dcfaa71a-06de-4afa-8ea5-606cecaff93b · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-1/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.,1.2.3.2.,1.2.14.3.2.             Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00156-2008-9             1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.2.;                          2.3.6.4.5.              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Stanislovui Butkevičiui,nuteistajam E. S. ,nukentėjusiosioms A.

S. , Z. P. , R. P. ,nukentėjusiosios Z. P. atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,ekspertei Liudai Riaubaitei,specialistams Eugenijui Grigorukui, Laisvidui Kalniečiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroro, nukentėjusiosios A. S. , nuteistojo E. S. gynėjų Adomo Liutvinsko ir Stanislovo Butkevičiaus apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta J.

K. atžvilgiu 2008 m. vasario 1 d.) – laisvės atėmimu trejiems metams;-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta A. J. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams ir dviems mėnesiams;-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta V. J. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams ir keturiems mėnesiams;-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta J. K. atžvilgiu 2008 m. vasario 22 d.) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;-pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, padaryta V.

P. atžvilgiu) – laisvės atėmimu trejiems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams;-pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika, padaryta F. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu ketveriems metams;-pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (F. S. nužudymas) – laisvės atėmimu dvideÅ¡imčiai metų;-pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas apiplėšti R. P. ) – laisvės atėmimu ketveriems metams;-pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (R. P. nužudymas) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos. -pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė E. S. paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.E. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apiplėšti V. K. ) bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas.IÅ¡ E. S. priteista: -856 Lt (aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai) turtinei žalai atlyginti A.

J. naudai;-265 Lt (du šimtai šešiasdešimt penki litai) turtinei žalai atlyginti Vytauto J. G. naudai;-1040 Lt (vienas tūkstantis keturiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti ir 700 Lt (septyni šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti V. P. naudai;-6922,56 Lt (šeši tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt du litai 56 centai) turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti S. S. naudai;-1135 Lt (vienas tūkstantis šimtas trisdešimt penki litai) turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti A.

S. naudai;-9080 Lt (devyni tÅ«kstančiai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų) turtinei žalai atlyginti Z. P. naudai;-po 50 000 Lt (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti R. P. , R. P. ir S. G. naudai; -3545,40 Lt (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt penki litai 40 centų) Valstybinės ligonių kasos naudai J. K. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti;-2040 Lt (du tÅ«kstančiai keturiasdeÅ¡imt litų) į valstybės biudžetÄ advokatų, suteikusių antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiesiems, iÅ¡laidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:                           E. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 1 d., apie 21.30 val., Panevėžyje, netoli Klaipėdos–Naujamiesčio gatvių sankryžos, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ J. K. , suduodamas smÅ«gius jam į veido ir kairiojo žasto sritis, tuo padarydamas J. K. lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ kairėje veido pusėje, kairiojo skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės lūžius, minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus veide, kakle, kairiame žaste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pagrobė svetimÄ â€“ nukentėjusiajam J.

K. priklausantį bendros 660 Lt vertės turtÄ : mobilųjį telefonÄ ,,Nokia“ su UAB „Omnitel“ SIM kortele (bendros 200 Lt vertės), pinigus (460 litų).                           Be to jis 2008 m. vasario mėn. 19 d., apie 22 val., Panevėžyje, prie Ramygalos g. 110 gyvenamojo namo, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. J. , suduodamas vienÄ smÅ«gį jam į lÅ«pas, tuo padarydamas minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ lÅ«pų srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pagrobė svetimÄ â€“ A.

J. priklausantį bendros 617 Lt vertės turtÄ : piniginę (50 Lt vertės), kurioje buvo A. J. iÅ¡duoti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas Nr. 50207138, Lietuvos Respublikos pasas LD528291, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė „Visa Biznis Card“ Nr. 402320000137990, AB banko „Snoras“ mokėjimo kortelė „Maestro/Snoro Lizingas“ Nr. 6771777525883416, pinigai – 1000 Å vedijos kronų (367 Lt) ir 200 Lt.                          Be to jis 2008 m. vasario mėn. 19 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ V.

J. G. , suduodamas smÅ«gį jam į pakauÅ¡io sritį, tuo padarydamas pakauÅ¡io deÅ¡inės pusės muÅ¡tinę žaizdÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pagrobė svetimÄ â€“ V. J. G. priklausantį bendros 265 Lt vertės turtÄ : mobilųjį telefonÄ â€žNokia 3310“ su UAB „Tele2“ SIM kortele (50 Lt vertės), laikrodį (150 Lt vertės), mobiliojo telefono „Nokia“ įkroviklį (10 Lt vertės), pirÅ¡tines (20 Lt vertės), piniginę (10 Lt vertės), raktus (15 Lt vertės), maisto produktus (bendros 10 Lt vertės), invalidumo pažymėjimÄ , iÅ¡duotÄ V.

J. G. .                        Be to jis 2008 m. vasario mėn. 22 d., apie 18 val., Panevėžyje, Danutės g. 15 namo laiptinėje, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ J. K. , suduodamas jam smÅ«gius į veidÄ , tuo padarydamas J. K. lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , nosikaulių lūžį, veido minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus, kairiojo skruostikaulio lūžį, poodinę kraujosruvÄ kairiame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pagrobė svetimÄ â€“ J.

K. priklausantį bendros 430 Lt vertės turtÄ : mobilųjį telefonÄ â€žSamsung SGH-C100“ (300 Lt vertės) su UAB „Omnitel“ SIM kortele (30 Lt vertės), pinigus – 100 Lt.                          Be to jis 2008 m. vasario mėn. 25 d., apie 15 val., alaus baro, esančio AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, koridoriuje, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. P. , suduodamas vienÄ smÅ«gį jam į veidÄ , tuo padarydamas V. P. virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pagrobė svetimÄ â€“ V.

P. priklausantį bendros 740 Lt vertės turtÄ : mobilųjį telefonÄ â€žNokia 6080“ (600 Lt vertės) su UAB „Tele2“ SIM kortele (60 Lt vertės) ir raktų ryÅ¡ulį (60 Lt vertės) su odiniu dėklu (20 Lt vertės).Be to jis 2008 m. vasario 27 d., apie 19 val., Panevėžyje, Ramygalos g. 65 namo laiptinės pirmame aukÅ¡te, smogė peiliu F. S. į nugaros sritį, tuo padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdÄ su kairės pusės III-čio Å¡onkaulio paleistuburinės dalies nupjovimu ir durtiniu-pjautiniu aortos lanko užpakalinės sienelės sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę, nuo ko F.

S. mirė, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė F. S. bei pagrobė svetimÄ â€“ F. S. priklausantį bendros 95 Lt vertės turtÄ : buto raktus (25 Lt vertės), garažo raktus (25 Lt vertės), laikrodį „Water“ (43 Lt vertės), pinigus – 2 Lt.Taip pat E. S. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 27 d., apie 19.35 val., Panevėžyje, Beržų g. 33 namo laiptinėje, tarp 1 ir 2 aukÅ¡tų, siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ , smogė peiliu 13 kartų R. P. į krÅ«tinės, pilvo, juosmens ir nugaros sritis, tuo padarydamas vienuolika durtinių-pjautinių aklų žaizdų krÅ«tinės kairėje ir deÅ¡inėje pusėje, pilvo kairėje ir vidurinėje dalyse, juosmens kairėje pusėje ir nugaros kairėje pusėje, vienÄ durtinę-pjautinę kiauryminę krÅ«tinės kairės pusės žaizdÄ su durtiniu-pjautiniu kairiojo plaučio sužalojimu, vienÄ durtinę-pjautinę kiauryminę juosmens kairės pusės žaizdÄ atsiveriančiÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę, dėl ko nuo durtinių-pjautinių aklų žaizdų krÅ«tinėje, pilve, juosmenyje ir nugaroje bei kairiojo plaučio durtino-pjautinio sužalojimo, kas komplikavosi Å«miu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę, dėl ko R.

P. mirė, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų tyčia nužudė R. P. bei pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo turtÄ , tačiau savo veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes R. P. neturėjo jokio turto.Be to jis 2008 metais, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo įgijęs lygiavamzdį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pagamintÄ savadarbiu bÅ«du pagal revolverių pavyzdžius, pritaikytÄ Å¡audyti 5,6 mm kalibro žiedinio degimo Å¡oviniais ir du vienos rÅ«Å¡ies, pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Å¡audmenis, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ yra priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams ir Å¡audmenims, 2008 m. vasario 27 d. neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, gabeno Å¡aunamÄ jį ginklÄ su dviem Å¡oviniais Panevėžio miesto gatvėmis ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo neÅ¡iojo Panevėžio mieste; tÄ pačiÄ dienÄ , neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo Å¡aunamÄ jį ginklÄ su dviem Å¡oviniais laikė pas A.

B. , kol 2008 m. vasario 28 d. 22.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, poėmio metu Å¡aunamÄ jį ginklÄ su dviem Å¡oviniais rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai E. S. iÅ¡teisino pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ dėl pasikėsinimo apiplėšti bei nužudyti V.

K. . Prokuroro teigimu, nuosprendį priėmęs teismas, spręsdamas E. S. kaltės klausimÄ dėl Å¡ių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Skunde teigiama, jog apygardos teismas, iÅ¡teisindamas E. S. dėl pasikėsinimo apiplėšti ir nužudyti V. K. , rėmėsi byloje esančia teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, jog specialistas, tyręs kitiems nukentėjusiesiems (F. S. ir R. P. ) padarytų sužalojimų pobÅ«dį, negalėjo iÅ¡tirti V.

K. padarytų sužalojimų ir negalėjo duoti kategoriškos išvados, jog V. K. sužalojimai padaryti tuo pačiu peiliu, kaip ir F. S. bei R. P. . Tačiau, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje išvadoje yra nurodyta, jog tirti pateiktų R. P. ir V. K. drabužių tiriamieji durtiniai-pjautiniai pažeidimai padaryti peiliu, turinčiu geležtę su gerai išreikšta pentimi. Tokiomis savybėmis pasižymi ir tirti pateiktas peilis. Todėl, prokuroro nuomone, teismas, pagrįstai pripažindamas, kad šiuo tirti pateiktu peiliu buvo nužudytas R.

P. , padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nepakanka duomenų iÅ¡vadai, kad pasikėsinant nužudyti bei apiplėšti V. K. buvo panaudotas tas pats E. S. priklausęs peilis. Teismas, apelianto teigimu, neatsižvelgė ir į tas aplinkybes, jog V. K. buvo užpultas ir sunkiai sužalotas tame pačiame miesto rajone, kaip ir kiti du nukentėjusieji – F. S. ir R. P. ir praėjus vos 20 minučių po pastarojo nužudymo. Pasak prokuroro, apygardos teismas, analizuodamas E. S. ankstesnių nusikalstamų veikų raidÄ , neatsižvelgė į nusikaltimų, padarytų V.

K. atžvilgiu, braiÅ¾Ä ir laikÄ â€“ atstumai tarp vietų, kuriose buvo užpulti nukentėjusieji, yra labai panaÅ¡Å«s, F. S. buvo nužudytas 19. 00 val., R. P. – apie 19.35 val., o V. K. buvo sužalotas 19. 55 val. Visi Å¡ie duomenys, prokuroro teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ne kas kitas, o bÅ«tent E. S. kėsinosi apiplėšti bei nužudyti V. K. . Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendį dalyje dėl E. S. iÅ¡teisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas V. K. atžvilgiu, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteisti: -pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams;-pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ laisvės atėmimu penkiolikai metų. Patenkinti byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius dėl Å¡iomis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos.Nukentėjusioji A.

S. apeliaciniu skundu nesutinka su E. S. paskirtÄ ja bausme už F. S. nužudymÄ . Apeliantės nuomone, nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę E. S. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , netinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Apygardos teismas neįvertino to, jog Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė tyčia, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. E. S. nusikalstamas veikas daryti pradėjo dar bÅ«damas nepilnamečiu, iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvo daug kartų teistas, jo padaryti nusikaltimai sunkėjo.

Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės jo nusikalstamo gyvenimo bÅ«do nepakeitė, dėl padarytų nusikaltimų E. S. nesigaili ir iÅ¡vadų nepadaro. Nukentėjusioji A. S. praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir E. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ už F. S. nužudymÄ paskirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nuteistojo E. S. gynėjas A. Liutvinskas apeliaciniame skunde teigia, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl E. S. nuteisimo už nusikalstamas veikas, padarytas F.

S. ir R. P. atžvilgiu, neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apelianto nuomone, apygardos teismas, pripažindamas E. S. kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų apklausa teisiamajame posėdyje vyko pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio reikalavimus. Apeliantas, nesutikdamas su E. S. nuteisimu dėl nukentėjusiojo F.

S. nužudymo, teigia, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė fragmentiškais, teisiamajame posėdyje neištirtais ir nepatikrintais duomenimis. Apygardos teismas, grįsdamas E. S. kaltę nužudžius F. S. , rėmėsi liudytojos S. A. parodymais, tačiau visiškai neaptarė ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių, apelianto nuomone, E. S. kaltę paneigiančių, duomenų – specialistų išvadų, iš kurių matyti, kad ant ikiteisminiame tyrime paimtų ir ištirtų E. S. drabužių nei F.

S. , nei R. P. kraujo pėdsakų nerasta. Apeliantui abejonių kelia ir galimai E. S. priklausiusio ir nužudymų įrankiu pripažinto peilio suradimo aplinkybės. Apeliaciniame skunde teigiama, jog iÅ¡ liudytojo V. K. parodymų matyti, kad jis 2008 m. vasario 27 d. vakare pas nuteistÄ jį matė peilį, kuriuo, apygardos teismo nuomone, ir buvo nužudyti nukentėjusieji. 2008 m. vasario 28 d. E. S. iÅ¡ namų išėjo, kartu su savimi iÅ¡sineÅ¡damas ir peilį. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas peilis 2008 m. vasario 28 d. vakare, sulaikius E. S. , pas jį rastas nebuvo.

Minėtas peilis buvo rastas tik 2008 m. rugpjūčio 19 d., atlikus papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ baro, esančio AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, tualete. Å i papildoma apžiÅ«ra buvo atlikta po to, kai byloje atsirado tyrėjo A. J. 2008 m. rugpjūčio 19 d. suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad buvo gauta operatyvinė informacija apie AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje esančio baro tualete paslėptus asmens dokumentus ir peilį. Apelianto teigimu, Å¡i operatyvinė informacija buvo gauta iÅ¡ įslaptinto liudytojo, kuris byloje pirmÄ kartÄ buvo apklaustas tik 2008 m. spalio 8 d.

Tačiau, gynėjo nuomone, toks dėl nežinomų priežasčių įslaptinto liudytojo aiÅ¡kinimas, jog bendraudamas su E. S. iÅ¡ jo sužinojo, kad jis kažkurio alaus baro tualete yra paslėpęs du pasus ir peilį, bei peilio suradimo aplinkybės prieÅ¡ tai net neapklausus įslaptinto liudytojo, negalėjo bÅ«ti pakankamu pagrindu iÅ¡vadai, jog peilį ir du pasus baro tualete paslėpė bÅ«tent E. S. . Å ios abejonės galėjo bÅ«ti paÅ¡alintos teisiamajame posėdyje apklausus policijos pareigÅ«nÄ A.

J. , tačiau nuosprendį priėmęs teismas to nepadarė. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2008 m. vasario 28 d. E. S. būtų lankęsis bare, esančiame Aukštaičių gatvėje. Nesutikdamas su E. S. nuteisimu dėl R. P. nužudymo ir plėšimo, gynėjas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi abejones keliančiomis specialisto išvadomis. Įvykio vietos apžiūros metu, nuimant pėdsakus nuo sienos, jie buvo apibarstyti juodos spalvos daktiloskopiniais milteliais.

Tuo tarpu specialistas, tyręs pateiktas daktiloskopines plokÅ¡teles, nurodė, kad pėdsakai buvo iÅ¡ryÅ¡kinti rudos spalvos daktiloskopiniais milteliais. Å is prieÅ¡taravimas teismo nuosprendyje neaptartas ir nepaÅ¡alintas, teisiamajame posėdyje tyrimÄ atlikęs ir iÅ¡vadÄ davęs specialistas apklaustas nebuvo. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad ant sienos taip pat užfiksuoti pirÅ¡tų pėdsakai, tačiau apie juos jokių duomenų daugiau byloje nėra.

E. S. gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimÄ ir dėl ant E. S. dirželio rastų kraujo dėmių užfiksavimo teisėtumo. Pasak apelianto, sulaikius E. S. , poėmio metu be kitų daiktų, iÅ¡ jo buvo paimtas ir minėtas dirželis su užraÅ¡ais „Carlsberg Part of the game“ juodos spalvos plastikiniu užsegimu su pakabukais. Tačiau poėmio protokole nėra nurodyta, kad ant dirželio matomos kokios nors dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Ir tik specialistas, atlikęs objektų tyrimÄ , iÅ¡vadoje nurodė, kad ant minėto dirželio pakabukų rastos taÅ¡kinės dėmės. Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad taÅ¡kinės dėmės rastos ne ant dirželio, o ant pakabukų.

Gynėjo nuomone, apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį E. S. atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi tik tikėtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad R. P. ir F. S. galimai buvo nužudyti tirti pateiktu peiliu, rastu bare, AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje.Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismo iÅ¡vada, kad E. S. R. P. ir F. S. nužudė siekdamas juos apiplėšti, nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis. Apygardos teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , rėmėsi vien tik nukentėjusiojo F.

S. artimųjų parodymais, pagal kuriuos išeidamas iš namų jis turėjo kelis litus, raktus bei laikrodį. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei vienas iš šių paminėtų daiktų surastas nebuvo. Tokių nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys. Nuteistojo E. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendį dalyje dėl E. S. pripažinimo kaltu tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudžius F.

S. ir R. P. bei jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistojo E. S. gynėjas S. Butkevičius savo apeliaciniame skunde teigia, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nepagrįstas ir neteisėtas.Nesutikdamas su E. S. nuteisimu už plėšimÄ , padarytÄ 2008 m. vasario 1 d. J. K. atžvilgiu, apeliantas teigia, kad byloje esantys prieÅ¡taravimai apygardos teismo paÅ¡alinti nebuvo.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo J. K. pareiÅ¡kimo, jis teigė, jog buvo užpultas ir apiplėštas 2008 m. vasario 1 d., apie 23 val. Tuo tarpu nukentėjusiojo kaimynė liudytoja S. K. teigė, kad sužalotas ir apiplėštas J. K. pas jÄ atėjo apie 21. 30 val. Nors teismas patikslino kaltinime nurodytÄ nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , tačiau nepaÅ¡alino byloje esančių abejonių. Gynėjui kelia abejonių ir ta aplinkybė, ar E. S. , patyręs kairės rankos traumÄ bei bÅ«damas smulkaus kÅ«no sudėjimo, galėjo J.

K. padaryti specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus – skruostikaulio bei žandikaulio lūžius. Nors byloje esančiais duomenimis ir nustatyta, kad iÅ¡ J. K. pagrobtame telefone buvo įdėta SIM kortelė, priklausiusi E. S. , Å¡i aplinkybė nepatvirtina E. S. kaltės apiplėšus J. K. . Gynėjo teigimu, byloje liko nepaneigtas E. S. aiÅ¡kinimas, jog Å¡iÄ SIM kortelę jis buvo paėmęs iÅ¡ L. J. ir ja naudojosi 2-3 savaites. Apeliantas savo skunde teigia, jog nuosprendį priėmęs teismas, nuteisdamas E. S. dėl plėšimų, padarytų A.

J. ir V. J. G. atžvilgiu, taip pat rėmėsi prielaidomis. Gynėjas pažymi, kad nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų neatpažino E. S. kaip juos užpuolusio asmens, nors, kaip matyti iÅ¡ jų parodymų, jie galėjo matyti kaltininkÄ ir įsidėmėti jo veido bruožus. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nusikalstamų veikų padarymo metu abu nukentėjusieji buvo neblaivÅ«s, todėl jų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis V.

J. G. , apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nuolat painiojosi, negalėjo tiksliai nurodyti iÅ¡ jo pagrobtų daiktų bei pripažino, kad dalis jo parodymų buvo suraÅ¡yti policijos pareigÅ«nų ir jie neatitiko tikrovės. Be to, procesinis veiksmais – daiktų parodymas atpažinti, kurio metu nukentėjusysis A. J. tarp kitų daiktų atpažino iÅ¡ jo pagrobtÄ piniginę, buvo atliktas pažeidžiant Å¡iam procesiniam veiksmui keliamus reikalavimus – visos pateiktos atpažinti piniginės buvo labai panaÅ¡ios.

Be to, teismas nepaneigė E. S. aiÅ¡kinimo, jog piniginę, kuriÄ kaip savo atpažino nukentėjusysis, jam buvo padovanojusi sesuo. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad abejonių kelia A. J. paso suradimo bare, esančiame AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, aplinkybės ir nurodo iÅ¡ esmės panaÅ¡ius argumentus, kokius savo apeliaciniame skunde nurodė ir E. S. gynėjas A. Liutvinskas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. S. nepagrįstai nuteistas ir už plėšimÄ , padarytÄ J. K. atžvilgiu 2008 m. vasario 22 d.

Pasak apelianto, apygardos teismas remdamasis vien tik prielaidomis atmetė E. S. parodymus apie tai, kad tuo metu, kai buvo užpultas J. K. , jis buvo prie baro, esančio AukÅ¡taičių g. 4, ir kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ sužalotam A. A. . Be to, nuteistasis iÅ¡samiai paaiÅ¡kino ir tÄ aplinkybę, kodėl iÅ¡ J. K. pagrobtame telefone buvo naudota E. S. priklausanti SIM kortelė – E. S. teigė, jog šį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ jis įsigijo iÅ¡ asmens, vardu „Žydrius“, tačiau apygardos teismas Å¡iuos nuteistojo parodymus nepagrįstai atmetė.

 Pasak apelianto, apygardos teismas, nuteisdamas E. S. už plėšimÄ , padarytÄ V. P. atžvilgiu, rėmėsi vien tik nenuosekliais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiojo ir liudytojo D. Č. parodymais. Teismas motyvuotai nepaneigė E. S. parodymų, jog V. P. apiplėšė ne jis, o kartu su nukentėjusiuoju buvęs D. Č. . E. S. gynėjas S. Butkevičius iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais kaip ir gynėjas A. Liutvinskas nesutinka su E. S. nuteisimu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamų veikų, padarytų F.

S. ir R. P. atžvilgiu. Nuteistojo E. S. gynėjas S. Butkevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendį dalyje dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl penkių nusikalstamų veikų) panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjai prašė prokuroro bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, o gynėjų apeliacinius skundus tenkinti; prokuroras prašė nuteistojo gynėjų bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, o prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti; nukentėjusioji A.

S. prašė tenkinti jos apeliacinį skundÄ ; nukentėjusiosios Z. P. atstovė prašė nuteistojo gynėjų apeliacinius skundus atmesti; nukentėjusiosios Z. P. ir R. P. prašė apygardos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .Prokuroro, nukentėjusiosios bei nuteistojo gynėjų apeliaciniai skundai atmetami. Dėl prokuroro apeliacinio skundo. Å ioje byloje neabejotinai nustatyta ir apeliaciniuose skunduose neginčijama tai, kad 2008 m. vasario 27 d., apie 19.55 val., Panevėžyje, LakÅ¡tingalų g. 11 namo kieme, suduodant peiliu tris smÅ«gius į nugaros sritį, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, buvo pasikėsinta į nukentėjusiojo V.

K. gyvybę. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį kaltinimai buvo pareikÅ¡ti E. S. . Pirmosios instancijos teismas E. S. dėl Å¡ių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iÅ¡teisino. Teismas pripažino, jog byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys neduoda pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad E. S. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, jog E. S. kaltė pasikėsinus nužudyti bei apiplėšti V.

K. iÅ¡ esmės buvo grindžiama nukentėjusiojo V. K. , liudytojų G. P. , R. L. , S. A. , G. R. , V. J. ir kitų liudytojų parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 454/08 (05) užfiksuotais duomenimis, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2823)-IS1-949. Tačiau Å¡ie duomenys, nei vertinant juos atskirai, nei susiejus tarpusavyje, neleidžia daryti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog E. S. pasikėsino nužudyti V. K. bei užvaldyti jo turtÄ .

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis – neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-2385 (08) konstatuota, jog durtiniai – pjautiniai sužalojimai V. K. padaryti peiliu, turinčiu geležtę su gerai išreikšta pentimi. Būtent tokiomis savybėmis pasižymi ir tirti pateiktas peilis, kuriuo, kaip pagrįstai nustatė apygardos teismas, buvo nužudytas R.

P. . Prokuroro nuomone, E. S. kaltę padarius Å¡ias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir faktinės V. K. sužalojimo aplinkybės, kurios, pagal nusikaltimo padarymo „braiÅ¾Ä â€œ ir laikÄ , sutampa su F. S. ir R. P. nužudymo aplinkybėmis. Teismo nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Teismo nuosprendis pagrįstu laikomas tada, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ar kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teismo nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas bei suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas Å¡ių reikalavimų laikėsi ir pagrįstai nustatė, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančių, jog E. S. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu.Nukentėjusysis V.

K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2008 m. vasario 27 d. lankėsi alaus bare, esančiame Basanavičiaus g. 60, Panevėžyje. Išėjusį iÅ¡ baro LakÅ¡tingalų gatvėje jį sustabdė nepažįstamas vyriÅ¡kis ir paklausė, kur Å¡is eina. Netrukus pajuto smÅ«gius į nugarÄ . Tai pamačiusi kaimynė G. P. pradėjo rėkti, todėl užpuolikas iÅ¡sigando ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Nukentėjusysis V. K. patvirtino, jog jį užpuolusio vyriÅ¡kio jis nepažino (8 t. 29 bl.).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. P. patvirtino mačiusi įvykį, kuomet buvo užpultas ir peiliu sužalotas V. K. , tačiau teigė jį užpuolusio asmens nei pagal iÅ¡vaizdÄ , nei pagal balsÄ atpažinti negalinti (8 t. 36 b.l.). Taigi, kaip teisingai nurodė nuosprendį priėmęs teismas, nei nukentėjusysis V. K. , nei tiesiogiai įvykį stebėjusi liudytoja G. P. savo parodymuose nepatvirtino, jog V. K. užpuolė ir peiliu sužalojo bÅ«tent E. S. . IÅ¡ liudytojo R. L. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis kartu su nukentėjusiuoju V.

K. 2008 m. vasario 27 d. lankėsi alaus bare. Išėję iÅ¡ baro jie iÅ¡siskyrė, V. K. nuėjo pas savo motinÄ Ä¯ LakÅ¡tingalų gatvę. Liudytojas teigė nepastebėjęs, kad nukentėjusysis bÅ«tų su kuo nors konfliktavęs bare, taip pat nematė, kad jį bÅ«tų kas nors stebėjęs ar sekęs (8 t. 37 b.l). Kaltinimas E. S. dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo buvo grindžiamas ir liudytojos S. A. parodymais, kuri pirmosios instancijos teisme nurodė, jog alaus bare, esančiame Basanavičiaus g. 60, Panevėžyje, dirbo barmene. 2008 m. vasario 27 d., po 19 – 20 val., į barÄ atėjo E. S. , kuris su G.

R. gėrė alų. Liudytoja teigė pastebėjusi, kad E. S. rankos buvo kruvinos (8 t. 32-33 b.l.). Taigi nors liudytoja S. A. parodė, jog netrukus po V. K. sužalojimo E. S. į alaus barÄ atėjo kruvinomis rankomis, Å¡i aplinkybė neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog nuteistasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis sužalojo V. K. . Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2385 (08), tyrimui buvo pateiktas alaus baro, esančio AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, tualete rastas peilis ir nukentėjusiųjų V.

K. , F. S. bei R. P. drabužiai. IÅ¡tyręs Å¡iuos objektus specialistas padarė iÅ¡vadÄ , jog tirti pateiktų R. P. ir V. K. drabužių tiriamieji durtiniai – pjautiniai pažeidimai padaryti duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, t.y. peiliu, turinčiu geležtę su gerai iÅ¡reikÅ¡ta pentimi. Tokiomis savybėmis pasižymi ir tirti pateiktas peilis. TyrimÄ atlikęs specialistas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog individualizuojančių tirti pateikto peilio geležtę požymių nėra, todėl nustatyti, ar tiriamieji pažeidimai V.

K. drabužiuose padaryti tuo pačiu įrankiu, ir ar tirti pateiktu peiliu, negalima (3 t. 2-5 b.l.). Teisėjų kolegija, siekdama paÅ¡alinti prokuroro apeliaciniame skunde keliamas abejones, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusiÄ ekspertę L. Raubaitę. Å i teismo posėdyje patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir papildomai paaiÅ¡kino, jog neatmestina galimybė, kad V. K. ir F. S. bei R. P. sužalojimai buvo padaryti tuo pačiu peiliu, tačiau to nei patvirtinti, nei paneigti negalima, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti tik bendrieji sutampantys požymiai (8 t. 216-217 b.l.).

Taigi prieÅ¡ingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog V. K. buvo sužalotas tuo pačiu peiliu, kuriuo mirtini sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiesiems F. S. ir R. P. . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G454a/08/09 (05), kuriÄ atlikusiam teismo ekspertui taip pat buvo pateiktas minėtas peilis. IÅ¡tyręs V. K. padarytų sužalojimų pobÅ«dį bei apžiÅ«rėjęs tirti pateiktÄ peilį, ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , jog visi sužalojimai, konstatuoti V.

K. , galėjo bÅ«ti padaryti tiek tirti pateiktu peiliu, tiek kitu duriančiai – pjaunančio įrankio savybes turinčiu daiktu (4 t. 18 b.l.). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad minėtose specialistų iÅ¡vadose nurodyti duomenys nėra pakankami E. S. kaltei dėl pasikėsinimo nužudyti bei apiplėšti V. K. pagrįsti.Prokuroro apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama V. K. sužalojimo aplinkybėms. Apelianto nuomone, prieÅ¡ pastarÄ jį įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, pobÅ«dis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent E. S. pasikėsino nužudyti ir apiplėšti V.

K. . Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog aplinkybės, kuriomis buvo sužalotas V. K. , yra panaÅ¡ios su nukentėjusiųjų F. S. ir R. P. nužudymo bei plėšimo aplinkybėmis, tačiau Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos reikalauja apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį pagrįstai patikimais įrodymais (BPK 20 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo.

IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinusi pirmiau aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, įrodančių E. S. kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti bei apiplėšti V. K. . Dėl nuteistojo gynėjo A. Liutvinsko apeliacinio skundo. Dėl nukentėjusiojo F. S. nužudymo ir apiplėšimo; dėl nukentėjusiojo R. P. nužudymo ir pasikėsinimo apiplėšti.

             Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, įstatymų nustatyta tvarka Å¡ioje byloje gautus duomenis pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų iÅ¡tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė.

Visuma duomenų, gautų apklausus nukentėjusiÄ sias S. S. , A. S. , Z. P. , liudytojus S. A. , G. R. , D. K. , V. K. , D. Ž. , D. Č. , liudytojÄ , kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 2, įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad E. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nukentėjusiųjų F. S. ir R. P. nužudymo iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, F. S. turto pagrobimo bei pasikėsinimo apiplėšti R.

P. , o gynėjo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.                          Apygardos teismas nuosprendyje nustatė, kad E. S. 2008 m. vasario 27 d., apie 19 val., Panevėžyje, Ramygalos g. 65 namo laiptinėje, sudavė F. S. vienÄ smÅ«gį peiliu į nugarÄ , dėl ko, iÅ¡sivysčius Å«miam iÅ¡oriniam ir vidiniam kraujavimui, Å¡is netrukus mirė. Nuosprendį priėmęs teismas taip pat nustatė, kad netrukus po F.

S. nužudymo, apie 19. 35 val., Beržų g. 33 – iojo namo laiptinėje, E. S. sudavė trylikÄ smÅ«gių peiliu nukentėjusiajam R. P. , kuris dėl padarytais sužalojimais sukelto Å«maus vidinio ir iÅ¡orinio kraujavimo netrukus įvykio vietoje mirė. Tokiais veiksmais E. S. F. S. ir R. P. nužudė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Be to, E. S. , atėmęs nukentėjusiesiems galimybę prieÅ¡intis, pagrobė F. S. priklausiusį 95 Lt vertės turtÄ bei kėsinosi plėšimo bÅ«du pagrobti R.

P. turtÄ , tačiau Å¡ios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis jokio turto neturėjo.              Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog E. S. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinio skundo reikalavimÄ iÅ¡teisinti E. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (dėl F. S. ir R. P. nužudymo) ir 180 straipsnio 2 dalį gynėjas grindžia tuo, jog apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir nepaÅ¡alino visų byloje kilusių abejonių.

Antai, nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo rastas peilis, kuriuo, nuosprendį priėmusio teismo nuomone, buvo nužudyti abu nukentėjusieji; nenustatyta, kodėl ant E. S. drabužių ir daiktų nebuvo rasta nukentėjusiųjų kraujo, nors, pagal liudytojos S. A. parodymus, 2008 m. vasario 27 d. vakare ji matė kruvinas nuteistojo rankas. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog negali būti pripažįstamos patikimais įrodymais byloje esančios daktiloskopinės ir DNR ekspertizės, kadangi jos, kaip ir įvykio vietos, kurioje buvo rastas nužudytas R.

P. , apžiÅ«ra, buvo atliktos pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.              Nors nuteistasis E. S. viso proceso metu tvirtino nei F. S. , nei R. P. nenužudęs, įvykių vietose nurodytu laiku nesilankęs, jo kaltė padarius Å¡ias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 123/08 (05) matyti, kad F. S. mirė nuo durtinės – pjautinės kiauryminės nugaros kairės pusės žaizdos su kairės pusės trečio šonkaulio nupjovimu ir durtiniu – pjautiniu aortos lanko užpakalinės sienelės sužalojimu. Tai komplikavoi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad nukentėjusysis F. S. mirė prieš 2, 5 – 3 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietos, atliktos 2008 m. vasario 27 d., 22. 30 val. (3 t. 23-24 b.l.).

IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2431 (08), 11-1016 (09), MK U 19-09 (01) matyti, kad tirti pateiktų F. S. striukės, marÅ¡kinių ir marÅ¡kinėlių nugarinio pavirÅ¡iaus kairėje pusėje yra po vienÄ durtinį – pjautinį pažeidimÄ . Tiriamieji pažeidimai padaryti vienu smÅ«giu duriamuoju – pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščiÄ geležtę su aÅ¡menimis, t.y. peiliu (2 t. 191-199 b.l.).             IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 122/08 (05) matyti, kad R.

P. mirė nuo durtinių – pjautinių žaizdų krÅ«tinėje, pilve, juosmenyje ir nugaroje su kairio plaučio durtiniu – pjautiniu sužalojimu. Tai komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę. TyrimÄ atlikęs ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , jog R. P. mirė prieÅ¡ 1, 5 – 2 val. iki lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje, atliktos 2008 m. vasario 27 d., 21 val. (3 t. 85-87 b.l.).              IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-911 (08), 11-1358 (08), 11-1375 (08) matyti, kad specialistui buvo pateikti R.

P. bei E. S. drabužiai bei asmeniniai daiktai. Juos iÅ¡tyręs specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad ant R. P. kepurės bei kelnių rasti pavieniai juodos spalvos poliesteriniai pluoÅ¡tai ir ant R. P. kelnių rasti pavieniai juodos spalvos viskozės pluoÅ¡tai, kurie yra vienodi (bendro grupini priklausomumo) su E. S. kelnių audeklo atitinkamais pluoÅ¡tais (2 t. 95 – 103 b.l.). ApžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ Panevėžyje, Beržų gatvės 33 – iuoju numeriu pažymėto namo laiptinėje, ant sienų buvo rasti rankų pėdsakai (3 t. 59-71 b.l.).

Specialistas, atlikęs Å¡ių rankų pėdsakų tyrimÄ , davė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 50-6-IS1-388, iÅ¡ kurios matyti, jog du rankos delno pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokÅ¡telėse Nr. 1 ir Nr. 2, yra palikti E. S. deÅ¡inės rankos delnu (3 t. 73-78 b.l.). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Å¡i specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti pripažįstama patikimu įrodymu, kadangi pagrįstų abejonių keliÄ Ä¯vykio vietoje rastų rankų pėdsakų paėmimo aplinkybės. Antai, iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nuimant rankų pėdsakus nuo sienos buvo panaudoti juodos spalvos daktiloskopiniai milteliai.

Tuo tarpu minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad delno pėdsakai, nuimant juos nuo sienos, buvo iÅ¡ryÅ¡kinti rudos spalvos daktiloskopiniais milteliais. Siekdama paÅ¡alinti apeliaciniame skunde keliamas abejones, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė įvykio vietos apžiÅ«rÄ atlikusį specialistÄ E. GrigorukÄ , kuris paaiÅ¡kino, jog daktiloskopiniai milteliai bÅ«na įvairių spalvų. Kokios spalvos milteliai yra naudojami priklauso nuo to, ant kokios spalvos pavirÅ¡iaus yra užsifiksavę pėdsakai.

Å iuo atveju apžiÅ«rint įvykio vietÄ buvo panaudoti sumaiÅ¡yti juodos ir oranžinės spalvos daktiloskopiniai milteliai. Kai pėdsakas nukopijuojamas želatininėje skaidrioje plokÅ¡telėje, po kurio laiko, daktiloskopiniai milteliai keičia savo spalvÄ ir ima Å¡viesėti, jų spalva tampa ruda. Todėl įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo nurodyta, kad panaudoti juodos spalvos milteliai, o atliekant tyrimÄ jie buvo pakeitę spalvÄ Ä¯ rudÄ . Specialistas E. Grigorukas savo parodymuose paaiÅ¡kino ir tÄ aplinkybę, kad apžiÅ«rėdamas įvykio vietÄ jis dėl suklydimo protokole neteisingai užfiksavo, jog be delno pėdsakų buvo rastas ir pirÅ¡to pėdsakas.

Tačiau atlikus tyrimÄ paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo mažas delno pėdsako fragmentas (8 t. 166-167 b.l.). Tokius E. Grigoruko parodymus patvirtino ir minėtÄ iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas L. Kalnietis, kuris paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenų buvo matyti, jog specialistas E. Grigorukas paimdamas delno pėdsakus naudojo tamsius, beveik juodos spalvos daktiloskopinius miltelius. Tuo tarpu tuomet, kai daktiloskopinės plokÅ¡telės buvo perduotos tyrimui, milteliai buvo pakeitę spalvÄ , paÅ¡viesėję.

Be to, delno pėdsakai buvo nukopijuoti ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės, todėl miltelių spalva atrodė skaidresnė. Specialistas L. Kalnietis patvirtino, jog jo pateikta išvada yra teisinga ir patikima (8 t. 167-168 b.l.).              Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2823)-IS1-949 nurodyta, jog ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis (laboratorijoje pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2), padarytomis nuo laiptinės sienos, E. S. dirželio, R.

P. striukės, kelnių, džemperio ir batų, rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. P. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų R. P. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė, nei 0, 00000000000008 % (2 t. 137-154 b.l.).             Teismo medicinos specialistas, iÅ¡tyręs R. P. ir F. S. padarytų sužalojimų pobÅ«dį, davė specialiasto iÅ¡vadÄ Nr. MK 85/08 (01), iÅ¡ kurios matyti, kad R.

P. ir F. S. žaizdų morfologiniai požymiai rodo, jog jos padarytos plokščiu, vienaÅ¡meniu, duriančių – pjaunančių savybių įrankiu, turėjusiu stačiakampio pavidalo pentį gerai iÅ¡reikÅ¡tomis briaunomis, pradinėje dalyje neaÅ¡trius aÅ¡menis, su pavieniais defektais tiesiojoje dalyje, geležtę metalizuojančiÄ pavirÅ¡ius geležimi. Specialistas padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog visos tirtos žaizdos padarytos tuo pačiu duriančiu – pjaunančiu įrankiu (2 t. 125-132 b.l.).

Tokia specialisto išvada sutampa ir su Teismo medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 199/08 (01), kurioje taip pat pateikta tikėtina išvada, kad tirtos R. P. ir F. S. žaizdos padarytos tuo pačiu tirti pateiktu peiliu (2 t. 174-181 b.l.).             Nuosprendį priėmęs teismas, pripažindamas E. S. kaltu dėl F. S. ir R. P. nužudymo, rėmėsi ne tik pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis, bet ir juos patvirtinančiais nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais.

Nukentėjusioji S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2008 m. vasario 27 d., apie 15 val., jos vyras F. S. išėjo iÅ¡ namų į garaÅ¾Ä . Jis turėjo Å¡iek tiek pinigų, laikrodį, buto bei garažo raktus. Apie 19 val. išėjusi iÅ¡ buto laiptinės pirmame aukÅ¡te rado mirusį F. S. . Atvykus policijai ji apžiÅ«rėjo F. S. daiktus ir pastebėjo, kad iÅ¡ jo pagrobtas laikrodis, pinigai, garažo bei buto raktai (8 t. 28- b.l.). Nukentėjusioji A. S. savo parodymuose taip pat patvirtino, jog 2008 m. vasario 27 d. iÅ¡eidamas iÅ¡ namų F.

S. turėjo laikrodį, keletÄ litų bei raktus, kurių nerado apžiÅ«rėjusi tėvo lavonÄ (8 t. 28 b.l.). Liudytoja S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2008 m. vasario 27 d., apie 19 val., bÅ«dama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡girdo užsidarančių durų garsÄ , o po pusės valandos, apie 19. 30 val., išėjusi iÅ¡ buto, laiptinės pirmajame aukÅ¡te rado gulintį sužalotÄ kaimynÄ F. S. (8 t. 32 b.l.).              IÅ¡ nukentėjusiosios Z.

P. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad 2008 m. vasario 27 d. jos vyras R. P. išėjo į darbÄ . Apie 19 val. paskambinusi dukra pranešė, kad kaimynai matė R. P. gulintį laiptinėje. Nusileidusi į pirmÄ jį aukÅ¡tÄ Z. P. pamatė policijos pareigÅ«nus ir laiptinėje gulintį mirusį sutuoktinį. Z. P. parodė, jog R. P. , iÅ¡eidamas į darbÄ , pinigų ar kitokių vertingų daiktų su savimi nesineÅ¡davo. Ä®vykio vietoje buvusi kaimynė D. K. papasakojo girdėjusi triukÅ¡mÄ laiptinėje ir pro durų akutę mačiusi kažkokį vyriÅ¡kį, kuris tikrino R.

P. kiÅ¡enes (8 t. 29 b.l.). Liudytoja D. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 27 d., apie 19. 40 val., bÅ«dama namuose, ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ laiptinėje. PažiÅ«rėjusi pro durų akutę pamatė du vyriÅ¡kius, iÅ¡ kurių vienas gulėjo ant laiptų, o kitas, jaunesnis, buvo prie jo pasilenkęs. Liudytojai garsiai paklausus jaunuolio, kÄ jis daro, Å¡is nulipo laiptais žemyn ir netrukus vėl priėjo prie gulinčio vyriÅ¡kio. Paėmęs kažkokį maiÅ¡elį, jaunuolis iÅ¡ laiptinės pasiÅ¡alino.

Išėjusi į laiptinę pamatė gulintį sužalotÄ kaimynÄ R. P. . Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių ji atpažino E. S. , kaip jaunuolį, matytÄ 2008 m. vasario 27 d., apie 19. 40 val., laiptinėje prie R. P. (8 t. 33-34 b.l.).              Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. A. parodė, jog 2008 metų vasario mėnesį dirbo alaus bare, esančiame Basanavičiaus gatvėje, Panevėžyje. 2008 m. vasario 27 d. vakare, apie 20 valandÄ , į barÄ atėjo jaunuolis, kurį vėliau atpažino kaip E. S. .

Bare E. S. bendravo su G. R. , kuriam pasiÅ«lė pirkti piniginę. Liudytoja teigė pastebėjusi, kad atėjusio į barÄ E. S. rankos buvo kruvinos (8 t. 32-33 b.l.). Tokius liudytojos S. A. parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir apygardos teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. R. . Å is parodė, kad 2008 m. vasario 27 d. vakare alaus bare buvo susitikęs su E. S. , kurį visi vadino „vaiku“. TÄ vakarÄ jis iÅ¡ E. S. nusipirko vyriÅ¡kÄ piniginę, kuriÄ po kelių dienų atidavė policijos pareigÅ«nams (8 t. 47-48 b.l.).

IÅ¡ liudytojo V. K. parodymų matyti, kad jis su E. S. susipažino 2008 m. vasario mėnesį alaus bare, esančiame AukÅ¡taičių gatvėje. Po to E. S. kurį laikÄ pas jį gyveno. 2008 m. vasario 27 d. E. S. į liudytojo namus atėjo apie 21. 30 val. ir netrukus vėl išėjo. Grįžęs po kelių valandų atsinešė alaus bei rieÅ¡utų. V. K. pastebėjo, jog E. S. turėtas medžioklinis peilis buvo kruvinas. Liudytojui paklausus, kÄ E. S. su peiliu pjaustė, Å¡is atsakė, kad „du pripjoviau“.

TÄ patį vakarÄ E. S. vonioje plovė kruvinÄ peilį, o ryte ir savo drabužius (t 8. 34-35 b.l.).              Taigi pirmiau aptartų bylos duomenų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog ne kas kitas, o bÅ«tent E. S. 2008 m. vasario 27 d., apie 19 val., Ramygalos gatvės 65 – uoju numeriu pažymėtame name, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, sudavė smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam F. S. į nugarÄ ir tokiu bÅ«du jį nužudė bei pagrobė 95 Lt vertės turtÄ â€“ buto bei garažo raktus, laikrodį ir 2 Lt; netrukus po to, apie 19 val. 40 min., E. S. Beržų g. 33 – iuoju numeriu pažymėtame name, siekdamas apiplėšti R.

P. , sudavė Å¡iam trylikÄ smÅ«gių peiliu į įvairias kÅ«no vietas ir tokiu bÅ«du jį nužudė bei pasikėsino pagrobti jam priklausantį turtÄ . TÄ aplinkybę, jog abu nukentėjusiuosius – F. S. ir R. P. nužudė bÅ«tent E. S. , patvirtina ir pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatytos faktinės nusikaltimų padarymo aplinkybės – F. S. ir R. P. buvo nužudyti tÄ pačiÄ dienÄ , vienas po kito, po pirmojo nužudymo praėjus trumpam laiko tarpui (30 minučių), panaudojant tÄ patį duriančių – pjaunančių savybių turintį įrankį, abu nukentėjusieji buvo užklupti namų, esančių netoli vienas kito, laiptinėse.

             PrieÅ¡ingai nei teigiama gynėjų apeliaciniuose skunduose, pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad E. S. nukentėjusiuosius F. S. ir R. P. nužudė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Nukentėjusiosios S. S. ir A. S. viso proceso metu vienodai tvirtino, jog iÅ¡eidamas iÅ¡ namų F. S. turėjo laikrodį, keletÄ litų ir raktus. ApžiÅ«rint žuvusiojo kÅ«nÄ Å¡ie daiktai rasti nebuvo. Liudytoja D. K. savo parodymuose patvirtino mačiusi, kad vyriÅ¡kis, buvęs Å¡alia nužudytojo R.

P. , kažko ieÅ¡kojo pastarojo kiÅ¡enėse. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nužudytuosius ir E. S. bÅ«tų sieję kokie nors asmenininiai sanktykiai, dėl kurių E. S. galėjo turėti pagrindÄ nužudyti F. S. ir R. P. . Å i aplinkybė ir pirmiau aptarti objektyvÅ«s bylos duomenis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis E. S. nukentėjusiuosius nužudė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.              E. S. kaltės padarius Å¡ias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepaneigia gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog ant nuteistojo drabužių nebuvo rasta nei F.

S. , nei R. P. kraujo. Kaip matyti iš pirmiau aptartos specialisto išvados Nr. 140-(2823)-IS1-949, ant E. S. dirželio, kuris buvo paimtas atliekant poėmį iš E. S. , buvo rasta nužudytojo R. P. kraujo. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde abejoja šios išvados patikimumu motyvuodamas tuo, jog minėtoje išvadoje nurodyta, kad R. P. kraujas buvo rastas ne ant E. S. dirželio, bet ant pakabuko, tuo tarpu daiktų apžiūros protokole teigiama, kad tamsios dėmės rastos ant dirželio. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tiek iš daiktų apžiūros protokolo, tiek iš minėtos specialisto išvados turinio matyti, kad apeliaciniame skunde minimi pakabukai yra dirželio dalis.

Tuo tarpu specialisto suformuluotose galutinėse išvadose konstatuota, jog R. P. kraujas rastas nuoplovoje, paimtoje nuo viso E. S. priklausančio dirželio.              Priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis patikimai nustatyta ir ta aplinkybė, jog E. S. F. S. ir R. P. nužudė panaudodamas peilį, kuris buvo rastas alaus bare, esančiame Aukštaičių g.

4. Panevėžyje. Liudytojas V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2008 metų vasario mėnesį pas jį lankėsi kaimynas V. K. ir dar du vaikinai, iÅ¡ kurių vienÄ vėliau atpažino kaip E. S. . Minėtiems vyriÅ¡kiams išėjus, jis pastebėjo, kad dingo jo rankinė, kurioje buvo įvairÅ«s dokumentai bei mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Po kurio laiko pastebėjo, kad iÅ¡ jo namų dingo ir rankų darbo peilis plastmasine rankena. KitÄ dienÄ V. K. atnešė jam dokumentus ir pasakė, kad juos buvo pagrobę kartu buvę vaikinai (8 t. 44-45 b.l.).

Tokius liudytojo V. J. parodymus patvirtino ir apygardos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. . Jis paaiÅ¡kino, kad 2008 metų vasario mėnesį kartu su E. S. ir D. Č. girtavo V. K. namuose. Tuo metu E. S. ir D. Č. gyveno pas jį (V. K. ), todėl kitos dienos rytÄ jis pastebėjo pas E. S. ir D. Č. V. J. sportinį krepšį, kuriame buvo pastarajam priklausantys peilis bei mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Jam pareikalavus grÄ Å¾inti pavogtus daiktus, D. Č. atidavė tik V. J. dokumentus. Liudytojas patvirtino, jog tÄ patį pavogtÄ iÅ¡ V.

J. peilį E. S. turėjo ir 2008 m. vasario 27 d. vakare (8 t. 34-35). IÅ¡ įvykio vietos, esančios alaus bare, AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, apžiÅ«ros protokolo turinio matyti, kad baro tualete, ant ventiliacijos vamzdžio, rasti ir paimti Lietuvos Respublikos piliečio A. J. asmens pasas, vairuotojo pažymėjimas, Rusijos Federacijos piliečio E. Z. asmens pasas bei peilis, kurio ilgis 157 mm, geležtės ilgis 114 mm (1 t. 93-97 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinį veiksmÄ â€“ daiktų ir kitų objektų parodymÄ atpažinti – liudytojas V.

K. iÅ¡ keturių jam pateiktų peilių atpažino peilį, rastÄ ir paimtÄ Ä¯vykio vietos, esančios alaus bare, AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, apžiÅ«ros metu, kaip peilį, kurį E. S. pagrobė iÅ¡ V. J. namų ir turėjo 2008 m. vasario 27 d. vakare (3 t. 163 b.l.). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. Č. patvirtino, jog 2008 metų vasario mėnesį su E. S. ir V. K. lankėsi pas V. J. . Išėjęs iÅ¡ pastarojo buto E. S. turėjo medžioklinį peilį, kurį liudytojas prieÅ¡ tai matė ant stalo V.

J. bute (8 t. 26 – 27 b.l.).              Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog E. S. 2008 metų vasario mėnesį pagrobė iÅ¡ V. J. buto medžioklinį peilį ir juo disponavo iki 2008 m. vasario 28 d., kuomet jį paslėpė alaus baro, esančio AukÅ¡taičių g. 60, Panevėžyje, tualete. Pirmiau aptarti bylos duomenys (specialistų iÅ¡vados bei liudytojo V. K. parodymai) leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent Å¡iuo peiliu buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai nukentėjusiesiems F.

S. ir R. P. .              Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtame alaus bare peilį paliko bÅ«tent E. S. . Be to, apelianto teigimu, abejonių kelia ir minėto peilio suradimo aplinkybės. Teisėjų kolegija ir Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigÅ«nas A.

J. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ asmens, kuriam vėliau Å¡ioje byloje buvo pritaikytas anonimiÅ¡kumas, gavo operatyvinės informacijos apie tai, kad alaus baro, esančio AukÅ¡taičių gatvėje, Panevėžyje, patalpose paslėpti baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti reikÅ¡mingi daiktai. Apie gautÄ operatyvinę informacijÄ jis informavo Panevėžio miesto VPK Nusikaltimų tyrimo biuro virÅ¡ininko pavaduotojÄ A. M. , kuris nurodė gautÄ informacijÄ nedelsiant patikrinti. Nuvykus į įvykio vietÄ , gautoji pirminė informacija pasitvirtino.

Apie tai, kad alaus baro tualete yra paslėpti bylai reikÅ¡mingi daiktiniai įrodymai, buvo nedelsiant praneÅ¡ta vadovybei. Todėl A. J. kartu su kitais policijos pareigÅ«nais dalyvavo atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ , kurios metu buvo rasti ir paimti asmens dokumentai ir peilis (8 t. 164-166 b.l.). Tokius liudytojo parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigÅ«nas A. M. , kuris paaiÅ¡kino, jog A. J. jam pranešė apie gautÄ operatyvinę informacijÄ dėl paslėptų daiktinių įrodymų alaus bare, esančiame AukÅ¡taičių gatvėje, Panevėžyje.

Liudytojas nusprendė, kad Å¡iÄ operatyvinę informacijÄ bÅ«tina patikrinti ir pavedė tai padaryti policijos pareigÅ«nams A. J. ir J. S. . Po 15 – 20 minučių jam paskambino A. J. ir informavo, kad minėto alaus baro tualete, už vamzdžio rado paslėptÄ paketÄ . A. M. nurodė paketo neliesti ir į įvykio vietÄ iÅ¡kviesti Panevėžio miesto VPK operatyvinės grupės pareigÅ«nus. Atlikę įvykio vietos apžiÅ«rÄ pareigÅ«nai rado tris asmens dokumentus ir peilį. Liudytojas paaiÅ¡kino, jog nurodymÄ nedelsiant patikrinti gautÄ operatyvinę informacijÄ A.

J. ir J. S. davė siekdamas iÅ¡vengti galimai paslėptų daiktinių įrodymų sunaikinimo. Tuo tarpu operatyvinei informacijai visiÅ¡kai pasitvirtinus, į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta speciali pareigÅ«nų grupė, kuri atliktÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ Ä¯formino atitinkamame procesiniame dokumente (8 t. 217-219 b.l.). Liudytojas J. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog pagal A. M. nurodymÄ , kartu su A. J. vyko į alaus barÄ , esantį AukÅ¡taičių gatvėje, Panevėžyje, patikrinti operatyvinės informacijos apie ten paslėptus daiktinius įrodymus.

Baro tualete radę paslėptÄ paketÄ , apie tai netrukus informavo A. M. , kuris nurodė iÅ¡kviesti operatyvinės grupės pareigÅ«nus ir saugoti įvykio vietÄ , kol Å¡ie atvyks (8 t. 219-221 b.l.). Liudytoja apklausta policijos pareigÅ«nė tyrėja I. S. paaiÅ¡kino, jog ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus Å¡ioje baudžiamojoje byloje. 2008 m. rugpjūčio 18 d. pagal A. M. nurodymÄ , ji atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ alaus baro, esančio AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, tualete, kurios metu buvo rasti paslėpti asmens dokumentai ir peilis.

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu taip pat dalyvavo ekspertas, baro savininkė ir darbuotoja. Atvykus į įvykio vietÄ joje jau buvo operatyviniai darbuotojai A. J. ir J. S. . Po Å¡ios įvykio vietos apžiÅ«ros A. J. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, iÅ¡ kokio Å¡altinio buvo gauta operatyvinė informacija apie paslėptus daiktinius įrodymus. Po kurio laiko, atlikus anonimiÅ¡kumo taikymo procedÅ«rÄ informacijÄ pateikusiam liudytojui, jis 2008 m. spalio 8 d. buvo apklaustas. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog iki atliekant įvykio vietos apžiÅ«rÄ Ä¯slaptintas liudytojas negalėjo bÅ«ti apklaustas, kadangi jam tuo metu nebuvo suteiktas Å¡is statusas, o jo nurodyta informacija buvo vertinama kaip operatyvinė (t. 8 b.l. 221-222).

             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2, parodė, jog su E. S. susipažino 2008 metais, Šiaulių tardymo izoliatoriuje. E. S. jam papasakojo, kad alaus bare, esančiame Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje, jis yra paslėpęs asmens dokumentus ir peilį, kuriuos, išėjus iš įkalinimo įstaigos, paprašė surasti bei sunaikinti. Kai buvo perkeltas į Panevėžio miesto VPK areštinę, apie E. S. nurodytas aplinkybes liudytojas papasakojo policijos pareigūnui A.

J. . Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 davė ir apklaustas ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme (1 t. 103 b.l., 8 t. 38 b.l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 parodymais, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklūs ir vienodi bei sutampa su kitais pirmiau aptartais bylos duomenimis – policijos pareigūnų A. J. , J. S. , A. M. , I. S. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis.             Taigi pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad: būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje E. S. paprašė kartu kalėjusio liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 sunaikinti baro, esančio Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje, patalpose paslėptus pagrobtus asmens dokumentus ir peilį; liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 šias aplinkybes nurodė policijos pareigūnui A.

J. , kuris apie tai informavo A. M. ir gavęs iÅ¡ pastarojo nurodymÄ kartu su policijos pareigÅ«nu J. S. nuvyko į liudytojo minėtÄ barÄ ; įvykio vietos, esančios AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, apžiÅ«ros metu buvo rasti ir paimti daiktai – trys asmens dokumentai ir peilis, kuriuo, kaip nustatyta pirmiau aptartais bylos duomenimis, buvo nužudyti F. S. ir R. P. . PrieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog peilį ir asmens dokumentus baro, esančio AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, patalpose paslėpė bÅ«tent E. S. .

Å iÄ aplinkybę, visų pirma, patvirtina pirmiau aptarti liudytojo V. K. parodymai, kuriuose jis teigė, jog E. S. peiliu disponavo iki 2008 m. vasario 28 d., kuomet išėjo iÅ¡ liudytojo namų. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 2 patvirtino, jog E. S. jam pats nurodė, kurioje vietoje paslėpė pagrobtus asmens dokumentus ir nužudymų įrankį – peilį. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su gynėjo apeliacinio skundo argumentu, jog tiesioginių liudytojų, galinčių patvirtinti, jog nuteistasis 2008 m. vasario 28 d. lankėsi bare, esančiame AukÅ¡taičių g. 4, Panevėžyje, nėra.

Tačiau, bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad peilį, kuriuo buvo nužudyti F. S. ir R. P. , E. S. savo žinioje turėjo iki 2008 m. vasario 28 d., maždaug 14 val.; apie jo paslėpimo aplinkybes jis papasakojo liudytojui, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, Nr. 2 ir Å¡is peilis buvo rastas bei paimtas E. S. nurodytoje vietoje, leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog peilį kartu su pagrobtais asmens dokumentais baro tualete paslėpė bÅ«tent E. S. .              Dėl BPK pažeidimų.

             Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio tvarka pagarsindamas liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus.

Iš apygardos teismo posėdžio protkolo matyti, kad apklausiamiems liudytojams bei nukentėjusiesiems buvo pasiūloma laisvai papasakoti apie jiems žinomas svarbias bylos aplinkybes. Tik vėliau, apklausiamiems asmenims nurodžius, kad visų aplinkybių, apie kurias parodymai buvo duoti anksčiau, neprisimena, arba esant parodymuose prieštaravimų, buvo perskaitomi šių asmenų parodymai duoti ikiteisminiame tyrime. Tokia apklausos tvarka atitinka BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Todėl, priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, apygardos teismas, teisiamajame posėdyje apklaustiems liudytojams pareiškus, jog visų įvykio, apie kurį duoda parodymus, aplinkybių neprisimena, pagarsindamas jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

Juolab, kad liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas teismo nuosprendis, buvo apklausti teisiamajame posėdyje, jiems klausimus užduoti turėjo galimybę tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėjai.              Dėl nuteistojo gynėjo S. Butkevičiaus apeliacinio skundo.                           Dėl BPK ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų.              Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodomi Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai, susiję su nekaltumo prezumpcija ir teise į teisingÄ bei neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , tačiau gynėjas savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių teiginį, jog ir Å¡ioje byloje paminėti baudžiamojo proceso principai buvo pažeisti.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, nes byloje surinkti įrodymai besÄ lygiÅ¡kai nepatvirtina E. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai iÅ¡ esmės visus duomenis pripažino įrodymais, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis) bei jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl kaltininkui ir jo gynėjui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tik iÅ¡samiai iÅ¡tyręs bylos aplinkybes padarė teisingas iÅ¡vadas dėl E. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas E. S. atžvilgiu yra pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos BK 2 straipsnio 3, 4 dalyse numatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos.             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas teisingo bylos išnagrinėjimo principas. Šis principas pasireiškia įvairiais aspektais.

Kad procesas bÅ«tų teisingas bÅ«tina garantuoti teisę į gynybÄ , tyrimo proceso neÅ¡aliÅ¡kumÄ , visapusiÅ¡kÄ ir objektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ teisme laikantis visų įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teisme buvo pažeista E. S. teisė į teisingÄ teismÄ , buvo suvaržytos jo procesinės teisės ar bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.              Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ nukentėjusiojo J.

K. atžvilgiu (veika, įvykdyta 2008 m. vasario 1 d.).              Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais duomenimis (nukentėjusiojo J. K. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kitais raÅ¡ytiniais bylos įrodymais) patikimai nustatyta, kad 2008 m. vasario 1 d., apie 21.30 val., Panevėžyje, netoli Klaipėdos – Naujamiesčio gatvių sankryžos, E. S. sudavė nukentėjusiajam J. K. smÅ«gius į veidÄ ir kairįjį žastÄ , tokiu bÅ«du atimdamas jam galimybę prieÅ¡intis, bei pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€œNokia” su UAB “Omnitel” SIM kortele ir 460 Lt.

             Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiojo J. K. byloje duoti parodymai negali bÅ«ti pripažįstami patikimais, kadangi jie nesutampa su liudytojos S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Antai, J. K. netrukus po nusikalstamos veikos padarymo protokole – pareiÅ¡kime nurodė, jog buvo užpultas apie 23 val., tuo tarpu liudytoja S. K. parodė, jog sužalotas J. K. pas jÄ atėjo apie 21.30 val. Å is apeliacinio skundo argumentas paneigiamas byloje surinktais duomenimis.

IÅ¡ nukentėjusiojo J. K. parodymų viso proceso metu matyti, kad jis nuosekliai tvirtino, jog 2008 m. vasario 1 d., apie 18 ar 19 val., lankėsi alaus bare, o išėjęs iÅ¡ jo, netoliese, buvo užpultas. Po užpuolimo iÅ¡ karto nuėjo pas pažįstamÄ S. K. . Nukentėjusysis savo parodymuose tvirtino, jog neprisimena, kiek laiko praleido alaus bare ir kada konkrečiai iÅ¡ jo išėjo bei buvo užpultas (1 t. 24, 35-37 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. patvirtino tokius nukentėjusiojo J.

K. parodymus ir paaiÅ¡kino, jog 2008 m. vasario 1 d., apie 21. 30 val. pas jÄ atėjo iÅ¡ matymo pažįstamas J. K. , kuris buvo sužalotas ir paaiÅ¡kino, kad jį, einantį gatve, apiplėšė (1 t. 43-44 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį į tai, kad liudytoja S. K. pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo, todėl apkaltinamasis nuosprendis jos parodymais nėra grindžiamas.              Apeliantas iÅ¡ dalies teisus teigdamas, jog tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, galinčių patvirtinti, kad teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis J.

K. užpuolė bÅ«tent E. S. , byloje nėra. Tačiau ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiai įrodymais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Å iuo atveju bylos duomenimis patikimai nustatyta, jog nuo 2008 m. vasario 2 d. iÅ¡ J. K. pagrobtame mobiliojo ryÅ¡io telefone buvo naudojama SIM kortelė, priklausanti E. S. .

Å i aplinkybė leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį J. K. užpuolė bei pagrobė jam priklausančius daiktus bÅ«tent E. S. . Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistojo bei jo gynėjo keliama versija, jog SIM kortelę, kuri buvo naudojama J. K. priklausiusiame mobiliojo ryÅ¡io telefone, nuteistasis buvo paėmęs iÅ¡ liudytojo L. J. . Apklaustas teisiamajame posėdyje pastarasis liudytojas paneigė Å¡iÄ E. S. keltÄ gynybinę versijÄ ir kategoriÅ¡kai patvirtino, jog jokios SIM kortelės, naudojamos “Bitės” tinkle, E. S. nebuvo davęs (8 t. 42 b.l.).

TÄ aplinkybę, jog minėta SIM kortele disponavo bÅ«tent nuteistasis, patvirtina ir tai, jog UAB “Bitė” iÅ¡ankstinio apmokėjimo SIM kortelė buvo rasta ir paimta atliekant procesinį veiksmÄ â€“ poėmį iÅ¡ E. S. (6 t. 2-3 b.l.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. S. kelta versija apie tai, jog visus mobiliojo ryÅ¡io telefonus, kurie buvo pagrobti iÅ¡ nukentėjusiųjų Å¡ioje byloje, jis buvo įsigijęs iÅ¡ trečiųjų asmenų, yra nelogiÅ¡ka ir neįtikinama, todėl atmestina.

Juolab, kad apklaustas teisiamajame posėdyje E. S. negalėjo nurodyti konkrečių asmenų ir aplinkybių, kuriomis jis Å¡iuos mobiliojo ryÅ¡io telefonus įsigijo. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad daugeliu atvejų, kuomet iÅ¡ nukentėjusiųjų buvo pagrobti mobiliojo ryÅ¡io telefonai, praėjus labai trumpam laiko tarpui, juose buvo naudojamos E. S. priklausančios SIM kortelės. Akivaizdu, jog E. S. per labai trumpÄ laiko tarpÄ neturėjo objektyvių galimybių iÅ¡ trečiųjų asmenų įsigyti kÄ tik pagrobtus mobiliojo ryÅ¡io telefonus.

             Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. S. ranka buvo sužalota, todėl jis objektyviai negalėjo suduoti smÅ«gių nukentėjusiajam J. K. , taip pat nepagrįsta. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 350/08 (05) matyti, kad 2008 m. vasario 29 d. apžiÅ«rėjus E. S. nustatyta gyjanti Å¡autinė žaizda kairės plaÅ¡takos antro pirÅ¡to srityje (5 t. 162 b.l.). Taigi akivaizdu, jog E. S. nustatyti sužalojimai (kairės rankos pirÅ¡to Å¡autinė žaizda) nebuvo tokio pobÅ«džio ir mÄ sto, kad bÅ«tų objektyviai sutrukdę suduoti smÅ«gius nukentėjusiajam J.

K. . Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindo manyti, jog E. S. įvykio metu būtų negalėjęs suduoti smūgius dešine ranka.              Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiųjų A. J. ir V. J. G. atžvilgiu (veikos, įvykdytos 2008 m. vasario 19 d.).              Nukentėjusiųjų A. J. ir V. J. G. parodymais byloje nustatyta, jog: 2008 m. vasario 19 d., apie 22 val., A.

J. lydėjo V. J. G. namo; prie Ramygalos g. 110 namo A. J. pajuto smÅ«gį į veidÄ , dėl ko jis nukrito ant žemės ir prarado sÄ monę; atsigavęs pastebėjo, kad buvo apiplėštas – pasigedo piniginės su joje buvusiais pinigais ir asmens dokumentais; V. J. G. taip pat buvo praradęs sÄ monę ir jÄ atgavo tik savo namuose, kuriuose be jo buvo nepažįstamas vyriÅ¡kis; V. J. G. paklausus, kÄ Å¡is daro, vyriÅ¡kis sudavė smÅ«gį ranka į galvÄ , dėl ko nukentėjusysis vėl prarado sÄ monę; atsigavęs pamatė, kad vyriÅ¡kio namuose jau nėra, o iÅ¡ jo buto pagrobti daiktai – laikrodis, mobiliojo ryÅ¡io telefonas “Nokia”, pakrovėjas, skutimosi maÅ¡inėlė, odinės pirÅ¡tinės, raktai bei maisto produktai.

             Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde abejoja nukentėjusiojo V. J. G. duotų parodymų patikimumu, kadangi jis viso proceso metu davė skirtingus parodymus apie pagrobtus daiktus bei nurodė, kad pareiÅ¡kimÄ â€“ protokolÄ jam padėjo suraÅ¡yti policijos pareigÅ«nai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad Å¡is nukentėjusysis viso proceso metu davė vienodus parodymus dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Teisiamajame posėdyje V.

J. G. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apsirikęs tik dėl pagrobto žiedo, tuo tarpu visi kiti daiktai jam nebuvo grÄ Å¾inti (8 t. 27 b.l.). Ta aplinkybė, kad pirminį pareiÅ¡kimÄ â€“ protokolÄ nukentėjusiajam padėjo suraÅ¡yti policijos pareigÅ«nai nėra pagrindas pripažinti Å¡io nukentėjusiojo parodymus nepatikimais. Juolab, kad V. J. G. buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, jam užduoti klausimus turėjo galimybę teismas bei visi proceso dalyviai ir tokiu bÅ«du patikrinti Å¡io nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumÄ .

Be to, nukentėjusiojo V. J. G. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.              Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu atpažino jam priklausančiÄ piniginę, kuri buvo rasta ir paimta iÅ¡ E. S. (1 t. 79-81 b.l.). Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog Å¡io procesinio veiksmo metu užfiksuoti duomenys yra nepatikimi, kadangi A. J. buvo pateiktos atpažinti trys viena į kitÄ panaÅ¡ios piniginės. IÅ¡ daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, kad nukentėjusiajam A.

J. buvo pateiktos trys savo forma skirtingos vyriÅ¡kos piniginės, iÅ¡ kurių nukentėjusysis atpažino iÅ¡ jo pagrobtÄ piniginę. A. J. paaiÅ¡kino, jog jam priklausančiÄ piniginę atpažino pagal formÄ , ant jos esantį užraÅ¡Ä ir kitus individualius požymius (1 t. 79-81 b.l.). Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. J. patvirtino, jog jam buvo pateiktos trys skirtingos piniginės, iÅ¡ kurių jis iÅ¡ karto atpažino jam priklausiusiÄ (8 t. 27 b.l.).              TÄ aplinkybę, jog bÅ«tent E. S. teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis apiplėšė nukentėjusįjį V.

J. G. , patvirtina ir byloje esantis UAB “Tele2” raštas, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 18 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. iš nukentėjusiojo pagrobtame mobiliojo ryšio telefone buvo naudojama išankstinio pildymo “Tele2” kortelė, kuri buvo rasta pas E. S. ir poėmio metu paimta (1 t. 138 b.l., 6 t. 2-3 b.l.).              Iš įvykio vietos, esančios alaus bare Aukštaičių g. 4, Panevėžyje, apžiūros protokolo matyti, kad ant ventiliacijos vamzdžio, be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti A.

J. asmens dokumentai – Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir vairuotojo pažymėjimas (1 t. 93-97 b.l.). Apeliantas ginčija Å¡io procesinio veiksmo teisėtumÄ , nurodydamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus, pateiktus gynėjo A. Liutvinsko apeliaciniame skunde. Dėl Å¡ių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė atsakydamas į gynėjo A. Liutvinsko apeliacinį skundÄ , todėl jų nekartoja.              Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo J.

K. atžvilgiu (veika, įvykdyta 2008 m. vasario 22 d.).              Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu E. S. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario 22 d., apie 18 val., Panevėžyje, namo, esančio Danutės g. 15, laiptinėje sudavė smÅ«gius J. K. į veidÄ bei pagrobė iÅ¡ jo 430 Lt vertės turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€œSamsung SGH-C100” su SIM kortele ir 100 Lt. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. S. kaltu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, rėmėsi nukentėjusiojo J.

K. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad 2008 m. vasario 22 d., apie 18 val., grįžtant į namus ir įėjus į laiptinę jis pajuto smÅ«gį į galvÄ , nuo kurio prarado sÄ monę. Atgavęs sÄ monę pastebėjo, jog iÅ¡ jo buvo pagrobtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas su SIM kortele bei 100 Lt (1 t. 141, 162-163, 164-165, 166-167 b.l.). TÄ aplinkybę, kad nuteistasis E. S. disponavo iÅ¡ J. K. pagrobtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu patvirtina byloje esantys duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog mobiliojo ryÅ¡io telefone “Samsung SGH-C10” nuo 2008 m. vasario 23 d. 04. 30 val. iki 2008 m. vasario 23 d. 12. 35 val. bei 2008 m. vasario 24 d. 20. 13 val. buvo naudota E. S. priklausiusi iÅ¡ankstinio apmokėjimo “Tele2” kortelė, kuri buvo rasta ir paimta iÅ¡ nuteistojo poėmio metu (1 t. 186 b.l., 6 t., 2-3 b.l.).

             E. S. kaltės padarius Å¡iÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepaneigia gynėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog byloje yra duomenų apie tai, kad E. S. Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo prie pastato, esančio AukÅ¡tačių g. 4, Panevėžyje, iÅ¡ kur kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ sužalotam A. A. . Pirmiau aptartais nukentėjusiojo J. K. parodymais patikimai nustatyta, kad jis buvo užpultas 2008 m. vasario 22 d., apie 18 val. Tuo tarpu iÅ¡ garso įrašų apžiÅ«ros protokolų matyti, kad E. S. savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ kvietė 2008 m. vasario 22 d., 18 val. 40 min. ir 18 val. 42 min. (2 t. 11-12, 19-20 b.l.).

Kaip teisingai pažymėjo nuosprendį priėmęs teismas, atstumas tarp vietos, kurioje buvo užpultas J. K. ir vietos, iÅ¡ kurios buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, yra nedidelis, todėl per keturiasdeÅ¡imties minučių laiko tarpÄ E. S. turėjo galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ vietos, kurioje buvo apiplėštas J. K. ir bylos duomenimis nustatytu laiku savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu skambinti skubios pagalbos numeriu.                           Dėl E. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo V.

P. atžvilgiu (veika, įvykdyta 2008 m. vasario 25 d.).                          Nuteistojo gynėjas apeliacinio skundo reikalavimÄ iÅ¡teisinti E. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo, įvykdyto V. P. atžvilgiu, iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme. Apelianto nuomone, nukentėjusysis V. P. ir liudytoja D. Ž. negalėjo tiksliai nurodyti, ar E. S. , ar D.

Č. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ , o paties D. Č. parodymai negali bÅ«ti pripažįstami patikimu įrodymu, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl E. S. kaltės padarius Å¡iÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .              Nukentėjusysis V. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. vasario 25 d. kartu su E. S. ir D.

Č. lankėsi alaus bare, esančiame AukÅ¡taičių gatvėje, Panevėžyje. Po kurio laiko E. S. pakvietė jį parÅ«kyti. Vos tik išėjus į laukÄ , E. S. sudavė jam smÅ«gį į veidÄ ir nustÅ«mė nuo laiptų, vedančių į rÅ«syje esantį tualetÄ . Nukentėjusysis neteko sÄ monės ir atsibudo tik tuo metu, kai prie jo priėjo baro darbuotoja. Jis pastebėjo, kad yra iÅ¡plėšta striukės kiÅ¡enė bei pavogtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas bei raktų dėklas su jame buvusiais raktais.

V. P. taip pat paaiÅ¡kino, jog tuomet, kai jam buvo suduotas smÅ«gis, kartu buvo ir D. Č. , tačiau iÅ¡ tos padėties, kurioje jis stovėjo prieÅ¡ įvykį, smÅ«gio suduoti negalėjo (8 t. 30-32 b.l.). Taigi prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nukentėjusysis V. P. patvirtino, jog smÅ«gį, po kurio prarado sÄ monę, jam sudavė bÅ«tent E. S. . Teisiamajame posėdyje liudytoja D. Ž. paaiÅ¡kino, kad galimai 2008 m. vasario 25 d., alaus bare, kuriame ji tuo metu dirbo, lankėsi E. S. , D.

Č. ir V. P. . Å iems išėjus į laukÄ parÅ«kyti, liudytoja iÅ¡girdo trenksmÄ ir išėjusi pamatė apačioje laiptų, vedančių į tualetÄ , gulintį V. P. . Liudytoja teigė mačiusi, kad jo striukės kiÅ¡enės buvo iÅ¡verstos. Å alia V. P. stovėjo E. S. ir D. Č. (8 t. 40-41 b.l.). Pirmosios instancijos teisme apklaustas D. Č. patvirtino, jog teismo nuosprendyje nurodytu metu lankėsi alaus bare su E. S. ir V. P. . Jiems trims išėjus į laukÄ , matė, kad E. S. sudavė smÅ«gį V.

P. , dėl ko pastarasis nukrito nuo laiptų (8 t. 26 b.l.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytojas D. Č. davė ir ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu (2 t. 59-60 b.l., 3 t. 164-167 b.l.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojo D. Č. parodymais, kadangi viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s ir sutampa su kitais pirmiau aptartais liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad D. Č. turėtų pakankamÄ pagrindÄ apkalbėti E. S. , duodamas jį kaltinančius parodymus.              Taigi pirmiau aptartais duomenimis patikimai nustatyta, jog 2008 m. vasario 25 d., apie 15 val., prie alaus baro, E. S. sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam V.

P. , dėl ko Å¡is nukrito, tokiu bÅ«du atimdamas galimybę jam prieÅ¡intis, bei pagrobė iÅ¡ jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€œNokia 6080” bei raktų dėklÄ su jame buvusiais raktais. Tokia E. S. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.              Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo.             Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ â€“ atitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumÄ â€“ bausmę.

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais – pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmes tiek už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, tiek galutinę subendrintÄ bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė.

Nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas, tarp jų ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde minimas, aplinkybes. E. S. pripažintas kaltu dėl deÅ¡imties nusikalstamų veikų padarymo, iÅ¡ kurių du priskiriami labai sunkių, du sunkių, Å¡eÅ¡i apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis nesigaili, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina. Iki Å¡ių nusikaltimų padarymo E. S. jau buvo teistas net vienuolikÄ kartų, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus.

BÅ«damas jauno amžiaus, jis niekur nedirbo bei nesimokė. Å ios aplinkybės rodo nuteistojo ypatingÄ pavojingumÄ visuomenei, polinkį daryti nusikalstamas veikas, pastaruoju metu labai sunkias. Nuosprendį priėmęs teismas, konstatuodamas, jog visi E. S. padaryti nusikaltimai buvo tyčiniai, iÅ¡ anksto suplanuoti, tinkamai įvertino ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Byloje nenustatyta nei E. S. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.              Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmes tiek už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, tiek galutinę subendrintÄ bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes ir paskyrė teisingas bausmes.

IÅ¡ nukentėjusiosios A. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji praÅ¡ydama sugriežtinti E. S. bausmę už F. S. nužudymÄ , paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, nurodo tas pačias aplinkybes, kurias apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, jau įvertino. Tas pačias aplinkybes (E. S. didelę kriminalinę patirtį, tyčinę kaltės formÄ , savanaudiÅ¡kas paskatas) įvertinti kitaip, nei jas įvertino nuosprendį priėmęs teismas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusiosios atstovė advokatė teismui pateikė Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡laidos už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai Z. P. sudaro 454, 30 Lt. Atstovė prašė pripažinti Å¡ias iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ nuteistojo. BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso iÅ¡laidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų.

Tuo tarpu Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis nuostatomis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos atstovavimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo E. S. .

IÅ¡laidos už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos banko sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,              n u t a r i a:              Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nukentėjusiosios A.

S. , nuteistojo E. S. gynėjų Adomo Liutvinsko ir Stanislavo Butkevičiaus apeliacinius skundus atmesti.             IÅ¡ E. S. priteisti 454, 30 Lt valstybės naudai už suteiktÄ antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Albinas Bielskis Teisėjai                                                                  RÅ«ta Mickevičienė                                                                               Violeta Ražinskaitė                                      Â