«lant kreipėsi dėl psichologinės pagalbos į tarnybÄ . Taip pat pažymi, kad apie galimÄ Ä¯vykį 2014-02-14 policijai praneÅ¡ta tik 2014-05-05, kas apsunkino ir įrodymų surinkimÄ , ir faktų patikrinimÄ bei užkirto keliÄ Ä¯ tinkamÄ gynybÄ . Tvirtina, kad dėl smurto prieÅ¡ R. G. byloje nėra jokių įrodymų, niekas nematė konflikto, o teismas neanalizavo ir iÅ¡samiai nepasisakė dėl įvykio aplinkybių.

Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, jog abi dukterys yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusios dėl motinos įtakos nuteistojo atžvilgiu ir tai galėjo lemti dukterų siekį apkalbėti tėvÄ , taip pat neįvertino to, kad nuteistojo pokalbis 2014-02-14 su dukra R. vyko dėl jos pareigų neatlikimo, dėl kambario netvarkymo ir buvo tik konfliktas, tačiau smurto nebuvo, o jei bÅ«tų buvęs smurtas, tai bÅ«tų likę sužalojimų žymės. Abejones įvykio aplinkybėmis kelia ir tai, mano nuteistasis, kad vyresnioji dukra, kuri galimai žinojusi, jog skriaudžiama jos sesuo, nepranešė mamai, negynė sesers, nekvietė policijos, nors 2014-05-05 mamÄ gynė ir siekė, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta policija.

Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę. Dėl 2014-05-05 įvykio nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių santykiai su nuteistuoju yra konfliktiÅ¡ki, policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, kurie nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, o tik fiksavo informacijÄ , iÅ¡girstÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų. Nuteistasis nesutinka, jog jo kaltę įrodo ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kadangi jame neįvardijamas nusikalstamos veikos įrankis - obuolio graužtukas, jis nėra užfiksuotas. Taip pat nurodo, kad nėra užfiksuotas joks turto sužalojimas, nors A.

G. skleidė melagingÄ informacijÄ , jog buvo iÅ¡daužyti stiklai ir kitaip gadinamas turtas. Nuteistojo nuomone, tai turėjo bÅ«ti įvertinta visos bylos kontekste, tačiau teismas to nepadarė. Pažymi, kad nors teismas nurodė, jog nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklÅ«s, tačiau A. G. 2014-05-05 pareiÅ¡kime policijai nesugebėjo nurodyti suduotų smÅ«gių kiekį mažametei R., paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių, painiojosi duodama parodymus, vienÄ kartÄ teigė, jog suduodamÄ smÅ«gį matė, kitÄ kartÄ â€“ tik, kad girdėjo.

Pažymi, kad nors nurodoma, jog smÅ«gis galimai buvo, tačiau po jo dukra A. jo nebijojo, grėsmės iÅ¡ nuteistojo pusės nebuvo, o ginčas ir toliau buvo sėkmingai provokuojamas sekant iÅ¡ paskos, policija iÅ¡kviečiama tik po to, kai jis (nuteistasis) iÅ¡vyksta į darbÄ . Dėl to, kad A. G. 2014-05-05 pareiÅ¡kime policijai nurodyta, jog jai ir dukrai A. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, apeliantui kyla abejonės dėl specialisto iÅ¡vados ir joje nustatyto A. G. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi ji po įvykio praėjus dviems valandoms jokių sužalojimų nejuto, o po dviejų dienų juos pajuto.

Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu dukrų A. ir R. parodymai skyrėsi, byloje yra įrodymų, kad dukra A. yra linkusi tėvÄ vadinti negražiais žodžiais, mergaitėms nebuvo atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar jos neapkalba tėvo. Mano, kad teismas neteisingai įvertino ir jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio tyrimo metu ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadas, jog jie skyrėsi. Tvirtina, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas vertinant tik jį kaltinančius įrodymus, nesiekiant iÅ¡tirti bylos teisingai.

Mano, kad byloje yra daug prieÅ¡taravimų, kuriems esant teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes nuosprendis negali kelti abejonių. Tvirtina, kad Å iaulių apylinkės teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl priėmė neteisingÄ ir neteisėtÄ teismo nuosprendį, kuris turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo I. G. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija savo kaltę bei stengiasi sumenkinti nukentėjusiųjų parodymus.Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas I. G. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 3 d., nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su teismo išvada, jog I. G. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiųjų A. G., R. G. ir A. G. parodymais, rašytine bylos medžiaga. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, jog I.

G. 2014 m. vasario 14 d., tikslus laikas nenustatytas, gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje prieÅ¡ savo Å¡eimos narį - mažametę dukrÄ R. G., gim. (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent suduodamas jai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du sukėlė mažametei R. G. fizinį skausmÄ bei 2014 m. gegužės 5 d. apie 7 val. 30 min. toje pačioje vietoje smurtaudamas artimoje aplinkoje, Å¡eimyninio konflikto su savo Å¡eimos nariais - žmona A.

G. ir dukra A. G. metu, tyčia suduodamas nukentėjusiajai A. G. vienÄ kartÄ delnu į kairį skruostÄ , po ko smogė nukentėjusiajai A. G. rankos delne laikytu obuoliu į veido sritį ir prievarta kiÅ¡o obuolį jai į burnÄ , - tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiosioms A. G. ir A. G. fizinį skausmÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir teismas nepagrįstai jais vadovavosi, taip pat nurodo ir tai, kad teismas neatsižvelgė, jog Å¡iuo metu tarp I.

G. ir A. G. vyksta skyrybų procesas, todėl dukros, įkalbėtos jo žmonos ir mergaičių mamos, jį apkalba. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais skundo argumentais nesutinka, kadangi, kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, teismas, priimdamas I. G. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi ne tik nukentėjusiųjų A. ir R. G. bei A. G. parodymais, bet ir byloje surinktų įrodymų visetu.IÅ¡ A. G. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kokius neteisėtus veiksmus I. G. 2014-05-05 atliko jos ir dukters A.

G. atžvilgiu ir kokius neteisėtus veiksmus 2014-02-14 atliko dukters R. G. atžvilgiu, jame taip pat nurodyta, kad nukentėjusiosioms buvo sukeltas fizinis skausmas. IÅ¡ duomenų, esančių praneÅ¡ime policijai kviečiant pareigÅ«nus į įvykio vietÄ matyti, kad, A. G. nurodė, jog jos vyras I. G. jai su obuoliu trenkė per veidÄ , o kiek anksčiau trenkė ranka vaikui, kad vyko konfliktas, kad namuose yra du nepilnamečiai vaikai (1 t., 8 b. l.). Policijos pareigÅ«no Andrejaus Jakovlevo tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad A.

G. nurodė, jog I. G. smurtavo tiek jos, tiek dukters A. G. atžvilgiu, trenkė kumščiu laikydamas obuolį per žandÄ jai, o per kairį žandÄ sutrenkė delnu ir nepilnametei dukrai, tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas padarytas paraudimas kairiame žande (1 t., 15-17 b. l.). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. G. padarytas sužalojimas: muÅ¡tinė žaizda kairio lÅ«pų kampo vidiniame pavirÅ¡iuje; sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus kairę veido pusę, A.

G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 31 b. l.).Apie tai, kad nukentėjusios patyrė fizinį smurtÄ , dėl ko turėjo atitinkamų psichologinių problemų, galima spręsti ir iÅ¡ Å iaulių r. pedagoginės psichologinės tarnybos 2014-09-09 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. G., A. G. ir R. G. kreipėsi į tarnybos psichologÄ dėl patiriamo smurto namų aplinkoje ir psichologo konsultacijas lankė nuo 2014-06-13 iki 2014-07-04 (2 t., 126 b. l.).IÅ¡ nepilnametės A.

G. ir mažametės R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jų parodymai buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taraujantys esminėse įvykių aplinkybėse. Nepilnametė A. G. teismui parodė, kad gegužės mėnesio pradžioje ryte vyko konfliktas su tėčiu ir tėtis I. G. stipriai jai trenkė į kairį žandÄ , buvo žymė, kuri iÅ¡nyko per pusvalandį, bet tÄ dienÄ Å¾andas dilgčiojo, po to mama pykosi su tėčiu, I. G. laikė graužtukÄ ir su kumščiu trenkė mamai A.

G. į žandÄ , po to bandė graužtukÄ sukiÅ¡ti į burnÄ , A. G. pasakė, jog kviečia policijÄ ir I. G. pabėgo, mama iÅ¡kvietė policijÄ , po dviejų dienų nuėjo abi į ekspertizę, bet jai nieko nerado, o A. G. žandas buvo iÅ¡ vidaus sužeistas. Taip pat nurodė, kad per Valentino dienÄ ji girdėjo kaip sesė R. G. klykė, I. G. jÄ mušė ir taip auklėjo, mušė delnu ir pagalve, to nematė, bet girdėjo, kaip klykė sesuo ir daužėsi pagalvė, ji buvo apačioje, o sesuo R.

G. kambaryje, I. G. neleido R. G. iÅ¡eiti, atėmė telefonÄ , kad nepaskambintų mamai, o po to I. G. parėjo su rože pas mamÄ , o ji mamai pasakė eiti į viršų, kur mama rado sesę, girdėjo kaip sesuo verkė, prašė, jog nebemuÅ¡tų. Kai tėvas jai sudavė per veidÄ , sesuo R. buvo tėvui už nugaros, o mama (A. G.) buvo vonioje, durys buvo atidarytos, nežino, ar mama matė (1 t., 51-52 b. l.). Mažametė R. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad viskas vyko vasario 14 dienÄ , Valentino dienÄ , tėtis neleido jai žiÅ«rėti televizoriaus, nes ji nesusitvarkė kambario, tėtis I.

G. atėjo ir pradėjo jÄ muÅ¡ti su delnu per rankas ir kojas, po to jis jÄ mušė pagalve, sudavė su pagalve 3-4 smÅ«gius, nelabai skaudėjo, prieÅ¡ tai ranka sudavė 3-4 smÅ«gius, kai sudavė pirmÄ kartÄ ji sėdėjo ant lovos, po to jau sėdėjo ant žemės susirietusi, kad nemuÅ¡tų, po to davė per kojas, ji atsistojo, tada mušė pagalve, grįžusi mama atėjo į kambarį ir jÄ pamatė, ji mamai viskÄ papasakojo, kai tėtis mušė rankÄ skaudėjo. Taip pat nurodė, kad dar buvo įvykis ryte, galėjo bÅ«ti gegužės 5 diena, mama su tėčiu susipyko, o sesuo įsikiÅ¡o, ji buvo tėčiui už nugaros, kai jis trenkė delnu A.

G. per žandÄ , po to tėtis buvo nuėjęs kažkur, o mama ėjo aiÅ¡kintis dėl maÅ¡inos, tėtis trenkė mamai graužtuku ir norėjo jį sugrÅ«sti į burnÄ , tai buvo pusiau obuolys, po to tėtis iÅ¡važiavo, o mama iÅ¡kvietė policijÄ , tėtis sesei A. sudavė stipriai, liko žymės, neatsiprašė, kaip sesei A. G. sudavė kambaryje, nematė, tik girdėjo, nes buvo tėčiui už nugaros (1 t., 59-61 b. l.). IÅ¡ nukentėjusiosios A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad ji parodė, jog konfliktas gegužės 5 d.

įvyko dėl automobilio, vaikai ruošėsi į mokyklÄ , vyras - į darbÄ , jis buvo pagiringas, nes dvi dienas gėrė, I. G. pamatė, kad nėra raktelio, labai supyko, iÅ¡vadino jÄ ,,durne“, sukonfliktavus atbėgo didžioji dukra, I. G. iÅ¡ pradžių trenkė dukrai, o išėjus lauke ant laiptų trenkė jai (A. G.) su obuoliu ir bandė jį sukiÅ¡ti į burnÄ , pajuto skausmÄ , tirpimÄ , po to jis neblaivus iÅ¡važiavo į darbÄ su tarnybiniu automobiliu, dukrai A. sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ skruostÄ stiprų antausį, visos trys buvo namie, Å¡aukė ant A., ji puolė, klausė „kÄ darai“, matė rankos atitraukimÄ nuo skruosto, skruostas buvo raudonas, ji iÅ¡ vonios iÅ¡ karto pribėgo, I.

G. buvo piktas, ji ant laiptų išėjusi klausė, „kodėl taip elgiesi, kodėl atimi automobilį“, pajuto smÅ«gį į veidÄ su obuoliu, sukando dantis, kad obuolio nesugrÅ«stų, vaikai stovėjo Å¡alia, viskÄ matė abi dukros, nes dukros visuomet atbėga jos gelbėti, obuolį grÅ«do, netikėtai pajuto skausmÄ , tirpimÄ , paskui burnoje buvo guzas, galvojo, kad į medikus kreiptis nereikia, nes atvyko policijos pareigÅ«nai, tik vėliau suprato, kad reikia kreiptis į ekspertus, ekspertas rado jau užsitraukusiÄ Å¾aizdelę burnoje, joms buvo suteikta psichologinė pagalba, buvo visos trys, dukros prašė kviesti policijÄ , verkė, atvykę pareigÅ«nai viskÄ matė.

Dėl vasario 14 d. įvykio nukentėjusioji parodė, kad grįžo iÅ¡ darbo po 18.00 val., namie buvo neįprastai tylu, didžioji (A. G.) nusiverkusi stovėjo, paklausė „kas yra“, ji parodė padėtÄ rožę su Valentino diena ir liepė eiti į viršų, virÅ¡uje rado nusiverkusiÄ dukrÄ , paklausė, kas nutiko, pasakė, kad tėtis mušė, apžiÅ«rėjo dukrÄ , jos rankos ir kojos buvo raudonos, didžioji dukra girdėjo, kad R. G. Å¡aukė „nemuÅ¡k, man skauda“, tai vyko vasario 14 dienÄ , apie šį įvykį policija buvo informuota gegužės 5 dienÄ , nes pati mažoji pradėjo pasakoti, tÄ dienÄ iÅ¡ baimės neiÅ¡drįso kreiptis į policijos pareigÅ«nus, vyras pasakė, kad taip auklėja dukrÄ , dukra sakė, kad trenkė ranka, po to trankė su pagalve, smÅ«gių skaičiaus tiksliai negalėjo pasakyti, apklausos metu ji prisiminė tiksliau (1 t., 23-24, 25 b. l., 2 t., 114-116 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir pats nuteistasis neginčija, jog 2014-02-14 ir 2014-05-05 buvo konfliktai su šeimos nariais, tačiau tvirtina, kad jis jokio smurto artimųjų atžvilgiu nenaudojo, o dukros ir žmona jį apkalba. Nuteistasis nurodo, kad nepilnametė A. G., mažametė R. G. bei A. G. siekia jį apkalbėti, nurodo melagingas aplinkybes tik dėl to, jog vyksta skyrybų procesas, tačiau, kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ne vien tik šių nukentėjusiųjų parodymais, tačiau ir kita bylos medžiaga, kuri patvirtino šių nukentėjusiųjų parodymus, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nėra įrodyta, jog tarp jo veikos ir kilusių padarinių – A. G. sužalojimo - yra priežastinis ryÅ¡ys, nes ji į medicinos ekspertÄ kreipėsi tik praėjus dviem dienom po įvykio, tačiau apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryta muÅ¡tinė žaizda kairio lÅ«pų kampo vidiniame pavirÅ¡iuje, sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu tiesiogiai paveikus kairę veido pusę ir galėjo bÅ«ti padarytas nurodomu laiku bei aplinkybėmis.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji galėjo bÅ«ti sužalota kitaip, nei nuteistajam suduodant nukentėjusiajai smÅ«gį bei prievarta kiÅ¡ant obuolį į burnÄ , kitos versijos nepateikė ir pats nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, jog kaltinamojo I. G. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 3 d., nes kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas mažametei dukrai pagalve ne daugiau kaip 4 kartus ir delnu ne daugiau kaip 2 kartus į įvairias kÅ«no vietas bei nepilnametei dukrai suduodamas vienÄ kartÄ delnu į kairį skruostÄ , o po to sutuoktinei smogdamas rankoje laikytu obuoliu į veido sritį, o vėliau prievarta kiÅ¡damas jai obuolį į burnÄ , sukėlė dukroms fizinį skausmÄ , o sutuoktinei padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : nuteistojo I. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos primininkas                                        Bronius Zalaga Teisėjai                                                    Vaclovas Iždonas                                                                  Boleslovas Kalainis