dcf7a92d-59f2-4ebb-aa2c-ac04ee18017d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2048-644/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03429-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. (V. A.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-12-14 iki 2021-12-14 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas neužtikrino jam privatumo naudojantis duÅ¡u, nes bendro naudojimo duÅ¡o patalpoje, kurioje vienu maudydavosi iki 15 nuteistųjų, nebuvo įrengtos pertvaros. PareiÅ¡kėjas turėjo praustis kitų asmenų akivaizdoje, dėl to jautėsi nepatogiai ir tinkamai nenusiprausdavo. Persirengimo patalpoje taip pat nebuvo pertvarų, todėl, su rankÅ¡luosčiu nenusiÅ¡luostęs kÅ«no, skubėdavo kuo greičiau apsirengti drabužius.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ pareigÅ«nams žodžiu reiÅ¡kė pretenzijas dėl minėtų aplinkybių, tačiau į skundus nebuvo reaguojama, problemos nesprendžiamos, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas jautė orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ ir pan. Atsakovės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 9-13) su skundu nesutiko. Pažymėjo, kad gerinant nuteistųjų kalinimo sÄ lygas gyvenamųjų patalpų prausykloje buvo įrengtas vandens Å¡ildytuvas su duÅ¡o sieteliais, pertvaromis ir varstomomis užuolaidomis.

Å ioje prausykloje nuteistieji turi galimybę naudotis duÅ¡u kiekvienÄ dienÄ po darbo valandų ar kitu jiems patogiu laiku. Nuteistųjų bendroje duÅ¡inėje pertvaros neįrengtos, tačiau Å¡iuo metu sprendžiamas privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo duÅ¡inėse. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančios, sÄ lygos. Dušų patalpos inventoriumi aprÅ«pinamos vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis.

Be to, teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų duÅ¡inėse. Taip pat teisės aktai nenumato prievolės įstaigai įrengti matomumÄ ribojančias pertvaras nuteistųjų persirengimo kambariuose. Byloje nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas neturėtų bÅ«ti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindÄ konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Nors pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi duÅ¡u be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui už tai piniginę kompensacijÄ kaip žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2018-12-14 iki 2021-12-14, t. y. neužtikrinus privatumo bendro naudojimo duÅ¡o ir persirengimo patalpose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-12-14 iki 2020-10-26 buvo paskirtas į PravieniÅ¡kių PN-AK pirmÄ jį sektorių, o nuo 2020-10-26 iki 2021-12-14 – trečiÄ jį sektorių (b. l. 19). Byloje nėra ginčo dėl to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK bendrojo naudojimo duÅ¡inėse ir bendro naudojimo dušų persirengimo patalpose nebuvo įrengtos matomumÄ ribojančios pertvaros, minėtų aplinkybių atsakovės atstovas atsiliepime neneigia ir pažymi, kad Å¡iuo metu yra sprendžiamas privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo duÅ¡inėse.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo duÅ¡o patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad duÅ¡uose bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aktualiÄ teismų praktikÄ , sprendžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis, nes laikotarpiu nuo 2018-12-14 iki 2021-12-14 kartÄ per savaitę (iÅ¡ viso 156 kartai) pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u bendrojo naudojimo duÅ¡inėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų iÅ¡gyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (nereagavo į nusiskundimus, problemų nesprendė), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo duÅ¡o patalpose) pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), ar, kad pareiÅ¡kėjas skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į atsakovės atstovÄ dėl skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgus į analogiÅ¡ko pobÅ«džio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. pvz., 2021-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021), teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. A. (V. A.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 150 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Audrius Grauželis