2022-06-22 Nr. AB-17287-3-61-3-01582-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-503-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01582-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2022 m. vasario 10 d. raštą Nr. (18.2E) I-1648 (toliau – ir Raštas); 2) negautos (neišmokėtos) pensijos nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 1998 m. sausio 1 d. atnaujinti senaties terminą apskundimui; 3) socialinio draudimo pensijos nuo 2018 m. sausio 1 d. kasmetinio perskaičiavimo klaidoms taisyti skaičiavimo formulėje, taikant teisingą socialinio draudimo būtinojo stažo (B) reikšmę, atnaujinti senaties terminą apskundimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2022 m. gegužės 2 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjui buvo siūloma neformuluoti antrojo ir trečiojo reikalavimų, susijusių su apskundimo termino atnaujinimu, nurodyti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytą informaciją ir kt., tuo pačiu pasiūlyta teikti prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Rašto pateikti, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant jas patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame patikslintame skunde prašė: 1) negautos (neišmokėtos) pensijos nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 1998 m. sausio 1 d. atnaujinti senaties terminą apskundimui; 2) socialinio draudimo pensijos nuo 2018 m. sausio 1 d. kasmetinio perskaičiavimo klaidoms taisyti skaičiavimo formulėje, taikant teisingą socialinio draudimo būtinojo stažo (B) reikšmę, atnaujinti senaties terminą apskundimui.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl skundas laikytas nepaduotu. Pareiškėjui išaiškinta, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (ABTĮ 33 str. 1 ir 4 d.).

II. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį, bei nurodo, kad nesutinka su Valdybos Raštu ir prašo atnaujinti apskundimo terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad susidarė aplinkybės dėl kurių jis uždelsė kreiptis į teismą dėl pensijos, skirtos nuo1995 m. kovo 27 d. iki 1998 m. sausio 1 d., nemokėjimo (negautos) ir praleisto termino dėl socialinio būtinojo stažo skaičiuojant pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. klaidingo skaičiavimo, perskaičiuojant kasmet. Šiuo atveju, buvo pažeista pareiškėjo teisė dėl praleisto senaties termino atstatymo, nors terminas praleistas, bet pareiškėjas turi teisę gintis. Pensijos negautos (neišmokėtos) dėl atsakovo kaltė ir jis turėtų išmokėti nepriklausomai nuo praleisto termino. O dėl būtinojo stažo (B) skaičiavimo, pareiškėjo teigimu, veikia tik paskelbti įstatymai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto faktines aplinkybes ir teigia, kad turi viltį, jog senaties termino atnaujinimo įstatymo motyvai tinka, kad būtų įvertintos jo nurodytos priežastys ir kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas tikisi, kad bus atsižvelgta į jo elgesį, aktyvumą, rūpestingumą tiesioginiame darbe, ginamas vertybes – lyginant su aplaidžiu požiūriu į pensijos problemas. Be to, prie to prisidėjo ir amžius, pareiškėjas dirbo iki 85 m. faktiškai išeinant į pensiją 2022 m. rugsėjo 15 d., taigi pensijos laikotarpiu dar dirbo 27,6 metus.

Pareiškėjas teigia, kad pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį priimtas sprendimas prašymą (skundą) laikyti nepaduotu, nurodant, kad praleistas terminas taisyti klaidas, nurodytas 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje, tačiau neįvertinta, kad klaidos buvo taisomos prašyme (skunde), pateiktame 2022 m. balandžio 15 d. ir prašyme (skunde), pateiktame 2022 m. gegužės 2 d. Tai esminiai teisiniai pažeidimai ir neišsamiai išnagrinėta byla.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad nebuvo pašalinti teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Nustatyta, kad pirminiame 2022 m. balandžio 15 d. skunde pareiškėjas teismo prašė: 1) panaikinti Valdybos 2022 m. vasario 10 d. raštą Nr. (18.2E) I-1648; 2) negautos (neišmokėtos) pensijos nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 1998 m. sausio 1 d. atnaujinti senaties terminą apskundimui; 3) socialinio draudimo pensijos nuo 2018 m. sausio 1 d. kasmetinio perskaičiavimo klaidoms taisyti skaičiavimo formulėje, taikant teisingą socialinio draudimo būtinojo stažo (B) reikšmę, atnaujinti senaties terminą apskundimui. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2022 m. gegužės 4 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismas iš skundžiamo Rašto turinio nustatė, kad Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 18 d. skundą kaip pateiktą praleidus Valdybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. VPE_SP2E-37565 apskundimo terminą. Kadangi administracinis teismas vertina viešojo administravimo subjekto priimto viešojo administravimo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo subjekto kompetencijos ir neatlieka viešojo administravimo subjekto funkcijų, todėl teismas pareiškėjui pasiūlė atsisakyti antrojo ir trečiojo reikalavimų, susijusių su apskundimo termino atnaujinimu neformuluoti. Taip pat minėtoje nutartyje teismui nustačius, kad skundą dėl Rašto pareiškėjas turėjo teisę pateikti iki 2022 m. kovo 10 d., tačiau pateikė 2022 m. balandžio 15 d., prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Rašto pateikti pareiškėjas nereiškė, priežasčių, dėl kurių praleido terminą Raštui apskųsti nenurodė, priežastis patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas pasiūlė pareiškėjui tai padaryti teismo nustatytu terminu (ABTĮ 12 str.).

Pareiškėjas, šalindamas minėtoje teismo nutartyje nustatytus skundo trūkumus, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame 2022 m. gegužės 2 d. skunde prašė: 1) negautos (neišmokėtos) pensijos nuo 1995 m. kovo 27 d. iki 1998 m. sausio 1 d. atnaujinti senaties terminą apskundimui; 2) socialinio draudimo pensijos nuo 2018 m. sausio 1 d. kasmetinio perskaičiavimo klaidoms taisyti skaičiavimo formulėje, taikant teisingą socialinio draudimo būtinojo stažo (B) reikšmę, atnaujinti senaties terminą apskundimui. Šiame skunde pareiškėjas dėsto biografinius duomenis, kurie jo teigimu yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys praleistus apskundimo terminus, faktines aplinkybes, bet neteikia skundo reikalavimo panaikinti Raštą.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Iš pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties matyti, kad teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Kaip jau minėta, pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui 2022 m. gegužės 2 d. skundą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėto pareiškėjo procesinio dokumento turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įvertinus pareiškėjo pateiktą 2022 m. gegužės 2 d. skundą, iš jo turinio matyti, kad pirma – pareiškėjas neatsisakė skundo antrojo ir trečiojo reikalavimų, antra – 2022 m. gegužės 2 d. skunde dėsto savo biografijos faktus, deklaratyvius teiginius, tačiau nenurodė nė vieno argumento, susijusio su prašomu panaikinti Raštu, neteikia prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Rašto pateikti, nenurodo priežasčių, dėl kurių praleido terminą Raštui apskųsti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo, taip pat nepašalino kitų teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su Valdybos Raštu ir prašo atnaujinti apskundimo terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, tikslindamas pirminį skundą, 2022 m. gegužės 2 d. skunde nesuformulavo reikalavimo panaikinti Valdybos Rašto ir nenurodė jo apskundimo termino praleidimo priežasčių, nepateikė praleidimo priežastis patvirtinančių dokumentų ir neprašė atnaujinti termino Raštui apskųsti, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje šio reikalavimo ir prašymo nevertino.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl ginčijamo akto į teismą, kartu su skundu pateikiant įrodymais grįstą prašymą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl termino skundui dėl Rašto paduoti praleidimo priežasčių galėtų būti reikšmingos būtent sprendžiant klausimą dėl praleisto skundo dėl Rašto padavimo termino atnaujinimo. Taigi, šiuo atveju minėtos aplinkybės nesvarstytinos, kadangi prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu, o ne išreiškiamas apeliacinės instancijos teismui paduotame atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Veslava Ruskan