2023-08-30 Nr. AB-15554-3-61-3-06464-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2224-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06464-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 23S57419 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

2.2. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjas turi pagrįstą baimę, kad grįžimo į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) atveju jis gali būti persekiojamas teisėsaugos institucijų dėl dalyvavimo protesto akcijose prieš suklastotus (duomenys neskelbtini) rezultatus. Egzistuoja visos būtinosios prielaidos, leidžiančios daryti išvadą, jog pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju jis gali būti persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų: 1) jis dalyvavo keliose protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini); 2) vieno iš protestų metu ((duomenys neskelbtini)) buvo sužeistas (duomenys neskelbtini) specialiosios paskirties mobiliojo būrio (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pareigūnų šaunamuoju ginklu į petį ir nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydomas (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) jam buvo atliktos dvi chirurginės procedūros; 3) (duomenys neskelbtini) pareigūnai atvyko į pareiškėjo motinos namus, reikalavo nurodyti jo faktinę gyvenamąją vietą ir paaiškino, kad jie turi asmeniškai įteikti pareiškėjui šaukimą; 4) po vizito motinos namuose į pareiškėjo namus pasibeldė pareigūnai, kuriems jis durų neatidarė; pareigūnams susisiekus su pareiškėju, buvo pareikalauta nedelsiant grįžti į namus, tačiau šį nurodymą jis atsisakė vykdyti; 5) (duomenys neskelbtini) šaukimas buvo perduotas jo motinai su sąlyga, kad ji perduos savo sūnui šaukimą atvykti atlikti tardymo ir kitus procesinius veiksmus kaip liudytojui, tačiau neaišku, dėl kokios priežasties.

2.3. Sprendime nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų klaidinęs tyrimą, taip pat jokių jo pasakojimo vidinių ar išorinių prieštaravimų. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, todėl Sprendime padarė klaidingą išvadą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, dalyvaujantys protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini) režimą, yra persekiojami, su jais elgiamasi nežmoniškai, o pareigūnai už savo neteisėtus veiksmus nebaudžiami. Departamentas į šias aplinkybes, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, neatsižvelgė.

2.4. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra jo opozicinė veikla (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. šiuo atveju asmenų, kritikuojančių (duomenys neskelbtini) valdžią, o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu – visiškai pagrįsta nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą. Atsakovas neįvertino perspektyvinės persekiojimo rizikos galimybės ir netinkamai kvalifikavo reikšmingas aplinkybes pabėgėlio statuso suteikimo galimybės kontekste.

2.5. Jeigu teismas konstatuotų, kad Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Pareiškėjas turi pagrįstą baimę, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini) taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu bent jau dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Tai, kad pareiškėjui pavyko teisėtai išvykti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, nereiškia ir nepatvirtina, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirtų persekiojimo veiksmų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) užsiėmė režimo netoleruojama veikla, už kurią gresia režimo persekiojimas, t. y. dalyvavo keliose protesto akcijose prieš suklastotus (duomenys neskelbtini). Vieno iš protestų metu prieglobsčio prašytojas buvo sužeistas, sulaukė kelių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pareigūnų skambučių su „pasiūlymais“ nebedalyvauti demonstracijose. Baimindamasis (duomenys neskelbtini) persekiojimo, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko į Lietuvą.

4.2. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.3. Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas dalyvavo protesto akcijoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo istorija yra paremta vienu epizodu – protesto metu dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų buvo sužeista jo ranka. Dėl šių neteisėtų pareigūnų veiksmų jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas pateikė dviejų šaukimų kopijas. (duomenys neskelbtini) šaukimo kopija, tikėtina, susijusi su prieglobsčio prašytojo kreipimosi ištirti (duomenys neskelbtini) veiksmus prieš jį. (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 5 d šaukimas, mažai tikėtina, kad būtų susijęs prieglobsčio prašytojo Departamentui pateikta istorija. Buvo padaryta išvada, kad minėtas epizodas – tęstinumo laike neturintis įvykis. Prieglobsčio prašytojas savo istorija dėl patirtų sužeidimų viešai nesidalijo, kitų identifikuojamų aplinkybių, dėl kurių (duomenys neskelbtini) režimas siektų persekioti ar nubausti prieglobsčio prašytoją, tyrimo metu nenustatyta. Aplinkybę, kad nėra pradėti teisminiai procesai (baudžiamosios ar administracinės bylos), patvirtino pats pareiškėjas, tai patvirtino ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo baimę grįžti į savo šalį grindė tik patirta trauma protesto metu, tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių kitų pareiškėjo (duomenys neskelbtini) užsiėmimų režimo netoleruojama veikla ar jo persekiojimo dėl jo pirmiau paminėtos veiklos.

4.4. Buvo vertinta informacija nuo 2020 metų iki 2022 metų iš ne mažiau kaip 88 įvairių šaltinių bei konstatuota, kad po (duomenys neskelbtini) vis dar sistemingai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys pareigūnų veiksmus internete. Rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta galimybe. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.5. Su pareiškėju buvo bendradarbiaujama, atlikta ne tik jo apklausa, bet Departamentas išsiuntė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir URM) ir paprašė šios įstaigos pateikti turimą faktinę informaciją apie pareiškėją, kilmės valstybės informaciją, buvo ieškoma informacijos įvairiuose atviruose šaltiniuose, kurie patvirtintų apie prieglobsčio prašytojo tolimesnę veiklą (po išrašymo iš (duomenys neskelbtini)) jo kilmės valstybėje. Atvirai prieinamų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo tolimesnį aktyvų dalyvavimą (duomenys neskelbtini) politiniame gyvenime, nepavyko rasti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (86 ir 87 str.), Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas (97 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

7. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose ir buvo sužalotas vieno iš protesto metu. Po sužalojimo pareiškėjas ligoninėje buvo apklaustas, taip pat pats kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl sužalojimo, t. y. kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms yra žinoma apie jo dalyvavimą ir patirtą sužalojimą protesto metu. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (šaukimai, epikrizė, žmogaus teisių gynimo organizacijų pažymos ir kt.) pagrindžia apklausos metu nurodytas aplinkybes, tačiau Departamentas Sprendime nepaaiškino, kuo remdamasis padarė išvadą, kad tokių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų netinkamas elgesys. Pats atsakovas, Sprendime analizuodamas informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo netinkamai elgiamasi su asmenimis, atsidūrusiais panašioje padėtyje kaip pareiškėjas.

8. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas išsamiai pasakojo apie teisėsaugos pareigūnų lankymąsi jo motinos namuose, bandymą įvairiais būdais susisiekti su pareiškėju asmeniškai, rasti jį gyvenamojoje vietoje, įteikti dokumentus, tačiau atsakovas neįvertino tokios pareiškėjo pateiktos informacijos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas, pateikti rašytiniai įrodymai, nebuvo išnagrinėti ir įvertinti būtent paties atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos apie eilinių protestų dalyvių persekiojimą kontekste. Sprendime atsakovas formaliai nurodė, jog pareiškėjo praeityje patirtas persekiojimas ir protesto metu patirta trauma nepatvirtina jo baimės grįžti į kilmės valstybės pagrįstumo.

9. Teismas nurodė, kad Sprendimo teiginį, jog pareiškėjas savo istorija viešai nesidalija, paneigia pareiškėjo teismui pateikti įrodymai – (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas pasakoja (duomenys neskelbtini).

10. Teismas konstatavo, kad nepakankamai išsamiai buvo išanalizuotos visos nurodytos pareiškėjo persekiojimo baimės, netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės. Atsakovas Sprendime iš esmės nepaaiškino, kuo remdamasis padarė išvadą, jog pareiškėjo dalyvavimo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) rezultatus ir protestų metu patirto sužalojimo bei teisėsaugos pareigūnų dėmesio pareiškėjui (skambučių į pareiškėjui, jo motinai, lankymosi pareiškėjo, jo motinos namuose, siekio įteikti šaukimus ir kt.) nepakanka išvadai, kad jam grėstų netinkamas elgesys, nors pareiškėjas pateikė priešingus argumentus ir rašytinius įrodymus. Nors Departamentas nustatė, kad pareiškėjas iš tiesų dalyvavo protestuose ir vieno iš jų metu nukentėjo, tačiau Sprendime formaliai nurodė, jog praeityje patirtas persekiojimas ir protesto metu patirta trauma nepatvirtina jo baimės grįžti į kilmės valstybės pagrįstumo. Sprendime atsakovas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė šias išvadas.

11. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra formalus ir nepakankamai motyvuotas, todėl neatitinka Įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) ir 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad Departamentas rėmėsi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2023 m. kovo 20 d. raštu, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas rėmėsi Policijos departamento pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas buvo baustas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, be to, jis sistemingai darė ir (ar) daro tos pačios rūšies administracinius nusižengimus arba per metus padarė ne mažiau kaip du administracinius nusižengimus, iš kurių bent vienas yra šiurkštus administracinis nusižengimas, be to, pareiškėjas yra baustas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ir jam skirta 5 000 Eur bauda.

13. Teismas pabrėžė, kad iš Sprendimo dalių dėl pareiškėjo išsiuntimo ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką matyti, kad atsakovas savarankiško tyrimo dėl Policijos departamento pateiktų duomenų neatliko, o tik nurodė, jog vadovaujasi Policijos departamento rekomendacijomis. Teismas nurodė, kad, atsakovui iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, šios aplinkybės (ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už (duomenys neskelbtini), ar pareiškėjo Lietuvoje padaryti administraciniai nusižengimai yra galiojantys, ar yra paskirtų ir nesumokėtų administracinių baudų) taip pat turėtų būti pakartotinai patikrintos ir išsamiai įvertintos priimant naują sprendimą.

III. 14. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Departamentas išsamiai Sprendime paaiškino, kad prieglobsčio prašytojo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjo pasakojimo dalis apie tyrėjų skambučius į jo telefoną, taip pat apie bandymus įteikti šaukimus jo motinai, yra grindžiama tik pareiškėjo pasakojimu.

15.2. (duomenys neskelbtini) šaukimu pareiškėjas kviečiamas liudyti dėl jo paties kreipimosi į teisėsaugą dėl pareigūnų netinkamų veiksmų. 2021 m. balandžio 5 d. šaukimas tikėtinai nesusijęs su pareiškėjo persekiojimu kilmės šalyje, nes pareiškėjas kviečiamas liudyti finansinio pobūdžio byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lietuvoje ir Latvijoje padarė teisės pažeidimų, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, tikėtina, kviečiamas liudyti dėl panašių pažeidimų, o ne dėl politinių pažiūrų.

15.3. Departamento surinkta išsami kilmės valstybės informacija nepatvirtina išvados, kad asmenys už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) protestuose (duomenys neskelbtini) būtų baudžiami inkriminuojant jiems finansinius nusikaltimus, kurių tyrimu užsiima (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Pareiškėjas, jau būdamas Lietuvoje, sistemingai pažeidinėjo įstatymus, dėl ko buvo ne kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, o Latvijoje nuteistas už (duomenys neskelbtini) ir jam paskirta 5 000 Eur bauda. Minėti faktai patvirtina tai, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis įstatymų, todėl tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai prieglobsčio prašytoju galėjo susidomėti dėl panašių aplinkybių, kurios niekaip nėra susijusios su galimu prieglobsčio prašytojo persekiojimu už jo politines pažiūras.

15.4. Pareiškėjas per Elektroninių paslaugų portalą pateikė tik priedus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4. Priedo Nr. 3, kuriame ir turėjo būti teismo sprendime minimas (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas nebuvo pateiktas. Teismas neištyręs minėto įrodymo, tačiau pasisakydamas savo sprendime pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, 80 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnio 4 dalį, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

15.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad turi būti iš naujo įvertintos aplinkybės (ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini), ar pareiškėjo Lietuvoje padaryti administraciniai nusižengimai yra galiojantys, ar yra paskirtų ir nesumokėtų administracinių baudų).

15.6. Pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje pasiprašė prieglobsčio tik siekdamas įteisinti savo buvimą šalyje, kurioje nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 23 d. buvo neteisėtai. Sprendime nurodyti ir kiti motyvai, argumentai, kuriais vadovaujantis buvo nuspręsta išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti ir įvesti į SIS persėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT), užduodant šiuos klausimus:

16.1. Ar šalies piliečio, nepritariančio valdančiam politiniam režimui, kuris nebūdamas opozicinio judėjimo vadovybės (koordinuojančių struktūrų) nariu, iki išvykimo iš kilmės šalies dalyvavo masiniuose pilietiniuose protestuose, politiniai įsitikinimai priskirtini politiniams įsitikinimams 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 10 straipsnio 2 dalies e punkto prasme?

16.2. Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas susilaikys nuo politinių įsitikinimų, kurie sudaro asmens tapatybės dalį, deklaravimo (reiškimo) kilmės šalyje, kad išvengtų persekiojimo?

17. Pareiškėjas teigia, kad protestuose dalyvavo daugybė žmonių ((duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovas neatsižvelgė į tai, kad ne visi iš šių asmenų buvo identifikuoti teisėsaugos institucijų. Dėl ribotų išteklių režimas negalės persekioti kiekvieno asmens, kuris bent kartą dalyvavo (duomenys neskelbtini) proteste, tačiau galima pagrįstai manyti, kad valdžia galės persekioti tuos asmenis, kurie teisėsaugos institucijų yra jau identifikuoti kaip protestų dalyviai. Šį persekiojamų asmenų profilį atitinka ir pareiškėjas.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė nevyriausybinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ (ši organizacija yra įtraukta į ekstremistinių organizacijų sąrašą, kuris skelbiamas (duomenys neskelbtini) puslapyje) raštą, kuriame patvirtinama, kad pareiškėjas pripažintas kaip nukentėjęs dėl (duomenys neskelbtini) ir jam buvo suteikta finansinė parama – 2020 m. rugpjūčio 28 d. jam buvo pervesta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pateikė banko išrašo nuotrauką, kurioje matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjo banko sąskaitos buvo nuskaityta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovė teismui nurodė, kad ši suma tikėtinai nurašyta teisėsaugos institucijų prašymu, nes suma beveik atitinka tą sumą, kurią pareiškėjui pervedė (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad šios organizacijos paramą gaunančių asmenų banko sąskaitos yra blokuojamas, o gauta parama konfiskuojama. Aplinkybių visuma patvirtina, kad teisėsaugos institucijos konfiskuoją (duomenys neskelbtini) paramą, todėl nurašymas tikėtinai susijęs su gauta parama.

19. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, reikalaudamas pateikti įrodymus dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo, netinkamai taikė rizikos vertinimo standartą prieglobsčio bylose. Tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) prieš jį yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nėra lemiamas kriterijus, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl politinių pažiūrų (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta, nes rizikos vertinimas turi būti nukreiptas į ateitį.

20. Pareiškėjo vertinimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas jau yra identifikuotas kaip protestų dalyvis ir tai padidina riziką patirti persekiojimą, todėl pareiškėjas pagrįstai bijo patirti persekiojimą dėl politinių pažiūrų (duomenys neskelbtini), o tai, jog jis nepateikė įrodymų, kad prieš jį nėra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nepaneigia jam kylančios rizikos kilmės šalyje.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagrįstai baimei patirti persekiojimą dėl politinių pažiūrų (duomenys neskelbtini) nėra būtina nustatyti, kad asmuo yra politinės partijos narys ar politikas, nes persekiojimą gali patirti ir protestuose dalyvavę piliečiai.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pateikė „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriame ši organizacija (kuri taip pat įtraukta į ekstremistinių organizacijų sąrašą, kuris skelbiamas (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje) nurodo, kad pareiškėjas padėjo organizuoti opozicinius renginius Lietuvoje, t. y. pareiškėjas ir toliau dalyvauja opozicinėje veikloje.

23. Pareiškėjas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) laidos įrašas, kuriame pareiškėjas pasakoja apie savo opozicinę veiklą, pateiktas prie bylos priedu, iš teismo sprendimo matyti, kad teismas šį įrodymą vertino.

24. Pareiškėjas nurodo, kad jis pakeitė savo elgesį – per paskutinius 1,5 metų nepadarė jokių pažeidimų ir sumokėjo visas baudas, o (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo nubaustas už rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką, o ne jos padarymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Bylos esminis dalykas – atsakovo Departamento 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 23S57419, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra formalus, nepakankamai motyvuotas, neatitinkantis Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) ir 9 punkte (objektyvumo) įtvirtintų viešojo administravimo principų reikalavimų, nes neįvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, iš esmės neištirtos pareiškėjo versijos dėl grėsmės jam kilimo grąžinus jį į kilmės valstybę, nors nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) protestuose ir patyrė sužalojimus, sulaukė teisėsaugos pareigūnų dėmesio. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nepagrįstai panaikintas Sprendimas, nes jame išsamiai yra paaiškinta, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjo pasakojimo dalis apie tyrėjų skambučius į jo telefoną, taip pat bandymus įteikti šaukimus jo motinai yra grindžiama tik pareiškėjo pasakojimu, persekiojimo nepatvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai ((duomenys neskelbtini) pranešimas, (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. balandžio 5 d. šaukimai). Atsakovas taip pat nurodo, kad buvo įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir nebuvo nustatyta jo persekiojimo riziką didinančių individualių aplinkybių (pareiškėjas nėra opozicinės partijos narys ar politikas, po (duomenys neskelbtini) nedalyvavo opozicinėje veikloje, nėra duomenų apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą dėl jo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) proteste). Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, akcentuodamas, jog atsakovo išvada, kad pareiškėjui nekyla grėsmė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) šaukimo, prieštarauja paties atsakovo surinktai informacijai, jog asmenys, kurie kreipėsi į teisėsaugą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, sulaukia valstybės persekiojimo, atsakovas neatsižvelgė, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pareigūnų identifikuotas kaip protestų dalyvis, o pagal šios valstybės informaciją tokie asmenys patiria valdžios persekiojimą, įrodymų, kad pradėtas pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas, nebuvimas nepaneigia jam kylančios rizikos kilmės šalyje, pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) dalyvavo opozicinėje veikloje (nurodomi „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, (duomenys neskelbtini) laidos įrašas).

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan.; kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

30. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

31. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Direktyvoje 2011/95/ES nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

32. Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte.

33. Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio (persekiojimo priežastys) 1 dalies e) punkte nurodyta, kad valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, atsižvelgia į šiuos veiksnius: politinių pažiūrų sąvoka visų pirma apima turimas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą tam tikru klausimu, susijusiu su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų. Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

34. Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

35. EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) pažymėjo, kad nors iš tiesų praeityje nutikęs persekiojimas ar netinkamas elgesys stipriai pakreipia vertinimą, kad asmeniui iš tiesų gali kilti grėsmė būti persekiojamam ir ateityje, tokios informacijos nebuvimas nėra lemiamas kriterijus. Dėl to tai, kad patikimai nebuvo nustatyta, jog praeityje su asmenimis buvo netinkamai elgiamasi arba grasinama jų kilmės valstybėje, nėra lemiama, sprendžiant dėl tikros grėsmės patirti netinkamą elgesį asmens išsiuntimo atveju (sprendimo 81–82 p.). Šioje byloje EŽTT taip pat akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų asmens išsiuntimas (minėto sprendimo 88 p.). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (EŽTT didžiosios kolegijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas byloje F. G. prieš Švediją, pareiškimo Nr. 43611/11).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jam kylančios persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini) (dėl dalyvavimo keliose protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini)), surinko 2020–2022 metų kilmės valstybės informaciją iš skirtingų šaltinių ir analizavo aplinkybes apie protestuotojų persekiojimą, baudimą (duomenys neskelbtini). Sprendime nustatyta, kad protestuotojų prieš (duomenys neskelbtini), disidentų ir vyriausybės kritikų baudžiamasis persekiojimas nesibaigė; patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra griežčiausia represijų forma, kuri tebėra masinė ir plačiai paplitusi, asmenys gali būti teisiami už akių pagal straipsnius dėl teroro, genocido, išdavystės, sabotažo, ekstremistinės grupuotės sukūrimo ar dalyvavimą joje, taip pat dėl masinių riaušių ir raginimų taikyti sankcijas; nuo (duomenys neskelbtini) pradėtų baudžiamųjų bylų, susijusių su po (duomenys neskelbtini), skaičius sekė jau (duomenys neskelbtini), o tai parodo, jog protestų dalyvių bei palaikytojų paieška ir persekiojimas (duomenys neskelbtini) vis dar yra aktyviai tęsiami. Sprendime nurodyta, kad po (duomenys neskelbtini)vis dar sistemingai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys pareigūnų veiksmus internete; taikiuose protestuose dalyvavę asmenys sulaikomi ir apkaltinami falsifikuojant kaltinimus arba nedidelius nusižengimus išpučiant, neretai prieš juos taikomos psichologinės ir fizinės poveikio priemonės; vykdomi politiškai motyvuoti areštai, kadangi protestuotojai yra suvokiami kaip turintys asociacijų (siejami) su opozicija ir vertinami kaip keliantys grėsmę valdančiajam režimui. Pagal naujausią informaciją, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos iki šiol vykdo (duomenys neskelbtini) protestų dalyvių identifikavimą ir baudimą, be kita ko, analizuodamos vaizdo įrašus ir pasitelkdamos veidų atpažinimo sistemą; protesto akcijų metu sulaikyti ir administracine tvarka nubausti asmenys vėliau susiduria su papildomais kaltinimais ir pakartotiniu baudimu.

37. Atsakovo Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) protesto akcijoje ir jos metu buvo sužeistas (duomenys neskelbtini) pareigūnų šaunamuoju ginklu į petį, tačiau darė išvadą, jog praeityje patirtas persekiojimas ir protesto metu patirta trauma nepatvirtina jo baimės grįžti į kilmės valstybės pagrįstumo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pagal bylos duomenis, pareiškėjas po sužalojimo ligoninėje buvo apklaustas, taip pat jis pats kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl sužalojimo, byloje yra pateikęs (duomenys neskelbtini) parengto informacinio pranešimo dėl patikrinimo termino pratęsimo kopiją, (duomenys neskelbtini) šaukimo Nr. 1133 atvykti atlikti tardymo ir kitus procesinius veiksmus kaip liudytojui, kurį pasirašė (duomenys neskelbtini), kopiją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms yra žinoma apie pareiškėjo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) proteste ir patirtą sužalojimą protesto metu, t. y. jis yra identifikuotas kaip protesto dalyvis, kuris galėtų būti baudžiamas kilmės valstybėje.

39. Pareiškėjas atsakovui yra detaliai nurodęs aplinkybes apie patirtą persekiojimą iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų, t. y. skambučius jam ir jo motinai bei pareigūnų lankymąsi jo ir jo motinos namuose, bandymus įteikti šaukimus, kuriomis grindžia savo baimę būti persekiojamam kilmės šalyje. Tai, kad apie patirtą persekiojimą, pareiškėjas neturi rašytinių įrodymų, nereiškia, jog neturi būti vertinamas pareiškėjo pasakojimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Sprendime nurodomos aplinkybės, kad nėra duomenų apie pradėtą pareiškėjo baudžiamąjį persekiojimą, tai, kad viso laikotarpio metu (duomenys neskelbtini) nesiėmė papildomų veiksmų, kurie prilygtų persekiojimui, nei prieš pareiškėją, nei prieš (duomenys neskelbtini) gyvenančius jo giminaičius, nesudaro pagrindo daryti nebejotinos išvados, jog pareiškėjui grįžus į (duomenys neskelbtini) jis nebus persekiojamas ir jam nekyla tokio pobūdžio grėsmė. Kaip jau minėta nutarties 35 punkte, tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų asmens išsiuntimas.

40. Pareiškėjas viešai yra pasidalijęs savo individualia situacija. Tai patvirtina jo byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) laidos vaizdo įrašas, kuriame, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, jis pasakoja apie patirtus sužeidimus, nurodo, kad kreipėsi į teisėsaugą ir buvo šaukiamas liudyti, pasakoja (duomenys neskelbtini). Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad šis įrodymas nebuvo pateiktas, nes jis yra byloje ir galima su juo susipažinti. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas yra be garso, bet su lietuviškais subtitrais.

41. Apibendrinant darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai, kuriais kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, netinkamai įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, buvo priimtas Sprendimas, nėra teisiškai pagrįsti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, šios bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl Sprendimas pagrįstai pripažintas neteisėtu ir panaikintas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

42. Kadangi pareiškėjas yra įpareigotas iš naujo išnagrinėti prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į atsakovo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo išsiuntimu į (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarka ir visuomenei, ir nurodė, kad jos turėtų būti iš naujo vertinamos.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai ir visuomenei, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, t. y. Departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.). Priemonės, kurių imtasi dėl visuomenės saugumo priežasčių, turi atitikti proporcingumo principą ir turi būti grindžiamos vien tik atitinkamo asmens elgesiu; buvę kriminaliniai nusikaltimai patys savaime negali būti tokių priemonių ėmimosi priežastis, atitinkamo asmens elgesys turi kelti tikrą ir pakankamai rimtą pavojų, kenkiantį vienam iš pagrindinių visuomenės interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1048-624/2017; kt.).

44. Pažymėtina, kad Sprendime detaliai ir išsamiai nėra įvertinta, ar veika, už kurios padarymą pareiškėjas nuteistas (duomenys neskelbtini), jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas akivaizdžiai nepaiso ir ignoruoja Lietuvoje veikiančius teisinės tvarkos standartus, nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, o toks pareiškėjo elgesys kelia tikrą ir pakankamai rimtą pavojų viešajai tvarkai ir visuomenei.

45. Patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

46. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą kreiptis į ESTT, užduodant šiuos klausimus:

46.1. Ar šalies piliečio, nepritariančio valdančiam politiniam režimui, kuris nebūdamas opozicinio judėjimo vadovybės (koordinuojančių struktūrų) nariu, iki išvykimo iš kilmės šalies dalyvavo masiniuose pilietiniuose protestuose, politiniai įsitikinimai priskirtini politiniams įsitikinimams Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 2 dalies e punkto prasme?

46.2. Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prieglobsčio prašytojas susilaikys nuo politinių įsitikinimų, kurie sudaro asmens tapatybės dalį, deklaravimo (reiškimo) kilmės šalyje, kad išvengtų persekiojimo?

47. Pareiškėjas šį prašymą sieja su tuo, kad jo prieglobsčio prašymo esmė yra susijusi ne tik su tuo, jog jis identifikuotas kaip (duomenys neskelbtini) opozicinių protestų dalyvis ir dėl to galėtų patirti persekiojimą, bet ir dėl to, kad dėl itin paplitusių žmogaus teisių pažeidimų (duomenys neskelbtini) jis negalėtų laisvai išreikšti politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nurodo, jog jo dalyvavimas proteste (duomenys neskelbtini), taip pat opozicinė veikla Lietuvoje, patvirtina aplinkybę, kad jis dalyvauja opozicinėje veikloje. Pareiškėjo teigimu, teisės aktuose ir teismų praktikoje nėra aiškaus standarto, pagal kurį galima būtų vertinti, kokia politinių įsitikinimų išraiška yra pakankama konstatuoti, kad asmuo turi politinius įsitikinimus, kaip jie apibrėžti Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 2 dalies e punkto prasme, taip pat nėra aišku, ar būtent politinių pažiūrų išraiška – dalyvavimas proteste nesant opoziciją koordinuojančios organizacijos nariu – priskirtina politiniams įsitikinimams, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 2 dalies e punktą. Taip pat, pareiškėjo teigimu, kyla klausimas, ar atsakovas gali reikalauti pareiškėjo atsisakyti politinių įsitikimų, jo (pareiškėjo) politiniai įsitikinimai yra svarbūs jo tapatumui, jis jų negali atsisakyti.

48. Pareiškėjo prašymas netenkinamas dėl toliau nurodytų argumentų.

49. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad <...> įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimo byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.).

50. Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Papildomai pažymėtina, kad ESTT procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo aiškina Europos Sąjungos teisę arba nusprendžia dėl jos galiojimo, o ne taiko šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas.

51. Atsižvelgiant į šioje byloje apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą patikrintas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, į tai, kad paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Sprendimas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, t. y. įpareigotas įvertinti pareiškėjo nurodytas persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini) lemiančias aplinkybes (iš jų ir dėl politinių priežasčių), darytina išvada, jog pareiškėjo keliamas Direktyvos 2011/95/ES taikymo klausimas nėra aktualus, t. y. šios bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka nepriklauso nuo ESTT išaiškinimo. Pažymėtina, kad Departamentas Sprendime nebuvo nurodęs, jog pareiškėjas gali išvengti persekiojimo veiksmų, atsisakydamas savo politinių įsitikimų, taip pat nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo politiniais įsitikinimais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė