dcf54111-e2c6-445b-af0a-a2040c7986af · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-9-796/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16945-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.3; 2.6.16.9; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalis), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

C. (A. C.) dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. C. 666,77 Eur skolÄ už nesumokėtas nuomos įmokas, 600,09 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, ir 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovui ieÅ¡kinio su priedais kopijos ir teismo praneÅ¡imas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, priimtas sprendimas už akių. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, priteista ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovo A.

C. 666,77 Eur skolos, 60,01 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 726,78 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 25 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bei 85,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 3.1 2020 m. birželio 22 d. tarp pirminės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022258 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo iÅ¡nuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius LG-55UM7100PLB-003MALFBB248 25 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visÄ Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka bei terminais. 2020 m. lapkričio 12 d. pirminė kreditorė ir ieÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-11/01, kuria pirminė kreditorė perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ .

Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo informuotas el. paÅ¡tu 2020 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡imu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieÅ¡kove. 3.2 Teismas nustatęs, kad atsakovas savo pareigos mokėti daikto kainÄ Sutartyje nustatyta tvarka tinkamai nevykdė, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė 666,77 Eur skolÄ . 3.3 Teismas pažymėjo, jog Å¡alys Sutartyje susitarė, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procentų už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėjimo dienÄ nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.

Teismas atsižvelgęs į sutartinių teisinių santykių pobÅ«dį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas Sutartį buvo silpnesnioji Sutarties Å¡alis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sÄ lygų, konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti netesybos yra nepagrįstai didelės, t. y. pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ (nors delspinigių praÅ¡oma priteisti tik už 180 dienų, tačiau delspinigių norma sudaro 182,50 procentų per metus, o praÅ¡omų priteisti delspinigių suma artima priteistinos skolos dydžiui).

Teismas netesybas sumažino iki 0,05 procentų dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus, ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 60,01 Eur (666,77 Eur x 0,05 procentų x 180 dienų) delspinigių, o likusiÄ reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo atmetė. 3.4 Teismas proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkinta 57 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 85,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (150,00 Eur x 57 procentų).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 4. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių, bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti ieÅ¡kovei UAB „Legal Balance“ iÅ¡ atsakovo A. C. 600,09 Eur delspinigių ir 150,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ .

Taip pat praÅ¡o priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ . Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 4.1 Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) nuostatomis. 4.2 Apeliantė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau nesutinka, kad Sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui bÅ«tų taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos. 4.3 Pažymi, jog Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Pažymi ir tai, jog sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Be to, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikÅ¡mė ir pažeistas sutarčių laisvės principas. 4.4 Teismas nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros. 4.5 Apeliantės nuomone, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ .

Teismas netesybų dydį sumažindamas nuo 600,09 Eur iki 60,01 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas 10 kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 4.6 Apeliantė mano, kad teismas Å¡iuo atveju vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos doktrina ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieÅ¡kovė prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų.

Atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymÄ , laiku negrÄ Å¾ino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas bÅ«tų grÄ Å¾inti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grÄ Å¾inimas bÅ«tų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismÄ kreipėsi po protingo termino. 4.7 Mano, kad ieÅ¡kovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovo praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį.

Tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. 4.8 Pažymi ir tai, jog atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sÄ lygomis, jis laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal Sutartį arba grÄ Å¾inti nuomojamÄ turtÄ nurodytu terminu, tačiau Å¡ių pareigų neįvykdė. 4.9 Apeliantės nuomone, kadangi reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas visiÅ¡kai, jai turi bÅ«ti priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria tik iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo A. C. netesybas (delspinigius) dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sumažinti pradinės kreditorės ir atsakovo susitartÄ delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų. Taip pat kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieÅ¡kovei priteista iÅ¡ atsakovo tik dalis pirmosios instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo pagrįstumo ir teisėtumo 9. Anot apeliantės UAB „Legal Balance“, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Apeliantės manymu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis visiÅ¡kai atitinka Sutarties Å¡alių valiÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi iÅ¡imtinai tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sÄ lygomis, laisva valia prisiėmė įsipareigojus, tačiau jų nevykdo.

Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, į teismÄ kreipėsi po protingo termino, be to, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. tik už 180 dienų.

10. Byloje nėra ginčo, tai apeliaciniame skunde pripažino ir apeliantė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo A. C. sudaryta Sutartis – tai vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat nėra ginčo, jog nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę (televizorių) įsigijo asmeniÅ¡kai fizinis asmuo iÅ¡ juridinio asmens – verslo subjekto.

11. Pagal kasacinio teismo praktikÄ fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

12. Taigi vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovÄ laikė vartotoju bei silpnesniÄ ja Sutarties Å¡alimi.

13. Pagal kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ tais atvejais, kai Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).

14. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ , ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iÅ¡ kriterijų gali bÅ«ti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigius ne už visÄ laikotarpį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. Taigi nors ieÅ¡kovė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kuriÄ gali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesivadovavo Vartojimo kredito įstatyme nustatytu vartotojÄ ginančiu orientaciniu kriterijumi – minėtoje normoje įtvirtintu reikalavimu dėl maksimalaus netesybų dydžio – 0,05 procentų už kiekvienÄ vėlavimo atsiskaityti dienÄ .

16. Sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ . Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

17. Taigi nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo už akių matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kuriÄ pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ , ar Å¡ioje byloje praÅ¡omos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnioji Sutarties Å¡alis, kuri turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sÄ lygų), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų delspinigių dydis (600,09 Eur) beveik siekia skolos sumÄ (666,77 Eur).

Teismas taip pat akcentavo tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.

19. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios Å¡alies interesų. Tačiau pažymėtina, jog ieÅ¡kovė praÅ¡omo priteisti netesybų (delspinigių) dydžio nepagrindė faktiÅ¡kai patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip ir pati ieÅ¡kovė (apeliantė), delspinigius apskaičiavo už 180 dienų. Pirmosios instancijos teismui netesybas sumažinus ir apskaičiavus, jog sÄ Å¾iningas ir protingas delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra 60,01 Eur, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad patyrė daugiau nuostolių nei priteisė pirmosios instancijos teismas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimÄ CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės Å¡alies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio Å«kine komercine veikla, interesus.

Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad delspinigių dydis teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės praÅ¡omas 180 dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei iÅ¡ atsakovo A. C. priteista 60,01 Eur delspinigių, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 21. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl teisėtai ir pagrįstai proporcingai sumažino ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista, pagrindo perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Å i skundžiamo sprendimo už akių dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl procesinės bylos baigties 22. Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ už akių, todėl skundžiamas sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 23. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, apeliantės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė