2025-02-12 Nr. AB-2767-3-61-3-05713-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-112-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05713-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. D. (V. D.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) 2024 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-629-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. D.“ (toliau – ir Sprendimas, ir NŽT sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra pretendentas Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas).

Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 iš Teritorijų sąrašo buvo išbrauktos atskiros teritorijos, viso 11 pozicijų, taip pat patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas). Sklypų sąraše įrašyti 46 sklypai, skiriami nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę. Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. 30-2289/23 (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. Įsakymas) buvo pakeistas Teritorijų sąrašas, iš jo išbraukta 11 pozicijų, taip pat pakeistas Sklypų sąrašas – išbrauktas 1 žemės sklypas. Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d.

Įsakymas), kuriuo pakeitė Teritorijų sąrašą – išbraukė 8 pozicijas, taip pat pakeitė Sklypų sąrašą – išbraukė 5 sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos” (toliau – ir Potvarkis), kuriame nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir pasiūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

Vadovaujantis minėtais Administracijos direktoriaus įsakymais ir Potvarkiu, NŽT priėmė ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, 2023 m. spalio 9 d. Įsakymu ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu neteisėtai buvo sumažinti Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių jis galėtų rinktis žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, ir nepagrįstai apribotos jo pasirinkimo galimybės, todėl ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, neleidžiant pasirinkti iš platesnio žemės sklypų sąrašo, negali būti laikomas teisėtu.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-17124-423/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05713-2024-7) (toliau – ir byla1) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) (toliau – ir byla2) pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) (trečiasis suinteresuotas asmuo – NŽT, dėl įsakymo panaikinimo).

Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas, kaip galutinis NŽT sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese, yra tiesiogiai susijęs ir sąlygotas iki tol atliktų Administracijos veiksmų, nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvauja ir NŽT ir savivaldybės administracijos, nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą, kuriuo pretendentui atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0809 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,2009 ha žemes sklype, adresu: Nemenčinės pl. 11, Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas) bei į tai, kad pareiškėjas skundą iš esmės grindė tuo, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galimai neteisėtai pakeitus (sutrumpinus) Sklypų ir Teritorijų sąrašus, pareiškėjui nepagrįstai buvo apribotos galimybės rinktis iš platesnio grąžintinų sklypų sąrašo.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, panaikinimo ir pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą panaikino, tačiau buvo gautas apeliacinis skundas, todėl byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. eA-1997-502/2024) ir galutinis teismo sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas NŽT Sprendimo neteisėtumą grindė tuo, kad Administracijos direktoriaus įsakymais, galbūt neteisėtai sumažinus Teritorijų ir Sklypų sąrašus, buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises jo pageidaujamu būdu, o vienas iš Administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, kuriuo sumažinti Teritorijų ir Sklypų sąrašai) yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (byla2).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad byla1 ir byla2 yra tarpusavyje susijusios. Teismas pažymėjo, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo vertinimo byloje2, tiesiogiai priklausys ir Sprendimo – galutinio NŽT sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo – pagrįstumo vertinimas nagrinėjamoje byloje. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje negali vertinti 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas byloje2, turės tiesioginę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje (byloje1) vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl yra pagrindas nagrinėjamą bylą sustabdyti, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas byloje2. Teismas pastebėjo, kad analogišką praktiką dėl bylos sustabdymo tapataus pobūdžio byloje formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024).

III. Atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija nesutiko su Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruosius skundus dėl jos panaikinimo.

Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir bylos nagrinėjimą iš esmės pratęsti.

NŽT pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas NŽT sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn Žemės sklypo dalį, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas.

NŽT nurodo, kad veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Tvarkos 32–41 punktų nuostatomis, priimdama administracinius aktus (2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-1 „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas1) patvirtino Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą; 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-2 „Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas2) patvirtino Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – ir Piliečių sąrašas); 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilės patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT Įsakymas3) patvirtino Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę (toliau – ir Eilė) bei patvirtindama Eilę, Piliečių sąrašą ir Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Vilniaus mieste sąrašą, atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o nurodyti bei NŽT priimti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, NŽT pažymėjo, kad nei vienoje administracinėje byloje nebuvo prašyta taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste.

NŽT vertinimu, net ir panaikinus Administracijos direktoriaus priimtus 2023 m. spalio 9 d. Įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas bei esant priimtam Potvarkiui ir vadovaujantis Atkūrimo įstatymo bei Tvarkos nuostatomis, Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o NŽT negalėtų jų įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašus pirmiausia dėl to, kad:

1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į Eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas. Taigi NŽT nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai;

2) NŽT yra patvirtinusi galutinį Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą ir šis sąrašas yra galiojantis bei remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, Tvarkos 38 punktu bei Potvarkio 2 punktu negalėtų būti keičiamas. NŽT vertinimu, priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, remiantis Eile, NŽT Įsakymu1 ir NŽT Įsakymu2, 2024 metais NŽT sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai, kadangi NŽT iš naujo atlikus Tvarkos 38 punkte nurodytas procedūras, šie asmenys atsirastų nelygioje padėtyje lyginant su pareiškėju ir kitais asmenimis, kurie kreipėsi į teismus dėl NŽT 2024 metais priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pagal patvirtintą Eilę ir Piliečių sąrašą, panaikinimo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir iš NŽT Įsakymu1 patvirtinto Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašo siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal Eilę (neatvykusiems dėl pateisinimų priežasčių) (Atkūrimo įstatymo 21 str. 7 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėjo nepagrįstų išvadų apie bylą1 ir bylą2 siejantį prejudicinį ryšį ir klaidingai sprendė, kad byloje2 nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai (bylai1).

Administracija teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nėra aišku ir suprantama, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas konstatuoja tiesioginį ryšį tarp NŽT sprendimo ir Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo. Administracijos vertinimu, nors bendrame kontekste galima įžvelgti tam tikras sąsajas tarp NŽT sprendimo ir Administracijos 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, tačiau jos yra labai tolimos ir labiau hipotetinės, o ne tiesioginės ir konkrečiai galinčios lemti išvadas dėl NŽT sprendimo pagrįstumo.

Administracija mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti NŽT sprendimo teisėtumą, nes, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, šio sprendimo teisėtumas nėra tiesiogiai sąlygotas kitoje byloje ginčijamo teisės akto. Nors nagrinėjamos bylos bendrame kontekste gali būti laikomos susijusiomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju, tai nesudaro objektyvaus, pagrįsto ir teisėto pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Nagrinėjamą bylą galima nagrinėti ir nelaukiant iki bus išspręsta kita byla.

Administracija tvirtina, kad NŽT Įsakymas1, kuris ir yra pagrindas pretendentams rinktis naujus žemės sklypus, nėra ginčijamas teismine tvarka, jo atžvilgiu nėra pritaikytų jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, todėl NŽT pagrįstai ir teisėtai, vykdydama savo tiesiogines iš Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos kylančias pareigas, kvietė pretendentus rinktis iš tris kartus pretendentų poreikį viršijančio Sklypų sąrašo.

Administracija teigia, kad NŽT nebeturi poreikio gauti papildomai naujų žemės sklypų suteikimui piliečiams neatlygintinai, nes jų savo žinioje turi tiek, kad galėtų įgyvendinti visų pretendentų, laukiančių eilėje, teisę gauti neatlygintinai žemės sklypą ar jo dalį. Administracijos vertinimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad net tuo atveju, jeigu ir būtų panaikintas 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, Sprendimo panaikinimas savaime nesukeltų jokių pareiškėjo (galimai klaidingai) įsivaizduojamų padarinių pastarajam. Administracijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose ir klaidingai konstatavo, kad egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys tarp šių administracinių bylų, o kitoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės esminės reikšmės nagrinėjamai bylai ir užtikrins teisingą jos išnagrinėjimą ir teisingo bei teisėto sprendimo priėmimą.

Administracijos manymu, analizuojant abiejų bylų įrodinėjimo dalykus bei kitas su bylomis susijusias reikšmingas aplinkybes, akivaizdu, kad administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 yra ginčijami procedūriniai Administracijos dokumentai, kurių panaikinimas nesukurs jokios prejudicijos šioje nagrinėjamoje byloje. Be to, pareiškėjas nėra tos bylos šalis, pareiškėjo atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jo laisva valia pasirinktą žemės sklypą iš galutinio NŽT patvirtinto Sklypų sąrašo. Pareiškėjas nebuvo verčiamas rinktis konkretaus žemės sklypo, jis galėjo savo nuosavybės teises atkurti ir kitu įstatymo numatytu būdu.

Administracija vertino, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos. Vien tai, kad jas sieja bendra tema „nuosavybės teisių atkūrimas“ nesudaro pagrindo bylos stabdymui ir prieštarauja nuosekliai formuojamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje pažymima, kad teismas negali stabdyti bylos, vadovaudamasis abstrakčiais argumentais.

Administracija teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024 savaime nepaneigia teismo pareigos pakankamai ir aiškiai motyvuoti bei konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais pagrįsti skundžiamą nutartį šioje konkrečioje byloje. Be to, nutartyje Nr. eAS-729-602/2024 taip pat nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais vadovaujantis buvo padaryta išvada, kad NŽT sprendimai yra tiesiogiai susiję ir nulemti iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus; nei nutartyje, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nėra paaiškinama, kaip NŽT sprendimų priėmimas yra tiesiogiai sąlygotas (nulemtas) 2023 m. lapkričio 21 d.

Įsakymo, kuriuo išbraukta keletas žemės sklypų, kurių NŽT neturėjo pareigos įtraukti į galutinį sklypų sąrašą šioje konkrečioje byloje. Byloje nėra duomenų, kad NŽT tuos sklypus planavo įtraukti į galutinį sklypų sąrašą, iš kurio galėtų rinktis pretendentai. Kiek žinoma, 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjo atstovas advokatas pasirinko iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų sąrašo 0,0809 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,2009 ha ploto žemės sklype Nemenčinės pl. 11, Vilniuje. Pasirinkimas vyko laisva valia. 2024 m. spalio 1 d. buvo priimtas ginčijamas NŽT sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo dalį.

Iš bylos aplinkybių matoma, kad pareiškėjas, žinodamas apie Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. Įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymą, jų neskundė, o 2024 m. vasario 19 d. per įgaliotą atstovą pasirinko naują žemės sklypą iš NŽT patvirtinto sąrašo, į kurį jam ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teiginys, kad pareiškėjas „buvo priverstas“ pasirinkti yra deklaratyvus – bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo panaikinimo buvo priimtas š. m. gegužės mėnesį, t. y. jau po to, kai pareiškėjas buvo išreiškęs savo valią pasirinkti naują žemės sklypą iš sąrašo.

Šiuo atveju, nei Administracija, nei NŽT negalėjo pareiškėjo suklaidinti dėl siūlytinų sklypų skaičiaus. Šiame kontekste, anot Administracijos, svarbu paminėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria tokį šių asmenų prašymą tenkinti atsisakyta ir konstatuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo įtraukti šiuos asmenis į administracinės bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d.

Įsakymo panaikinimo nagrinėjimą, kadangi šie asmenys, visų pirma, neturi teisinio suinteresuotumo, didžiajai daliai asmenų nuosavybės teisės jau yra atkurtos, antra, bylos baigtis neturės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo veiksmai, t. y. jo pasirinkimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir konkretaus sklypo pasirinkimas iš NŽT patvirtinto teritorijų sąrašo, yra vienašalis sandoris. Savo pasirinkimu pareiškėjas labai aiškiai išreiškė savo valią, kuri buvo nukreipta į konkretų teisinį rezultatą su konkrečiomis pasekmėmis – nuosavybės teisių atkūrimą pasirenkant naują sklypą iš NŽT patvirtinto Sklypų sąrašo.

Pagrindas nesiremti sudarytu vienašaliu sandoriu ir iš jo kylančiais padariniais būtų galimai tuo atveju, jeigu vienašalis sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pareiškęs atskiro reikalavimo dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Administracijos įsitikinimu, teismo procesinis sprendimas negali būti menamas, jis negali būti motyvuojamas menamomis aplinkybės, tokios aplinkybės turi būti sukonkretinamos ir aiškiai nurodomos teismo motyvus pagrindžiančios teisinės išvados, susietos su konkrečiomis konkrečioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, reikšmingomis konkrečiam klausimui išspręsti.

Pareiškėjas V. D. (V. D.) atsiliepime į NŽT atskirąjį skundą prašo NŽT atskirąjį skundą atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą, skirti NŽT baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, priteisti iš NŽT pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su NŽT pozicija, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką byloje1 ir byloje2. Pareiškėjas, akcentuodamas nevienalytį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifiką, teisinį reguliavimą, pažymi, kad NŽT sprendimą pretendentui atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą, gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Pareiškėjas teigia, kad susidarė teisei priešinga situacija, kai Administracijos direktorius pirmiausiai pateikia, o vėliau nepagrįstai išbraukia iš Sklypų ir Teritorijų sąrašų ženklius (vertingiausius) žemės plotus (šią aplinkybę yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024), o NŽT, remdamasi ženkliai (neteisėtai ir nepagrįstai) sumažintu Administracijos žemės plotų sąrašu, parengia savo sąrašus ir verčia pretendentus rinktis iš mažiau patrauklių žemės plotų. Pareiškėjo vertinimu, iš neteisėtų veiksmų negalėjo kilti jokių teisėtų pasekmių. Kitaip tariant, jei pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris priimtas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, liks nepakeistas, t. y. bus pripažinta, kad viena iš žemės atkūrimą vykdančių institucijų (Administracija) veikė neteisėtai, tai ir kitos institucijos (NŽT) tolimesni veiksmai (sąrašų parengimas ir skundžiamo sprendimo priėmimas) negali būti laikomi teisėtais. Anot pareiškėjo, nagrinėjama byla ir administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 yra tarpusavyje susijusios. Nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjui, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo, t. y. 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo.

Pareiškėjas nepritaria ir NŽT atskirojo skundo argumentui, kad Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi jokios įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą dėl Potvarkio teisėtumo (administracinė byla Nr. eI4-12410-1161/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7)). Vien tai, kad yra tikrinamas šio norminio akto teisėtumas, kuriuo remiantis NŽT priėmė skundžiamą Sprendimą, sudaro pagrindą stabdyti šią bylą. Be kita ko, anot pareiškėjo, jei bus pripažinta, kad 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. Administracijos direktoriaus įsakymai yra neteisėti, tai išbrauktose teritorijose turi būti formuojami žemės sklypai grąžinimui ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi būti tęsiamas. Priešingu atveju, susidariusi situacija prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui bei pačiai žemės atkūrimo procedūros esmei bei tikslams.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs šiuo NŽT keliamu klausimu identiškose administracinėse bylose Nr. eAS-729-602/2024 ir Nr. eAS-730-502/2024.

Pareiškėjas akcentuoja galimą Administracijos interesų konfliktą, nes, viena vertus, Administracija yra viena iš žemės atkūrimą vykdančių institucijų, kita vertus, miestas yra suinteresuotas pasilikti kuo daugiau jam patikėjimo teise perduotos vertingos valstybinės žemės.

Pareiškėjo įsitikinimu, NŽT šioje byloje pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, nors žino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas identiškose bylose jau yra konstatavęs, kad tokio turinio bylos privalo būti stabdomos. Tokiais veiksmais NŽT elgiasi ne tik nesąžiningai, bet ir neteisėtai, nes valstybės resursus naudoja ne teisės aktuose nurodytų funkcijų įgyvendinimui, bet siekiant apsunkinti pareiškėjo teisę į gynybą. Pareiškėjo vertinimu, toks proceso šalies elgesys turi būti įvertintas ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto aspektu ir NŽT už piktnaudžiavimą administraciniu procesu turėtų būti skirta bauda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į NŽT atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti.

Administracija pritaria NŽT pozicijai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ir teigia, kad nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus išsamiai išdėstė savo atskirajame skunde.

Administracija atkreipia dėmesį, kad neįsiteisėjusia Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi, priimta analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI3-14989-394/2024 (dabartinis administracinės bylos Nr. eI3-2777-394/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04750-2024-7), netenkintas prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-394/2024.

Administracija, be kita ko, akcentuoja, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu buvo išbraukti tik 5 žemės sklypai (ir 8 teritorijos) – tuo tarpu pareiškėjas Eilėje buvo 144, tai reiškia, kad pareiškėjas negali turėti jokių garantijų, kad net ir hipotetiškai kokiu nors būdu įtraukus išbrauktus sklypus į NŽT sąrašą, jis, sulaukęs savo eilės, turėtų realią galimybę rinktis iš tų naujai įtrauktų sklypų.

Administracija nurodo, kad konkrečioje byloje, kurioje ginčijami NŽT sprendimai, be kita ko, ypač svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieno pretendento konkretų individualų elgesį žemės atkūrimo proceso metu. Administracijos vertinimu, vadovaujantis bylos duomenimis, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės išsirinkti žemės sklypą dar nuo 2016 m., tačiau byloje nėra duomenų, kad pats pareiškėjas būtų buvęs aktyvus atvykdamas į Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai paskirstymo komisijos (toliau – ir komisija) posėdžius, į kuriuos jis buvo kviečiamas beveik 8 metus, bei dėjęs protingas pastangas siekdamas pasirinkti kokį nors kitą žemės sklypą, išskyrus 2023 m., kai išsirinko žemės sklypą, tačiau ir nuo jo tais pačiais metais pats atsisakė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išsirinkęs konkretų žemės sklypą (jo dalį), kuris 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu buvo išbrauktas, ir būtent dėl tokios priežasties pareiškėjas būtų netekęs galimybės pasirinkti kitą konkretų žemės sklypą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų aktyviai domėjęsis žemės atkūrimo procesu ir ginčijęs NŽT sudarytą galutinių žemės sklypų, iš kurių buvo galima pretendentams rinktis, sąrašą. Vien dėl šių priežasčių negalima laikyti, kad 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo ginčijamas gali turėti tiesioginę reikšmę (prejudicinį ryšį) nagrinėjamoje byloje dėl Sprendimo panaikinimo. Juo labiau atsižvelgiant ir į tai, kad pats pareiškėjas nė neinicijavo bylos dėl 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo teisėtumo.

Administracija akcentuoja, kad byloje pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad pareiškėjas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį išsirinkti kitą žemės sklypą nei tą, kurį išsirinko 2024 m. vasario 19 d. komisijos posėdyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pretendavęs į vieną iš 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymu išbrauktų žemės sklypų.

Pareiškėjas V. D. (V. D.) atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos atskirąjį skundą prašo Administracijos atskirąjį skundą atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį nepakeistą, skirti Administracijai baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, priteisti iš Administracijos pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į Administracijos atskirąjį skundą iš esmės pakartoja argumentus nurodytus atsiliepime į NŽT atskirąjį skundą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti. Atsakovas NŽT pritaria Administracijos atskirajame skunde nurodytiems argumentams, be kita ko pakartoja argumentus pateiktus savo atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-17124-423/2024 (byla1) iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – NŽT) (byla2), akcentavęs tarp bylų egzistuojantį prejudicinį ryšį. Atsakovas NŽT ir trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija nepritarė administracinės bylos sustabdymui ir pateikė atskiruosius skundus.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).

Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 1 p.). Taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 2 p.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo panaikinti NŽT 2024 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-629-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. D.“, kuriuo pretendentui atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0809 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,2009 ha žemes sklype, adresu: Nemenčinės pl. 11, Vilniuje. Pareiškėjas skundą, be kita ko, grindžia tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galimai neteisėtai pakeitus (sutrumpinus) Sklypų ir Teritorijų sąrašus, jam nepagrįstai buvo apribotos galimybės rinktis iš platesnio grąžintinų sklypų sąrašo.

Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) kilusių ginčų pobūdį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjo ginčijamas galutinis NŽT sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir nulemtas iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Sklypų sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės vertinant pareiškėjo ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad pareiškėjas elgesys nuosavybės teisių atkūrimo procese nesudaro pagrindo stabdyti administracinę bylą, yra susiję su ginčo esme ir vertintini bylą nagrinėjant iš esmės. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme). Todėl minėti atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Be kita ko, kaip teisingai pastebi pareiškėjas, Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą dėl Potvarkio teisėtumo (administracinė byla Nr. eI4-12410-1161/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7)). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad norminė byla nėra išnagrinėta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracijos atsiliepime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024, neturi reikšmės, vertinant bylos sustabdymo pagrįstumą, kadangi bylų ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi. Administracinėje byloje Nr. eAS-435-624/2024 nebuvo sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, o buvo nagrinėjamas pareiškėjų, siekusių būti įtrauktais į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų statusu, atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti tokį šių asmenų prašymą.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Administracijos cituojama Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartis, priimta analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI3-14989-394/2024 (dabartinis administracinės bylos Nr. eI3-2777-394/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-04750-2024-7), kuria netenkintas prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, nėra įsiteisėjusi, todėl neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą. Be kita ko, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, minėta nutartis yra apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl remtis neįsiteisėjusia Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos ir nuoseklios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024, 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-66-415/2025, 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-41-502/2025, 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-26-492/2025, 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-25-968/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-114-556/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-28-968/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-35-968/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-40-552/2025, 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-43-575/2025.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atskirųjų skundų argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl NŽT ir Administracijos atskirieji skundai atmetami, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl pareiškėjo prašymo skirti NŽT ir Administracijai baudas už piktnaudžiavimu administraciniu procesu, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Tai reiškia, kad, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Nagrinėjamu atveju įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad NŽT ir Administracija elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir jų elgesys yra sąmoningai nukreiptas prieš ekonomišką ir operatyvų procesą ar NŽT ir Administracija kitaip akivaizdžiai pažeidžia draudimo piktnaudžiauti procesu principą.

Pabrėžtina, kad teisė kreiptis į teismą, teisė į teisminę gynybą, kuria šiuo atveju pasinaudojo NŽT ir Administracija, pateikdami atskiruosius skundus, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. liepos 5 d., 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimai).

Pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo instituto paskirtis yra ne tik <...> asmens <...> teisių, bet ir kitų asmenų, <...> teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso, valstybės teisinės tvarkos gynimas ir apsauga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiškinimo teisingumą ir vienodumą valstybės teisinėje sistemoje.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo iš NŽT ir Administracijos priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla šiuo atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė